Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
I Tvarumo bruknė
Vaikai į smurtą reaguoja skirtingai, priklausomai nuo to, ar jau turėjo panašios patirties. Svarbu nepamiršti, jog vaikai, augantys sveikoje, ramioje aplinkoje, išmoks atsirinkti, kaip reaguoti teisinga prieš save ir prieš kitus: atsitraukti, pasakyti ir nueiti, nesivelti. Kartais patyčias norma paverčia patys tėvai, ragindami vaiką pastovėti už save, nesiskųsti, nekreipti dėmesio arba kirsti atgal besityčiojančiam vaikui. Esą truputis patyčių užgrūdina, išmoko pastovėti už save ir formuoja kietą charakterį.
Kaip ir kasmet, šiais metais kvietėme vaikus kovo mėnesį tradiciškai daugiau skirti dėmesio patyčių problemai, akcentuodami, kad itin svarbu kalbėtis apie patyčias:
– padėti atpažinti ir skirti, kas yra patyčios, o kas humoras ar konfliktas;
– kalbėtis su vaikais apie patyčių formas (žodinės, fizinės, elektroninės);
– aptarti, kaip reaguoti, jei vaikas patiria patyčias;
– ieškoti kartu su vaikais būdų, kaip padėti klasės draugui, patiriančiam patyčias;
– diskutuoti, ar verta kalbėti ir apie tuos, kurie mėgsta pasityčioti iš kitų, inicijuoja patyčias ar jas palaiko; kaip padėti jiems išmokti laiku sustoti ir savo neigiamas emocijas išreikšti kitais būdais, neskaudinant ir nežeminant kitų.
Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro psichologė Berta Radvilaitė apie šią aktualią problemą kalbėjosi su „Pelėdžiukų“ grupės vaikais. Su darželinukais kalbėta apie patyčias ir emocijas. Aptartos, kokios elgesio formos gali būti laikomos patyčiomis, per patirtis savo arba kitų, po to su vaikais įsivardinome, kaip patyčios gali priversti jaustis arba, kaip galima jaustis, kai mes tyčiojamės, kai vis dėl to atsiprašome ar gauname atsiprašymą. Užsiėmimą užbaigėme draugystės ratu (draugui iš dešinės turėjome pasakyti po komplimentą).
Patyčių problema nėra vien tik pavienių vaikų elgesys – tai visos bendruomenės atsakomybė. Tik nuosekliai ugdydami vaikų emocinį raštingumą, mokydami juos atpažinti savo ir kitų jausmus bei drąsindami netylėti, galime tikėtis realių pokyčių.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
