Įstaigos emblema

2024 m. balandžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Kov    
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
2930  
Lankytojai
Šiuo metu: 1
Iš viso: 687600

Sveikatos stiprinimo veiklos

Vaikų darželis – tai vieta, kur vaikas išmoksta draugauti bei vysto socialinius gebėjimus, tačiau nėra jokios garantijos, kad vaikų santykiai gerai susiklostys. Vaikų darželyje taip pat gali egzistuoti hierarchija tarp vaikų, kitų vaikų atstūmimas, priekabiavimas ar įvairūs konfliktai tarp silpnesnių ir stipresnių vaikų. Darželyje pasitaiko visko tarp vaikų – spardymasis, kandžiojimasis,  stumdymasis, bjaurūs žvilgsniai, silpnesnio vaiko mėgdžiojimas ar pašaipos iš jo.

Patyčių prevencija būtina jau ankstyvame amžiuje, nes būtent šiame raidos tarpsnyje mezgasi pirmieji ilgalaikiai santykiai, įsiliejama į kolektyvą, formuojasi socialiniai įgūdžiai, kurių pagrindu kuriami tarpusavio ryšiai ir vėlesniuose vaiko gyvenimo etapuose. Anot ankstyvojo ugdymo psichologės Giedrė Sujetaitės-Volungevičienės, jau nuo 3 metų vaikai pradeda aktyviau bendrauti ir „aiškintis santykius“ tarpusavyje, tad tokiame amžiuje jau galime aptikti ir pirmąsias patyčių užuomazgas. Ankstyvajame amžiuje dažniausiai sutinkama patyčių forma yra atstūmimas. Atsiranda skirstymas į „draugus“ ir „nedraugus“ pagal lytį, amžių ir įvairiausius kitus, atstumtąjį skaudinančius dalykus.

Jau po truputį šiuolaikinio gyvenimo dalimi tampa robotai ir vienas naujausių mokymo ir mokymosi technologijų pasiekimų yra robotų integravimas į švietimo įstaigas. Jau dabar nemažai mokyklų pasaulyje (pvz., Japonijoje, Amerikoje, Korėjoje, Vokietijoje, Prancūzijoje) atlieka įvairiausius bandymus, integruodamos robotus į mokymo procesus. Jų pagalba  moksleiviai gali įgyti naujų žinių ir kelti jų kompetencijas vis labiau skaitmenėjančiame pasaulyje. Kovo 22 dieną  Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras suorganizavo edukaciją „Robotukas linksmai“. Į ugdymo įstaigą atskubėjo linksmasis robotukas Tukas.  Robotukas atrodo linksmai ir net juokingai, tačiau jis mokėjo ne tik juokauti, bet ir kartu padėti vaikams suprasti skirtumus tarp juoko ir pajuokos, pikto juoko ir ironijos, sarkazmo ir žeminimo.  Edukacijos metu vaikai klausėsi komiškų situacijų, mokėsi atskirti humorą nuo patyčių, išlaikyti emocinę harmoniją ir neperžengti ribų, kada humoras lieka juokingu tik pačiam juokaujančiam, kitam ar kitiems, sukeldamas stresą ir neigiamas emocijas. Robotukas palietė vaikų širdis. Pasisėmę teigiamų emocijų, vaikai aptarinėjo Robotuko išdaigas ir pamokymus. Geros nuotaikos skalė stipriai pakilo į viršų ne tik vaikams, bet ir mokytojams. Robotukui asistavo „Mažųjų ugdymo“ vedėjas Vilmantas.

