Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
I Tvarumo bruknė
Tikslas. Sukonstruoti plaukiantį laivelį naudojant skirtingų tekstūrų medžiagas ir išsiaiškinti, kas padeda laivui išlaikyti pusiausvyrą bei judėti vandenyje.
Hipotezė. Kempinė laikysis vandens paviršiuje, nes ji lengva ir akyta, o pūsdami į popierinę burę vaikai galės reguliuoti laivelio plaukimo kryptį ir greitį.
Veiklos eiga. Vaikai ėmė spalvotas virtuvines kempinėles (laivo pagrindas). Į jų centrą įsmeigė medinį iešmelį (stiebas). Iš spalvoto popieriaus iškirpo pasirinktos formos bures, jas dekoravo ir pervėrė per iešmelį. Laivelius nuleido į tyrinėjimų stalą („ežerą“). Vaikai stebėjo, kaip laivelis plūduriuoja.
Sukūrė vėją, pučiant burna ir laivelius plukdė per visą stalą. Vaikai skaičiavo priemones iš kurių gamino laivelius (kempinėlės, stiebas, burės), skaičiavo, kiek laivelių plaukė „ežere“.
Išvados. Kempinė yra puiki medžiaga laivui, nes dėl joje esančių oro tarpų ji neskęsta net sušlapusi. Popierinė burė „sugauna“ vėją – kuo didesnė burė ir stipresnis vėjas, tuo greičiau laivelis skrieja „ežeru“. Jei stiebas per aukštas arba burė per sunki, laivelis tampa nestabilus ir virsta, todėl svarbu išlaikyti pusiausvyrą.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Kovo 26 d. Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ vyko jubiliejinė, jau 10-oji priešmokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinė-praktinė konferencija „Mes – gamtos vaikai 2026“. Šis renginys subūrė Panevėžio rajono ikimokyklinių įstaigų ugdytinius, skatindamas juos tyrinėti aplinką, eksperimentuoti ir dalintis savo atradimais.
Renginyje dalyvavo ir mūsų darželio „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai, kurie pristatė STEAM gamtamokslinį eksperimentą „Puodelio paslaptis: stebuklingas vanduo“. Savo pristatyme vaikai akcentavo vandens svarbą eksperimente. Keldami hipotezę – ar galima „prakalbinti“ puodelį, – jie tyrinėjo, kaip keičiasi rezultatas priklausomai nuo sąlygų. Mažieji tyrėjai drąsiai pasakojo apie savo eksperimentą, tyrinėjimus, pastebėjimus ir rezultatus.
Dalyvavimas konferencijoje suteikė vaikams daug džiugių emocijų, stiprino pasitikėjimą savimi, viešojo kalbėjimo gebėjimus bei įkvėpė toliau domėtis gamtos reiškiniais. Didžiuojamės „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniais – jų smalsumu, kūrybiškumu ir noru pažinti pasaulį per patirtį!
„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Giedrė Survilienė, Margarita Stasevičienė
Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, smulkiąją motoriką ir erdvinį suvokimą, supažindinant su 3D rašiklio naudojimu kurti paprastas erdvines formas.
Hipotezė. Ar pavyks sukurti erdvines geometrines figūras panaudojant 3D rašiklį?
Veiklos eiga. Vaikai stebėdami susipažino su 3D rašikliu, išsiaiškino jo veikimo galimybes. Išklausę saugumo instruktažo, pradėjo kurti erdvines geometrines figūras. Išsirinko popierines geometrines figūras, jas uždėjo ant stalo padėkliuko ir flomasteriu apvedė jų kontūrus. Į 3D rašiklį įdėjo spalvotą plastiką. Pirmiausia vaikai išvedžiojo formų kontūrus, vėliau užpildė jų vidų, uždėjo medinius pagaliukus, kuriuos pritvirtino tuo pačiu karštu plastiku. Vaikai pastebėjo, kad valdant šį įrankį reikalingas susikaupimas, dėmesingumas, kruopštumas.
