Panevėžio r. Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ šiais metais dalyvavo respublikiniame ikimokyklinio ugdymo įstaigų projekte „Lietuvos mažųjų žaidynės 2026“, kurio tikslas – ugdyti vaikų fizinį raštingumą, skatinti bendravimą, bendradarbiavimą ir socialinių įgūdžių plėtrą per aktyvias fizines veiklas.

Projekto veiklos prasidėjo pedagogų dalyvavimu seminaruose ir gerosios patirties sklaida įstaigoje, ieškant naujų idėjų aktyviam, įtraukiančiam ir vaikams įdomiam ugdymui.

Vasario–kovo mėnesiais vyko pirmasis projekto etapas – virtualūs fizinio aktyvumo užsiėmimai. Kartu su Lietuvos mažųjų žaidynių virtualiais treneriais ugdytiniai net aštuonias savaites aktyviai sportavo ir smagiai leido laiką. Vaikai dalyvavo mankštose „Transporto priemonės“, „Gyvūnų pasaulis“, sportavo su spalvotais popieriaus lapais, rankšluosčiais, žymekliais, skraidukais, pagalvėlėmis bei vandens buteliukais. Užsiėmimų metu vaikai ne tik aktyviai judėjo, bet ir mokėsi veikti kartu, palaikyti vieni kitus bei džiaugtis bendrais pasiekimais.

Antrajame projekto etape darželio bendruomenė sukūrė tikrą draugystės, judėjimo ir bendrystės šventę – „Lietuvos mažųjų žaidynių festivalį“ įstaigoje. Į renginį susirinko visa darželio bendruomenė ir svečiai: vaikai su mamytėmis ir tėveliais, močiutės ir seneliai, sesutės ir broliukai bei Panevėžio r. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos „Visos dienos mokyklos“ ugdytiniai.

Festivalio metu visi aktyviai įsitraukė į mokytojų parengtas aktyvias veiklas – judėjo, žaidė, bendravo ir bendradarbiavo. Renginio vedėjas „Mokslininkas“ džiugino susirinkusiuosius įspūdingu burbulų šou, slaimo ir vandens burbuliukų eksperimentais bei smagiais šokiais. Festivalio pabaigoje ugdytiniai buvo apdovanoti atminimo diplomais ir vaišinosi obuoliais.

Dalyvavimas projekte „Lietuvos mažųjų žaidynės 2026“ mūsų bendruomenei tapo prasminga aktyvaus judėjimo, draugystės ir bendrystės kelione, dovanojusia daug džiugių emocijų ir smagių patirčių.

Projekto koordinatorės mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė

Kasmet gegužės 5 dieną minima Pasaulinė rankų higienos diena. Šią dieną iniciavo Pasaulio sveikatos organizacija, siekdama atkreipti dėmesį į rankų švaros svarbą sveikatos priežiūroje ir kasdieniame gyvenime. Šių metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kampanijos žinutė – „Veiksmas gelbsti gyvybes“. Tai puiki proga mokyklose ir darželiuose priminti vaikams, kaip tinkamai plauti rankas ir kodėl taip būtina elgtis ir minint Pasaulinę rankų higienos dieną, kviečiame prisiminti, kad rankų higiena nėra tik įprotis, o svarbus veiksmas, kuris gali išgelbėti net gyvybę.

Šiai progai paminėti Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras surengė edukacinį užsiėmimą „Mažos rankytės – didelė švara“ „Nykštukų“ ir „Drugelių“ grupių vaikams. Edukatorė Eglė šiltai ir įtraukiančiai bendravo su vaikais bei mokiniais, paprastai ir suprantamai paaiškino, kodėl svarbu tinkamai prižiūrėti rankas ir rūpintis jų švara. Užsiėmimų metu dalyviai ne tik klausėsi, bet ir patys aktyviai įsitraukė – kartu mokėsi taisyklingų rankų plovimo judesių, išbandė juos praktiškai ir įsitikino, kaip lengvai ir paprastai galima apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų. Smagi, žaisminga veikla padėjo vaikams geriau suprasti, kad net ir mažos, kasdienės pastangos – švarios rankos – gali turėti didelę reikšmę jų sveikatai. Edukacijos dalyviais išsiaiškino, kada reikia plauti rankas:

• prieš valgį
• po apsilankymo tualete
• grįžus iš lauko, parduotuvės, gydymo įstaigos ar mokyklos
• po kosėjimo, čiaudėjimo ar nosies valymo
• po kontakto su gyvūnais
• prieš gaminant ar liečiant maistą
• po įvairių darbų

