Kiekvienais metais gegužės 10-tą dieną pasaulyje minima Judėjimo sveikatos labui diena. Prieš 25 metus šios dienos minėjimą inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) . Ji teigia, kad sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, nes sveikatą apie 50 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys. Todėl PSO ragina daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, į pirmą vietą iškeliant vaikų ir suaugusiųjų  sveikos gyvensenos ugdymą. Pagrindiniai vaiko (ir suaugusiojo) sveikos gyvensenos (arba sveiko gyvenimo būdo) veiksniai yra šie:

1) racionali mityba,

2) fizinis aktyvumas (FA),

3) grūdinimasis,

4) racionali darbo ir poilsio kaita,

5) asmens higiena ir kūno priežiūra,

6) psichoemocinis stabilumas,

7) saugios ir sveikos aplinkos kūrimas,

8) žalingų įpročių neturėjimas ir kt.

Judėjimas – vienas iš esminių sveikos gyvensenos veiksnių, neatsiejama sveikatos ir geros savijautos dalis.  Fizinis aktyvumas ne tik padeda kontroliuoti svorį, bet gerina emocinę būklę, atmintį, miegą, stiprina imuninę sistemą, mažina riziką susirgti. Šiuolaikinis gyvenimo tempas, netinkamos vertybės ir įpročiai įtakoja šiuolaikinių vaikų gyvenimą. Kasdieninė fizinė veikla turi didelę reikšmę vaikų sveikatai. Vaikui kasdien reikia 2–3 valandų aktyvaus judėjimo, tam, kad būtų užtikrintas viso kūno ir funkcijų vystymasis. Fizinis aktyvumas gali reikštis penkiose gyvenimo srityse: laisvalaikio, profesinės veiklos (vaikams ir paaugliams tai mokykla), namų ruošos, mobilumo (transporto) ir sporto. Švietimo sistemoje galima šias formas sugrupuoti į dvi grupes – mokykloje ir už mokyklos ribų (formalusis ir neformalusis ugdymas). Fizinio aktyvumo formos darželyje ir mokykloje galėtų būti šios: rytinė mankšta,  judrieji žaidimai,  sportiniai ir šokių būreliai, žygiai, varžybos, iškylos, kūno kultūros pamokos, aktyvi veikla per pertraukas ir t. t.

Minint judėjimo sveikatos labui dieną su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais, pasirinkome linksmą, nuotaikingą mankštą su gimnastikos lazdomis. Kokius pratimus galima atlikti su lazdelėmis, pamokė Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro darbuotojos Ilona ir Gitana. Mankšta skirta stiprinti nugaros raumenims. Kiekvienas vaikas pratimus atlikti stengėsi kuo tiksliau, o pratimuose poroje su draugu lavino ne tik kūno raumenis bet ir savo reakciją.

Taigi, fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių. Tad kiekvienas iš mūsų turėtų pasistengti surasti šiek tiek daugiau laiko bent nedideliems pokyčiams savo fizinės ir emocinės gerovės link.  Judėkime, būkime žvalūs, sveiki ir energingi!

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Kiekvienais metais balandžio paskutinį trečiadienį minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena, kuri skirta pažymėti visuotinį susirūpinimą ilgalaikio triukšmo žala visuomenės sveikatai ir atkreipti visuomenės dėmesį į visiems aktualią triukšmo problemą, skatinti tylesnės aplinkos sukūrimą.

Kaip ir kasmet, šią dieną paminėjome su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais. Šios dienos tikslas – formuoti vaikų suvokimą apie tylos naudą žmogaus sveikatai. Sveikatos specialistė vaikams įvardijo triukšmo šaltinius, paaiškino apie sklindantį, nemalonaus garso poveikį klausai, bendrai savijautai, supažindino su baltuoju triukšmu ir kuo jis naudingas sveikatai. Vaikai žaidė žaidimą „Atspėk garsus!“, atliko praktinę užduotėlę „Surask blogą ir gerą garsą“. Grupėse svečiavosi „Triukšmo šviesoforas“. Jo pagalba vaikai mokėsi kurti tylesnę aplinką.

