Įstaigos emblema
Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ rugsėjo–lapkričio mėnesiais įgyvendino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos finansuotą Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektą „Mažais žingsneliais į sveikatos šalį!“.
Pagrindinis projekto tikslas stiprinti emocinę ir fizinę bendruomenės narių sveikatą organizuojant veiklas ir skleidžiant sveikatinimo idėjas. Džiugu, kad į projekto organizuojamas veiklas aktyviai įsijungė visa darželio bendruomenė, Žibartonių ir Linkaučių skyrių bendruomenės, socialiniai partneriai: Panevėžio lopšelis-darželis „Nykštukas“, Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos pirmokai, Krekenavos regioninis parkas, Panevėžio r. Socialinių paslaugų centras. Projektas apėmė daugybę veiklų ir iniciatyvų, kurių metu vaikai, tėvai ir darželio bendruomenė aktyviai dalyvavo ugdant sveikos gyvensenos įgūdžius.
Judėjimas ir aktyvios veiklos. Rugsėjo mėnesį lauke buvo organizuotos judrios estafetės „Pajudėk su Rudenėliu“, kurios subūrė vaikus ir mokytojus į bendrą judėjimo šventę. Bendruomenės nariai taip pat aktyviai įsitraukė į akciją „Diena be automobilio“, kurios metu vyko tradicinis važiavimas dviračiais ir paspirtukais. Ši diena skatino ne tik tvarų judumą, bet ir suteikė daug teigiamų emocijų mažiesiems ugdytiniams. Judėjimo džiaugsmą papildė ir darželio kieme organizuota „Vaikų Zumba“, kurią vedė šokių trenerė. Priešmokyklinės ugdymo grupės ugdytiniai turėjo galimybę pasidžiaugti išvyka į Kauną ir ten aplankyti skaitmeninės daugialypės terpės parką „Hello Park“. Interaktyviame parke vaikai lavino ne tik fizinį aktyvumą, bet ir logiką, kūrybiškumą, smulkiąją ir stambiąją motoriką, koordinaciją, refleksus, bendravimo įgūdžius, dėmesį, vaizduotę, atmintį.
Sveikos mitybos įgūdžių ugdymas. Grupių mokytojos ir sveikatos priežiūros specialistė organizavo sveikatinimo veiklas: „Sveikas užkandis“, „Vitaminai ant mūsų stalo“, „Vandenukas mūsų draugas“ ir kt. Šiose veiklose vaikai ne tik sužinojo apie sveiką mitybą, bet ir praktiškai kūrė sveikus patiekalus. Į veiklas įsitraukė ir tėveliai – kartu su vaikais jie gamino sveikatai palankius užkandžius, rodydami, kad sveika mityba gali būti smagus ir bendrystę skatinantis procesas.
Emocinės sveikatos stiprinimas. Emocinei vaikų sveikatai buvo skiriamas ypatingas dėmesys. VšĮ „Sielos sala“ trenerė vedė „Emocines mankšteles“, kurios skatino vaikus geriau pažinti savo emocijas, mokė bendrauti ir stiprino fizinę sveikatą. Grupių mokytojos vedė veiklas sensoriniame kambaryje, kuriame buvo sukurta rami ir palanki aplinka, kuri suteikė galimybę vaikams atsipalaiduoti, pasisemti gerų emocijų ir mokytis dėmesio koncentracijos.
Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Projekto metu buvo užmegzti ir plėtojami ryšiai su socialiniais partneriais. Su Panevėžio lopšeliu-darželiu „Nykštukas“ buvo organizuota išvyka į Krekenavos regioninį parką. Vaikai ne tik praturtino savo patirtį gamtos pažinimu, bet turėjo puikią galimybę užmegzti draugiškus santykius su kito darželio vaikais. Minint Tolerancijos dieną, darželyje svečiavosi Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos pirmokai ir jų mokytojos. Visi draugiškai dalyvavo pilietinėje iniciatyvoje „Permainų vėjas“, dovanodami vieni kitiems spalvotus vėjo malūnėlius. Organizuojamos veiklos skatino toleranciją vieni kitiems ir draugiškų santykių tęstinumą.
