Įstaigos emblema
I Tvarumo bruknė
Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ spalio 23–31 d. vyko tradicinis, jau trečius metus organizuojamas STEAM projektas „Ar moliūgas – daržo karalius?“. Projekto tikslas – paminėti rudens derliaus savaitę, susipažinti su Lietuvoje užaugintomis daržovėmis, jas tyrinėti, lyginti ir kartu su vaikais išsiaiškinti, ar moliūgas gali būti vadinamas daržo karaliumi.
Šiemet ypatingai džiaugiamės, kad prie projekto įgyvendinimo prisijungė ir mūsų socialinis partneris – Panevėžio lopšelis-darželis „Sigutė“. Bendradarbiavimas leido dalintis idėjomis, praplėsti veiklų įvairovę ir sustiprinti tarpinstitucinį ryšį.
Visą savaitę įvairiose grupėse, taip pat Linkaučių ir Žibartonių skyriuose, vyko tyrinėjimai, eksperimentai, pažintinės ir kūrybinės veiklos. Vaikai ne tik stebėjo moliūgų formas, spalvas ir dydžius, bet ir lygino moliūgą su kitomis daržovėmis – aptarė, kuo jos panašios ir kuo skiriasi pagal svorį, spalvą, formą, skonį ir sandarą. Vaikai svėrė ir matavo daržoves, stebėjo moliūgo vidų, lietė sėklas ir minkštimą. STEAM eksperimentai „Daržovės skęsta ar plūduriuoja“ skatino smalsumą ir atradimo džiaugsmą. Didžiausią įspūdį paliko eksperimentas „Putojantis moliūgas“, kurio metu vaikai stebėjo, kaip sodos ir acto reakcija sukuria spalvotų putų „išsiveržimą“. Projekto metu daug dėmesio skirta kūrybiškumui. Vaikai piešė moliūgus, kūrė kompozicijas iš rudens gėrybių, o kartu su tėveliais namuose pagaminti darbai papuošė darželio parodėlę. Taip pat buvo organizuotas moliūgų konkursas, kuriame šeimos pristatė savo užaugintus ar surastus moliūgus. Moliūgai buvo įvairiausių dydžių ir formų, kūrybingai dekoruoti ir šmaikščiai pristatyti. Savaitę vainikavo šventinė „Moliūgadienio“ popietė, kurios metu buvo apibendrintos visos projekto veiklos. Vaikai, pasiskirstę į grupeles, atliko įvairias užduotis apie daržoves, žaidė, diskutavo ir atsakinėjo į pagrindinį klausimą: ar tikrai moliūgas yra daržo karalius? Darželio kieme visi grožėjosi šventei sukurtais moliūgų žibintais, kurie sukūrė jaukią rudeninę nuotaiką. Projekto pabaigoje vaikai diskutavo ir dalijosi nuomonėmis. Dauguma vaikų nusprendė, kad moliūgas tikrai yra daržo karalius, tačiau atsirado ir kitų idėjų – vieni karaliumi rinko burokėlį, kiti cukiniją. Tokia diskusija skatino vaikų gebėjimą argumentuoti, lyginti ir drąsiai reikšti savo mintis.
Projektas suteikė vaikams daug atradimų, džiaugsmo, kūrybos ir bendravimo patirties, o moliūgas dar kartą tapo rudeniško smalsumo simboliu.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Gegužės–spalio mėnesiais Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ buvo įgyvendinamas vaikų socializacijos projektas „Sveiki ir aktyvūs draugai“, kurio tikslas – skatinti vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą, stiprinti fizinį aktyvumą, ugdyti sveikos gyvensenos įpročius ir kurti draugišką bei bendruomenišką aplinką. Projekte dalyvavo vaikai iš visų grupių, jų tėveliai, pedagogai ir socialiniai partneriai.
Gegužės mėnesį surengtos „Šeimų olimpinės žaidynės“, kurių metu tėvai ir vaikai sportavo kartu, dalyvavo estafetėse ir stiprino tarpusavio ryšį. Šventės metu tėveliai ne tik patys sportavo, bet ir organizavo įvairias estafetes vaikams: „Žolės riedulys“, „Kamuoliukai“, „Lankų fiesta“, „Kirmėlytės“, „Šuoliukai“.