6 priežastys, kuo naudinga tyla:

• Tyla atgaivina sielą.
• Tyla skatina kūrybingumą.
• Tyla padeda atkurti pusiausvyrą, padeda pailsėti ir išvalyti protą nuo nereikalingų minčių.
• Tyla suaktyvina pojūčius.
• Tyla ir pasivaikščiojimas gamtoje sustiprina atmintį.
• Tyla padeda emociškai apsivalyti.

Triukšmas – kasdienis gyvenimo palydovas, dažnai net pamirštame, jog egzistuoja ir tyla. Minėdami šią dieną išgirskime tylą, save ir kitus, išmokime patylėti, paklausykime, ką mums nori pasakyti tyla…

                                                    Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Užkrečiamosios ligos – tai ligos, kuriomis susergama jų sukėlėjams (bakterijoms, virusams, grybeliams, pirmuonims) patekus į organizmą ir jame toliau dauginantis. Žmonės jais gali užsikrėsti įvairiausiais būdais: per orą, kuriuo kvėpuoja, per vandenį, kurį geria, ar per maistą, kurį valgo. Į žmogaus organizmą sukėlėjai gali patekti per sąlytį su kitais žmonėmis, gyvūnais, augalais ar net nematomais nešvarumais, esančiais ant daiktų, kuriuos žmogus liečia. Taip pat jų gali patekti su krauju, limfa ar kitais organizmo skysčiais. Dėl socialinių, technologinių ir aplinkos veiksnių atsiranda vis naujų susirgimų, kurie plinta kur kas greičiau ir yra pavojingi gyvybei. Dažniausiai pasitaikantis pirminis užkrečiamų ligų šaltinis – nešvarios rankos, nes per jas didžioji dalis mikroorganizmų (80 proc.) patenka į žmogaus organizmą. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis. Siekiant mažinti užkrečiamų ligų paplitimą, valdyti užkrečiamųjų ligų epideminį procesą ugdymo įstaigose organizuojamos paskaitos, praktiniai užsiėmimai užkrečiamųjų ligų temomis.

Balandžio mėnesį darželyje lankėsi edukatorė Justina. Ji paaiškino, kokie mikroorganizmai gali gyventi ant nešvarių rankų, kaip patenka į organizmą ir kokius sveikatos sutrikimus jie sukelia. Su vaikais atliko švarių rankų eksperimentą.

Gegužės 5-oji kasmet minima kaip Pasaulinė rankų higienos diena, primenanti apie paprastą, bet gyvybiškai svarbią priemonę – švarias rankas. Šią dieną paminėjome su darželio vaikais. Vaikai klausė pasakos „Murzulis rankų planetoje“, kartu su Brokoliuku ir Braškyte mokėsi  teisingai plauti rankas su muilu. Visuomenės sveikatos specialistė vaikams akcentavo, kad rankų plovimas su muilu pašalina ligas sukeliančius mikroorganizmus nuo rankų ir apsaugo nuo infekcijų, nes:

• žmonės dažnai liečia akis, nosį ir burną, todėl mikroorganizmai gali lengvai patekti į organizmą;
• mikroorganizmai nuo neplautų rankų gali patekti į maistą, gėrimus, kai žmonės juos ruošia vartojimui. Be to, jie gali pasidauginti maisto produktuose ir sukelti sunkius sveikatos sutrikimus;
• mikroorganizmai nuo neplautų rankų gali patekti ant įvairių aplinkos objektų ir lengvai išplisti aplinkoje.

Vaikai atliko užduotis „Mikrobų gaudynės“, „Domukas nori būti švarus“.

