Įstaigos emblema

Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Prevencinės programos
Prevencinės programos
2026 m. rugpjūčio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lie    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31  
Lankytojai
Šiuo metu: 5
Iš viso: 1386586

Projektai

1 2 3 7

Pagal atnaujintas ikimokyklinio ugdymo gaires ugdymo procesas grindžiamas vaiko patirtimi, žaidimu, tyrinėjimu ir kompetencijų ugdymu. Kalbinė raiška glaudžiai siejama su pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo ir mokėjimo mokytis kompetencijų plėtojimu. STREAM veiklos sudaro sąlygas vaikams per praktinę patirtį, eksperimentavimą, stebėjimą ir kūrybinę veiklą pažinti raides, suprasti jų reikšmę bei atrasti jas kasdienėje aplinkoje. Tokios veiklos skatina vaikus kelti klausimus, ieškoti atsakymų, bendradarbiauti, reikšti savo mintis ir patirti pažinimo džiaugsmą.

Projekto tikslas – skatinti ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbinę raišką, kūrybiškumą ir pažinimą, supažindinant juos su raidėmis per įvairias patirtines STREAM veiklas. Sudaryti sąlygas atsiskleisti vaikų iniciatyvumui ir kūrybiškumui, ugdyti problemų sprendimo, kalbos suvokimo bei mokėjimo mokytis gebėjimus. Projektas buvo įgyvendintas keturiais etapais.

Pirmajame etape vaikai kartu su mokytojomis diskutavo apie raides – aiškinosi, kas yra raidė, kodėl ji reikalinga ir kur ją galima pastebėti kasdienėje aplinkoje. Ugdytiniai aktyviai įsitraukė į pokalbį, tyrinėjo grupės aplinką, ieškojo joje raidžių bei įvairių objektų, savo forma primenančių raides. STREAM veiklos „Mano vardas“ metu vaikai tyrinėjo savo vardus – aiškinosi, kieno vardas grupėje ilgiausias, o kieno trumpiausias. Ant LEGO DUPLO kaladėlių ir kaštonų buvo užrašytos raidės. Kiekvienas vaikas surado savo vardo raides, jas sudėliojo reikiama tvarka, suskaičiavo ir pažymėjo atitinkamu skaičiumi. Vėliau rezultatus sužymėjo stulpelinėje diagramoje, kuri leido aiškiai palyginti vardų ilgius bei pastebėti skirtumus. Į projekto veiklas aktyviai įsitraukė ir ugdytinių tėvai. Kartu su vaikais jie gamtoje ir kitose aplinkose ieškojo objektų, primenančių raides, juos fotografavo ir siuntė mokytojoms. Grupėje surengtos raidžių atpažinimo varžytuvės parodė, kad vaikai geba pastebėti raidžių formas net ir netradicinėje aplinkoje – jie sėkmingai atpažino didžiąją dalį nuotraukose užfiksuotų objektų ir įvardijo, kokias raides jie primena.

Antrajame projekto etape didžiausias dėmesys buvo skiriamas kalbos ugdymui. Vaikai atliko įvairius kalbos lavinimo pratimus, žaidė garsų ir raidžių atpažinimo žaidimus, plėtė žodyną, lavino foneminę klausą, taisyklingą tartį ir rišliosios kalbos gebėjimus.

Trečiajame etape ugdytiniai kūrė savo abėcėlės knygeles. Jie rinko iliustracijas, piešė, kūrė, ieškojo kiekvienai raidei tinkančių žodžių, o baigtus darbelius pristatė draugams. Ši veikla skatino ne tik kalbinę raišką, bet ir kūrybiškumą, kruopštumą bei pasitikėjimą savimi.

Ketvirtajame etape vaikai lankėsi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. Čia jie dalyvavo sensoriniame skaityme „Drambliai ėjo į svečius“, susipažino su bibliotekos erdvėmis, domėjosi knygų įvairove ir jų paskirtimi. Projekto pabaigoje kiekvienas vaikas atsinešė savo mėgstamiausią knygą, ją pristatė grupės draugams bei dalyvavo skaitmeninį sumanumą ugdančioje veikloje „Trys paršeliai“.