Taip pat kaip teisingai plauti rankas. Tinkamas rankų plovimas turėtų trukti bent 20 sekundžių ir apimti šiuos žingsnius:

• Sudrėkinti rankas šiltu vandeniu
• Išmuilinti rankas
• Kruopščiai trinti delnus, tarpupirščius, nykščius, nagus ir riešus
• Nuskalauti švariu vandeniu
• Teisingai užsukti vandens čiaupą po rankų plovimo
• Nusausinti rankas švariu rankšluosčiu arba vienkartine servetėle

Rankų higiena prisideda ir prie socialinių įgūdžių ugdymo. Švarūs vaikai jaučiasi drąsiau bendraudami, lengviau įsilieja į kolektyvą. Be to, jie mokosi atsakomybės – supranta, kad jų veiksmai gali turėti įtakos ne tik jiems patiems, bet ir aplinkiniams. Geras įprotis, suformuotas vaikystėje, dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Todėl investicija į vaikų rankų higienos įgūdžių ugdymą yra investicija į sveikesnę visuomenę ateityje. Mokydami vaikus rūpintis švara, mes padedame jiems augti sąmoningais, atsakingais ir sveikais žmonėmis.

                                             Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Sveika mityba vaikystėje – tai ne tik kasdieniai maisto pasirinkimai, bet ir ilgalaikė investicija į vaiko sveikatą, savijautą bei gyvenimo kokybę. Nuo pat mažens formuojami įpročiai dažnai išlieka visam gyvenimui, todėl labai svarbu, kad vaikai būtų supažindinami su subalansuota, visaverte ir tinkama mityba.

Kasmet pavasarį Nacionalinė žemės ūkio agentūra kviečia priešmokyklinio ir pradinio ugdymo klasių mokinius dalyvauti nuotolinėje įdomioje pamokoje ir nacionalinėje viktorinoje „Auginame čia, Lietuvoje!“. Mūsų darželio vaikai jau trečius metus dalyvauja šioje veikloje. Tai interaktyvi ir įtraukianti veikla, kurios metu vaikai ne tik pasitikrina savo žinias, bet ir geriau supranta maisto kelią – nuo jo kilmės iki kasdienių mūsų pasirinkimų. Šios veiklos metu jie sužinojo, iš kur atsiranda kasdien vartojamas maistas, kaip jis užauginamas ar pagaminamas ir kokį kelią nukeliauja, kol pasiekia mūsų stalą. Taip pat susipažino su Lietuvos ūkininkų darbu, pagrindinėmis žemės ūkio šakomis bei vietinės produkcijos svarba. Įdomioje pamokoje „Operacija Brokolis“ vaikai gilino žinias apie sveiką ir subalansuotą mitybą – aptarė, kokie produktai yra naudingi augančiam organizmui, kodėl svarbu valgyti daugiau daržovių ir vaisių bei rinktis natūralesnius, mažiau perdirbtus maisto produktus. Be to, jie sužinojo, kaip kasdieniai pasirinkimai gali prisidėti prie aplinkos saugojimo, pavyzdžiui, renkantis vietinę produkciją ar mažinant maisto švaistymą. Įdomios užduotys, klausimai ir diskusijos skatino vaikus mąstyti, bendradarbiauti ir aktyviai dalyvauti veikloje, o įgytos žinios, tikimės, pravers kasdieniame gyvenime.

Sveikos mitybos kelias nuo mažens – tai nuoseklus procesas, kuriame svarbus kantrus mokymas, geras pavyzdys ir palanki aplinka. Ugdant tinkamus įpročius vaikystėje, galima padėti vaikui augti sveikam, energingam ir pasiruošusiam gyvenimo iššūkiams.