Vasaros atidarymo šventėje „Pasitikime vasarą sveiki“ vaikai žiūrėjo edukacinį spektakliuką „Brokoliukas ir Braškytė sveikatos karalystėje“. Vaikai žaismingai mokėsi, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, rinktis sveikus maisto produktus ir aktyviai leisti laiką. Pakalbėję apie sveiką gyvenseną vaišinosi sveikais užkandžiais.
Rugsėjo mėnesį buvo organizuojamos judrios estafetės „Pajudėk su Rudenėliu“, skatindamos bendradarbiavimą, gerą nuotaiką ir judėjimo džiaugsmą. Minint Europos judumo savaitę, bendruomenė dalyvavo žygyje pėsčiomis „Aplink Krekenavą“, siekiant paminėti „Dieną be automobilio“ ir paskatinti aktyvų judėjimą gryname ore. Taip pat buvo organizuojamos išvykos ir žygiai į Krekenavos regioninį parką kartu su socialiniais partneriais Panevėžio lopšeliu-darželiu „Nykštukas“. Vaikai tyrinėjo gamtą, judėjo, stebėjo aplinkos pokyčius ir mokėsi ja rūpintis.
Spalio 15–16 dienomis ergoterapeutė organizavo vaikams sensorines veiklas „Matau, girdžiu, liečiu, uodžiu, jaučiu“. Sensoriniame kambaryje vaikai tyrinėjo skirtingas tekstūras, medžiagas, garsus ir judesius, mokėsi nusiraminti, įvardyti pojūčius ir bendradarbiauti su draugu.
Ergoterapeutė taip pat pateikė mokytojoms rekomendacijas, kaip tinkamai planuoti ir vesti sensorines veiklas grupėse, atsižvelgiant į vaikų amžių ir poreikius.
Projektas „Sveiki ir aktyvūs draugai“ padėjo vaikams augti aktyviems, smalsiems, draugiškiems ir pasitinkantiems naujus iššūkius su gera nuotaika. Veiklos stiprino vaikų emocinę savijautą, fizinį pasirengimą ir bendruomenės ryšį.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Šių metų balandžio mėnesį „Nykštukų“ grupėje įgyvendintas gamtamokslinis STEAM projektas „Pupos ir svogūno gyvenimas“. Projektas buvo skirtas skatinti vaikų smalsumą, pažintinę bei praktinę veiklą, stiprinti ryšį su gamta ir padėti suprasti jos dėsnius per patirtinį ugdymą. Pagrindinis tikslas – per eksperimentinę veiklą išsiaiškinti, kaip skirtingos aplinkos sąlygos veikia augalų augimą. Projekto metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas tyrinėjimui, stebėjimui, kūrybiškumui bei bendradarbiavimui tarp vaikų, pedagogų ir tėvų.
Vaikai aktyviai dalyvavo visose veiklose. Pirmąją savaitę, pasitelkdami vaizdo medžiagą, e. pamokas, interaktyvias priemones bei pokalbius su pedagogais, jie aiškinosi, ko reikia augalui, kad jis augtų. Taip pat atliko kūrybines užduotis, piešė, diskutavo. Antrąją savaitę vaikai patys sodino pupas ir svogūnus į skirtingas aplinkas: šiltą, drėgną ir šviesią; šaltą ir tamsią; bei į dirvožemį su nešvariu vandeniu. Jie pildė stebėjimo korteles, džiaugėsi pirmomis daigų užuomazgomis ir rūpestingai prižiūrėjo savo augalus. Trečią ir ketvirtą savaitę vyko aktyvus stebėjimo procesas – vaikai matavo, skaičiavo, lygino augimo skirtumus, fotografavo, diskutavo. Jie kėlė klausimus: „Kodėl čia neauga?“, „Kur dingo lapeliai?“ – ir ieškojo atsakymų, tyrinėjo, kodėl vienose sąlygose augalai klesti, o kitose nyksta.