Projektas vaikams suteikė galimybę mokytis per asmeninę patirtį, tyrinėjimą ir kūrybą. Jo metu ugdytiniai pagilino žinias apie raides, praturtino žodyną, lavino kalbinius gebėjimus, stiprino komunikavimo, pažinimo ir kūrybiškumo kompetencijas. Įvairios STREAM veiklos skatino vaikų smalsumą, iniciatyvumą, savarankiškumą ir bendradarbiavimą, o aktyvus tėvų įsitraukimas sustiprino ugdymo įstaigos ir šeimos partnerystę. Projekto metu vaikai patyrė atradimo džiaugsmą ir įsitikino, kad raidės slypi ne tik knygose, bet ir juos supančioje aplinkoje.

Projektą įgyvendino mokytojos Odeta Žukauskienė, Arnė Budavičienė, Virginija Šašienė

Įgyvendinant gamtamokslinį projektą „Labai alkanas vikšrelis“, vaikai susipažino su drugelio gyvenimo ciklu, sveikos gyvensenos pagrindais, plėtojo gamtos pažinimo, kalbinės raiškos, tyrinėjimo, kūrybiškumo ir socialinius gebėjimus.

Projektas prasidėjo sensoriniu knygos skaitymu, kurio metu vaikai aktyviai įsitraukė į pasakojimą, plėtė žodyną, įtvirtino spalvų, maisto produktų ir savaitės dienų pavadinimus. STEAM veiklose vaikai kūrė judantį vikšrelį, tyrinėjo jo virsmą drugeliu, atliko rūšiavimo, skaičiavimo ir sekų užduotis, lavino loginį mąstymą, smulkiąją motoriką bei koordinaciją. Kūrybinėse ir judriosiose veiklose vaikai kūrė vikšrelius bei drugelius, įveikė kliūčių ruožus, mokėsi bendradarbiauti ir laikytis susitarimų. Didžiausią įspūdį paliko gyvų vikšrelių auginimas ir jų virsmo drugeliais stebėjimas. Vaikai kasdien stebėjo augimą, kokonų susidarymą, drugelių išsiritimą ir baigiamąją projekto veiklą – jų paleidimą į gamtą.

Ši patirtis padėjo praktiškai pažinti drugelio gyvenimo ciklą, ugdė kantrybę, atsakomybę, pagarbą gyvajai gamtai ir emocinį ryšį su ja. Projekto metu vaikai praplėtė gamtamokslines žinias, sustiprino dėmesio koncentraciją, kalbinius, matematinius ir motorinius gebėjimus, patyrė daug teigiamų emocijų bei atradimo džiaugsmo.

Ikimokyklinio ugdymo mokytojos Valdonė Kuncienė ir Odeta Žukauskienė

„Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai 2025–2026 mokslo metais dalyvavo ugdymo karjerai projekte „Ką žmonės dirba?“. Projekto metu vaikai turėjo galimybę susipažinti su įvairiomis profesijomis, stebėti žmonių darbą realiose darbo vietose, dalyvauti edukacijose, susitikimuose ir išvykose.

Projektas buvo skirtas plėsti vaikų akiratį, skatinti smalsumą, domėjimąsi suaugusiųjų veikla bei padėti suprasti darbo reikšmę žmogaus gyvenime. Ugdytiniai lankėsi bibliotekose, susipažino su bitininko, gamtininko, ugniagesio gelbėtojo, aktoriaus, kepėjo ir kitų profesijų atstovų darbu. Vaikai ne tik stebėjo, klausėsi pasakojimų, bet ir patys aktyviai dalyvavo įvairiose veiklose, atliko užduotis, uždavė klausimus bei dalijosi savo įspūdžiais.

Grupėje vaikai žaidė vaidmenų žaidimus, kūrė mąstymo žemėlapius, piešė, diskutavo apie savo svajonių profesijas ir ateities planus. Svarbi projekto dalis buvo bendradarbiavimas su šeimomis – tėveliai pristatė savo profesijas, pasakojo apie darbo kasdienybę ir dalijosi asmenine patirtimi.

Įgyvendinant projektą ugdytiniai suprato, kad kiekvienas darbas yra svarbus, reikalauja tam tikrų žinių, gebėjimų ir pastangų. Vaikai mokėsi gerbti įvairias profesijas, pažino save, savo pomėgius ir stiprybes. Patirtinis mokymasis padėjo jiems geriau suvokti aplinkinį pasaulį, ugdė socialines, pažinimo ir komunikavimo kompetencijas.