Tėvų švietimas ir paskaitos. Tėvų švietimui taip pat buvo skiriamas nemažas dėmesys. Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro darbuotoja kartu su Krekenavos darželio specialiąja pedagoge vedė paskaitą-diskusiją tema „Prieraišumo svarba vaiko emocinei sveikatai“. Diskusijos metu buvo aptartos prieraišumo ir saugaus vaikų ir tėvų ryšio svarba emocinei sveikatai. Džiaugiamės, kad projekto dėka turėjome galimybę pasikviesti sveikatos elgsenos specialistą Artiomą Šabajevą. Jo įkvepianti paskaita ir įžvalgos suteikė ne tik vertingų žinių, bet ir praktinių patarimų, kaip valdyti savo emocijas ir suprasti vaikus, formuojant pozityvų požiūrį į auklėjimą ir išvengiant emocinės žalos.
Emocinė vaikų sveikata – tai neįkainojamas turtas, kuris formuoja jų dabartį ir tampa pamatu tolimesnei asmenybės brandai bei sėkmingam gyvenimui. Šio projekto dėka darželyje žengtas žingsnelis, skatinantis kurti palankią aplinką, kurioje augtų laimingi, sveiki ir savimi pasitikintys vaikai.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Jau antrus metus iš eilės Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ organizuoja ir įgyvendina STEAM projektą apie moliūgus. Šiais metais projektas buvo skirtas paminėti rudens derliaus savaitę, susipažinti su mūsų krašte užaugintomis daržovėmis ir išsiaiškinti „Ar moliūgas yra daržo karalius?“.
Spalio 21–31 d. visose darželio grupėse, Linkaučių ir Žibartonių skyriuose buvo ne tik įgyvendinamos įvairios STEAM projekto veiklos, bet ir sužinojome naudingos informacijos apie moliūgus. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė savo veikloje pateikė įdomų faktą, kad moliūgas moksliškai yra vaisius, o ne daržovė, nes jis turi sėklas. Mūsų vaikai moliūgą pažįsta kaip daržovę, nes jis auga darže ir gali užaugti nepaprastai didelio dydžio ir tapti visų daržovių „karaliumi“. Ugdytiniai įvairiais būdais tyrinėjo moliūgą, kad patvirtintų arba paneigtų išsikeltą STEAM projekto hipotezę „Ar moliūgas yra daržo karalius?“.
Pirmosiomis projekto dienomis ugdytiniai susipažino su moliūgais, jų skirtingomis rūšimis, spalvomis ir dydžiais. Tyrinėjo moliūgo vidų, skaičiavo sėklytes ir ragavo jų skonį, susipažino su moliūgo dalimis, augimo ciklu. „Eksperimentų dieną“ visos grupės atliko eksperimentus su moliūgais: „Putojantis moliūgas“, ,,Putojantis moliūgų fontanas“, „Moliūgas – vulkanas“, „Atgijęs moliūgas“, „Pasislėpęs mikrobas“. STEAM veiklose ugdytiniai ieškojo atsakymo į išsikeltą klausimą, lygino ir kilnodami svėrė atsineštas daržoves, matavo jų ilgį ir plotį, svėrė su svarstyklėmis, kol galiausiai išsiaiškino ir padarė išvadą, kad moliūgas yra pati sunkiausia ir didžiausia daržovė, ją galima vadinti „karaliumi“. „Emociukų dieną“ vaikai kalbėjo apie jausmus ir emocijas, mokėsi jas įvardinti. Įvairia pasirinkta technika (piešė, klijavo lipdukus, skaptavo) suteikė moliūgams emocijas, kurios atspindėjo vaikų dienos nuotaiką. Tą dieną vaikai žaidė emocinius žaidimą „Emociukų sriuba“, programavo robotukus ir keliavo emocijų takeliu, organizavo veiklas sensoriniame kambaryje, žaidė su jausmų maišelio pagalvėlėmis. „Kūrybiškumo dieną“ žavėjomės tėvelių ir vaikučių kūrybiniais darbeliais iš moliūgų ar rudens gėrybių: „Klevo lapų rožių puokštė“, „Medis iš pušų kankorėžių“, „Ežiukas iš bulvių ir saulėgrąžų“, „Moliūgų žibintai“ ir pan.