Švarios rankos turi tapti kasdieniu įpročiu kiekvienam. Dažniausiai būtent vaikams reikia priminti, kada ir kaip plauti rankas. Rankų plovimo technika yra labai reikšminga, nes ant gerai nuplautų rankų lieka mažiau mikroorganizmų, jie lėčiau dauginasi ir neplinta. Juk taip paprasta paimti muilo gabalėlį, atsukti vandens čiaupą, užtrukti apie 30 sekundžių ir užkrečiamų ligų profilaktika atlikta. Prisiminkime, kad švarių rankų galia – mūsų visų rankose, o tai pagarba sau ir kitiems.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Mankšta – vienas iš fizinio aktyvumo būdų gerinti  sveikatai. Skiriant vos 15 minučių mankštai kiekvieną dieną, galima pagerinti savo emocinę būklę, pastiprinti raumenis ir sąnarius, ilgainiui sumažinti kraujospūdį. Viso kūno mankšta  priverčia raumenis dirbti ir reikalauja, kad kūnas degintų kalorijas. Reguliariai, ryte atliekama mankšta turi nemažai privalumų: pagerina medžiagų apykaitą, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, bendrą ištvermę, pagerina miego kokybę, padeda kontroliuoti apetitą, aktyvina skeleto raumenų metabolizmo procesus ir kt. Mankštinti pėdas taip pat svarbu kaip ir visą kūną.

Mūsų pėdos – tai tarsi mažas viso kūno žemėlapis, jose yra taškai, susiję su tam tikrais kūno organais. Jas mankštinant ne tik suaktyvinama kraujotaka  bet ir prisideda prie viso organizmo darnios veiklos. Be to, pėdų mankšta yra pagrindinė prevencinė priemonė prieš plokščiapadystę. Tai pėdos deformacija, pasireiškianti pėdos skliautų suplokštėjimu. Labai svarbi pėdos skliauto atliekama amortizuojanti funkcija vaikštant mums leidžia išlaikyti pusiausvyrą. Raumenims ir raiščiams silpstant, pėda deformuojasi, padas tampa visiškai lygus ir šios funkcijos netenkama. Pėda yra svarbiausia žmogaus kūno judėjimo-atramos sistemos dalis. Jos funkcija užtikrina tiek stabilią kūno atramą stovint, tiek lankstumą judant. Tvirtos pėdos – tai ne tik darni pėdos raumenų funkcija, mažesnė patologijų tikimybė, bet ir taisyklinga kūno laikysena, eisena. Visi vaikai gimsta būdami plokščiapėdžiai. Vaikų iki 3 metų amžiaus pėdos šiek tiek suskliaustos į vidų ir yra plokščios, to priežastis – pėdutėje esantys riebalai ir blauzdos bei pėdos raumenų silpnumas. Pamažu riebalų mažėja, raumenys stiprėja ir galiausiai apie 3–5 gyvenimo metus ima formuotis pėdos skliautas. Skliautas formuojasi iki 10 metų amžiaus, todėl labai svarbu, kad visą formavimosi laikotarpį pėda gautų tinkamą – ne per mažą ir ne per didelį krūvį kaulams ir raumenims. Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios 6–7 metų vaikams atsiranda plokščiapėdystė, yra nepakankamas fizinis aktyvumas ir antsvoris, todėl jos prevencija turi būti orientuota į fizinio aktyvumo užtikrinimą ir svorio kontrolę. Kad vaikas išvengtų įgytos plokščiapėdystės, svarbu parinkti vaikui tinkamą avalynę, skatinti vaikščioti basomis ir pėdutes stiprinti specialiais pratimais.

Kad pėdutės būtų stipresnės ir sveikesnės, visuomenės sveikatos specialistė „Pelėdžiukų“ grupės vaikus pamokė, kaip jas mankštinti. Pasitelkdami tradicines ir netradicines priemones, vaikai atliko pėdučių mankštos pratimus. Smagiausia vaikams buvo pėdutėmis tvarkyti išmėtytus daiktus. Plokščiapėdystės profilaktikai galima panaudoti įvairias priemones: masažinius kamuoliukus, nestabilias plokštumas, balansines pagalvėles, basų pėdų ergoterapinius takus, lazdeles, lauko baseinėlius ir kt. Lengviau plokščiapėdystės išvengti nei ją gydyti. Tad pasitelkiant kūrybiškumą, žaidimų elementus, skirtingas tematikas, pasakų motyvus ar kitus būdus, vaikai bus skatinami labiau jas mankštinti.

