Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Tikslas. Tyrinėti, ar visos medžiagos tirpsta vandenyje, susipažinti su medžiagų tirpumu vandenyje, ugdyti vaikų smalsumą, stebėjimo, tyrinėjimo ir eksperimentavimo gebėjimus.
Hipotezė. Ar visos medžiagos tirpsta vandenyje?
Veiklos eiga. Vaikai atliko eksperimentą, siekdami patikrinti, ar visos medžiagos tirpsta vandenyje. Pirmiausia jie stebėjo, kaip vandenyje tirpsta sniego gniūžtė, ir aptarė, kas atsitiko bei kodėl sniegas ištirpo. Tuomet buvo iškeltas klausimas: ar visos medžiagos gali ištirpti vandenyje? Vaikai apžiūrėjo indeliuose paruoštas medžiagas: jas lietė, uostė, tyrinėjo ir spėliojo, kas tai galėtų būti. Buvo susitarta, kad medžiagų neragaus. Kiekvienas vaikas pasirinko po vieną indelį su medžiaga. Į stiklinį puodelį buvo pilamas vanduo, į jį suberiama pasirinkta medžiaga, o vaikai šaukštu maišė ir stebėjo, ar medžiaga tirpsta. Stebėjimo metu buvo aptarta, kad kai kurios medžiagos vandenyje ištirpsta, nes vanduo gali „išskaidyti“ jų daleles, o kitos lieka nepakitusios ir nusėda arba plūduriuoja.
Išvada. Eksperimento metu vaikai, stebėdami ir tyrinėdami, išsiaiškino, kad ne visos medžiagos tirpsta vandenyje. Jie pastebėjo, kad tokios medžiagos kaip druska, cukrus ar medus vandenyje tirpsta, o pipirai, aguonos ar smėlis – netirpsta. Taigi hipotezė, kad visos medžiagos tirpsta vandenyje, nepasitvirtino. Vaikai ugdė stebėjimo, tyrinėjimo ir išvadų darymo gebėjimus.
Grupės mokytoja Asta Barauskienė
Mokėti suteikti pirmąją pagalbą yra labai svarbu, nes kritinėmis akimirkomis tai gali tiesiogiai lemti nukentėjusiojo gyvybę ir sveikatos būklę, kol atvyks medikai. Tinkami ir laiku atlikti veiksmai gali sustabdyti kraujavimą, išgelbėti nuo uždusimo, sumažinti stresą bei užkirsti kelią būklės pablogėjimui. Tyrimai rodo, kad šalia esantis žmogus gali padidinti nukentėjusiojo galimybę išgyventi net 2–3 kartus. Kartais tokioje situacijoje šalia gali būti tik vaikas, todėl svarbu, kad ir patys mažiausieji turėtų bent pagrindinių žinių apie pirmąją pagalbą. Vaikystė neatsiejama nuo aktyvios veiklos, žaidimų ir dūkimo. Tačiau neretai džiaugsmą aptemdo įvairios traumos – įsibrėžimai, įsipjovimai, nubrozdinimai ar vabzdžių įkandimai. Tokiose situacijose svarbu ne tik žinoti, kaip elgtis, bet ir neišsigąsti, nepanikuoti, mokėti iškviesti pagalbą bei padėti draugui.
Kovo 4 dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras suorganizavo mokomąją edukaciją „Pirmoji pagalba – sau ir draugui“. Šios edukacijos tikslas – ugdyti vaikų atsakomybę už savo ir artimųjų sveikatą bei supažindinti su pagrindiniais pirmosios pagalbos veiksmais. Užsiėmimo metu vaikai mokėsi atpažinti pavojų ir galimai pavojingas situacijas, sužinojo, kaip tinkamai iškviesti pagalbą, įvertinti savo galimybes ir prireikus kreiptis pagalbos į suaugusiuosius. Edukatorė Rasa supažindino vaikus su greito reagavimo algoritmu, aptarė įvairias galimas situacijas bei organizavo simuliacinius žaidimus, kurių metu vaikai galėjo praktiškai išbandyti, kaip reikėtų elgtis nelaimės atveju. Taip pat buvo kalbama apie traumų prevenciją ir saugų elgesį kasdienėje aplinkoje. Edukacijos metu vaikai susipažino su pirmosios pagalbos vaistinėlės turiniu ir pakartojo bendrąjį pagalbos telefono numerį – 112. Užsiėmimas ne tik padėjo įgyti naujų žinių, bet ir ugdė vaikų kritinį mąstymą, drąsą bei gebėjimą nepasimesti netikėtose situacijose.
Tokios edukacijos padeda vaikams suprasti, kad rūpestis vieni kitais yra labai svarbus. Mokydamiesi padėti draugui ar artimajam nelaimės atveju, vaikai ugdosi atsakomybę, atjautą ir supratimą, kad kiekvienas gali prisidėti prie kito saugumo. Juk nelaimės akivaizdoje kartais būtent greita reakcija ir pirmosios minutės gali lemti žmogaus likimą.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Supažindinti vaikus su ūkio aplinka, naminiais gyvūnais ir augalais, ugdyti kūrybiškumą, konstrukcinius įgūdžius, smulkiąją motoriką bei supratimą apie gamtos ir žmogaus ryšį.
Hipotezė. Ar iš įvairių pateiktų priemonių – gyvūnų figūrėlių, skirtingų dydžių ir formų kaladėlių – vaikai gali pastatyti ūkį su priestatais, gyvūnais ir aptvarais?
Veiklos eiga. Vaikai buvo supažindinti su užduotimi – sukurti savo ūkį. Buvo diskutuojama, kas yra ūkis, kokie pastatai jame stovi (namas, tvartas, daržinė), kokie gyvūnai gyvena ūkyje ir kokie darbai jame atliekami. Taip pat aptarta, kokias priemones galima naudoti statybai, kurios medžiagos yra tvirtesnės ir stabilesnės. Vaikai dirbo individualiai ir grupelėmis: statė ūkio pastatus, kūrė aptvarus gyvūnams. Buvo stebima, ar pastatai tvirti, ar nenugriūna, kartu ieškoma sprendimų, ką galima pakeisti (siauresnę detalę pakeisti platesne, trumpesnę – ilgesne), išbandyti kitokį detalių išdėstymą. Baigę statyti savo statinius, vaikai juos „apgyvendino“ gyvūnais ir papasakojo, kas juose gyvena ir kas vyksta ūkyje.
Išvada. Vaikai, kurdami savo ūkį, suprato, kad svarbu tinkamai parinkti medžiagas, užtikrinti statinių stabilumą ir apgalvoti jų išdėstymą. Jie daugiau sužinojo apie ūkio gyvenimą, gyvūnų priežiūrą ir augalų auginimą. Veiklos metu vaikai ugdė kūrybiškumą, bendradarbiavimo gebėjimus, problemų sprendimo įgūdžius bei suprato, kad iš nesėkmių galima pasimokyti ir rasti naujų sprendimų.
Mokytoja Sigita Rimaitienė