Projekto pabaigoje grupės bendruomenė – vaikai, pedagogai ir tėvai – analizavo eksperimento rezultatus, dalijosi įžvalgomis. Vaikai atliko įvairias užduotis apie pupos ir svogūno gyvenimo ciklą, kūrė darbus pagal trafaretą, lipdė svogūnus ir pupas iš plastilino, taip lavindami smulkiąją motoriką, kūrybiškumą ir mokėsi įvardyti augalo dalis bei jų funkcijas. Vaikai suprato, kokios sąlygos būtinos augalams augti – šviesa, šiluma, švarus vanduo ir derlingas dirvožemis. Ugdėsi tyrinėjimo įgūdžiai – gebėjimas stebėti, lyginti, kelti hipotezes, daryti išvadas. Vaikų kalbiniai gebėjimai stiprėjo per pasakojimą, diskusijas ir refleksijas.
Projektas skatino bendradarbiavimą tarp vaikų, tėvų ir pedagogų, stiprino bendruomeniškumo jausmą. Didėjo ugdytinių sąmoningumas ir atsakomybė už gamtos pasaulį – jie patys pastebėjo, kad „gamta serga“, kai jai kenkiama. STEAM metodai padėjo integruoti įvairias sritis – gamtamokslinį pažinimą, matematiką, kalbą, kūrybą ir technologijas. Vaikai įgijo svarbios praktinės patirties, o darželio bendruomenė – prasmingos bendros veiklos pavyzdį.
„Nykštukų“ grupės mokytojos Margarita Stasevičienė, Daiva Čeidienė
Balandžio–gegužės mėnesiais Žibartonių skyriaus ikimokyklinio ugdymo grupės vaikai vykdė projektą, kuris skatino vaikų smalsumą, tyrinėjimą ir kūrybiškumą. Pasitelkus praktinę veiklą, vaikai buvo supažindinti su augalo augimo ciklais, mokėsi rūpintis augalais, stebėjo jų vystymąsi ir fiksavo augimo rezultatus. Projekto metu kiekvienas vaikas dekoravo savo atsineštą seną vazonėlį, jame pasėjo gėlės sėklas, stebėjo daigų dygimą, laistė augalus ir šiltuoju metų laiku papuošė darželio teritoriją originaliomis kompozicijomis. Pokalbiai, stebėjimai, eksperimentai, darbas gryname ore leido vaikams ugdytis ne tik pažintinius gebėjimus, bet ir estetinį suvokimą bei atsakomybės jausmą.
Grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Balandžio mėnesį Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ Žibartonių skyriaus jungtinės ugdymo grupės ugdytiniai kartu su mokytojomis Ieva Jakaitiene ir Benita Jakaityte bei mokinio padėjėja įgyvendino sveikatos ugdymo projektą „Žaidžiu jogą“. Projekto tikslas – plėsti vaikų žinias apie sveikatos stiprinimą, supažindinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus su joga, sudarant galimybes žaisti jogą įvairiose aplinkose, skatinti fizinę gerovę ir aktyvumą.
Grupės mokytojos organizavo įvairias veiklas, kuriose vaikai aktyviai dalyvavo naudodamiesi įvairiomis priemonėmis. Buvo stebimos informacinės skaidrės ir surengta diskusija „Joga, jos svarba sveikatai“. Sveikatos valandėlės metu ugdytiniai klausėsi sensorinio skaitymo jogos pasakaitės „Trys paršiukai“. Projekto metu vaikai atliko sveikatinimo veiklas įvairiose darželio aplinkose: praktikavo jogos asanas, dalyvavo žaidimuose, atliko kvėpavimo mankštas. Ritmingo ir laisvo kvėpavimo pratimai skatino nusiraminimą, o judrusis žaidimas „Jogos linksmybės“ teikė gerų emocijų, lavino judrumą ir žvalumą. Dalyvaudami akcijoje „Pumpuruotas sveikatos medis“ vaikai aktyviai įsitraukė į kasdieninį sveikatos stiprinimo ratą, patyrė bendradarbiavimo džiaugsmą, stiprino sveikos gyvensenos nuostatas. Draugiškai kūrė „pumpurėlius“, juos klijavo ant simbolinio medžio, o projekto pabaigoje džiaugėsi jų gausa.
Projektas įgyvendintas sėkmingai – visos suplanuotos veiklos įvyko, buvo pastebėtas didelis vaikų susidomėjimas ir įsitraukimas. Siūlomos veiklos praturtino vaikų žinias apie sveikatą ir jos svarbą, suteikė daug džiugių emocijų. Buvo pasiektas projekto tikslas ir įgyvendinti išsikelti uždaviniai.