Vyresniųjų grupių ugdytiniai ruošėsi „Moliūgadieniui“ ir patys kūrė meninius darbelius: aplikavo moliūgų aplikacijas, gamino moliūgų žibintus. Moliūgų skaptavimas tapo išties linksma veikla. Vaikai išradingai išpiešė, išpjaustė moliūgą ir uždegę viduje žvakelę, pavertė jį nuostabiu žibintu. Tėvelių ir vaikų gaminti „Moliūgų žibintai“ puošė lopšelio-darželio kiemą.
Ir galiausiai atkeliavo, laukiamiausia diena – „Moliūgadienis“, kurio simbolis yra moliūgas. Visos grupės padovanojo po nuotaikingą pasirodymą: šokį, dainelę ar eilėraštį. Šventė buvo kupina gerų emocijų draugiškai šokant ir dainuojant su kitomis darželio grupėmis.
Projekto metu buvo įgyvendinti visi užsibrėžti tikslai ir lūkesčiai. Mažiesiems ugdytiniams patiko organizuojamos projektinės veiklos, todėl manome, kad projekto organizavimas bus tęstinis, kurį su džiaugsmu įgyvendinsime ir kitais metais.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Įgyvendindami Visuomenės sveikatos programos projekto „Valgyk sveikai ‒ sportuok linksmai!“ veiklas, rugsėjo 20 d. lopšelyje-darželyje buvo organizuojami judrūs žaidimai lauke „Pajudėk su rudenėliu“. Saulėtą rugsėjo rytą meninio ugdymo mokytoja inscenizuodama Rudenėlį, sukvietė vaikučius pajudėti ir linksmai pasportuoti. Sportinė šventė prasidėjo nuotaikinga visų dalyvių mankštele. Vėliau mažieji ugdytiniai keliavo į įvairias sportines stoteles, kuriose jų laukė įvairios rungtys ir estafetes. Kaip ir kiekvienose rungtynėse buvo visko: sėkmių ir pralaimėjimų, bet svarbiausia nugalėjo draugystė.
Birželio mėnesį Linkaučių skyriaus vaikai vykdė projektą „Kas gyvena vandenyje?“.
Projekto tikslas – supažindinant vaikus su vandens gyventojais, ugdyti vaikų aplinkos pažinimo, fizinio aktyvumo, meninės raiškos, kūrybinės raiškos, bendravimo su bendraamžiais, skaičiavimo/matavimo, sakytinės/rašytinės kalbos įgūdžius.
Vaikai labai domėjosi, kas gyvena vandenyje. Prisiminė, kokie vandens telkiniai yra: upė, ežeras, vandenynas, tvenkinys, bala. Stebėjome filmuotą medžiagą apie tai, kas vyksta po vandeniu, kokia gyvūnijos ir augmenijos įvairovė, kaip ten gražu. Prisiminėme, kaip reikia elgtis prie vandens telkinių. Vaikai vartė knygas, enciklopedijas, ieškojo vandens telkinių, vandens gyventojų. Žaisdami su kortelėmis, vaikai susipažino su vandens gyvūnais. Nojus pasakojo, kad jo tėtis mėgsta žvejoti ir jis kartu su juo eina. Papasakojo, kaip žvejoja su meškere, kokias žuvis pagauna. Ėjome prie tvenkinio stebėti, kas auga vandenyje. Pamatę žvejus, žiūrėjome, kaip jie užmeta meškerę, kaip kantriai sėdi ir laukia kimbančių žuvų. Kieme žaidėme žaidimus „Žuvys ir tinklas“, „Krabų žvejyba“. Vaikams labai patiko žaidimas ,,Žvejyba“. Užsimerkus turėjo pagauti vandens gyvūną, paskui nupiešti, iškirpti, apklijuoti plastilinu. Vaikai labai džiaugėsi rezultatu, stebėjo, kuriam vaikui pavyko geriausiai. Na, o veiklą „Vandens stebuklai“ galėtų žaisti kasdien po pusdienį.