                                                                                                     Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Infekcinės ligos – tai ligos, kurias sukelia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, grybeliai ar parazitai. Jos ypač greitai plinta ten, kur žmonės glaudžiai bendrauja, pavyzdžiui, mokyklose ar darželiuose. Todėl profilaktika, tai yra prevencinės priemonės, yra vienas svarbiausių būdų apsaugoti tiek save, tiek aplinkinius. Nors kai kurios infekcinės ligos gali praeiti lengvai, kitos gali sukelti komplikacijų, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar silpnesnį imunitetą turintiems asmenims. Be to, saugodamiesi patys, mes saugome ir kitus nuo infekcinių susirgimų. Didelę reikšmę turi ir stiprus imunitetas. Subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir buvimas gryname ore padeda organizmui geriau kovoti su infekcijomis. Taip pat svarbi vakcinacija – skiepai padeda apsisaugoti nuo daugelio pavojingų ligų, jų komplikacijų ar net mirties. Mikroorganizmų yra visur, todėl svarbu darželinukus mokyti saugotis infekcinių ligų. Vaikų imuninė sistema dar tik formuojasi ir nėra tokia stipri kaip suaugusiųjų, todėl jie greičiau užsikrečia ir dažniau serga. Be to, darželyje vaikai daug laiko praleidžia kartu, žaidžia bendrais žaislais, dažnai liečia paviršius ir ne visada laikosi higienos taisyklių, todėl ligos lengvai plinta. Mokant vaikus nuo mažens laikytis paprastų higienos įpročių – galima ženkliai sumažinti užsikrėtimo riziką. Šie įgūdžiai tampa įpročiais, kurie išlieka visam gyvenimui ir padeda apsisaugoti ne tik patiems, bet ir kitiems. Taip pat svarbu, kad vaikai suprastų, kodėl reikia saugotis – ne tik dėl savęs, bet ir dėl draugų, šeimos narių ar silpnesnės sveikatos žmonių. Ugdant atsakingą požiūrį į sveikatą nuo mažens, formuojami sveikos gyvensenos pagrindai ir mažinamas ligų plitimas bendruomenėje.

Balandžio 24 d. „Bitučių“ „Kiškučių“ grupių ir Linkaučių skyriaus „Rudnosiukų“ bei Žibartonių skyriaus „Žiogelių“ grupių vaikai dalyvavo prasmingoje ir įdomioje veikloje. Jie žiūrėjo edukacinį filmuką „Kaip begemotas bijojo skiepų“, kuris padėjo suprasti, kodėl skiepai yra svarbūs ir kad jų nereikia bijoti. Po filmuko vaikai atliko praktines užduotis: spalvino piešinius „Aš drąsuolis“, „Super skiepas“, rinko teisingus atsakymus „Kas saugo mūsų kūną?“. Per žaidimą ir kūrybą vaikai mokėsi suprasti, kaip svarbu saugoti savo sveikatą ir nebijoti skiepų, kurie padeda apsisaugoti nuo įvairių ligų. Šios veiklos ne tik suteikė daug džiaugsmo, bet ir padėjo vaikams geriau suprasti sveikatos saugojimo svarbą, drąsą bei rūpinimąsi savimi. Taip pat vaikams paaiškinta, kad norint išlikti sveikiems svarbu:

• reguliariai ir taisyklingai plauti rankas;
• vengti liesti veidą nešvariomis rankomis;
• laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo;
• susirgus likti namuose ir vengti kontakto su sveikais žmonėmis;
• vėdinti patalpas ir palaikyti švarą;
• valgyti visavertį, subalansuotą maistą;
• pakankamai ilsėtis ir grūdintis;
• būti fiziškai aktyviems gryname ore;
• laiku skiepytis;
• kiek įmanoma vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.

Infekcinių ligų plitimą galima veiksmingai sumažinti laikantis paprastų, bet labai svarbių higienos ir sveikos gyvensenos taisyklių. Vaikų švietimas nuo mažens padeda formuoti atsakingus įpročius, kurie saugo ne tik jų pačių, bet ir visos bendruomenės sveikatą. Prevencija, skiepai ir sąmoningas elgesys yra pagrindiniai veiksniai, padedantys išvengti infekcinių ligų.

                                                           Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Plokščiapėdystės profilaktika svarbu rūpintis nuo pat vaikystės. Taisyklingam pėdos formavimuisi didelę įtaką turi fizinis aktyvumas. Labai svarbu, kad vaikas būtų pakankamai judrus – bėgiotų, važinėtų dviračiu ar riedučiais, plaukiotų ir užsiimtų kita aktyvia veikla. Pėdos vystymuisi naudingas ir vaikščiojimas basomis nelygiu paviršiumi, pavyzdžiui, žole ar smėliu. Augant vaikui, rekomenduojama parinkti tinkamą avalynę, kuri užtikrintų taisyklingą pėdos padėtį, stabilumą, gerą amortizaciją ir komfortą. Taip pat naudinga reguliariai mankštinti pėdas. Jose yra daugiau nei 600 akupunktūros taškų ir per 72 000 nervinių galūnėlių, kurios sudaro viso organizmo refleksinį žemėlapį. Šie taškai suskirstyti į zonas, susijusias su konkrečiais vidaus organais, liaukomis ir kūno dalimis. Stimuliuojant jautresnes vietas, galima pagerinti bendrą savijautą, sumažinti stresą ir skatinti organizmo atsistatymo procesus.