                      Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Vanduo – mineralas, naudinga iškasena ir vienas svarbiausių organizmo elementų, nepakeičiamas ir gyvybiškai reikalingas mūsų gyvenimui ir mūsų sveikatai. Žmogus be maisto gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, bet be vandens gali numirti per keletą dienų. Vanduo, kaip ir oras, yra pagrindinis gyvybės ir geros sveikatos šaltinis. Suaugusio žmogaus organizme 60–70 proc. sudaro vanduo, o mūsų kraujyje yra 90 proc. vandens. Kad tinkamai funkcionuotų, visoms kūno ląstelėms ir organams reikia vandens, nes jis: sutepa ir drėkina sąnarius, iš jo susidaro seilės ir gleivės, tiekia deguonį į visą organizmą, stiprina odos sveikatą ir grožį, apsaugo galvos smegenis, nugaros smegenis ir kitus jautrius audinius, reguliuoja kūno temperatūrą, nuo jo priklauso virškinimo sistema, išplauna organizmo atliekas, padeda palaikyti kraujospūdį, jo reikia kvėpavimo takams, padeda ištirpinti mineralines ir maistines medžiagas, todėl jos tampa lengviau prieinamos organizmui, pašalina atliekas iš organizmo, užkerta kelią inkstų pažeidimams, didina darbingumą fizinio krūvio metu, kontroliuoja svorį (padeda numesti svorio, persivalgymo, suteikia sotumo jausmą), palaiko gerą inkstų veiklą.

Kovo 22 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena, kurios tikslas – skatinti kiekvieno sąmoningą požiūrį į didžiulę vandens svarbą. Kaip ir kiekvienais metais ši diena buvo paminėta darželyje.

Mokytojai ir sveikatos specialistė organizavo edukacines eksperimentines veiklas vaikams. Ugdytiniai buvo skatinami sąmoningo požiūrio į vandenį ir jo svarbą kiekvienam iš mūsų. Vaikai apie vandenį sužinojo daug įdomių dalykų: kokį vandenį gerti yra sveika, kaip ir kodėl jį reikia taupyti, kiek vandens reikia išgerti per dieną. Vaikai žaidė žaidimus, skaičiavo kiek lašelių telpa šaukštelyje ir šaukšte, piešė vandens lašeliais, klausėsi pasakos „Kaip gyvena vanduo?“, gelbėjo ežerą nuo šiukšlių, žiūrėjo mokomuosius animacinius filmukus apie vandenį, atliko įvairius eksperimentus. Per patyriminę veiklą vaikai ne tik įtvirtino žinias apie vandenį ir jo svarbą, bet ir linksmai bei turiningai praleido laiką.

Vanduo yra daugiau nei tik cheminis junginys, pagamintas iš H₂O. Jame saugoma informacija. Jis reaguoja į muziką, mintis, emocijas. Po mikroskopu išdžiūvę lašai keičia savo išvaizdą priklausomai nuo įtakos – kaip mažos, skystos laikmenos, registruojančios viską, kas vyksta aplinkui. Vanduo mūsų nematomas lobis, svarbus, nepakeičiamas ir neįkainojamas gamtos ir sveikatos turtas, tad saugokime jį!

                         Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Kovo 25 d. „Pelėdžiukų“ grupės atstovai Jogailė Kasinskaitė ir Jonas Survila dalyvavo respublikinėje priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų konferencijoje „Vandens takeliu į STEAM“, kuri vyko Šiaulių lopšelyje-darželyje „Berželis“. Ugdytiniai pristatė STEAM veiklą „Sveikatos lašelis“.

Konferencijos metu Jogailė ir Jonas ne tik pristatė savo grupės veiklą, bet ir turėjo galimybę susipažinti su Šiaulių miesto, Šiaulių rajono ir Panevėžio miesto priešmokyklinukų bei ikimokyklinukų STEAM veiklomis vandens tema. Stebėdami ir klausydamiesi pranešimų, vaikai įgijo naujų idėjų ir įžvalgų būsimoms veikloms.