Projekto veiklos vaikams labai patiko. Jie pagerino aplinkos pažinimo, sakytinės/rašytinės raiškos, skaičiavimo/matavimo ir kt. įgūdžius, buvo plėtojamos visos vaikų kompetencijos.
Grupės mokytojos Asta Barauskienė ir Sigita Rimaitienė
Duona – sveikiausias maisto produktas ir neįkainuojamas žmogaus turtas. Duoną valgome kasdien, tačiau retai kada susimąstome, kokį kelią ji nueina, kol pasiekia mūsų stalą. „Nykštukų“ grupės vaikai kartu su savo mokytojomis vykdė etnokultūrinio ugdymo projektą „Duonos riekelėje – žiemkenčio kelias“, kurio siekis ir buvo supažindinti vaikus su duonos keliu, nuo grūdo iki duonos riekelės. Grupėje buvo kalbama su vaikais apie žemės darbus, skaitomos lietuvių liaudies pasakos, eilėraščiai apie duoną, vedamos STEAM veiklos, tyrinėjimai. Vaikai dalyvavo edukacinėje programoje „Duonos kepaliukas“, kurios metu sužinojo įvairių įdomybių ir netikėtumų apie duonos gamybą: kodėl kepėjai ryši prijuostes ir dėvi kepuraites, kodėl rėtis kiauras, kokio skonio miltai, kaip kvepia rauginta tešla, kodėl duona tokia gardi? Vaikai minkė tešlą, formavo kepaliuką, gamino svajonių duonelę. Su vaikais vykome į Radviliškio kaimo kepyklą. Ten mūsų laukė susitikimas su kepyklos šeimininkais Audrone ir Albinu Kisieliais. Vaikučiai dalyvavo edukacinėje programoje „Duonos kelias“, kurią vedė kepyklos šeimininkė, o jai talkino kepėjas Vidmantas. Programos metu vaikai mokėsi gerbti ir mylėti duoną, sužinojo, iš kokių grūdų ji kepama, susipažino su duonos kepimo tradicijomis, patys ją minkė, kepė ir ragavo. Kol duonelė kepė, vaikai „Duonos kelio“ skulptūrų parke klausėsi šeimininkės sekamos pasakos, atliko užduotis. O kai duonelė iškepė, kiekvienas rinkosi savo kepalėlį ir vežėsi šiltą duonelę namo. Visi džiaugėsi pirmąja savo mažomis rankelėmis kepta duona.
Baigiantis projektui organizavome etnokultūrinę vakaronę „Duonos kelias“, kurioje dalyvavo vaikučių tėveliai, šeimos nariai, svečiai. Šokome liaudiškus šokius, žaidėme ratelius, dainavome daineles, deklamavome eilėraščius apie duoną. Linksmi liaudiški šokiai, geros emocijos ir bendrystė sujungė visus šventės dalyvius ir suteikė daug džiugių akimirkų.
„Nykštukų“ grupės mokytojos Daiva Čeidienė, Margarita Stasevičienė
Visą gegužės mėnesį „Kiškučių“ grupės vaikai, vykdydami gamtamokslinį (STEAM) projektą, atliko įvairias užduotis: tyrinėjo, keliavo, žaidė. Didelis dėmesys buvo skirtas išvykoms, kad patys savo akimis, rankomis prisiliestų prie realios gamtos, jos išteklių.
Projekto vykdymo metu vaikai keturis kartus buvo išvykę į skirtingas išvykas, edukacijas: į Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos organizuojamą edukaciją „Ar pažįsti Lietuvos gyvūnus?“, į Pašilių Stumbryną, į Panevėžio miesto dailės galerijos organizuojamą edukaciją „Virvelinė pieštukinė“ ir į Panevėžio alpakų ūkį.