Žibartonių skyriaus vyresn. mokytoja Ieva Jakaitienė, mokytoja Benita Jakaitytė
Projekto tikslas – skatinti vaikų socializaciją, kūrybiškumą bei emocinį ir pažintinį vystymąsi per įvairias veiklas, paremtas pasakų tematika.
Veiklų aprašymas:
- „Kalėdinė pasaka“. Šventinis renginys, kurio metu vaikai pasinėrė į Kalėdų magiją ir susitiko su Kalėdų seneliu. Ši veikla skatino bendravimą, empatiją, drąsą ir teigiamas emocijas.
- „Sniego gniūžčių pasaka“. Judrus žaidimas, kurio metu vaikai mėtėsi minkštais baltos spalvos kamuoliukais (sniego gniūžtėmis) ir stengėsi pataikyti į besmegenio paveikslą. Ši veikla lavino vaikų judesių koordinaciją, smulkiąją motoriką ir skatino komandinį bendravimą.
- „Pasakų medis“. Kūrybinė-meninė veikla, kur vaikai puošė eglutę iš antrinių žaliavų. Tai skatino jų kūrybiškumą bei ugdė aplinkosauginį sąmoningumą – vaikai sužinojo apie antrinių žaliavų naudą.
- „Pasakų veikėjai ir aš“. Žaidimas, kurio metu vaikai tyrinėjo pasakų veikėjus, juos skaičiavo, aptarinėjo ir įsivaizdavo, kokius vaidmenis patys galėtų atlikti. Tai padėjo lavinti kalbą, atmintį ir siužetinį mąstymą.
- „Ropė“. Vaidybinis žaidimas pagal žinomą pasaką. Vaikai naudodami veikėjų kaukes atkartodavo veiksmus – tai skatino vaizduotę, fizinį aktyvumą ir socialinę sąveiką.
- „Spalvotos kelionės“. Interaktyvūs žaidimai ant interaktyviųjų grindų. Vaikai tyrinėjo spalvas, jas derino, reagavo į judančius objektus. Tai lavino spalvų pažinimą, reakciją bei kūrybinį mąstymą.
- „Molinė pasaka“. Užsiėmimas, kurį vedė vieno iš vaikų mama – ji sekė pasaką ir kartu su vaikais lipdė molio figūrėles. Tai skatino vaikų smulkiosios motorikos lavėjimą, kūrybiškumą ir emocinį ryšį su suaugusiais.
Naudodami žaismės ir atradimų metodus, vaikai tyrinėjo pasakų pasaulį, mokėsi bendradarbiauti, kurti ir pažinti aplinką. Projektas lavino jų socialinius, kalbinius, motorinius bei emocinius įgūdžius. Vaikai patyrė daug teigiamų emocijų, stiprino kūrybiškumą, mokėsi spręsti problemas ir išreikšti jausmus. Pasakos ne tik džiugino, bet ir padėjo ugdyti svarbias gyvenimo vertybes.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Gamta – tarsi sudėtingas nėrinys, kuriame viskas glaudžiai tarpusavyje susiję.
Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ Linkaučių skyriuje nuo 2025 m. kovo 17 d. iki balandžio 13 d. buvo įgyvendintas keturių savaičių ekologinis projektas „Aš – gamtos vaikas“.
Projekto tikslas – ugdyti vaikų sąmoningumą, mokant juos tausoti gamtos išteklius, mylėti ir gerbti aplinką per kūrybiškas, interaktyvias veiklas.
Projektas buvo suskirstytas į keturias temines savaites: I savaitė – „Kas yra ekologija?“, II savaitė – „Mokausi rūšiuoti ir perdirbti“, III savaitė – „Aplinkos švarinimas“, IV savaitė – „Žalioji palangė. Gamta ir aš. Auginu ir prižiūriu“.
Šis ekologinis projektas vaikams labai patiko. Jie pagilino aplinkos pažinimo žinias, lavino kūrybinę raišką bei bendravimo įgūdžius su bendraamžiais. Vaikai sužinojo daugiau apie ekologiją, atliekų rūšiavimą, augalus ir gyvūnus. Dalyvaudami žaidimuose, kūrybinėse veiklose, pasakojimuose bei įvairiuose užsiėmimuose, jie ugdė atsakomybės jausmą, mokėsi rūpintis gamta, augalais ir gyvūnais. Kūrybinės užduotys skatino vaizduotę ir kūrybiškumą, o bendros veiklos padėjo mokytis dirbti komandoje, bendradarbiauti su suaugusiais ir padėti vieni kitiems.