Išvada. Iškelta hipotezė pasitvirtino. Paprastos spalvingos formos nukeltos nuo stalo padėkliuko tapo erdviniais objektais – geometrinėmis figūromis. Šiuolaikinė technologija, tai nauja, įtraukianti patirtis kasdieninėje vaikų veikloje.
Žibartonių skyriaus „Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Vaikai į smurtą reaguoja skirtingai, priklausomai nuo to, ar jau turėjo panašios patirties. Svarbu nepamiršti, jog vaikai, augantys sveikoje, ramioje aplinkoje, išmoks atsirinkti, kaip reaguoti teisinga prieš save ir prieš kitus: atsitraukti, pasakyti ir nueiti, nesivelti. Kartais patyčias norma paverčia patys tėvai, ragindami vaiką pastovėti už save, nesiskųsti, nekreipti dėmesio arba kirsti atgal besityčiojančiam vaikui. Esą truputis patyčių užgrūdina, išmoko pastovėti už save ir formuoja kietą charakterį.
Kaip ir kasmet, šiais metais kvietėme vaikus kovo mėnesį tradiciškai daugiau skirti dėmesio patyčių problemai, akcentuodami, kad itin svarbu kalbėtis apie patyčias:
– padėti atpažinti ir skirti, kas yra patyčios, o kas humoras ar konfliktas;
– kalbėtis su vaikais apie patyčių formas (žodinės, fizinės, elektroninės);
– aptarti, kaip reaguoti, jei vaikas patiria patyčias;
– ieškoti kartu su vaikais būdų, kaip padėti klasės draugui, patiriančiam patyčias;
– diskutuoti, ar verta kalbėti ir apie tuos, kurie mėgsta pasityčioti iš kitų, inicijuoja patyčias ar jas palaiko; kaip padėti jiems išmokti laiku sustoti ir savo neigiamas emocijas išreikšti kitais būdais, neskaudinant ir nežeminant kitų.
Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro psichologė Berta Radvilaitė apie šią aktualią problemą kalbėjosi su „Pelėdžiukų“ grupės vaikais. Su darželinukais kalbėta apie patyčias ir emocijas. Aptartos, kokios elgesio formos gali būti laikomos patyčiomis, per patirtis savo arba kitų, po to su vaikais įsivardinome, kaip patyčios gali priversti jaustis arba, kaip galima jaustis, kai mes tyčiojamės, kai vis dėl to atsiprašome ar gauname atsiprašymą. Užsiėmimą užbaigėme draugystės ratu (draugui iš dešinės turėjome pasakyti po komplimentą).
Patyčių problema nėra vien tik pavienių vaikų elgesys – tai visos bendruomenės atsakomybė. Tik nuosekliai ugdydami vaikų emocinį raštingumą, mokydami juos atpažinti savo ir kitų jausmus bei drąsindami netylėti, galime tikėtis realių pokyčių.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Ugdyti rašybos, skaičiavimo ir smulkiosios motorikos gebėjimus; mokyti pažinti raides ir sudėlioti savo vardą, naudojant raidėmis pažymėtas „Duplo“ kaladėles.
Hipotezė. Jei vaikai sudėlios savo vardą iš ant „Duplo“ kaladėlių užrašytų raidžių, suskaičiuos raidžių skaičių ir duomenis pažymės diagramoje, jie galės nustatyti, kieno vardas yra ilgiausias, o kieno – trumpiausias.
Eiga. Veikla pradėta vartant knygeles ir aptariant raidžių svarbą. Pokalbio metu vaikai padarė išvadą, kad be raidžių nebūtų žodžių ir nebūtų galima skaityti. Mokytoja išdėliojo lapelius su vaikų vardais, o vaikai kiekvienas susirado savąjį. Pasiėmę lapelius, jie ieškojo „Duplo“ kaladėlių su savo vardo raidėmis. Sudėlioję vardus, vaikai statė bokštus, išlaikydami teisingą raidžių eiliškumą. Tuomet skaičiavo raides ir nustatė jų kiekį. Galiausiai duomenis žymėjo stulpelinėje diagramoje. Vėliau analizavo rezultatus ir, pažvelgę į diagramą, iš karto įvardijo, kieno vardas ilgiausias, o kieno – trumpiausias.