Po konferencijos dalyviai reflektavo savo įspūdžius, aptarė, ką sužinojo, ir išreiškė džiaugsmą dėl įgytų vertingų patirčių. Už dalyvavimą konferencijoje vaikai buvo apdovanoti padėkomis ir dovanėlėmis, kurios simbolizuoja jų įsipareigojimą mokytis, tyrinėti ir dalintis savo žiniomis su kitais.

Priešmokyklinio ugdymo mokytojos Giedrė Survilienė, Margarita Stasevičienė

Kovo 20 dieną minima Pasaulinė Žemės diena, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į mūsų planetos ekologinę būklę bei aplinkosaugos problemas. Šios dienos iniciatyva skatina atlikti mažus, bet reikšmingus darbus, siekiant išsaugoti švarų orą, vandenį, dirvožemį ir gyvąją gamtą.

Šia proga „Bitučių“, „Drugelių“, „Nykštukų“, „Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių ugdytiniai kartu su mokytojomis susirinko darželio salėje paminėti Pasaulinę Žemės dieną ir pasikalbėti apie mūsų, nors ir mažus, tačiau gerus darbus Žemei. Vaikai diskutavo apie tai, kodėl svarbu kasdien mylėti, tausoti ir saugoti Žemę.

Pasisveikinę ir pasikalbėję apie renginio tikslą, „Nykštukų“ grupės vaikai pakvietė visus pašokti ir padainuoti dainelę „Žydi Žemėje gėlytės“. Kiekviena grupė pristatė savo gerą darbą Žemei: „Bitučių“ grupės vaikai sodino, augino ir surinko bulves; „Drugelių“ grupės ugdytiniai sodino, augino ir prižiūrėjo pomidorus; „Nykštukų“ grupės vaikai rinko šiukšles pušynėlyje netoli darželio ir rūšiavo jas; „Kiškučių“ grupės vaikai konstruodami televizijos bokštą antrą kartą panaudojo popierių, kartoną ir įvairias dėžes; „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai įkėlė inkilėlį paukšteliams į darželio kieme augantį medį (dėkojame Jono tėveliams už padovanotą namelį grįžtantiems paukšteliams ir darželio darbuotojui Valdui už pagalbą įkeliant inkilėlį).

Priešmokyklinio ugdymo grupės ugdytiniai pristatė penkis paukštelius, kuriuos renginio dalyviai turėjo atspėti, pamėgdžiojus juos. Vaikų ir tėvų kūrybinių darbelių paroda „Paukšteliai sugrįžta“, kurią organizavo mokytoja Giedrė Survilienė, džiugino išradingais ir kūrybiškais paukšteliais. Mokytoja dėkojo vaikams ir tėveliams už jų įdėtą darbą, taip pat įteikė padėkas už kūrybiškumą.

Renginio metu, naudodami edukacinius robotus bitutes „Bee-bot“, vaikai ant kilimėlių su kortelėmis, parengtomis mokytojos Margaritos Stasevičienės, atsakinėjo į klausimus apie Žemę, jos tausojimą ir šiukšlių rūšiavimą. Visi kartu atliko linksmą mankštą ir sudėjo Žemės vardą iš LEGO kaladėlių, puošė raideles kamšteliais ir kaštonais. Žaidė žaidimą „Saugok Žemę“.

Renginio pabaigoje Žemės mylėtojai buvo išlydėti su užduotimi – mylėti Žemę ne tik žodžiais, bet ir gerais darbais.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Margarita Stasevičienė

          Ši diena skirta pasauliniam visuomenės supratimui apie Dauno sindromą. Mūsų darželis taip pat prisijungė prie šios iniciatyvos. Visi darbuotojai kartu su vaikais dėvėjo skirtingas kojines. Mes visi siekiame skatinti toleranciją, mažinti atskirtį ir formuoti sveiką visuomenės požiūrį į asmenis, turinčius Dauno sindromą. Grupėse vaikai  žiūrėjo socialinį filmuką apie žmones, turinčius Dauno sindromą ir spalvino įvairias kojines.

Spec. pedagogė, logopedė Kristina Paulauskienė