Linkaučių skyriaus ikimokyklinio ugdymo mokytoja Sigita Rimaitienė
Šiais mokslo metais priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai dalyvavo projekte „Ką žmonės dirba?“. Projekto metu jie ne tik kalbėjosi apie įvairius darbus, bet ir patys aplankė daug įdomių vietų, susitiko su žmonėmis, kurie dirba skirtingus darbus, ir sužinojo, ką jie veikia kiekvieną dieną.
Vaikai lankėsi pas bitininką, kuris papasakojo apie bičių priežiūrą, jų svarbą gamtai ir kaip gaunamas medus. Vaikai ragavo medų, apžiūrėjo avilius ir bitininko aprangą. Tai buvo puiki galimybė sužinoti apie darbą gamtoje ir rūpinimąsi gyvais padarėliais. Kitoje išvykoje vaikai susitiko su gamtininku, kuris pasakojo apie stumbrus ir kitus miško gyvūnus. Jie dalyvavo smagioje edukacijoje „Stumbriukų krikštynos“, kurioje sužinojo daugiau apie gamtą ir jos gyventojus. Dar vienoje kelionėje jie keliavo į tikrą mišką, kur kartu su tėveliais žygiavo miško takais, mokėsi stebėti gamtą ir saugiai elgtis gamtinėje aplinkoje. Vaikai taip pat apsilankė Krekenavos girininkijoje, kur miškininkas papasakojo, kaip rūpinasi mišku, sodina medžius ir padeda saugoti gyvūnus. Tai buvo labai įdomu, nes daugelis vaikų pirmą kartą pamatė, koks svarbus ir atsakingas yra miškininko darbas. Lankydamiesi bibliotekose, vaikai susipažino su bibliotekininko darbu – jie pamatė, kaip surasti knygas, kaip jas reikia prižiūrėti ir kodėl svarbu skaityti. Panevėžyje viešojoje bibliotekoje vaikai klausėsi pasakų ir patys kūrė savo mažus pasakojimus. Jie taip pat sužinojo apie rašytojo darbą ir kaip gimsta knygos. Vienos išvykos metu vaikai apsilankė bibliotekoje vykusioje tapybos parodoje. Kultūros namų direktorė pasakojo apie dailininko kūrybą. Vaikams tai buvo nauja ir įdomi patirtis – jie suprato, kad menininko darbas taip pat yra profesija. Vaikai dalyvavo spektaklyje „Saugokime mišką“, kur susipažino su aktoriaus darbu. Jie matė, kaip kuriami vaidmenys, kaip aktoriai perteikia emocijas ir pasakoja istorijas. Taip pat apsilankė „Hello Park“ – skaitmeniniame parke, kur žaisdami mokėsi naudotis technologijomis. Projekto metu vaikai susitiko ir su keramiku, kuris pademonstravo, kaip iš molio gimsta puodeliai, lėkštės ar net meno kūriniai. Vaikai patys galėjo pamėginti formuoti molį ir pamatyti, koks tai kruopštus ir kūrybingas darbas.
Dar vienoje įdomioje veikloje vaikai bendravo su sportininku, kuris pasakojo apie treniruotes, reikalingas savybes ir rūpinimąsi savo kūnu. Vaikai išbandė paprastas sporto užduotis ir aktyviai pajudėjo. Galiausiai vaikai apsilankė muzikos mokykloje. Ten muzikos mokyklos mokiniai grojo įvairiais instrumentais, dainavo ir pasakojo apie savo kasdienybę. Vaikai sužinojo, kaip gimsta muzika, išbandė instrumentus ir kartu sudainavo dainelę. Muzikanto darbas jiems pasirodė labai smagus, tačiau reikalaujantis daug kantrybės ir darbo. Šis projektas padėjo vaikams geriau suprasti, kad kiekvienas darbas yra svarbus – tiek dirbant su gamta ar gyvūnais, tiek kuriant meną, sportuojant, skaitant knygas ar padedant kitiems. Vaikai džiaugėsi galėdami viską pamatyti gyvai, klausti, liesti, išbandyti. Tokios patirtys padeda jiems pažinti pasaulį, ugdyti smalsumą ir skatina pagarbą kiekvienam dirbančiam žmogui.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė
Tikslas. Skatinti vaikų domėjimąsi gamtos mokslais, ugdyti kūrybiškumą, smalsumą, savarankiškumą ir gebėjimą mokytis per praktinius STEAM metodais grįstus bandymus bei tyrinėjimus, atskleidžiančius vandens savybes ir reikšmę gamtoje.