Išvada. Vaikai suprato, kad suvedus duomenis į vieną vietą, juos daug lengviau analizuoti. Jie nustatė, kad ilgiausias vardas yra Gabrieliaus, o trumpiausi – Ado ir Jorės.
Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
Vanduo yra pagrindinis žmogaus organizmo komponentas, sudarantis apie 60-70 % mūsų kūno svorio. Jis būtinas visiems gyvybiniams procesams ir yra nepakeičiamas elementas sveikam gyvenimui. Tačiau ne visi vandens šaltiniai yra vienodi – švarus vanduo, be teršalų ir kenksmingų medžiagų, yra ypač svarbus sveikatai. Pagrindinė vandens funkcija organizme – palaikyti tinkamą hidrataciją. Kūno ląstelėms, audiniams ir organams vanduo reikalingas, kad jie galėtų tinkamai funkcionuoti. Švarus vanduo padeda reguliuoti kūno temperatūrą, palaikyti odos elastingumą ir drėgmę bei užtikrina sklandžią kraujotaką. Vanduo taip pat yra būtinas sveikam virškinimo sistemos funkcionavimui – jis padeda suskaidyti maistą, palengvina maistinių medžiagų įsisavinimą ir skatina nereikalingų medžiagų šalinimą. Svarbu, kad vanduo būtų švarus, be cheminių priemaišų ir bakterijų, nes tai mažina riziką susirgti virškinamojo trakto infekcijomis ir kitomis ligomis. Švarus vanduo yra svarbus ir odos sveikatai – jis padeda išlaikyti odos drėgmę, gali mažinti raukšlių atsiradimą bei padėti kovoti su odos problemomis, tokiomis kaip spuogai ar egzema. Vandens vartojimas taip pat gali padėti kontroliuoti svorį. Jis neturi kalorijų, todėl yra puikus pasirinkimas troškuliui numalšinti vietoj saldintų gėrimų. Be to, vanduo padeda jaustis sotesniems ir sumažina persivalgymo riziką.
Norint palaikyti gerą sveikatą, rekomenduojama per dieną išgerti:
- suaugusiesiems – apie 2–3 litrus vandens; (įskaitant skysčius iš maisto)
- 1–3 metų vaikams – apie 1,0–1,3 litro;
- 4–8 metų vaikams – apie 1,2–1,6 litro;
- 9–13 metų vaikams – apie 1,5–2,1 litro.
Visame pasaulyje kovo 22 dieną švenčiama Pasaulinė vandens diena. Ši diena svarbi tuo, kad ja siekiama atkreipti dėmesį į vandens svarbą mūsų kasdieniame gyvenime ir išteklių tausojimo būtinybę. Tai priminimas mums visiems apie trapų ryšį tarp civilizacijos ir gamtos. Šią dieną 1992 m. oficialiai inicijavo Jungtinės Tautos. Kiekvienais metais šią dieną minime kartu su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais. Tad ir šie metai nebuvo išskirtiniai. Visose grupėse vyko veiklos, skirtos Vandens dienai paminėti. Vaikai susipažino su vandens šaltiniais, jo nauda švarai, gamtai ir sveikatai, išsiaiškino, kas yra vanduo ir kokios jo savybės, tyrinėjo vandens savybes įvairiais pojūčiais: matuodami, pilstydami, maišydami. Taip pat žiūrėjo edukacinius filmukus „Baltprausys“, „Tekėk, upeliuk“ ir juos aptarė.