Dalijamės patarimais, kokių žingsnių imtis, pastebėjus skaudinimą ar patyčias:

  1. Atkreipiame dėmesį: „Stop, tu skaudini savo žodžiais (veiksmais).“
  2. Nustatome bendravimo kultūros normas: „Darželyje naudojame tik padedančius žodžius ir rūpinamės draugais (priimame žaisti, stengiamės susitarti).“
  3. Pamokome apsiginti: „Jei draugas tave įskaudino, netylėk. Garsiai sakyk: Stop, man nemalonu, kai… O jei jis nesiliauja skaudinti, ieškok pagalbos.“
  4. Komunikuojame, kai vaikai negirdi – dalinamės pastebėjimais su pedagogais, į ką svarbu atkreipti dėmesį – vaikų polinkius, elgesį, situacijas. „Pastebėjau, kad Tomas nežino, kada įskaudina, o Lina negali tvirtai pasakyti, kad jai nemalonu. Grupėje jie susiginčijo dėl žaislų.“

Patyčių mažinimą vienas asmuo neatliks, to turi siekti kiekvienas bendruomenės narys. Vieninga bendravimo kultūra padės užtikrinti, kad vaikai jaustųsi saugiai ir mokysis būti rūpestingais bei atjaučiančiais visuomenės nariais.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Ne veltui sakoma, kad vanduo yra gyvybės šaltinis. Jis nepamainomas mitybos komponentas, mat gyvybiniai procesai gali vykti tik tuomet, kai ląstelėse yra pakankamai vandens.  Jis svarbus augalams, gyvūnams ir žmogui. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60–70 procentų. Vandens nauda mūsų organizmui yra didžiulė. Jame vyksta visos biologinės reakcijos, vanduo perneša vitaminus, mineralus ir gliukozę, pašalina iš organizmo jau nebereikalingas medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą, dalyvauja biocheminiame skaidyme. Kai mes valgome, vanduo transportuoja maistines medžiagas,  sutepa sąnarius, taip pat reikalingas mūsų akims, smegenims ir stuburo smegenims.

Kiekvienais metais kovo 22 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena, kurios tikslas – skatinti kiekvieno sąmoningą požiūrį į didžiulę vandens svarbą žmonijai ir ją supančiai aplinkai. Šią dieną paminėjo „Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikai.  Su vaikais kalbėta apie vandens savybes, kam jis naudojamas, kuo jis svarbus žmogaus sveikatai.  Iš vandens  Lašelio pasakojimo vaikai sužinojo, kokį ilgą kelią jis nukeliauja, kol pasiekia žmogų. Šią dieną vandens buvo visur. Vaikai  su juo mankštinosi, varžėsi estafetėje „Pernešk vandenį“. Jį vaikai nešė labai atsakingai, tausodami kiekvieną jo lašelį, tuo pačiu lavino koordinaciją ir mokėsi susikaupti. Smagiausia vaikams buvo atlikti kvėpavimo pratimą su vandeniu. Šventės pabaigoje visi priėjome išvadą, kad vandenį reikia saugoti, neteršti, taupyti, nes jis žmogaus gyvenime yra labai svarbus.

Žemėje vandens, atrodo, yra daug, tačiau gėlo vandens yra tik 3 procentai, kuris reikalingas žmogaus gyvybei palaikyti. Vanduo itin vertingas mūsų gamtos turtas, kuris ateityje gali būti brangesnis už auksą, tad vertinkime ir saugokime jį!