Edukacinis užsiėmimas bibliotekoje ,,Ar pažįsti Lietuvos gyvūnus“. Vaikai išsirinko po norimą kortelę su gyvūno paveikslėliu ir turėjo pasakyti, ką žino apie gyvūną ir kodėl išsirinko būtent tą kortelę. Vėliau, žiūrėdami nuotraukas, klausėsi pasakojimo, atsakinėjo į klausimus, daug naujo sužinojo. Susipažinimas su biblioteka tęsėsi žaidžiant judrų žaidimą ,,Pagauk uodegą“. Vėliau susipažino su bibliotekos erdvėmis, žaidė interaktyvius žaidimus. Visi buvo pakviesti apsilankyti bibliotekoje su tėveliais.
Nešini morkomis ugdytiniai keliavo susipažinti su miško galiūnais. Prižiūrėtojams įpylus maisto į lovius, stumbrai sugūžėjo pasistiprinti. Ir tikrai visi pastebėjo, kokie tai dideli, galingi gyvūnai. Vieni grožėjosi, kitiems šiek tiek baugu, bet visi norėjo paduoti stumbrams po skanėstą – morką. Į autobusą vaikai keliavo pažintiniu taku ir apžiūrėjo Pašilių miške gyvenančių gyvūnų stendus. Pasirodo, kad kai kuriuos gyvūnus ir augalus vaikai jau pažįsta. Mokytojai pasiūlius, ugdytiniai pamatavo medžių kamieno storį, pamatė, kaip žydi šermukšnis, paragavo kiškio kopūsto lapą, apžiūrėjo augantį papartį ir mažutį ąžuoliuką. Prie laužavietės užkandę nuskubėjo dar prie vieno Valstybės saugomo gamtos paveldo objekto, gamtos paminklo Panevėžio rajone, tai Rapolo akmens. Didelis akmuo paliko įspūdį visiems. „Kiškučiai“ nepabijojo patikrinti ir tekančio Linkavos upelio vandens temperatūros, dauguma nusprendė, kad vanduo vis dar šaltas.
Dailės galerijoje vaikai patyrė džiaugsmą kurdami pieštukines iš šamoto. Kiekvienas vaikas kūrė ir stengėsi išgauti kuo geresnį rezultatą. O tai puikiai pavyko. Po edukacijos apžiūrėjo lauko erdvėje esančias skulptūras ir viduje eksponuojamus vaikų keramikos darbus.
Nuvykus į Alpakų ūkį, „Kiškučius“ pasitiko maloni ūkio šeimininkė. Prieš įleisdama į alpakų aptvarą, pristatė saugaus elgesio taisykles. Visi su nekantrumu įžengė į aptvarą, o ten vaikus apsupo gausus alpakų būrys. Apsipratę vaikai maitino gyvūnus, glostė jas, sužinojo jų vardus. Po pažinties, šeimininkė pasiūlė pažiūrėti, kaip tvenkinyje maitinasi žuvys. Vaikai buvo sužavėti. Tuo išvyka nesibaigė: vaikų laukė meninė veikla – kūrė savo alpakas, panaudodami tikrą alpakų kailį! Emocijų paletė plati: nuo baimės iki begalinio džiaugsmo išdrįsus įveikti nedidukę baimę.
Projekto metu netrūko ir STEAM veiklų, diskusijų. Visi vaikai žino upę Nevėžį, bet kas jame gyvena? Kokios žuvys ten plaukioja? Išsiaiškino, susipažino žiūrėdami trumpus mokomuosius filmukus, korteles, o paskui pagamino savo Nevėžį su daugybe jame gyvenančių žuvų. Prisiminė, kodėl reikia taupyti gėlą vandenį ir kaip reikia elgtis prie vandens telkinių. STEAM „Vandens šiluminės savybės“ veiklos metu vaikai suprato, kad šiltas vanduo yra lengvesnis. STEAM su pasaka „Trys paršeliai“ leido suprasti, kuris „vėjas“ stipresnis: buvo panaudotas plaukų džiovintuvas, balionų pūtimo pompa ir pučiama su burna. Išvada – džiovintuvo sukeltas vėjas yra stipriausias.
