Įstaigos emblema
Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ Žibartonių skyriaus jungtinės ugdymo grupės ugdytiniai kartu su grupės mokytojomis gegužės mėnesį vykdė gamtosauginio ugdymo projektą „Žaliasis boružėlės takelis“. Šio projekto tikslas: remiantis kompleksiniu – žaidybiniu, kūrybiniu ugdymo principu, formuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų aplinkosaugos vertybines nuostatas, lavinti pažintinius ir kūrybinius įgūdžius. Projekto veiklas organizavo grupės mokytojos Ieva Jakaitienė ir Benita Jakaitytė. Vaikai, naudodamiesi įvairiomis priemonėmis, vykdė pasiūlytas veiklas: klausėsi pasakėlės apie draugystę, diskutavo, atsakinėjo į klausimus. Praktinės kūrybinės veiklos metu piešė, karpė, klijavo, lipdė, dekoravo akmenėlius. Vaikai susipažino su boruže, stebėjo ir tyrinėjo ją, skaičiavo taškelius, pėdutėmis matavo vabalėlio skrydžio kelią, o liniuote – jos dydį. Iš pagamintų boružėlių sudėjo įvairias geometrines formas, kurias lygino ir įtvirtino jų pavadinimus. Projekto metu darželio kiemo teritorijoje buvo atlikta didaktinė mankšta „Boružėlės mankštelė“, kuri paskatino vaikus judėti, suteikė žvalumo, o žaidimas ant medžio riekės skatino ugdytinius susikaupti ir pamąstyti
Gamtosauginio projekto metu pavyko įgyvendinti nenumatytą idėją, kuri nustebino vaikus. Grupės mokytojos kartu su mažaisiais pakabino vabaliukams skirtą viešbutį. Vabalų namelis, nuotraukų parodėlė virtualioje erdvėje bei žaidimų lenta su akmenėliais (boružėlėmis), tai projekto tęstinumas. Pastebėjome, kaip ugdytiniai žaidžia savarankiškai ir kviečia tėvelius, senelius, brolius, seses žaisti kartu. Pasiūlytos kasdieninės veiklos praturtino ikimokylinio amžiaus vaikų žinias bei suteikė džiugių emocijų. Projekto metu pavyko pasiekti tikslą, įgyvendinti išsikeltus uždavinius.
Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ Žibartonių skyriaus mokytojos Ieva Jakaitienė ir Benita Jakaitytė
Ruošdamiesi sėti įvairius žalumynus, gėles, ugdytiniai diskutavo, dalinosi patirtimi, ko reikia augalui, kad jis augtų sveikas, gražus ir tinkamas vartoti.
Atlikto eksperimentą (tyrimą), kurio tikslas yra išsiaiškinti, kaip aplinka, kurioje auginami augalai, įtakoja jų gyvenimą. Sodino ir augino svogūnus skirtingose aplinkose: šilta, drėgna ir šviesu; tamsu, sausa ir vėsu; užterštos žemės ir vanduo. Vaikai noriai ir aktyviai ėmėsi veiklos. Rūpestingai atliko visas užduotis. Stebėjo svogūnų augimą, lygino, diskutavo, darė išvadas. Didžiausią susidomėjimą ir rūpestį kėlė svogūnai, auginami užterštose žemėse, tamsioje ir vėsioje aplinkoje.
Projekto pabaigoje vaikai didžiavosi savo svogūnais, augusiais šiltoje, drėgnoje ir šviesioje aplinkoje. Nusiminė supratę, kad kiti augalai užaugo netinkami vartoti dėl blogų sąlygų (taršos, tamsos, vėsos ir vandens trūkumo). Padarė išvadas: sveiki, gražūs ir tinkami vartoti augalai užauga šviesioje, šiltoje ir drėgnoje aplinkoje; svarbu gamtą saugoti ir ja rūpintis – nešiukšlinti, neteršti, rūšiuoti ir taupyti.
„Nykštukų“ grupės ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytojos Daiva Čeidienė, Margarita Stasevičienė
„Pelėdžiukų“ grupės vaikai vykdo projektą „Keliauju pažinti, atrasti, suprasti“. Šiandien vykome į Krekenavos girininkiją stebėti, kas vyksta miške žiemos metu. Girininko pavaduotojas Saulius Tamošiūnas vaikams parodė pėdsakus sniege. Vaikai turėjo atspėti, kokio tai gyvūno pėdutės. Paaiškėjo, jog čia prabėgo lapė. Sužinojome ir daugiau miško paslapčių: jeigu norime priartėti prie danielių ir muflonų, reikia eiti tyliai ir greta vienas kito, būti komanda. Įrengtuose aptvaruose vaikai pamatė danielius, muflonus ir su dideliu susidomėjimu dairėsi, gal dar koks gyvūnas išlįs. Vaikai jiems atvežė įvairių daržovių ir sudėjo į šėryklas. Džiaugsmas spindėjo vaikų akyse. Pamatėme beržo viršūnėje pelėdos įsirengtą uoksą. Klausėmės žiemos miško garsų. Laikas, praleistas gamtoje su draugais, pagerino nuotaiką, fizinį aktyvumą ir suteikė žinių. Mėgaudamiesi teigiamu gamtos poveikiu, kiekvienas turėtume savęs paklausti, kaip galime prisidėti prie gamtos saugojimo ir tausojimo.
Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė
„Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo etnokultūriniame projekte. Vaikai sužinojo apie Vilniuje rengiamą Kaziuko mugę, apžiūrinėjo verbas, pintus krepšelius ir kitus meistrų rankdarbius. Baigiamasis projekto etapas buvo „Kaziuko mugė“. Vaikai šventei ruošėsi patys gamindami namuose ir grupėje įvairiausius rankdarbius, gardėsius. Mugės metu vaikai jais keitėsi, ragavo vieni kitų skanumynus, „pirko“ ir „pardavė“.
Projekto metu vaikai pažino daugelį liaudies amatų, patys išbandė, kaip reikia derėtis, tartis.
Priešmokyklinio ugdymo grupės vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė
Spalvos vaikų gyvenime turi didelę reikšmę. Ugdant per spalvas galima apimti visas ugdymo sritis, tai padeda pasiekti geresnių rezultatų.
„Bitučių“ grupės vaikai dalyvavo veiklose „Linksmos spalvos aplink mus“. Veiklų tikslas – skatinti vaiko norą pastebėti, sužinoti, pažinti, išbandyti ir išmokti. Veikloje buvo naudojami įvairūs metodai, kurie skatino vaikus geriau pažinti spalvas, jas prisiminti, įvardinti. Mažieji tyrinėjo raudonos, geltonos, žalios ir mėlynos spalvos daiktus ir žaislus aplinkoje.
Su spalvotais kamuoliais žaidė įvairius judrius žaidimus. Balionai gali atnešti šypseną kiekvienam vaikui. Mažieji rinkosi balionus, džiaugėsi jų spalvomis, klausėsi dainelės „Boružėlė septyntaškė“ įrašo. Linksmybės ir vaikų juokas buvo garantuotas.
Veiklos metu vaikai spalvotu takeliu keliavo pas „kiškutį“ spalvotų pėdučių takeliu. Taip patyrė judėjimo džiaugsmą. Pirštukais piešė spalvotus gėlių žiedus. Ieškojo gamtoje spalvų: stebėjo mėlyną dangų, gėles, medžius, Džiaugėsi bėgiodami po žalią pievelę ir rinko pienių žiedelius.
Veiklą baigėme pasivaikščiojimu su balionais po miestelį.
Ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Vilma Survilienė
Projekto tikslas: ugdyti gamtamokslinės kultūros pagrindus, priartinant vaikus prie gamtos, padėti suvokti jos procesus. Gamtamokslinio ugdymo projektą įgyvendino „Kiškučių“ grupės bendruomenė.
Prisiminę saugaus eismo taisykles, vaikai saugiai keliavo miestelio gatvelėmis ant Nevėžio upės tilto. Pasigrožėjo patvinusia upe, gražiais gamtos vaizdais, diskutavo, o kas galėtų gyventi upės vandenyje? Kelyje aptikus balą, matė joje atsispindintį dangų, tyrinėjo balos dugną. Jos vandens vaikai parsinešė į grupę tyrinėjimui „Balos vanduo: švarus ar ne?“, atliko eksperimentą „Skęsta ar plaukia?“, atliko kūrybinį darbelį „Mano akvariumas“, diskutavo „Kada žemė serga?“.
Daug įdomių atradimų vaikai aptiko pievoje. Tyrinėjimai vyko kasdieną. Stebėjo pirmuosius pavasario ženklus: išsiskleidusius lapelius, žydinčias gėlytes, skraidančius vabalėlius, šliaužiančias sraiges. Grupėje piešė, ką matė ir diskutavo, kaip vaikai turi elgtis su pievoje rasta gyvybe.
Toliau tyrinėjimai vyko sode ir praktiniai darbai darželio darže. Sužydėjus sodams, vaikai grožėjosi žiedų gausa, diskutavo „Kokie požymiai priskiriami pavasariui?“. Jie praktiškai darbavosi darže, pureno žemę, sėjo, sodino įvairias daržoves, domėjosi, kas gyvena žemėje, vartė „Raudonąją knygą“, klausėsi mokytojos pasakojimo apie saugomus gyvūnus, kalbėjosi, kodėl svarbu saugoti miško tylą, kas valo orą.
Keliant ir išbandant įvairias hipotezes, gamtą vaikai galėjo suvokti kaip tyrimo, grožio, gamtonaudos, apsaugos objektą.
Vyresn. mokytoja Irena Buzienė
Linkaučių skyriaus vaikučiai su mokytojomis vykdė gamtamokslinį projektą, kurio tikslas buvo padėti vaikams pažinti, saugoti, gerbti ir puoselėti gyvąją gamtą; sužinoti kuo daugiau apie Lietuvos paukščius, aptarti paukščių vietą eko sistemoje; formuoti vertybines nuostatas gamtos atžvilgiu, plėtoti vaikų kūrybinius gebėjimus, saviraišką.
Vaikai susipažino su Lietuvoje gyvenančiais paukščiais, mokėsi pažinti paukštelius iš balso. Ieškojo, rinko informaciją apie paukščius, mokėsi elgtis gamtoje, jos nežalojant ir neniokojant, kūrė darbelius naudodami antrines ir gamtines žaliavas. Įgytas žinias, patirtus įspūdžius išreiškė per žaidimus, meninę veiklą. Į projekto veiklas buvo įtraukti ir ugdytinių tėveliai. Kartu su vaikais namuose kalė inkilėlius, padarė pristatymą apie pasirinktą paukštelį, gamino darbelius parodai „Prikelti antram gyvenimui“.
Linkaučių skyriaus vyresn. mokytoja Asta Barauskienė
Kojos pėda – svarbaus ir sudėtingo atramos ir judėjimo aparato dalis. Būdama judria kūno atrama, pėda atlieka daug funkcijų, o taip pat įgalinanti žmogų taisyklingai stovėti ir judėti. Jau ikimokykliniame amžiuje sudaroma vaiko plokščiapėdystės profilaktikai palanki aplinka. Kad mažieji augtų sveiki, plokščiapėdystės profilaktinės priemonės buvo taikomos ir „Bitučių“ grupės ugdytiniams įvairiose jų veiklose: grupėje, sveikatos valandėlėse, žaidžiant judrius žaidimus ir pasivaikščiojimo metu.
Vaikštant basomis nelygiu paviršiumi stimuliuojamos pėdų nervų galūnės, stiprinami pėdos raumenys. Grupės vaikai basomis vaikščiojo mokytojos paruoštais jutiminiais takais, kurių paviršiai buvo įvairūs: kietas – nelygus, minkštas – švelnus. Kai kurie vaikai įvardino, ką jautė jų pėdutės: kieta, minkšta, švelnu. Mažiesiems veikla patiko, takeliais vaikščioti norėjo dar ir dar.
Atėjo vasara, pievos pasipuošė geltonų pienių žiedais, kurie pavirto į pūkų jūrą. Pievoje visada galima rasti daug paslapčių, kurias labai įdomu tyrinėti: augalai, šliaužiojantys, skraidantys, ropojantys vabaliukai. Mažieji stebėjo, lietė, skynė, uostė, įvardino spalvas, rodė tai, ką rado, dalinosi su draugais gėlių žiedais, bendravo ir džiaugėsi naujais atradimais.
Ir suaugę, ir maži mankštą mylime visi, o dar smagiau žaisti judrius žaidimus kieme, basomis. Vaikams didelis džiaugsmas, kada pėdutėmis gali prisiliesti prie žolės, takelio, smėlio. Šiltomis saulėtomis dienomis mažieji mankštinosi pievelėje, žaidė basomis smėlio dėžėje, keliavo darželio kiemo takeliais, straksėjo miestelio aikštelėje. Vėliau sužinojo galimybes, ką galima padaryti pėdutėmis ant popieriaus. Vaikai rinkosi spalvas, stojo basomis į vonelę su dažais ir ėjo „popieriniu takeliu“, palikdami geltonos ir žalios spalvos pėdučių atspaudus. Įvardino spalvas, džiaugėsi tuo, ką darė.
Klausant muzikos ir stebint mokytojos šokį su bateliais, vaikai su dideliu malonumu ir emocijomis kartojo tai, ką matė.
Ugdytiniai dalyvavo įvairiose su plokščiapėdyste susijusiose veiklose, kurios žadino smalsumą ir susidomėjimą, skatino bendrauti, o atradimai kėlė malonius išgyvenimus.
„Bitučių“ grupės vyresn. mokytoja Vilma Survilienė
Aktyvūs ugdymo metodai atskleidė vaikų sugebėjimus, kūrybiškumą. „Nykštukų“ grupės vaikai vykdė gamtamokslinį (STEAM) projektą „Išdykusių spalvų slėpynės“.