                                   Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Tikslas. Tobulinti vaikų pažinimo sritis, išbandyti naujus potyrius – sodinimą, laistymą, matavimą, auginimą.
Hipotezė. Ar grupėje galima užauginti svogūnų laiškų?
Eiga. Vaikai susipažino su svogūnu: jo spalva, kvapu, forma, pylė žemes į dėžutę, kurioje sodino svogūnus. Pasodinę laistė. Vaikai atliko tyrimą – stebėjo, per kiek dienų svogūnai sudygo, kada pradėjo augti laiškai. Išdygus laiškams, juos matavo su liniuote ir žiūrėjo, kuris laiškas ilgesnis, kuris trumpesnis, kuris didelis, o kuris mažas. Matavimus kartojo kas keletą dienų. Užaugusius laiškus nukirpo, ragavo, uostė ir nunešė į darželio virtuvę, kad virėjos pagardintų ruošiamą maistą.
Išvada. Veiklos metu vaikai susipažino su svogūno ir laiško spalvomis, laiško ilgiu, skoniu, kvapu. Vaikai sužinojo, kad valgyti svogūną sveika. Įtvirtino sąvokas: didelis – mažas, ilgas – trumpas. Išsiaiškino, kokių sąlygų reikia, kad svogūnas augtų.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Kiekvienas žmogus  turi penkis pagrindinius pojūčius, per kuriuos išgyvena visus patyrimus. Nuo pat gimimo vaikai mokosi pažinti pasaulį per pojūčius. Mažiausieji viską liečia bei kiša į burną, vėliau eksperimentuoja leisdami įvairius garsus bei „kuria muziką“ iš namuose esančių puodų ir kitų virtuvės prietaisų. Visi pojūčiai yra itin svarbūs vaiko visapusiškam vystymuisi.

Vasario 22 dieną Linkaučių ir Žibartonių skyrių vaikai susipažino su penkiais pagrindiniais žmogaus pojūčiais: rega, klausa, uosle, lytėjimu ir skoniu. Jie savo kūnu bandė eksperimentuoti ir pajausti, kokius pojūčius turi ir kaip jie naudojami. Sveikatos specialistė akcentavo, kad visus pojūčių organus (ausis, akis, nosį, rankas ir liežuvį) reikia plauti, valyti ir laikyti švaroje, nes tai svarbu žmogaus sveikatai. Vaikai pažiūrėjo pamokantį filmuką „Baltprausys“.

Vasario 29 dieną „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo aktyvioje veikloje „Mikrobų nebijau, kaip nugalėti juos žinau!“ Visuomenės sveikatos specialistė vaikams pasakojo, kad ant kiekvieno žmogaus odos nuolat gyvena ir dauginasi įvairūs mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybeliai), kurie įgyjami liečiant įvairius paviršius (pvz., durų rankenas, laiptų turėklus, knygas, žaislus ir kitus daiktus), bendraujant su žmonėmis, glostant gyvūnus. Vaikai sužinojo, kad rankų plovimo technika yra labai reikšminga, nes ant gerai ir su muilu nuplautų rankų lieka mažiau mikroorganizmų, jie lėčiau dauginasi ir neplinta. Vaikai atliko eksperimentą „Muilas visagalis“.  Į lėkštę įsipylė pieno ir įbėrė pipirų, kurie simbolizuoja bakterijas (ir kitus „blogiukus“, sukeliančius ligas). Įkišę pirštą į pieną ir jį ištraukę, vaikai pamatė, kad pirštas lipte aplipęs bakterijomis! Po to purviną pirštuką nusivalė ir kruopščiai nuplovė muiluotame vandenyje. Tuomet vėl įkišo į vandenį su bakterijomis, o tada muilas pademonstravo savo galią: vaikai stebėjo, kaip mikrobai pabėga į šalį. Vaikai liko sužavėti muilo nauda ir poveikiu. Rankų plovimas yra vienas  iš veiksmingiausių ir paprasčiausių būdų, siekiant apsisaugoti  nuo užkrečiamų ligų sukėlėjų. Plaunant rankas muilu, nuo rankų pašalinama 95 proc. mikroorganizmų, tad vaikai prisiminė šešių rankų plovimo žingsnelius, kurie padeda mokytis teisingai plautis rankas. Žiūrėdami Kakės Makės pažintinį filmuką, kurdami savo mikrobą ir spalvindami juos, vaikai  tarsi nusikėlė į tikrą laboratoriją, kurioje pamatė, kaip atrodo įvairios bakterijos, virusai bei grybai,  kokia jų didelė ir nematoma armija.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų asmens higiena privalo rūpintis tėvai. Svarbu išmokyti vaikus tvarkos nuo pat mažų dienų, įdiegti asmeninės higienos taisykles, nes šie įgūdžiai nesiformuoja savaime, jie specialiai ugdomi suaugusiųjų bei vaikų valios pastangomis. Nesilaikant asmens higienos taisyklių, atsiranda rizika susirgti įvairiomis ligomis. Nepamirškime: mūsų sveikata – mūsų pačių rankose!