Šio projekto tikslas buvo pasiektas: vaikai dalyvavo pažintinėse, kūrybinėse veiklose, tyrinėjo, ugdėsi savarankiškumą, domėjosi įvairiais gamtos reiškiniais, suvokdami gamtą kaip grožio, gamtonaudos bei aplinkosaugos objektą, ieškojo aplinkos problemų sprendimo būdų.
„Kiškučių“ grupės mokytojos Valdonė Kuncienė ir Odeta Žukauskienė
Visus mokslo metus „Pelėdžiukų“ vaikai ir mokytojos vykdė ugdymo karjerai skirtą projektą. Projekto tikslas – apsilankant įvairių profesijų atstovų darbo vietose, dalyvaujant edukacijose, skatinti domėtis profesijomis ir patirti, ką žmonės dirba, kokių įgūdžių, žinių reikalauja tam tikra profesinė veikla. Buvo sudaromos situacijos pokalbiams, žaidžiami žaidimai, iš kurių vaikai gali sužinoti apie tėvų ir artimiausios aplinkos žmonių darbus – profesijas.
Suteikiama galimybė patirti veiklą realioje aplinkoje. Ugdytiniams skiriamos nedidelės užduotys, ką turėtų pastebėti, ko paklausti. Vaikai vyko į susitikimus, dalyvavo įvairiose edukacijose ir domėjosi, ką žmonės dirba: edukacija „Bitės ir bitininkystė“ (ūkininkas – bitininkas); Edukacinė pramoga „Stumbriukų krikštynos“ (gamtininkas); Išvyka į Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką. Sensorinių skaitymų edukacinis užsiėmimas pagal Nicolos Kinnear knygą „Kaip kiškis mokėsi drąsos“ (bibliotekininkas, rašytojas); Apsilankymas Krekenavos bibliotekoje, Vytauto Švarlio vitražų darbų parodoje „Šviesų žaismas“ (dailininkas-vitražistas); Pramogos „Burbulų dėdė“, „Piratas ir Pepė“ (renginių vedėjas, animatorius); Sportinės varžybos Ramygalos lopšelyje-darželyje „Gandriukas“, Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ (sportininkas); Edukacija Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje „Muilo gamyba“ (muilo ir natūralios kosmetikos gamintojas); Edukacija Panevėžio „Dobilas“ darželyje „Skeletas“ (archeologas); Vieno iš ugdytinių mamos iniciatyva vaikai keliavo į žygį mišku (žygeivis) ir susipažino su landšafto dizainerio profesija, patys ją išbandė.
Vaikai suprato, kad kiekvienam žmogui reikalinga profesija. Profesijos pasirinkimas – vienas iš svarbiausių gyvenimo sprendimų: juk nuo jo priklausys materialinė gerovė, draugų ir pažįstamų ratas, statusas ir daugelis kitų dalykų. Būtent todėl pradėti mąstyti apie tai niekada nebus per anksti.
Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytojos Giedrė Survilienė, Margarita Stasevičienė
2024 m. balandžio–gegužės mėnesiais „Bitučių“ grupės vaikams buvo organizuojamas sveikatinimo projektas „Tipu tapu basomis“. Šio projekto tikslas buvo stiprinti vaikų kojų ir pėdų raumenis bei raiščius, laikyseną ir grūdinti jų organizmą.
Vaiko pėdos – tarsi mažas viso kūno žemėlapis, kuriame išsidėstę vidaus organų biologiškai aktyvūs taškai. Vaikščiodami basomis skirtingais paviršiais, vaikai tarsi atliko pėdos masažą, kuris aktyvino kraujotaką, gerino organų veiklą. Judėjimas gerina bendrą organizmo savijautą, aktyvina imuninę sistemą. Tai ne tik veiksminga organizmo grūdinimo priemonė, bet ir plokščiapėdystės profilaktika.