Uždaviniai:
- Skatinti vaikų smalsumą ir domėjimąsi gamtos reiškiniais, atliekant stebėjimus bei eksperimentus su vandeniu.
- Ugdyti gebėjimą kelti klausimus, formuluoti hipotezes ir daryti išvadas praktinių veiklų metu.
- Plėtoti pažinimo, kalbinės raiškos ir kritinio mąstymo įgūdžius per diskusijas, pasakas ir informacijos analizę.
- Sudaryti sąlygas kūrybiškumui ir saviraiškai, taikant įvairius STEAM metodus.
- Formuoti supratimą apie vandens svarbą gamtai, žmogui ir augalams, ugdant aplinkosauginį sąmoningumą.
Vykdydami projektą, vaikai atliko įvairius bandymus ir eksperimentus, žiūrėjo mokomuosius filmukus, diskutavo apie matytus vaizdus, analizavo rezultatus, darė išvadas, dalinosi patirtimi ir plėtė turimas žinias. Atlikdami eksperimentą „Lietus puodelyje“, vaikai naudojo ledukus, uždėtus ant maistinės plėvelės, dengiančios šilto vandens puodelius. Jie stebėjo, kaip susiformuoja rasos lašeliai, kurie jungiasi, virsta lašais ir krinta atgal į puodelį. Vaikai susipažino su vandens apytakos ratu: vyresnieji kūrė jo modelius dirbdami grupėse, o jaunesnieji – klijavo supaprastintus modeliukus. Atlikdami bandymą „Vandens lašelis“, vaikai kėlė klausimą: „Ar galima vandens lašelio formos popierinį trafaretą nuspalvinti muilo burbulais?“ Eksperimentas parodė, kad tai įmanoma, o pats procesas vaikams suteikė daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų. Eksperimento metu, tyrinėdami vandens ciklą, vaikai stebėjo, kaip dėl saulės šilumos vanduo garuoja, kaupiasi ant maišelio sienelių ir virsta dideliais lašais, kurie rieda žemyn. Norėdami išsiaiškinti, ar vanduo reikalingas augalams, vaikai augino pupas maišeliuose, jas kasdien stebėjo, fiksavo augimo procesą kortelėse ir sužinojo, kad augalams būtina šviesa bei vanduo. Taip pat išsiaiškino, kad per didelis saulės kiekis gali būti žalingas – dėl perteklinės drėgmės augalai gali pradėti pūti. Vaikai tyrinėjo gaublį, svarstė, ko Žemėje daugiau – vandens ar sausumos, aiškinosi vandens reikšmę, skyrė gėlą ir sūrų vandenį bei aptarė jų panaudojimo galimybes. Diskutuodami gilino supratimą apie vandens svarbą žmogui ir augalams. Klausydamiesi audio pasakos „Kaip gyvena vanduo?“, vaikai atsakinėjo į klausimus, analizavo turinį, atkūrė pasakos veikėjų veiksmų eiliškumą, aiškinosi įvykių priežastis ir pasekmes. Eksperimentuodami vaikai susipažino su oro slėgio poveikiu. Oro slėgis – tai nematoma jėga, kurią sukuria oro molekulės. Kai balionas mažėja (pvz., jį suspaudus ar išleidžiant orą), oras butelio viduje susispaudžia ir padidina spaudimą vandeniui. Dėl šio slėgio vanduo verčiamas išeiti lauk per šiaudelį. Šis eksperimentas padėjo vaikams suprasti, kad oras užima vietą, daro spaudimą ir gali judinti skysčius.
