Tikslas. Supažindinti vaikus su miško gyvūnais, skatinti pažinimą, smalsumą, kalbos, smulkiosios motorikos ir bendradarbiavimo gebėjimus per įvairias žaidybines veiklas.

Hipotezė. Ar vaikai, stebėdami, žaisdami ir tyrinėdami, gali geriau pažinti miško gyvūnus?

Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai ekrane stebėjo miško gyvūnus ir kartu aiškinosi, koks tai gyvūnas, mokėsi juos atpažinti ir įvardyti. Iš maišelio jie traukė gyvūnų figūrėles, jas apžiūrėjo ir pasakė, kokį gyvūną rado. Vėliau vaikai tyrinėjo, ar gyvūnai plaukia – metė figūrėles į vandenį ir bandė jas plukdyti laiveliu. Po to mažieji šoko ratelį, užsidėję karūnas su įvairių miško gyvūnų paveikslėliais. Kitos veiklos metu vaikai tarp pupelių ieškojo paslėptų gyvūnų figūrėlių, jas surado ir sustatė į eilę. Žaisdami prie sensorinio stalo šaukšteliu pylė pupeles iš vienų indų į kitus – iš puodelių į didelius puodus, o iš puodų į dėžutes. Vaikai taip pat žaidė gyvūnų loto žaidimą ir mokėsi atpažinti gyvūnus paveikslėliuose. Veiklos pabaigoje ant dėžės klijavo paveikslėlius su gyvūnų piešinėliais ir kartu kūrė bendrą miško paveikslą.

Išvada. Vaikai aktyviai ir noriai dalyvavo visose veiklose, susipažino su miško gyvūnais, mokėsi juos atpažinti, įvardyti. Stebėdami, žaisdami ir tyrinėdami jie plėtė savo žinias apie miško gyvūnus, todėl hipotezė pasitvirtino – per patyriminę ir žaidybinę veiklą vaikai geriau pažino miško gyvūnus. Atlikdami įvairias užduotis vaikai lavino smulkiąją motoriką, dėmesį, kalbinius gebėjimus, mokėsi bendradarbiauti ir veikti kartu.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Per patyriminę veiklą su vandeniu ugdyti vaikų gebėjimą atpažinti ir vartoti sąvokas „daug“ ir „mažai“, lyginant vandens kiekius.

Hipotezė. Ar vaikai, pilstydami vandenį iš didelio indo į mažas talpas, gebės atskirti, kur yra daugiau, o kur mažiau vandens?

Veiklos eiga. Apžiūrėję ant stalo pastatytą indą su vandeniu, mažas talpas, pipetes, šaukštelius bei laistytuvėlį, vaikai panoro viską paliesti, išbandyti, ir sušlapti pirštukus. Pakviesti pilstyti vandenį iš didelio indo į mažesnes talpas pasirinktomis priemonėmis, vaikai pradėjo semti, lašinti ir pilstyti vandenį bei stebėti, kaip talpos pildosi. Veiklos metu buvo įvardijamos sąvokos „daug“ ir „mažai“. Kai talpos prisipildė skirtingu kiekiu vandens, jos buvo pastatytos šalia viena kitos ir kartu su vaikais lyginamos, ugdytiniai buvo skatinami stebėti ir palyginti vizualiai. Per šią patyriminę veiklą su vandeniu vaikai, tyrinėdami ir lygindami, pradėjo formuoti kiekio suvokimo pradmenis ir gebėjimą atskirti sąvokas „daug“ ir „mažai“.

Išvada. Vaikai, pilstydami vandenį iš didelio indo į mažas talpas, pradėjo suprasti ir atskirti sąvokas „daug“ ir „mažai“.

„Boružėlių“ vaikų Benita Jakaitytė