Projektas „Ką žmonės dirba?“ tapo prasminga kelione į profesijų pasaulį, suteikusia daug naujų žinių, įspūdžių ir įkvėpimo svajoti apie savo ateitį.

Mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė

Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikai dalyvavo smagioje išvykoje į Krekenavos regioninį parką, kur susitiko su socialinio partnerio Panevėžio lopšelio-darželio „Sigutė“ ugdytiniais. Susitikimas buvo kupinas gerų emocijų, bendravimo ir naujų pažinčių.

Vaikai kartu žaidė įvairius sportinius bei draugystę stiprinančius žaidimus. Dalyvaudami estafetėse ir komandiniuose užsiėmimuose jie mokėsi bendradarbiauti, palaikyti vieni kitus ir džiaugtis bendrais pasiekimais. Po aktyvių veiklų ugdytiniai apžiūrėjo Krekenavos regioninio parko aplinką, grožėjosi gamta, stebėjo augalus ir mėgavosi grynu oru. Išvykos metu netrūko ir jaukių akimirkų – vaikai vaišinosi atsineštais skanėstais, dalijosi įspūdžiais ir smagiai leido laiką kartu.

Ši diena visiems paliko daug gražių prisiminimų, sustiprino draugystės ryšius ir suteikė galimybę aktyviai bei prasmingai praleisti laiką gamtoje. Tikimės, kad tokie susitikimai taps gražia tradicija ir ateityje.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė

Judėjimas ankstyvajame amžiuje yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių vaikams pažinti save ir juos supantį pasaulį. Siekiant skatinti vaikų fizinį aktyvumą, stiprinti jų sveikatą ir ugdyti teigiamą požiūrį į judėjimą, „Bitučių“ grupėje buvo įgyvendintas sveikatos ugdymo projektas „Sveikai augu, linksmai judu“.

Projekto metu vaikai dalyvavo įvairiose judriosiose veiklose, pritaikytose jų amžiui ir gebėjimams. Mažieji stojo vienas paskui kitą, apkabino draugą ir noriai judėjo „traukinuku“, sekė mokytojos rodomus judesius, ėjo aplink kliūtis, ropojo ant čiužinio aplink spalvotas kaladėles, lipo ir nuo jo šoko. Šios veiklos suteikė daug džiaugsmo, skatino aktyviai judėti, lavino koordinaciją ir orientaciją erdvėje. Daug dėmesio buvo skiriama pusiausvyros ugdymui. Vaikai basomis keliavo įvairiais sensoriniais takeliais, ėjo suoleliu, mokėsi išlaikyti pusiausvyrą ir saugiai įveikti kliūtis. Sensoriniai takeliai suteikė galimybę patirti įvairius pojūčius, pažinti skirtingus paviršius bei stiprinti pėdų raumenis.

Muzikinės ir judesio veiklos metu vaikai rūšiavo sportinį inventorių pagal spalvas, statė kėglius į eilę, judėjo pagal muzikos ritmą ir kartojo mokytojos rodomus judesius. Muzika ne tik kūrė gerą nuotaiką, bet ir skatino vaikus aktyviai įsitraukti į veiklas, lavino dėmesio koncentraciją bei ritminį pojūtį.

Didelį vaikų susidomėjimą kėlė pratimai su įvairiomis priemonėmis – spalvotomis skaromis, didelėmis kaladėmis, lazdomis ir lankais. Atlikdami įvairius judesius, vaikai mokėsi koordinuoti savo veiksmus, stiprino rankų ir kojų raumenis, plėtojo judesių įvairovę. Šios veiklos skatino smalsumą, kūrybiškumą ir pasitikėjimą savo gebėjimais.

Po aktyvių užsiėmimų vaikai turėjo galimybę atsipalaiduoti ramioje ir jaukioje aplinkoje. Sensoriniame kambaryje jie tyrinėjo įvairias priemones, naudojosi masažuokliais, klausėsi ramios muzikos ir mokėsi saugiai judėti erdvėje. Šios veiklos padėjo nusiraminti, gerino emocinę savijautą ir ugdė gebėjimą susikaupti.