Rezultatas. Po atliktų STEAM veiklų, bandymų ir stebėjimų vaikai geriau supranta vandens ciklą gamtoje, žino, iš kur atsiranda lietus ir kur „dingsta“ vanduo. Jie įsitikino, kad vanduo yra gyvybiškai svarbus tiek žmogui, tiek augalams – be jo nebūtų gyvybės. Suteikus galimybę tyrinėti ir kurti, atsiskleidė vaikų kūrybiškumas, ugdėsi iniciatyvumas, savarankiškumas ir mokėjimo mokytis įgūdžiai. Vaikai aktyviai įsitraukė į projekto veiklas, noriai dalyvavo diskusijose, drąsiai kėlė klausimus iškilus neaiškumams, dalijosi savo patirtimi ir atradimais.
„Kiškučių“ grupės mokytojos Valdonė Kuncienė ir Odeta Žukauskienė
Balandžio–gegužės mėnesiais „Drugelių“ grupės vaikai vykdė gamtosauginio ugdymo projektą „Draugai gamtai“. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai vis dažniau kalbama apie klimato kaitą, aplinkos taršą ir gamtos nykimą, ypač svarbu vaikus nuo mažens mokyti gyventi tvariai, formuoti jų atsakomybę už aplinką, kurioje gyvena.
Projekto tikslas – ugdyti vaikų gamtosauginį ir ekologinį sąmoningumą, skatinti aktyvų dalyvavimą aplinkos tausojime ir formuoti atsakingą požiūrį į gamtą. Vaikai buvo skatinami pažinti gamtos įvairovę, gyvūnus ir augalus, jų tarpusavio ryšius, stebėti gamtos reiškinius, atlikti paprastus eksperimentus, mokytis rūšiuoti atliekas, taupyti vandenį ir energiją, kurti darbelius iš antrinių žaliavų.
Vienoje iš veiklų mažieji mokėsi rūšiuoti buitines atliekas: kur dėti plastiko indelius, stiklainius, kartonines dėžes. Pasitelkus edukacinius filmukus ir praktines užduotis, vaikai sužinojo, kad kiekviena atlieka turi savo vietą, ir kad rūšiavimas – svarbus žingsnis saugant gamtą. Jie pagamino mini rūšiavimo konteinerius, kuriuos naudojo žaisdami ir mokydamiesi. Kita reikšminga veikla – išvyka į Panevėžio gamtos mokyklą, kurioje vaikai susipažino su įvairiais gyvūnais, sužinojo, kaip jais rūpintis, stebėjo jų elgesį. Edukacija „Mano mažasis draugas“ padėjo suprasti, kad gyvūnai – mūsų draugai, kuriuos reikia saugoti ir mylėti.
Projekto metu „Drugelių“ grupė taip pat prisijungė prie aplinkos tvarkymo akcijos „Darom“. Vaikai šlavė darželio takelius, grėbė lapus, rinko šiukšles, šakeles ir kankorėžius. Tai buvo prasminga ir džiugi veikla, kurios metu mažieji mokėsi rūpintis bendra aplinka, dirbti komandoje, padėti vieni kitiems. Didelį įspūdį paliko išvyka į Janinos sraigių ūkį Trakiškio kaime, Panevėžio rajone. Vaikai iš arti pamatė įvairias afrikines sraiges, susipažino su jų vystymosi ciklu, galėjo jas liesti ir stebėti. Tai buvo ne tik smagi, bet ir labai informatyvi patirtis, padėjusi vaikams suvokti gyvosios gamtos įvairovę ir grožį.
Projekto metu formavosi ekologiškai sąmoningas požiūris į aplinką: vaikai vis labiau suprato, kad kiekvienas jų veiksmas turi įtakos gamtai. Jie patyrė atradimo džiaugsmą, sužinojo apie žmogaus ir gamtos tarpusavio ryšį, ugdėsi praktinius aplinkosaugos įgūdžius. Ugdytiniai jautėsi atsakingi už savo aplinką, mokėsi ją saugoti, rūšiuoti atliekas, taupyti vandenį ir energiją. „Draugai gamtai“ – tai ne tik projektas, bet ir pirmieji žingsniai link atsakingos ir tvarios vaikų pasaulėžiūros formavimo.
„Drugelių“ grupės mokytojos Virginija Šašienė ir Odeta Žukauskienė