                                                    Visuomenės sveikatos specialistė Aušra Džiugelytė

Sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Mityba yra vienas iš pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių, vienas iš ligų profilaktikos elementų. Ypač reikšminga vaikų mityba, nes vaikai yra viena jautriausių grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis. Pagrindinės vaikų mitybos problemos yra tos, kad vaikai valgo per mažai daržovių, vartoja greitai pagaminamą maistą, saldžius ir riebius užkandžius, saldikliais pasaldintus gėrimus ir nesilaiko mitybos režimo (nepusryčiauja). Mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis mitybos įpročių formavimo pavyzdys. Vaikas, augdamas šeimoje, perima šeimos gyvenimo būdą, požiūrį ir tradicijas, tačiau tai ne visada būna susiję su sveika gyvensena, sveika mityba, ne kiekvienoje šeimoje jie gauna pakankamai žinių.  Maitinimosi įpročiai formuojasi ankstyvajame amžiuje, o šiuo amžiaus laikotarpiu įdiegti įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. O kad vaikai žinotų, suprastų sveikos gyvensenos nuostatas ir mokėtų pasirinkti sveikesnius maisto produktus, juos dažniau vartotų, į pagalbą skuba ugdymo įstaigų darbuotojai: mokytojai ir visuomenės sveikatos specialistai. Lietuvoje vis daugiau ugdymo įstaigų įsitraukia į sveikatingumo projektus, organizuojamos sveikatos valandėlės, kurių metu vaikai įgyja žinių apie sveikatą, sveiką mitybą, formuojami sveikos gyvensenos įgūdžiai, nuostatos ir sveikatą stiprinanti elgsena.

Vasario 2 ir 15 dienomis Krekenavos lopšelio-darželio ,,Sigutė“ vaikai dalyvavo sveikatos valandėlėse apie sveikatai  palankią mitybą. ,,Kiškučių“ grupės vaikai klausė ,,Meškučio Ledučio istorijos“. Su sveikatos specialiste aptarė, kokie svarbiausi maisto produktai turėtų būti mūsų lėkštėse, įvardijome svarbiausią, be kurio žmogus neišgyventų. Vaikams parodyta ir paaiškinta mitybos piramidės esmė. Išsiaiškinome, kad vaisius, daržoves ir grūdinės kultūros produktus privalome vartoti dažnai, o saldžius ir riebius retai arba tik per šventes. ,,Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo užsiėmime ,,Vaisiai ir daržovės – mano draugai“ . Sveikatos specialistė vaikus supažindino  su  nematytomis ir negirdėtomis vaisių ir daržovių rūšimis, aptarė jų išvaizdą. Išsiaiškinome „kur gyvena vitaminai“, kad vaisių ar daržovių spalva gali būti vienoda, tačiau nauda ir vitaminai skirtingi. Vaikams paaiškinta, kad vartojant pakankamai daržovių, vaisių ir uogų, geriau veikia virškinimo sistema ir taip natūraliai apsaugo nuo ligų, susijusių su mityba. Užsiėmimo pabaigoje vaikai atliko praktinę užduotį, dalyvavo degustacijoje, užrištomis akimis ragavo vaisius, daržoves, spėliojo jų pavadinimus, taip lavindami  skonio receptorius.

Formuojant sveikatai palankios mitybos įpročius bei gerinant vaikų mitybą, ugdymo įstaigos dalyvauja vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo programoje. Jos metu jaunesniojo amžiaus vaikams ugdymo įstaigose, nemokamai tiekiami vaisiai ir daržovės, pienas ir pieno produktai.