Projektas „Sveikai augu, linksmai judu“ suteikė vaikams daug teigiamų emocijų, judėjimo džiaugsmo ir naujų patirčių. Veiklų metu buvo stiprinama stambioji motorika, lavinama pusiausvyra ir koordinacija, ugdomi socialiniai įgūdžiai bei formuojami pirmieji sveikos gyvensenos įpročiai. Vaikai drąsiau įsitraukė į judriąsias veiklas, mokėsi bendradarbiauti, laikytis susitarimų ir pasitikėti savo jėgomis. Aktyvus judėjimas tapo ne tik naudinga, bet ir smagia kasdienės veiklos dalimi.

Grupės mokytojos Vilma Survilienė ir Arnė Budavičienė

„Nykštukų“ grupės vaikai kartu su savo mokytojomis įgyvendino gamtamokslinio ugdymo projektą „Mažieji gamtos saugotojai“. Šiandien gyvenama technologijų, pramonės išsivystymo ir didžiulio vartojimo laikotarpiu, kurio pasekmės – klimato kaita, gamtos, vandens ir oro tarša bei kai kurių augalų ir gyvūnų rūšių nykimas. Stebėdami ir tyrinėdami gamtą, atlikdami eksperimentus bei padedami suaugusiųjų, vaikai pamažu suvokia juos supantį gamtos pasaulį. Jie pradeda suprasti, kad gamtą reikia saugoti, globoti, neteršti ir gyventi santarvėje su ja. Patirtinė veikla gamtoje, STEAM eksperimentai, tyrinėjimai ir atradimai turtina vaikų emocinę patirtį, skatina vaizduotę, aktyvumą ir pasitikėjimą savimi. Projektas buvo įgyvendintas kovo–balandžio mėnesiais keturiais etapais.

Pirmasis etapas buvo skirtas Žemės dienai paminėti. Jo metu vyko pokalbiai, praktinės veiklos, stebėjimai ir tyrinėjimai gamtoje. Vaikai atliko STEAM kūrybinį darbą „Išsaugokime Žemę“.

Antrasis etapas – „Daržas ant palangės“, skirtas sodinimo darbams ir STEAM veikloms. Vaikai ruošė žemę, rinkosi sėklas, sėjo, sodino, laistė augalus, juos stebėjo ir tyrinėjo. Taip pat stebėjo bei fiksavo augalų dygimo ir augimo procesus.

Trečiajame etape vaikai tyrinėjo vandenį. Naudodamiesi įvairiais informacijos šaltiniais, jie domėjosi vandens svarba žmonėms, gyvūnams, augalams ir visos planetos gyvavimui. Vaikai atliko STEAM eksperimentus, tyrinėjo vandens savybes, aiškinosi, kokios medžiagos teršia upes, jūras ir vandenynus. Tyrinėjimų metu buvo nagrinėjama plastiko ir naftos produktų daroma žala gamtai bei gyvūnijai. Vaikai pristatė eksperimentų rezultatus, darė išvadas ir analizavo gautus duomenis.

Ketvirtajame etape vaikai aiškinosi, kodėl svarbu rūšiuoti atliekas, susipažino su atliekų rūšiavimo konteinerių spalvų reikšmėmis ir dalyvavo praktinėse veiklose. Buvo atliktas STEAM eksperimentas „Išvalykime ežerą“, kurio metu vaikai praktiškai bandė išvalyti imituotą užterštą vandenį. Jie mokėsi teisingai rūšiuoti atliekas ir aptarė jų perdirbimo naudą.

Projekto veiklose aktyviai dalyvavo ir vaikų tėvai. Kartu su vaikais jie iš antrinių žaliavų kūrė darbelius paukščių tema. Sukurti darbai buvo eksponuojami kūrybinių darbų parodoje „Nauji daiktai antram gyvenimui. Paukščiai“.

Praktinės veiklos, STEAM eksperimentai ir tyrinėjimai skatino vaikų gamtos pažinimą, padėjo suprasti ekologijos ir aplinkosaugos reikšmę žmogui bei visai gyvybei Žemėje. Vaikai suprato, kodėl negalima teršti gamtos ir vandens telkinių, išmoko rūšiuoti atliekas, sužinojo, kaip iš sėklos išauga augalas ir kodėl vanduo yra būtinas gyvybei. Projekto metu stiprėjo vaikų bendradarbiavimo įgūdžiai, atsakomybės jausmas ir gebėjimas dirbti komandoje siekiant bendro tikslo.

Ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytojos Daiva Čeidienė, Margarita Stasevičienė

         2026 m. balandžio–gegužės mėnesiais Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ buvo įgyvendintas vaikų socializacijos projektas „Judėk, jausk, bendrauk“, kurio tikslas – skatinti vaikus bendrauti ir bendradarbiauti per judriąsias, emocinį intelektą lavinančias bei kūrybines veiklas. Projekte dalyvavo visų aštuonių grupių ugdytiniai, jų tėvai, pedagogai ir socialiniai partneriai.

          Projektas prasidėjo „Šeimos sporto švente“, subūrusia visą darželio bendruomenę aktyviai ir prasmingai veiklai. Grupių mokytojos organizavo įvairius judriuosius žaidimus, sportines estafetes ir komandines užduotis, kurios skatino vaikų fizinį aktyvumą, bendravimą ir bendradarbiavimą. Vėliau vaikai kartu su tėveliais dalyvavo edukatoriaus-mokslininko vedamose edukacijose. Įdomūs eksperimentai, netikėti atradimai ir interaktyvios veiklos žadino smalsumą, skatino tyrinėti bei pažinti supantį pasaulį. Šeimos šventėje taip pat dalyvavo socialiniai partneriai – Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos „Visos dienos mokyklos“ ugdytiniai kartu su mokytoja Egle. Jų dalyvavimas praturtino renginį, suteikė galimybę vaikams bendrauti su vyresniaisiais draugais, dalytis patirtimis ir kartu įsitraukti į bendras veiklas.

           Gegužės mėnesį vyko vasaros atidarymo šventė „Sveika, vasarėle“. Vaikus pasitiko linksmi ir žaismingi Teletabiai, kurie kvietė visus aktyviai judėti, šokti ir džiugiai pasitikti vasarą. Šventės metu netrūko linksmų užduočių, žaidimų ir geros nuotaikos. Vėliau vaikai spalvotomis kreidelėmis piešė savo svajonių vasarą, atskleisdami kūrybiškumą ir vaizduotę. Didelio susidomėjimo sulaukė edukacija ir staigmena „Miegančio miesto nuotykiai su Čiau Čiau“, kurios metu vaikai patyrė daug džiugių emocijų, įsitraukė į įvairias veiklas ir smagiai leido laiką kartu su draugais. Šventėje dalyvavo ir socialiniai partneriai – Panevėžio r. Ramygalos lopšelis-darželis „Gandriukas“, su kuriais vaikai turėjo galimybę bendrauti, žaisti ir stiprinti draugystės ryšius.

          Trečioji projekto veikla – išvykos į Krekenavos regioninį parką, kur vyko diena „Judu, jaučiu, bendrauju“. Vaikai tyrinėjo gamtinę aplinką, aktyviai judėjo gryname ore, atliko sensorines užduotis, žaidė komandinius žaidimus ir mokėsi bendradarbiauti. Veiklos gamtoje padėjo ugdyti socialinius įgūdžius, stiprino fizinį aktyvumą ir skatino pažinti aplinką visais pojūčiais.

          Įgyvendinant projektą buvo sudarytos sąlygos vaikams mokytis bendrauti įvairiose situacijose, laikytis susitarimų, gerbti vieniems kitus, ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą. Aktyvus tėvų įsitraukimas bei bendradarbiavimas su socialiniais partneriais prisidėjo prie šilto ir pozityvaus bendruomenės klimato kūrimo. Projektas „Judėk, jausk, bendrauk“ suteikė vaikams daug džiugių patirčių, naujų pažinčių ir galimybių augti aktyviais, draugiškais bei bendradarbiauti gebančiais bendruomenės nariais.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė

Siekiant ugdyti vaikų kalbėjimo, skaitymo ir rašymo gebėjimus bei skatinti domėjimąsi knygomis ir raidėmis, grupėje buvo vykdomas projektas apie knygą. Įvairių veiklų metu vaikai turėjo galimybę pažinti knygų pasaulį, klausytis skaitomų kūrinių, kalbėtis ir kūrybiškai įsitraukti į savo pirmųjų knygelių kūrimą.