Vanduo yra tiesos ir sąmoningumo simbolis – nematomas, tačiau nepaprastai svarbus mūsų kasdienybės herojus. Jis tyliai rūpinasi mūsų sveikata, užtikrina švarą ir palaiko gyvybę visoje gamtoje. Dažnai jo vertę prisimename tik tada, kai jo pritrūksta ar jis tampa užterštas. Tad apibendrinant galima teigti, kad vanduo yra vienas svarbiausių mūsų gyvenimo išteklių, todėl turime jį saugoti ir vartoti atsakingai. Kiekvienas mūsų mažas žingsnis – taupesnis vandens naudojimas ar aplinkos saugojimas – prisideda prie švaresnės ir sveikesnės ateities.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Kovo 23 dieną darželyje vyko Dauno sindromo dienos minėjimas. Šioje akcijoje taip pat dalyvavo Žibartonių ir Linkaučių skyriai. Šią dieną vaikai ir mokytojai kalbėjo apie draugystę, toleranciją, pagalbą vieni kitiems ir tai, kad visi žmonės yra skirtingi, bet vienodai svarbūs. Visas darželio kolektyvas ir vaikai mūvėjo skirtingas kojines, kurios simbolizuoja kitoniškumą ir supratimą. Ugdytiniai dalyvavo įvairiose veiklose, piešė, kalbėjosi apie gerumą ir draugystę. Šių veiklų metu vaikai mokėsi suprasti, kaip svarbu būti draugiškiems, atjaučiantiems, gerbti kitus ir priimti kiekvieną žmogų tokį, koks jis yra.
Spec. pedagogė, logopedė Kristina Paulauskienė
Tikslas. Kasdienių žaidybinių–patyriminių veiklų metu supažindinti vaikus su pagrindinėmis geometrinėmis figūromis (apskritimu, kvadratu, trikampiu), įtvirtinti jų pavadinimus.
Hipotezė. Ar vaikai, aktyviai žaisdami ir tyrinėdami, pažins ir atskirs geometrines figūras?
Veiklos eiga. Vaikai susipažino su geometrinėmis figūromis, žiūrėdami mokomuosius filmukus. Vėliau jie atpažino ir rodė figūras paveiksluose, dėjo jas į „kartoninio namo“ tuščius langelius ir žaidė jame. Aplink geometrines figūras mažieji dėliojo spalvotus kamštelius, įvardijo spalvas ir figūras. Iš kvadratinių kaladėlių tiesė kelią, statė žmonių figūrėles ir judėjo juo pražergtomis kojomis. Ant trikampio trafareto, priklijuoto ant grindų, dėliojo iš antrinių žaliavų pagamintas trikampes minkštas kaladėles, aplink jį stumdė mašinas. Vaikai taip pat dirbo su apvalia figūra, kurioje buvo pavaizduota saulė – jos išorė buvo apvesta geltona spalva, todėl vaikai į šią geltoną liniją bedė dantų krapštukus. Taip mažieji lavino bendradarbiavimo gebėjimus, kūrybiškumo įgūdžius, loginį bei inžinerinį mąstymą.
Išvada. Aktyvi, patyriminiu žaidimu paremta veikla padėjo vaikams lengviau įsisavinti geometrines figūras. Vaikai gebėjo atpažinti ir įvardyti figūras bei jas pritaikyti įvairiose veiklose.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Kovo 20 dieną darželyje paminėjome Pasaulinę Žemės dieną, organizuodami prasmingą ir nuotaikingą renginį „Saugokime Žemę kartu“.
Dar prieš susirenkant į salę, ugdytiniai grupėse atliko kūrybinę užduotį „Iššifruok dieną“. Vaikai dėliojo raides, spalvino jas skirtingomis spalvomis ir bandė išsiaiškinti, kokia šiandien ypatinga diena. Susirinkus visiems kartu, vaikai pristatė savo darbus ir džiaugsmingai paskelbė atsakymą – šiandien Žemės diena! Ypač išsiskyrė darbai, papuošti mielais piešinėliais – debesėliais, saulytėmis ir gėlytėmis.