Vaikams svarbu vartoti ne tik naudingus maisto produktus, bet ir laikytis mitybos režimo: valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę bei 1–2 užkandžius per dieną. Vaikas turi žinoti, kad negalima praleisti valgymo, tai svarbu, kad jis būtų energingas ir sveikas.

Pagrindiniai mitybos principai:

  • Ne mažiau kaip 3–4 kartus per dieną vaikas turėtų valgyti daržovių, 1–2 kartus vaisių ar uogų, kartą per dieną košę.
  • Vartoti įvairius maisto produktus, nes kiekvienas jų turi skirtingų maistinių medžiagų.
  • Pratinti vaiką prie skirtingų skonių. Neragautą maisto produktą gali tekti pasiūlyti kelis kartus – naujas skonis ne visada vaikui patinka iš karto.
  • Riebią mėsą verčiau keisti į liesą arba į žuvį ar paukštieną.
  • Pirmenybę teikti ne kepimui riebaluose, o virimui vandenyje ar garuose, troškinimui.
  • Perkant pagamintą maisto produktą, atidžiai perskaityti sudėtines dalis – jų neturi būti daug. Vertingesnis toks, kuriame mažiau druskos ir cukraus, nėra dažiklių, skonio ir kvapo stipriklių.
  • Nustatyti mitybos režimą. Valgymams skirti tam tikras valandas ir kaskart stengtis jų laikytis, pageidautina, kad jos sutaptų su režimu darželyje ar mokykloje.
  • Ugdyti vaikams maisto kultūrą: visi drauge gaminkite šeimos vakarienę ar pietus, o valgydami neįjunkite televizoriaus, verčiau prie stalo pabendraukite su vaikais visiems malonia tema.
  • Mėgstamas maistas neturėtų būti naudojamas kaip atlygis ar paskatinimas.
  • Pasistenkite, kad vaikas gertų pakankamai vandens. Jokios sultys ar arbata jo nepakeičia.
  • Norint palepinti vaiką saldumynais rekomenduojama rinktis vaisius.

Tėvų elgesį mėgdžioja vaikai, todėl svarbu nepamiršti valgyti naudingą bei subalansuotą maistą, į savo šeimos meniu įtraukti pakankamai vaisių ir daržovių, nes jų įpročiai dažniausiai suformuoja ilgalaikius vaiko įgūdžius.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Burnos sveikata yra daugialypis modelis apimantis galimybę šypsotis, kalbėti, liesti, ragauti, kramtyti, ryti, perteikti įvairias emocijas bei veido išraiškas be diskomforto, skausmo bei ligų. Ji atspindi fiziologinius, socialinius, psichologinius aspektus, kurie yra būtini gerai gyvenimo kokybei. Rodiklis, atspindintis burnos būklę, yra burnos higienos indeksas – kuo prastesnė burnos higiena, didesnis ėduonies intensyvumas, tuo šis rodiklis didesnis.

Sveiki dantys yra labai svarbus vaikų sveikatos veiksnys, o dantų ėduonis – viena iš labiausiai paplitusių vaikų ligų. Nustatyta, kad vaikų dantų ėduonis prasideda pakankamai anksti. Pagrindinis faktorius, lemiantis ėduonį vaikų amžiuje, yra apnašos ir jų valymo dažnumas. Dantų ėduonį dažniausiai sukelia apnašos ir jose esantys mikroorganizmai, todėl svarbiausia jas pašalinti. Dantis valant šepetėliu ir pasta burnoje sumažėja mikroorganizmų, pašalinami maisto likučiai ir apnašos. Taip ne tik mechaniškai pašalinamos apnašos, bet ir fluoridai patenka ant danties paviršiaus. Burnos sveikatai didžiausią poveikį turi ne tik dantų higiena, bet  ir tinkamai pasirinktos dantų valymo priemonės bei tinkama mityba, kurioje išlaikytas baltymų, angliavandenių, riebalų bei mineralų balansas. O tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, norint palaikyti gerą burnos ertmės būklę, įskaitant morfologinę, histologinę dantų būklę ir periodonto audinių sveikatą.