Balandžio mėnesį Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams buvo pravestos pėdučių mankštos. Aktyvi veikla buvo ne tik smagi, bet ir naudinga – ji skatino vaikų fizinį aktyvumą bei sąmoningą rūpinimąsi savo sveikata. Atlikdami įvairius pratimus vaikai stiprino pėdų raumenis, stimuliavo nervinių galūnėlių taškus ir gerino pėdos skliauto formavimąsi. Šie pratimai taip pat prisideda prie taisyklingos laikysenos formavimo, gerina pusiausvyrą ir koordinaciją. Tokie užsiėmimai ne tik stiprina vaikų organizmą, bet ir ugdo sveikus judėjimo įpročius nuo ankstyvo amžiaus.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Kovo 26 d. Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ vyko jubiliejinė, jau 10-oji priešmokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinė-praktinė konferencija „Mes – gamtos vaikai 2026“. Šis renginys subūrė Panevėžio rajono ikimokyklinių įstaigų ugdytinius, skatindamas juos tyrinėti aplinką, eksperimentuoti ir dalintis savo atradimais.

Renginyje dalyvavo ir mūsų darželio „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai, kurie pristatė STEAM gamtamokslinį eksperimentą „Puodelio paslaptis: stebuklingas vanduo“. Savo pristatyme vaikai akcentavo vandens svarbą eksperimente. Keldami hipotezę – ar galima „prakalbinti“ puodelį, – jie tyrinėjo, kaip keičiasi rezultatas priklausomai nuo sąlygų. Mažieji tyrėjai drąsiai pasakojo apie savo eksperimentą, tyrinėjimus, pastebėjimus ir rezultatus.

Dalyvavimas konferencijoje suteikė vaikams daug džiugių emocijų, stiprino pasitikėjimą savimi, viešojo kalbėjimo gebėjimus bei įkvėpė toliau domėtis gamtos reiškiniais. Didžiuojamės „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniais – jų smalsumu, kūrybiškumu ir noru pažinti pasaulį per patirtį!

„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Giedrė Survilienė, Margarita Stasevičienė

Vanduo yra pagrindinis žmogaus organizmo komponentas, sudarantis apie 60-70 % mūsų kūno svorio. Jis būtinas visiems gyvybiniams procesams ir yra nepakeičiamas elementas sveikam gyvenimui. Tačiau ne visi vandens šaltiniai yra vienodi – švarus vanduo, be teršalų ir kenksmingų medžiagų, yra ypač svarbus sveikatai. Pagrindinė vandens funkcija organizme – palaikyti tinkamą hidrataciją. Kūno ląstelėms, audiniams ir organams vanduo reikalingas, kad jie galėtų tinkamai funkcionuoti. Švarus vanduo padeda reguliuoti kūno temperatūrą, palaikyti odos elastingumą ir drėgmę bei užtikrina sklandžią kraujotaką. Vanduo taip pat yra būtinas sveikam virškinimo sistemos funkcionavimui – jis padeda suskaidyti maistą, palengvina maistinių medžiagų įsisavinimą ir skatina nereikalingų medžiagų šalinimą. Svarbu, kad vanduo būtų švarus, be cheminių priemaišų ir bakterijų, nes tai mažina riziką susirgti virškinamojo trakto infekcijomis ir kitomis ligomis. Švarus vanduo yra svarbus ir odos sveikatai – jis padeda išlaikyti odos drėgmę, gali mažinti raukšlių atsiradimą bei padėti kovoti su odos problemomis, tokiomis kaip spuogai ar egzema. Vandens vartojimas taip pat gali padėti kontroliuoti svorį. Jis neturi kalorijų, todėl yra puikus pasirinkimas troškuliui numalšinti vietoj saldintų gėrimų. Be to, vanduo padeda jaustis sotesniems ir sumažina persivalgymo riziką.

Norint palaikyti gerą sveikatą, rekomenduojama per dieną išgerti:

• suaugusiesiems – apie 2–3 litrus vandens; (įskaitant skysčius iš maisto)
• 1–3 metų vaikams – apie 1,0–1,3 litro;
• 4–8 metų vaikams – apie 1,2–1,6 litro;
• 9–13 metų vaikams – apie 1,5–2,1 litro.