Vaikams šio projekto veiklos labai patiko. Buvo organizuota įvairių veiklų: vaikai vartė skirtingo turinio ir formato knygas – vaikiškas knygeles, romanus, enciklopedijas, poezijos knygas, knygeles su paveikslėliais ir vadovėlius. Kartu buvo aptarta, kas jose parašyta, skaitomos pasakos ir eilėraščiai. Vaikai domėjosi, kam skirtos enciklopedijos ir vadovėliai. Jie sužinojo, kaip atsiranda knygos – kas jas rašo, kaip jos leidžiamos spaustuvėse, kuo rūpinasi leidyklos. Taip pat buvo kalbama apie knygos dalis: viršelį, turinį, puslapius, iliustracijas ir kitus svarbius elementus. Per multimediją vaikai stebėjo, kaip spausdinamos knygos.

Vaikai pasakojo, kokių knygelių turi namuose ir kas jiems jas skaito. Liepa ir Ignas atnešė bei padovanojo grupei keletą knygelių. Projekto metu vaikai lankėsi kaimo bibliotekoje, kur dar daugiau sužinojo apie knygas ir bibliotekininko darbą. Bibliotekoje jie klausėsi skaitomų knygelių, jas vartė ir dalijosi savo įspūdžiais. Daug džiaugsmo vaikams suteikė knygelė su veidrodėliu, kuriame kiekvienas galėjo pamatyti save.

Vaikai kūrė knygeles „Mano pirma knyga“. Jie patys ieškojo ir karpė raides knygos pavadinimui. Vėliau piešė save, savo šeimą, namus ir kitus jiems tuo metu aktualius bei įdomius dalykus. Iš senų žurnalų ir knygų karpė paukštelių, automobilių, vabaliukų ir žvėrelių paveikslėlius, kuriuos klijavo į savo knygeles. Vaikams teko ir patiems įrišti savo knygas – jie įsitikino, kad tai nėra lengvas darbas. Sukurtas knygeles vaikai išsinešė į namus ir labai džiaugėsi turėdami savo pačių sukurtą pirmąją knygą.

Šis projektas vaikams buvo naudingas. Jo metu buvo ugdoma sakytinė ir rašytinė kalba, stiprinamas domėjimasis knygomis ir raidėmis, lavinamas kūrybiškumas, meninė raiška bei estetinis suvokimas. Taip pat stiprėjo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, buvo visapusiškai plėtojami vaikų gebėjimai ir pažinimo džiaugsmas.

Ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Asta Barauskienė,

ikimokyklinio ugdymo mokytoja Sigita Rimaitienė

      Kovo mėnesį Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ vyko Kalbos savaitė „Lietuviškos pasakos ir tarmės“, kurią organizavo švietimo pagalbos specialistės. Visos savaitės metu vaikai leidosi į pažintinę ir kūrybinę kelionę po lietuvių liaudies pasakų, tarmių ir knygų pasaulį.

     Pirmąją dieną „Tarmės ir pasakos“ vaikai susipažino su lietuvių tarmėmis ir Lietuvos regionais, aptarė jų išskirtinumus. Jie klausėsi lietuvių liaudies pasakos „Vilkas ir ožiukai“, diskutavo apie veikėjus ir jų poelgius, o kūrybinės veiklos metu spalvino mėgstamiausius pasakos herojus, lavindami vaizduotę ir kalbinius gebėjimus. Antrąją dieną, skirtą lėlių teatrui, vaikai stebėjo lazdelinių lėlių spektakliuką  „Vilkas ir ožiukai“. Jie mokėsi susikaupti, atpažinti emocijas, aptarė pasakojimo eigą ir veikėjų elgesį. Vyresnieji ugdytiniai patys inscenizavo šią pasaką, naudodami pirštinines lėles, taip stiprindami kūrybiškumą, saviraišką ir pasitikėjimą savimi. Trečiąją dieną vaikai vyko į Krekenavos miestelio biblioteką. Čia bibliotekininkė supažindino su bibliotekos veikla, papasakojo apie knygų svarbą ir jų pasirinkimą. Vaikai mokėsi atsakingai elgtis su knygomis, rinkosi vaikiškas knygeles, bandė skaityti jų pavadinimus, taip lavindami skaitymo pradmenis ir domėjimąsi knygų pasauliu. Ketvirtąją dieną vyko kūrybinės knygelių gaminimo dirbtuvėlės. Vaikai iš senų žurnaliukų kūrė savo knygeles – rinko, klijavo paveikslėlius, kūrė paprastus pasakojimus. Pristatydami savo darbus, ugdė gebėjimą kalbėti prieš grupę, reikšti mintis ir pasitikėti savimi. Kiti vaikai gamino dovanėles senelių namams – dekoravo kiaušinėlius, ugdė kūrybiškumą, kruopštumą bei empatiją.