 VSSIS sistemos duomenimis per šešerius metus (nuo 2016 iki 2022 metų) vaikų, turinčių sveikus dantis, procentas šiek tiek padidėjo (nuo 18, 44 proc. iki 22,73 proc.). 2021–2022 mokslo metais iš atlikusių profilaktinę dantų patikrą, tik trečdalio vaikų (34,7 proc.) dantys buvo sveiki, t. y., nepažeisti ėduonies, neplombuoti ir dėl ėduonies neišrauti. Didžiausia dalis turinčiųjų sveikus dantis nustatyta ikimokyklinio amžiaus vaikams (60 proc.), lankiusiems ugdymo įstaigas. 7–17 m. amžiaus grupėje tokių mokinių buvo beveik tris kartus mažiau – 22,7 proc. Mažiausia dalis mokinių, turinčių sveikus dantis, nustatyta 9 m. amžiaus (16,1 proc.) ir 17 m. amžiaus (15,2 proc.) grupėse.

Apie dantų priešus ir draugus sausio 11, 25 dienomis kalbėjomės su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo sveikatos valandėlėje „Ėduoniuko ir Bakteriuko kelionė dantukų šalyje“. Sveikatos specialistė vaikams paaiškino apie tinkamą dantų švarą, kas atsitinka, jei žmonės nevalo dantų. Vaikai, pažiūrėję edukacinį filmuką „Sveikutis ir Tingutis“, su mokytoja sveikatos specialiste diskutavo apie herojų elgseną. Valandėlės pabaigoje vaikai atliko praktinę užduotį „Koks maistas tinka dantims?“. Linkaučių ir Žibartonių skyrių vaikams sveikatos specialistė papasakojo istoriją apie Tomuko dantis, dalyvavo mini viktorinoje apie dantų priežiūrą. Vaikai sužinojo, kiek turi dantų, kaip jie vadinasi, kada ir kaip pieniniai keičiasi į nuolatinius. Pažiūrėjo pamokantį filmuką „Paukščiukas Taris“. Savo žinias pasitikrino atlikdami praktinę užduotį.

Taigi, ar vaikų dantys bus sveiki, priklauso nuo suaugusiųjų (tėvų, mokytojų, visuomenės sveikatos specialistų ir kt.) pastangų, kadangi dantų ėduonis yra netinkamos žmogaus elgsenos pasekmė. Turint tik gerus burnos higienos įgūdžių pagrindus galima sumažinti ne tik burnos ligų – dantų ėduonies ir periodontito išplitimą, bet ir kitų infekcinių susirgimų bei virškinamojo trakto ligų skaičių. O kad vaikai galėtų plačiai šypsotis ir džiaugtis sveikais dantimis, tinkama jų priežiūra turi tapti kasdieniniu įpročiu.

                                   Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

        Norime pasidžiaugti, kad 2023 m. gruodžio 18 d. Nacionalinio sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo ir aktyvių mokyklų veiklos koordinavimo komisija (toliau – Komisija) įvertino mūsų darželio sveikatos stiprinimo programą ir priėmė sprendimą pripažinti mūsų darželį sveikatą stiprinančia mokykla.

        Gavome pažymėjimą, patvirtinantį Komisijos sprendimą, sveikatą stiprinančios mokyklos logotipą „Sveika mokykla“, kurie pabrėžia mūsų darželio sveikatą stiprinančios mokyklos statusą. Taip pat mums priklauso sveikatą stiprinančios mokyklos vėliava ir iškaba su logotipu „Sveika mokykla“, kuriuos netrukus gausime.

Direktorė Danutė Ropienė