Visame pasaulyje kovo 22 dieną švenčiama Pasaulinė vandens diena. Ši diena svarbi tuo, kad ja siekiama atkreipti dėmesį į vandens svarbą mūsų kasdieniame gyvenime ir išteklių tausojimo būtinybę. Tai priminimas mums visiems apie trapų ryšį tarp civilizacijos ir gamtos. Šią dieną 1992 m. oficialiai inicijavo Jungtinės Tautos. Kiekvienais metais šią dieną minime kartu su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais. Tad ir šie metai nebuvo išskirtiniai. Visose grupėse vyko veiklos, skirtos Vandens dienai paminėti. Vaikai susipažino su vandens šaltiniais, jo nauda švarai, gamtai ir sveikatai, išsiaiškino, kas yra vanduo ir kokios jo savybės, tyrinėjo vandens savybes įvairiais pojūčiais: matuodami, pilstydami, maišydami. Taip pat žiūrėjo edukacinius filmukus „Baltprausys“, „Tekėk, upeliuk“ ir juos aptarė.

Vanduo yra tiesos ir sąmoningumo simbolis – nematomas, tačiau nepaprastai svarbus mūsų kasdienybės herojus. Jis tyliai rūpinasi mūsų sveikata, užtikrina švarą ir palaiko gyvybę visoje gamtoje. Dažnai jo vertę prisimename tik tada, kai jo pritrūksta ar jis tampa užterštas. Tad apibendrinant galima teigti, kad vanduo yra vienas svarbiausių mūsų gyvenimo išteklių, todėl turime jį saugoti ir vartoti atsakingai. Kiekvienas mūsų mažas žingsnis – taupesnis vandens naudojimas ar aplinkos saugojimas – prisideda prie švaresnės ir sveikesnės ateities.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Mokėti suteikti pirmąją pagalbą yra labai svarbu, nes kritinėmis akimirkomis tai gali tiesiogiai lemti nukentėjusiojo gyvybę ir sveikatos būklę, kol atvyks medikai. Tinkami ir laiku atlikti veiksmai gali sustabdyti kraujavimą, išgelbėti nuo uždusimo, sumažinti stresą bei užkirsti kelią būklės pablogėjimui. Tyrimai rodo, kad šalia esantis žmogus gali padidinti nukentėjusiojo galimybę išgyventi net 2–3 kartus. Kartais tokioje situacijoje šalia gali būti tik vaikas, todėl svarbu, kad ir patys mažiausieji turėtų bent pagrindinių žinių apie pirmąją pagalbą. Vaikystė neatsiejama nuo aktyvios veiklos, žaidimų ir dūkimo. Tačiau neretai džiaugsmą aptemdo įvairios traumos – įsibrėžimai, įsipjovimai, nubrozdinimai ar vabzdžių įkandimai. Tokiose situacijose svarbu ne tik žinoti, kaip elgtis, bet ir neišsigąsti, nepanikuoti, mokėti iškviesti pagalbą bei padėti draugui.

Kovo 4 dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras suorganizavo mokomąją edukaciją „Pirmoji pagalba – sau ir draugui“. Šios edukacijos tikslas – ugdyti vaikų atsakomybę už savo ir artimųjų sveikatą bei supažindinti su pagrindiniais pirmosios pagalbos veiksmais. Užsiėmimo metu vaikai mokėsi atpažinti pavojų ir galimai pavojingas situacijas, sužinojo, kaip tinkamai iškviesti pagalbą, įvertinti savo galimybes ir prireikus kreiptis pagalbos į suaugusiuosius. Edukatorė Rasa supažindino vaikus su greito reagavimo algoritmu, aptarė įvairias galimas situacijas bei organizavo simuliacinius žaidimus, kurių metu vaikai galėjo praktiškai išbandyti, kaip reikėtų elgtis nelaimės atveju. Taip pat buvo kalbama apie traumų prevenciją ir saugų elgesį kasdienėje aplinkoje. Edukacijos metu vaikai susipažino su pirmosios pagalbos vaistinėlės turiniu ir pakartojo bendrąjį pagalbos telefono numerį – 112. Užsiėmimas ne tik padėjo įgyti naujų žinių, bet ir ugdė vaikų kritinį mąstymą, drąsą bei gebėjimą nepasimesti netikėtose situacijose.

Tokios edukacijos padeda vaikams suprasti, kad rūpestis vieni kitais yra labai svarbus. Mokydamiesi padėti draugui ar artimajam nelaimės atveju, vaikai ugdosi atsakomybę, atjautą ir supratimą, kad kiekvienas gali prisidėti prie kito saugumo. Juk nelaimės akivaizdoje kartais būtent greita reakcija ir pirmosios minutės gali lemti žmogaus likimą.

                             Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė