Įstaigos emblema

Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Prevencinės programos
Prevencinės programos
2026 m. rugsėjo mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lie    
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
282930  
Lankytojai
Šiuo metu: 9
Iš viso: 1408971

Sveikatos stiprinimo veiklos

1 2 3 6

Gegužės 21 d. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo smagioje ir naudingoje sveikatingumo valandėlėje, kurią vedė sveikatos specialistė. Jos metu vaikai leidosi į linksmą pasakojimą apie Bebriuko Šaunuoliuko kelionę pas dantų gydytoją. Į savo nuotykį Bebriuką pakvietė maloni odontologė Adelė. Atvykęs į odontologo kabinetą, Bebriukas pirmiausia atsisėdo į „protingą“ kėdę, kuri galėjo kilti aukštyn, leistis žemyn ir net sukiotis į visas puses. Tai vaikams sukėlė nuostabos. Kelionės metu Bebriukas sužinojo daug įdomių dalykų apie dantukus – pasirodo, kiekvienas dantis turi savo numerį! Odontologė Adelė papasakojo, kodėl svarbu prižiūrėti dantis, kaip taisyklingai juos valyti ir kokių produktų reikėtų vengti, kad dantukai būtų stiprūs ir sveiki. Po pasakojimo vaikai kartu su sveikatos specialiste pakartojo svarbiausias dantų higienos taisykles: kaip dažnai reikia valyti dantis, kiek laiko tai daryti ir kodėl būtina lankytis pas odontologą. Mažieji taip pat atliko linksmą užduotėlę „Linksmas ir liūdnas dantukas“, kurios metu mokėsi atskirti, kas dantukams naudinga, o kas jiems kenkia.

Tokios veiklos darželinukams yra labai svarbios, nes nuo mažens formuojami tinkami burnos higienos įpročiai. Vaikai mokosi rūpintis savo dantukais, supranta, kodėl svarbu juos reguliariai valyti ir drąsiai lankytis pas odontologą. Smagios ir žaismingos veiklos padeda mažiesiems suvokti, kad sveiki dantukai – tai graži šypsena, gera savijauta ir stipri sveikata.

                                   Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

     Gegužės 25 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ viešėjo Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos 10 klasės mokiniai. Jie priešmokyklinio ugdymo grupės vaikams vedė edukacinę veiklą aplinkosaugos ir atsakingo vartojimo temomis.

          Mokiniai pristatė pranešimus apie atliekų kiekio mažinimą ir jų tvarkymą, vandens taršą bei kalbėjo apie atsakingą vartojimą. Vaikai sužinojo, kas yra atliekos, kodėl svarbu jas rūšiuoti ir kaip kiekvienas gali prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo. Buvo pabrėžta, kad atsakingas vartojimas reiškia pirkti ir naudoti tik tai, ko iš tikrųjų reikia, rinktis daugkartinio naudojimo daiktus ir stengtis mažinti susidarančių atliekų kiekį.

       Veiklos metu mažieji ugdytiniai taip pat žiūrėjo edukacinį filmuką, kuriame vaikams suprantama kalba buvo paaiškinta, kas yra GMO – genetiškai modifikuoti organizmai. Filmukas paskatino vaikus domėtis maisto kilme ir aplinkos tausojimu. Susitikimas buvo ne tik informatyvus, bet ir įdomus – vaikai aktyviai dalyvavo diskusijose, uždavė klausimų ir dalijosi savo patirtimi apie atliekų rūšiavimą namuose.

        Nuoširdžiai dėkojame Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos biologijos mokytojai Daivai Adamkevičienei ir jos mokiniams už prasmingą bendradarbiavimą, skirtą ugdyti vaikų ekologinį sąmoningumą ir atsakingą požiūrį į aplinką. Tikimės, kad ši draugystė ir bendros veiklos tęsis ir ateityje.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė

Tikslas. Supažindinti vaikus su bičių gyvenimu, jų svarba gamtai ir žmonėms, ugdyti kūrybiškumą, tyrinėjimo ir bendradarbiavimo gebėjimus atliekant praktines ir menines veiklas.

Hipotezė. Bitės yra svarbios gamtai ir žmonėms, nes jos apdulkina augalus ir gamina medų.

Veiklos eiga. Diena buvo pradėta trumpu susipažinimu su bite – vaikai sužinojo, kaip ji atrodo, kur gyvena ir kuo yra svarbi gamtai. Pokalbio metu vaikai aptarė bičių reikšmę augalams ir žmonėms. Vėliau visi ragavo medų, apibūdino jo skonį, kvapą bei spalvą. Vaikai taip pat aptarė, kuo medus naudingas žmonių sveikatai ir kam žmonės jį naudoja kasdienybėje. Stebėdami bites gyvojoje gamtoje vaikai lavino kalbinius gebėjimus mėgdžiodami jų skleidžiamą garsą, plėtė žodyną ir susipažino su naujais žodžiais: geluonis, avilys, nektaras. Kūrybinei veiklai vaikai naudojo antrines žaliavas – kiaušinių dėklus ir tualetinio popieriaus ritinėlius. Kurdami darbelius jie lavino kūrybiškumą, smulkiąją motoriką, spalvų pažinimą bei bendradarbiavimo įgūdžius.

Išvada. Vaikai sužinojo, kad bitės yra labai svarbios gamtai ir žmonėms, nes jos apdulkina augalus, padeda augti vaisiams bei daržovėms ir gamina medų. Ragaujant medų bei aptariant jo skonį, kvapą ir naudą sveikatai, vaikai pagilino žinias apie bičių teikiamą naudą žmogui. Veiklos metu vaikai plėtė žodyną, ugdė pažinimo gebėjimus, smalsumą, kūrybiškumą bei bendradarbiavimo įgūdžius. Hipotezė pasitvirtino – vaikai suprato, kad bitės yra svarbios gamtai ir žmonėms.

                                               „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikus 2026 m. gegužės 15 d. subūrėme paminėti Tarptautinę judėjimo sveikatos labui dieną, minimą gegužės 10-ąją. Ši diena primena, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, būti fiziškai aktyviems ir kuo daugiau judėti kasdienėje veikloje. Edukatorė Justina Barzevičienė vaikams pravedė įdomią ir linksmą judesio edukaciją, kurios metu mažieji aktyviai dalyvavo įvairiose veiklose ir atliko smagius pratimus. Vaikai lazdelių pagalba mankštino nugarytes ir pėdutes, atliko pratimą „voriuko šuoliukai“, vaikščiojo kaip meškos, mokėsi stovėti kaip gandras, lavindami pusiausvyrą ir koordinaciją. Taip pat jie atliko užduotis, kuriose reikėjo važiuoti dviračiu, rašyti vardą bei pažinti skaičius skaičiuojant kojų pagalba. Edukacijos metu kineziterapeutė vaikams pademonstravo, kaip atrodo mūsų stuburas, paaiškino jo svarbą ir parodė, kaip jis gali pakisti, kai vaikai mažai sportuoja ir per daug laiko praleidžia sėdėdami prie išmaniųjų ekranų. Vaikai sužinojo, kodėl svarbu taisyklingai sėdėti, judėti ir stiprinti savo kūną. Smagi ir naudinga mankšta vaikams suteikė daug gerų emocijų, o kartu priminė, kad judėjimas – tai sveikatos, stiprybės ir geros nuotaikos šaltinis.

Tad kaip paskatinti vaiką būti aktyvesniu?

  • Skirti laiko vaiko sportinio hobio paieškoms, kol kažkas „užkabins“, skatinti, palaikyti susidomėjus;
  • Būti pavyzdžiu, eiti drauge pasivaikščioti, išsiruošti į žygį, sportuoti namuose kartu su vaiku, kurti žaidimus, kartu rinktis kitas aktyvias laiko praleidimo formas;
  • Judriųjų žaidimų būrelis, tikriausiai, vienas geriausių naujų alternatyvų, skatinančių vaikus judėti;
  • Tinkamas fizinės veiklos parinkimas pagal amžių;
  • Fizinė veikla turi būti įtraukianti, įdomi, linksma;
  • Su vaikais lankytis sporto renginiuose;
  • Leisti vaikui pasivolioti ant žolės, pašokinėti per balas, nedrausti išsipurvinti. Neriboti vaiko aktyvumo nuolatiniais draudimais („Nelipk – nukrisi!“, „Nebėk – pargriūsi!“ ir pan.)
  • Vaikų pastangas pastebėti, įvertinti bei pagirti.

Fiziškai aktyvus vaikas – sveikas vaikas. Nuo fizinio aktyvumo priklauso, kokia bus žmogaus sveikata ne tik vaikystėje, bet ir likusį gyvenimą.

                                                Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Panevėžio r. Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ šiais metais dalyvavo respublikiniame ikimokyklinio ugdymo įstaigų projekte „Lietuvos mažųjų žaidynės 2026“, kurio tikslas – ugdyti vaikų fizinį raštingumą, skatinti bendravimą, bendradarbiavimą ir socialinių įgūdžių plėtrą per aktyvias fizines veiklas.

Projekto veiklos prasidėjo pedagogų dalyvavimu seminaruose ir gerosios patirties sklaida įstaigoje, ieškant naujų idėjų aktyviam, įtraukiančiam ir vaikams įdomiam ugdymui.

Vasario–kovo mėnesiais vyko pirmasis projekto etapas – virtualūs fizinio aktyvumo užsiėmimai. Kartu su Lietuvos mažųjų žaidynių virtualiais treneriais ugdytiniai net aštuonias savaites aktyviai sportavo ir smagiai leido laiką. Vaikai dalyvavo mankštose „Transporto priemonės“, „Gyvūnų pasaulis“, sportavo su spalvotais popieriaus lapais, rankšluosčiais, žymekliais, skraidukais, pagalvėlėmis bei vandens buteliukais. Užsiėmimų metu vaikai ne tik aktyviai judėjo, bet ir mokėsi veikti kartu, palaikyti vieni kitus bei džiaugtis bendrais pasiekimais.

Antrajame projekto etape darželio bendruomenė sukūrė tikrą draugystės, judėjimo ir bendrystės šventę – „Lietuvos mažųjų žaidynių festivalį“ įstaigoje. Į renginį susirinko visa darželio bendruomenė ir svečiai: vaikai su mamytėmis ir tėveliais, močiutės ir seneliai, sesutės ir broliukai bei Panevėžio r. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos „Visos dienos mokyklos“ ugdytiniai.

Festivalio metu visi aktyviai įsitraukė į mokytojų parengtas aktyvias veiklas – judėjo, žaidė, bendravo ir bendradarbiavo. Renginio vedėjas „Mokslininkas“ džiugino susirinkusiuosius įspūdingu burbulų šou, slaimo ir vandens burbuliukų eksperimentais bei smagiais šokiais. Festivalio pabaigoje ugdytiniai buvo apdovanoti atminimo diplomais ir vaišinosi obuoliais.

Dalyvavimas projekte „Lietuvos mažųjų žaidynės 2026“ mūsų bendruomenei tapo prasminga aktyvaus judėjimo, draugystės ir bendrystės kelione, dovanojusia daug džiugių emocijų ir smagių patirčių.

Projekto koordinatorės mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė

Kasmet gegužės 5 dieną minima Pasaulinė rankų higienos diena. Šią dieną iniciavo Pasaulio sveikatos organizacija, siekdama atkreipti dėmesį į rankų švaros svarbą sveikatos priežiūroje ir kasdieniame gyvenime. Šių metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kampanijos žinutė – „Veiksmas gelbsti gyvybes“. Tai puiki proga mokyklose ir darželiuose priminti vaikams, kaip tinkamai plauti rankas ir kodėl taip būtina elgtis ir minint Pasaulinę rankų higienos dieną, kviečiame prisiminti, kad rankų higiena nėra tik įprotis, o svarbus veiksmas, kuris gali išgelbėti net gyvybę.

Šiai progai paminėti Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras surengė edukacinį užsiėmimą „Mažos rankytės – didelė švara“ „Nykštukų“ ir „Drugelių“ grupių vaikams. Edukatorė Eglė šiltai ir įtraukiančiai bendravo su vaikais bei mokiniais, paprastai ir suprantamai paaiškino, kodėl svarbu tinkamai prižiūrėti rankas ir rūpintis jų švara. Užsiėmimų metu dalyviai ne tik klausėsi, bet ir patys aktyviai įsitraukė – kartu mokėsi taisyklingų rankų plovimo judesių, išbandė juos praktiškai ir įsitikino, kaip lengvai ir paprastai galima apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų. Smagi, žaisminga veikla padėjo vaikams geriau suprasti, kad net ir mažos, kasdienės pastangos – švarios rankos – gali turėti didelę reikšmę jų sveikatai. Edukacijos dalyviais išsiaiškino, kada reikia plauti rankas:

  • prieš valgį
  • po apsilankymo tualete
  • grįžus iš lauko, parduotuvės, gydymo įstaigos ar mokyklos
  • po kosėjimo, čiaudėjimo ar nosies valymo
  • po kontakto su gyvūnais
  • prieš gaminant ar liečiant maistą
  • po įvairių darbų

Taip pat kaip teisingai plauti rankas. Tinkamas rankų plovimas turėtų trukti bent 20 sekundžių ir apimti šiuos žingsnius:

  • Sudrėkinti rankas šiltu vandeniu
  • Išmuilinti rankas
  • Kruopščiai trinti delnus, tarpupirščius, nykščius, nagus ir riešus
  • Nuskalauti švariu vandeniu
  • Teisingai užsukti vandens čiaupą po rankų plovimo
  • Nusausinti rankas švariu rankšluosčiu arba vienkartine servetėle

Rankų higiena prisideda ir prie socialinių įgūdžių ugdymo. Švarūs vaikai jaučiasi drąsiau bendraudami, lengviau įsilieja į kolektyvą. Be to, jie mokosi atsakomybės – supranta, kad jų veiksmai gali turėti įtakos ne tik jiems patiems, bet ir aplinkiniams. Geras įprotis, suformuotas vaikystėje, dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Todėl investicija į vaikų rankų higienos įgūdžių ugdymą yra investicija į sveikesnę visuomenę ateityje. Mokydami vaikus rūpintis švara, mes padedame jiems augti sąmoningais, atsakingais ir sveikais žmonėmis.

                                             Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Sveika mityba vaikystėje – tai ne tik kasdieniai maisto pasirinkimai, bet ir ilgalaikė investicija į vaiko sveikatą, savijautą bei gyvenimo kokybę. Nuo pat mažens formuojami įpročiai dažnai išlieka visam gyvenimui, todėl labai svarbu, kad vaikai būtų supažindinami su subalansuota, visaverte ir tinkama mityba.

Kasmet pavasarį Nacionalinė žemės ūkio agentūra kviečia priešmokyklinio ir pradinio ugdymo klasių mokinius dalyvauti nuotolinėje įdomioje pamokoje ir nacionalinėje viktorinoje „Auginame čia, Lietuvoje!“. Mūsų darželio vaikai jau trečius metus dalyvauja šioje veikloje. Tai interaktyvi ir įtraukianti veikla, kurios metu vaikai ne tik pasitikrina savo žinias, bet ir geriau supranta maisto kelią – nuo jo kilmės iki kasdienių mūsų pasirinkimų. Šios veiklos metu jie sužinojo, iš kur atsiranda kasdien vartojamas maistas, kaip jis užauginamas ar pagaminamas ir kokį kelią nukeliauja, kol pasiekia mūsų stalą. Taip pat susipažino su Lietuvos ūkininkų darbu, pagrindinėmis žemės ūkio šakomis bei vietinės produkcijos svarba. Įdomioje pamokoje „Operacija Brokolis“ vaikai gilino žinias apie sveiką ir subalansuotą mitybą – aptarė, kokie produktai yra naudingi augančiam organizmui, kodėl svarbu valgyti daugiau daržovių ir vaisių bei rinktis natūralesnius, mažiau perdirbtus maisto produktus. Be to, jie sužinojo, kaip kasdieniai pasirinkimai gali prisidėti prie aplinkos saugojimo, pavyzdžiui, renkantis vietinę produkciją ar mažinant maisto švaistymą. Įdomios užduotys, klausimai ir diskusijos skatino vaikus mąstyti, bendradarbiauti ir aktyviai dalyvauti veikloje, o įgytos žinios, tikimės, pravers kasdieniame gyvenime.