Renginio metu vaikai ne tik smagiai leido laiką, bet ir mokėsi, kaip saugoti mūsų planetą – rūšiuoti atliekas, tausoti gamtos išteklius bei rūpintis aplinka. Per įvairias veiklas, žaidimus ir diskusijas ugdytiniai suprato, kad kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie švaresnės ir gražesnės Žemės kūrimo.
Šventės metu buvo eksponuojama mokytojos Giedrės Survilienės organizuota kūrybinių darbų paroda – paukšteliai iš antrinių žaliavų. Dėkojame vaikams ir jų tėveliams už kūrybiškumą, skirtą laiką ir bendras pastangas kuriant.
Ačiū visiems, kurie kartu paminėjo Žemės dieną ir kasdien prisideda prie mūsų planetos saugojimo.
Renginio organizatorė ir vedėja mokytoja Margarita Stasevičienė
Kovo mėnesį Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ vyko Kalbos savaitė „Lietuviškos pasakos ir tarmės“, kurią organizavo švietimo pagalbos specialistės. Visos savaitės metu vaikai leidosi į pažintinę ir kūrybinę kelionę po lietuvių liaudies pasakų, tarmių ir knygų pasaulį.
Pirmąją dieną „Tarmės ir pasakos“ vaikai susipažino su lietuvių tarmėmis ir Lietuvos regionais, aptarė jų išskirtinumus. Jie klausėsi lietuvių liaudies pasakos „Vilkas ir ožiukai“, diskutavo apie veikėjus ir jų poelgius, o kūrybinės veiklos metu spalvino mėgstamiausius pasakos herojus, lavindami vaizduotę ir kalbinius gebėjimus. Antrąją dieną, skirtą lėlių teatrui, vaikai stebėjo lazdelinių lėlių spektakliuką „Vilkas ir ožiukai“. Jie mokėsi susikaupti, atpažinti emocijas, aptarė pasakojimo eigą ir veikėjų elgesį. Vyresnieji ugdytiniai patys inscenizavo šią pasaką, naudodami pirštinines lėles, taip stiprindami kūrybiškumą, saviraišką ir pasitikėjimą savimi. Trečiąją dieną vaikai vyko į Krekenavos miestelio biblioteką. Čia bibliotekininkė supažindino su bibliotekos veikla, papasakojo apie knygų svarbą ir jų pasirinkimą. Vaikai mokėsi atsakingai elgtis su knygomis, rinkosi vaikiškas knygeles, bandė skaityti jų pavadinimus, taip lavindami skaitymo pradmenis ir domėjimąsi knygų pasauliu. Ketvirtąją dieną vyko kūrybinės knygelių gaminimo dirbtuvėlės. Vaikai iš senų žurnaliukų kūrė savo knygeles – rinko, klijavo paveikslėlius, kūrė paprastus pasakojimus. Pristatydami savo darbus, ugdė gebėjimą kalbėti prieš grupę, reikšti mintis ir pasitikėti savimi. Kiti vaikai gamino dovanėles senelių namams – dekoravo kiaušinėlius, ugdė kūrybiškumą, kruopštumą bei empatiją.
Savaitė buvo užbaigiama bendruomenės renginiu senelių globos namuose. Priešmokyklinės ugdymo grupės vaikai, mokytoja ir švietimo pagalbos specialistės aplankė senelius, suvaidino pirštininių lėlių teatro spektakliuką „Vilkas ir ožiukai“, sudainavo dainelę ir padovanojo savo rankų darbo dovanėles. Ši veikla stiprino vaikų socialinius įgūdžius, pagarbą vyresniems, atjautą ir bendruomeniškumo jausmą.
Kalbos savaitė vaikams suteikė daug džiugių emocijų, naujų patirčių ir žinių, skatino domėtis lietuvių kalba, tautosaka bei stiprino bendravimo ir kūrybinius gebėjimus.
Logopedė Lina Sadzevičienė ir specialioji pedagogė, logopedė Kristina Paulauskienė