Projekto metu vaikai judėjo ir žaidė sportinius žaidimus basomis. Draugiškai ėjo per lentas, tyrinėjo jų nelygius paviršius. Iš įvairių skirtingų paviršių detalių jungė masažinį pėdų taką, kuriuo ėjo vienas paskui kitą. Linksmai nusiteikę šoko ratelius ir sukosi po du, susikabinę rankytėmis, nes muzika ir šokiai visada teigiamai veikia vaikų emocijas. Mankšta lavino vaikų judėjimo galimybes ir leido patirti naujus pojūčius, išbandyti judėjimą ant jogos kilimėlių. Žaidė įvairius judrius sportinius žaidimus: ropojo ir ėjo per eilėje sustatytus kubus, atliko pratimus su spalvotomis lazdomis. Meninė veikla – spalvotas vaikų pasaulis, kurį galima tyrinėti skirtingais būdais. Mūsų vaikai džiaugėsi procesu, kurio metu basomis lipo į dažus ir ėjo popieriaus lapu. Projekto metu vaikai lavino vaizduotę, statydami jogurto indelius ant pažymėtos juostos – formavo taką, kuriuo atsargiai judėjo, įsivaizduodami, kad keliauja kalnais.
Vaikai džiaugėsi judėjimo galimybėmis ir naujais pojūčiais, o įvairūs pėdučių žaidimai skatino juos veikti. Mažieji daug judėjo ir vaikščiojo basomis pėdomis nelygiu paviršiumi. Jiems tai buvo nauja ir įdomi praktika.
„Bitučių“ grupės mokytojos Vilma Survilienė ir Arnė Budavičienė
Patyriminė žaidybinė veikla – tai vienas iš esminių vaikų ugdymo metodų, kuris padeda mažiesiems ugdytiniams ugdytis per tiesioginę patirtį, o žaidimai skatina smalsumą ir norą veikti kartu. Vaikai susipažįsta su pasauliu naudodami įvairius pojūčius, stebėdami ir atlikdami eksperimentus, dalyvaudami meninėje, kūrybinėje bei sportinėje veikloje.
Gegužės mėnesį Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ įgyvendintas Panevėžio rajono savivaldybės finansuojamas vaikų socializacijos projektas „Pažįstu pasaulį žaisdamas“, kurio pagrindinis tikslas – mokyti vaikus gyventi bendruomenėje, per žaidimus ugdyti bendravimo įgūdžius. Šiam tikslui įgyvendinti buvo organizuojamos įvairios veiklos, kurių metu mažieji ugdytiniai kūrė draugiškus santykius gamtoje, išvykose, grupėse, sportinėse veiklose ir šventėse.
Gegužės 17-tąją dieną lopšelyje-darželyje buvo minima Vaiko ir Šeimos dienos, šia proga buvo suorganizuota „Šeimos sporto šventė 2024“. Džiaugiamės, kad į šventę susirinko gausus būrys mamyčių, tėvelių, močiučių, senelių, broliukų ir sesučių. Šiltą ir saulėtą dieną šventės dalyviai buvo sportiškai bei linksmai nusiteikę pasportuoti su savo mažiausiais šeimos nariais. Šventėje sportines estafetes organizavo VšĮ vaikų sporto klubas „Startukas“ socializacijos projekto ir Panevėžio r. visuomenes sveikatos biuro lėšomis. Mažieji ugdytiniai per sportinę aktyvią veiklą ir žaidimą tyrinėjo pasaulį, mokėsi bendravimo įgūdžių. Taip pat turėjo puikias galimybes patirti daug teigiamų emocijų bei pabūti darželio aplinkoje su artimiausiais šeimos nariais. Rungtyse varžėsi vaikai prieš tėvelius, vaikai prieš vaikus, tačiau nebuvo laimėtojų ir pralaimėtojų, nugalėjo draugystė ir aktyvus laikas drauge. Visi sporto šventėje dalyvavę vaikučiai buvo apdovanoti sportiniais medaliais.