Įvairių veiklų metu vaikai atkreipė dėmesį į spalvas, patyrė atradimo džiaugsmą. Išbandė spaudavimo techniką, piešimą ant folijos, ant šviesos stalo, ant akmenėlių. Šios veiklos sudomino vaikus, suteikė galimybę patenkinti savo smalsumą, paskatino pažvelgti į kitokį piešimą, pasikartojo spalvų pavadinimus. Piešdami vaikai lavino savo vizualinę atmintį, tapo pastabesni, atidesni. Piešimas suteikė vaikams pasitikėjimo savimi ir skatino išreikšti save. Lauke vaikai stebėjo gamtą, skrendančius ir ropojančius vabalus, atkreipė dėmesį į spalvas, skaičiavo automobilius, sutiktus žmones, praskrendančius paukščius. Prisiminė, kaip vadinasi bitės namas, kur gyvena skruzdėlė, apžiūrėjo, kokių būna kvepiančių ir spalvotų gėlių. Viską aptarėme ir padarėme diagramą. Vaikai skraidino savo pasigamintus lėktuvėlius, o pagamintus laivelius nešėsi namo, kad galėtų su šeima užsiimti bendra veikla, plukdyti juos vandens telkinyje, stebėti srovės kryptį, kaip toli nuplauks jų laivelis.
„Nykštukų“ grupės vaikai yra labai smalsūs, o ypač jiems smagu pažinti pasaulį viską paliečiant savo piršteliais. Vaikams pojūčių žaidimai ir veiklos yra ne tik smagios, bet ir labai naudingos. Juk pojūčiai – tai mažų vaikų pasaulio pažinimo ir suvokimo būdas. Lavindami ir atrasdami vis naujus pojūčius, vaikai mąsto, mokosi ir lavina kūrybiškumą. Šį kartą tam pasitelkėme vaisius ir daržoves. Vaikai jas lietė, uostė, ragavo, pasakė spalvą. Po to skaičiavo ir grupavo pagal spalvas, lygino. Vaikams teko išsiaiškinti, kad vienodos spalvos daržovės ir vaisiai turi visiškai skirtingas formas, skonines savybes, kvapą ir paskirtį. Pabandėme dažyti ir makaronus, skonis buvo vienodas, o spalvos skirtingos, ragavome ir ekologiškus spalvotus makaronus, kurie nustebino savo išskirtiniu skoniu. Kas dieną vartojamos daržovės ir vaisiai, ekologiški produktai, vaikams atsiskleidė naujais skoniais, spalvomis ir naujais potyriais. Ši eksperimentinė veikla, skirta pojūčiams, skatina vaikų pažinimą ir sveiką gyvenseną.
„Nykštukų“ grupės ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytojos Daiva Čeidienė ir Giedrė Survilienė
Gegužės mėnesi 17–21 dienomis Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“, Linkaučių ir Žibartonių skyriuose buvo vykdomas projekto „Žingsneliai į gražią kalbą labirinto takeliu“ II etapas – „Labirintų žaidimų savaitė“, kurią organizavo švietimo pagalbos specialistės.
Šia savaitę vaikai keliavo žaidimų labirintais, kuriuose jų laukė linksmosios stotelės su įvairiomis užduotimis. „Kamuoliukų stotelėje“ vaikai, įveikdami kliūčių ruožą, rideno spalvotus kamuoliukus, palydint palaikomosios komandos šūksniais ,,greičiau greičiau…“. Įveikę šią stotelę, keliavo į „Paukštelių stotelę“, kurioje grupavo naminius ir laukinius paukštelius. Prisiminę paukštelių pavadinimus, keliavo pas gyvūnėlius. „Pasiklydusių gyvūnėlių stotelėje“ vaikai rūšiavo sausumos ir vandens gyvūnus, pakartojo ir įtvirtino jų pavadinimus. Atlikę užduotis, susikibę į traukinuką nukeliavo į „Spalvoto traukinuko stotelę“, kurioje reikėjo prisiminti ir pakartoti spalvų pavadinimus. Įvardinę spalvas ir linksmai nučiuožę nuo traukinuko, vaikai atkeliavo į „Skaičiukų stotelę“, kurioje žaidė skaičių boulingą ir skaičiavo surinktus taškus. Žaidimų pabaigoje vaikų laukė linksmiausia dalis – „Paslėpto lobio stotelė“, kurioje vaikai, įminę mįslę, ieškojo paslėpto lobio. Suradus lobį, vaikų laukė prizai ir apdovanojimai.
Švietimo pagalbos specialistės Lina Girlakytė, Eglė Polikaitienė, Kristina Vilienė