Savaitė buvo užbaigiama bendruomenės renginiu senelių globos namuose. Priešmokyklinės ugdymo grupės vaikai, mokytoja ir švietimo pagalbos specialistės aplankė senelius, suvaidino pirštininių lėlių teatro spektakliuką „Vilkas ir ožiukai“, sudainavo dainelę ir padovanojo savo rankų darbo dovanėles. Ši veikla stiprino vaikų socialinius įgūdžius, pagarbą vyresniems, atjautą ir bendruomeniškumo jausmą.

      Kalbos savaitė vaikams suteikė daug džiugių emocijų, naujų patirčių ir žinių, skatino domėtis lietuvių kalba, tautosaka bei stiprino bendravimo ir kūrybinius gebėjimus.

Logopedė Lina Sadzevičienė ir specialioji pedagogė, logopedė Kristina Paulauskienė

Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ spalio 23–31 d. vyko tradicinis, jau trečius metus organizuojamas STEAM projektas „Ar moliūgas – daržo karalius?“. Projekto tikslas – paminėti rudens derliaus savaitę, susipažinti su Lietuvoje užaugintomis daržovėmis, jas tyrinėti, lyginti ir kartu su vaikais išsiaiškinti, ar moliūgas gali būti vadinamas daržo karaliumi.

Šiemet ypatingai džiaugiamės, kad prie projekto įgyvendinimo prisijungė ir mūsų socialinis partneris – Panevėžio lopšelis-darželis „Sigutė“. Bendradarbiavimas leido dalintis idėjomis, praplėsti veiklų įvairovę ir sustiprinti tarpinstitucinį ryšį.

Visą savaitę įvairiose grupėse, taip pat Linkaučių ir Žibartonių skyriuose, vyko tyrinėjimai, eksperimentai, pažintinės ir kūrybinės veiklos. Vaikai ne tik stebėjo moliūgų formas, spalvas ir dydžius, bet ir lygino moliūgą su kitomis daržovėmis – aptarė, kuo jos panašios ir kuo skiriasi pagal svorį, spalvą, formą, skonį ir sandarą. Vaikai svėrė ir matavo daržoves, stebėjo moliūgo vidų, lietė sėklas ir minkštimą. STEAM eksperimentai „Daržovės skęsta ar plūduriuoja“ skatino smalsumą ir atradimo džiaugsmą. Didžiausią įspūdį paliko eksperimentas „Putojantis moliūgas“, kurio metu vaikai stebėjo, kaip sodos ir acto reakcija sukuria spalvotų putų „išsiveržimą“. Projekto metu daug dėmesio skirta kūrybiškumui. Vaikai piešė moliūgus, kūrė kompozicijas iš rudens gėrybių, o kartu su tėveliais namuose pagaminti darbai papuošė darželio parodėlę. Taip pat buvo organizuotas moliūgų konkursas, kuriame šeimos pristatė savo užaugintus ar surastus moliūgus. Moliūgai buvo įvairiausių dydžių ir formų, kūrybingai dekoruoti ir šmaikščiai pristatyti. Savaitę vainikavo šventinė „Moliūgadienio“ popietė, kurios metu buvo apibendrintos visos projekto veiklos. Vaikai, pasiskirstę į grupeles, atliko įvairias užduotis apie daržoves, žaidė, diskutavo ir atsakinėjo į pagrindinį klausimą: ar tikrai moliūgas yra daržo karalius? Darželio kieme visi grožėjosi šventei sukurtais moliūgų žibintais, kurie sukūrė jaukią rudeninę nuotaiką. Projekto pabaigoje vaikai diskutavo ir dalijosi nuomonėmis. Dauguma vaikų nusprendė, kad moliūgas tikrai yra daržo karalius, tačiau atsirado ir kitų idėjų – vieni karaliumi rinko burokėlį, kiti cukiniją. Tokia diskusija skatino vaikų gebėjimą argumentuoti, lyginti ir drąsiai reikšti savo mintis.

Projektas suteikė vaikams daug atradimų, džiaugsmo, kūrybos ir bendravimo patirties, o moliūgas dar kartą tapo rudeniško smalsumo simboliu.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė

1 2 3 7