Gegužės 30-tąją dieną renginyje „Sveika, vasarėle!“ buvo linksmai pasitinkama ateinanti vasara ir apibendrinamos projekto veiklos. Pepė ir Piratas kvietė vaikučius „plaukti“ pasitikti vasaros, o vasarą reikia pasitikti sveikiems, žvaliems ir gerai nusiteikusiems. Visų Krekenavos lopšelio-darželio grupių, Žibartonių ir Linkaučių skyrių vaikai bei socialinio partnerio Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“ vaikai vasarai dovanojo sportinį, ritminį šokį ar dainelę. Dauguma grupių pristatė šokius, kuriuos šoko Sveikatiados konkurse „Šok su Sveikatiada“. Po gražių dainų ir šokių vaikų laukė Burbulų dėdės STEAM eksperimentų virtuvė, kurioje vaikai susipažino su dūminančia ir maloniai kvepiančia arbata, išvydo, kaip gaminamas spalvotas „cukrus“, kaip sausas ledas padeda pripūsti balionus. Vaikai tyrinėjo auksines glitėsių mases, šiaudeliais pūtė iš jų burbulus. Šventės pabaigoje mažieji džiaugėsi milžiniškais muilo burbulais, patys turėjo galimybę juos leisti į orą ir siekti didžiausio burbulų rekordo.
Džiaugiamės, kad projekto metu vykdytos patyrimines žaidybinės veiklos skatino mažuosius pažinti pasaulį per patirtį, žaidimą, judesį, meninę ir kūrybinę veiklą. Projektinės veiklos stiprino bendruomenės narių bendradarbiavimą veikti karu.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Pavasaris – tai gamtos atgimimas. Pavasariniai žalumynai, pirmieji žydintys augalai džiugina kūną, protą ir sielą.
Taigi, mes irgi pabandėme įkvėpti pavasarinės dvasios ir grupėje įkūrėme savo „Žaliąją palangę“, prisijungdami prie Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuoto ekologinio konkurso „Mano žalioji palangė“. Konkurso tikslas – skatinti domėjimąsi augalais, jų biologine ir estetine derme, ugdant pažinimo, kūrybiškumo ir komunikavimo kompetencijas
Šių metų konkurso tema – „Surask draugą“. Vaikai apžiūrėjo, palietė įvairių rūšių sėklų, patys išsirinko, ką norėtų sėti ar sodinti. Vaikai kartu su mokytojomis sėjo sėklas, sodino daigus. Laistydami augalus, stebėdami, tyrinėdami jų dygimą ir augimą vaikai pastebėjo, kad augalai, pasėti ir pasodinti vienu metu, sudygsta ir auga skirtingai, augdami linksta į šviesos pusę, nepalaisčius vysta, kad augalams dygti ir sužaliuoti ne visada reikalinga žemė. O kadangi šių metų tema „Surask draugą“ savo pasėtas, pasodintas sėklas apgyvendino batuose ir rankinėse. Vaikai užsirašė, nukopijavo savo vardus, augalo pavadinimus ir priklijavo prie batų, nuspalvino pavadinimus ,,Žalioji palangė“ ir ,,Surask draugą“. Vaikai stebėjo, skirstė daigelius pagal išvaizdą, matavo, kiek paaugo, fiksavo savo matavimus stebėjimų lape, vyresnieji padėjo mažiesiems pamatuoti, užrašyti
Vėliau savo išaugintus augalų, agurkų, moliūgų, pomidorų daigelius išsodino po vieną, juos parsineš į namus ir ten augins. O rudenį pasidalins savo įspūdžiais, nuotraukomis, kaip sekėsi namuose juos auginti, ar buvo derlius.
Linkaučių skyriaus mokytojos Asta Barauskienė ir Sigita Rimaitienė