Sveikos mitybos kelias nuo mažens – tai nuoseklus procesas, kuriame svarbus kantrus mokymas, geras pavyzdys ir palanki aplinka. Ugdant tinkamus įpročius vaikystėje, galima padėti vaikui augti sveikam, energingam ir pasiruošusiam gyvenimo iššūkiams.

                                                                                                     Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Infekcinės ligos – tai ligos, kurias sukelia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, grybeliai ar parazitai. Jos ypač greitai plinta ten, kur žmonės glaudžiai bendrauja, pavyzdžiui, mokyklose ar darželiuose. Todėl profilaktika, tai yra prevencinės priemonės, yra vienas svarbiausių būdų apsaugoti tiek save, tiek aplinkinius. Nors kai kurios infekcinės ligos gali praeiti lengvai, kitos gali sukelti komplikacijų, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar silpnesnį imunitetą turintiems asmenims. Be to, saugodamiesi patys, mes saugome ir kitus nuo infekcinių susirgimų. Didelę reikšmę turi ir stiprus imunitetas. Subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir buvimas gryname ore padeda organizmui geriau kovoti su infekcijomis. Taip pat svarbi vakcinacija – skiepai padeda apsisaugoti nuo daugelio pavojingų ligų, jų komplikacijų ar net mirties. Mikroorganizmų yra visur, todėl svarbu darželinukus mokyti saugotis infekcinių ligų. Vaikų imuninė sistema dar tik formuojasi ir nėra tokia stipri kaip suaugusiųjų, todėl jie greičiau užsikrečia ir dažniau serga. Be to, darželyje vaikai daug laiko praleidžia kartu, žaidžia bendrais žaislais, dažnai liečia paviršius ir ne visada laikosi higienos taisyklių, todėl ligos lengvai plinta. Mokant vaikus nuo mažens laikytis paprastų higienos įpročių – galima ženkliai sumažinti užsikrėtimo riziką. Šie įgūdžiai tampa įpročiais, kurie išlieka visam gyvenimui ir padeda apsisaugoti ne tik patiems, bet ir kitiems. Taip pat svarbu, kad vaikai suprastų, kodėl reikia saugotis – ne tik dėl savęs, bet ir dėl draugų, šeimos narių ar silpnesnės sveikatos žmonių. Ugdant atsakingą požiūrį į sveikatą nuo mažens, formuojami sveikos gyvensenos pagrindai ir mažinamas ligų plitimas bendruomenėje.

Balandžio 24 d. „Bitučių“ „Kiškučių“ grupių ir Linkaučių skyriaus „Rudnosiukų“ bei Žibartonių skyriaus „Žiogelių“ grupių vaikai dalyvavo prasmingoje ir įdomioje veikloje. Jie žiūrėjo edukacinį filmuką „Kaip begemotas bijojo skiepų“, kuris padėjo suprasti, kodėl skiepai yra svarbūs ir kad jų nereikia bijoti. Po filmuko vaikai atliko praktines užduotis: spalvino piešinius „Aš drąsuolis“, „Super skiepas“, rinko teisingus atsakymus „Kas saugo mūsų kūną?“. Per žaidimą ir kūrybą vaikai mokėsi suprasti, kaip svarbu saugoti savo sveikatą ir nebijoti skiepų, kurie padeda apsisaugoti nuo įvairių ligų. Šios veiklos ne tik suteikė daug džiaugsmo, bet ir padėjo vaikams geriau suprasti sveikatos saugojimo svarbą, drąsą bei rūpinimąsi savimi. Taip pat vaikams paaiškinta, kad norint išlikti sveikiems svarbu:

  • reguliariai ir taisyklingai plauti rankas;
  • vengti liesti veidą nešvariomis rankomis;
  • laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo;
  • susirgus likti namuose ir vengti kontakto su sveikais žmonėmis;
  • vėdinti patalpas ir palaikyti švarą;
  • valgyti visavertį, subalansuotą maistą;
  • pakankamai ilsėtis ir grūdintis;
  • būti fiziškai aktyviems gryname ore;
  • laiku skiepytis;
  • kiek įmanoma vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.

Infekcinių ligų plitimą galima veiksmingai sumažinti laikantis paprastų, bet labai svarbių higienos ir sveikos gyvensenos taisyklių. Vaikų švietimas nuo mažens padeda formuoti atsakingus įpročius, kurie saugo ne tik jų pačių, bet ir visos bendruomenės sveikatą. Prevencija, skiepai ir sąmoningas elgesys yra pagrindiniai veiksniai, padedantys išvengti infekcinių ligų.

                                                           Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Tikslas. Supažindinti vaikus su svogūno augimo procesu, skatinti jų smalsumą tyrinėjant, lavinti pojūčius (lytėjimą, uoslę, skonį), ugdyti pažinimo, kalbinius ir savarankiškumo gebėjimus.

Hipotezė. Jeigu vaikai pasodins svogūno galvas į žemę, jas laistys ir prižiūrės, iš jų išaugs laiškai, kuriuos bus galima ragauti?

Veikla. Vaikai tyrinėjo svogūno galvas – jas lietė, lupinėjo, uostė, įvardijo spalvas. Vėliau pylė žemes į indelius ir sodino svogūno galvas, jas įspausdami į žemę. Ant svogūnų dėliojo spalvotus popierinius žiedus, įvardijo jų spalvas, taip pat puošė svogūnus akytėmis, kas suteikė daug teigiamų emocijų. Mažieji reguliariai laistė svogūnus ir stebėjo jų augimą. Augant laiškams, jie fiksavo pokyčius, aptarė, kas vyksta. Užaugus laiškams, stebėjo jų pjovimą, taip pat apžiūrėjo išrauto svogūno šaknis, jas lietė. Toliau vyko praktinė veikla: ugdytiniai plovė laiškus, stebėjo jų pjaustymą, ragavo. Jie taip pat stebėjo, kaip ant duonos tepamas sviestas, patys dėjo supjaustytus svogūnų laiškus ant duonos ir ragavo pagamintą užkandį.

Išvada. Vaikai susipažino su svogūno augimo procesu nuo sodinimo iki vartojimo. Jie suprato, kad augalams augti reikalinga priežiūra – žemė, vanduo ir laikas. Tyrinėdami ir praktiškai veikdami, mažieji lavino savo pojūčius, plėtė žodyną, patyrė daug teigiamų emocijų ir džiaugėsi savo darbo rezultatais.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Plokščiapėdystės profilaktika svarbu rūpintis nuo pat vaikystės. Taisyklingam pėdos formavimuisi didelę įtaką turi fizinis aktyvumas. Labai svarbu, kad vaikas būtų pakankamai judrus – bėgiotų, važinėtų dviračiu ar riedučiais, plaukiotų ir užsiimtų kita aktyvia veikla. Pėdos vystymuisi naudingas ir vaikščiojimas basomis nelygiu paviršiumi, pavyzdžiui, žole ar smėliu. Augant vaikui, rekomenduojama parinkti tinkamą avalynę, kuri užtikrintų taisyklingą pėdos padėtį, stabilumą, gerą amortizaciją ir komfortą. Taip pat naudinga reguliariai mankštinti pėdas. Jose yra daugiau nei 600 akupunktūros taškų ir per 72 000 nervinių galūnėlių, kurios sudaro viso organizmo refleksinį žemėlapį. Šie taškai suskirstyti į zonas, susijusias su konkrečiais vidaus organais, liaukomis ir kūno dalimis. Stimuliuojant jautresnes vietas, galima pagerinti bendrą savijautą, sumažinti stresą ir skatinti organizmo atsistatymo procesus.

Balandžio mėnesį Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams buvo pravestos pėdučių mankštos. Aktyvi veikla buvo ne tik smagi, bet ir naudinga – ji skatino vaikų fizinį aktyvumą bei sąmoningą rūpinimąsi savo sveikata. Atlikdami įvairius pratimus vaikai stiprino pėdų raumenis, stimuliavo nervinių galūnėlių taškus ir gerino pėdos skliauto formavimąsi. Šie pratimai taip pat prisideda prie taisyklingos laikysenos formavimo, gerina pusiausvyrą ir koordinaciją. Tokie užsiėmimai ne tik stiprina vaikų organizmą, bet ir ugdo sveikus judėjimo įpročius nuo ankstyvo amžiaus.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

1 2 3 6