Įstaigos emblema

2021 m. sausio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Gru    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Lankytojai
Šiuo metu: 3
Iš viso: 354118

STEAM naujienos 2021

Kosto Kubilinsko pasakoje Ledinukas sako: „Visą žemę, jei norėčiau, aš sušaldyti galėčiau“. Šįkart šaltukas sušaldė mums vandenį, kuriame patogiai buvo įsitaisę žaisliukai.

Į indelius įdėjome po žaisliuką, apibarstėme blizgučiais, nudažėme dažais, įbėrėme sodos, pripylėme vandens ir laukėme, kada jis sušals. Kitą dieną, kai vanduo virto ledu, ,,Kiškučių“ grupės vaikai stengėsi išlaisvinti žaisliukus iš ledo spąstų. Apsiginklavę pipetėmis ir šiltu vandeniu su actu, vaikai ėmėsi darbo. Pipetę priglaudę prie ledo, neskubėdami lašinome vandenį ir pamatėme rezultatą – šiltas vanduo nugali šaltį ir ištirpdo lede skylutes, o vėliau ir visą ledą. Kadangi ledas buvo su soda, o šiltas vanduo su actu, kas kartą pildami vandenį ant ledo, vaikai girdėjo, kaip jis šnypščia ir putoja.

Vaikai buvo sužavėti eksperimentu, džiaugėsi galėdami viską padaryti savarankiškai. Kai kuriems pritraukti vandens į pipetę pasirodė esąs nemenkas iššūkis, o kitiems pavyko iškart. Bet atradimo džiaugsmas, kai pavyko ištirpdyti ledą savomis rankomis, ir iš jo išimti žaisliukus, nustelbė mažas nesėkmes.

 

 

„Kiškučių“ grupės mokytoja Giedrė Lindautaitė

 

 

Žiema – nuostabus metų laikas, kupinas linksmybių, įspūdžių, nuotykių. Daugelis mūsų neįsivaizduoja žiemos be senio besmegenio statymo, nusileidimų su rogutėmis nuo kalnelių, na ir, aišku, be paties sniego. Lauke sniegas vaikams suteikia visai kitokių potyrių, o grupėje su juo galima žaisti kitaip.

Atnešus sniego į grupę, vaikai jį tyrinėjo. Lietė rankomis, uostė, stebėjo per padidinimo stiklą ir mikroskopą, svėrė. Statė besmegenius, eglutes ir juos spalvino dažais. Vaikams buvo smalsu stebėti, kaip nusidažo sniegas skirtingomis spalvomis.

Stebėdami sniegą, vaikai suprato, kad sniegas yra šaltas. Liečiant jį, šlampa rankos, o kambario temperatūroje virsta vandens balute ir, kad ištirpęs baltas sniegas savyje slepia visokių nešvarumų, todėl jo „ragauti“ nereikia.

 

„Kiškučių“ grupės mokytoja Giedrė Lindautaitė

 

Kai tik lauke pasirodė sniegas, kartu su vaikais nulipdėme du besmegenius: didesnį ir mažesnį. Parsinešėme juos į grupę, padėjome abu besmegenius ant padėklo ir stebėjome.

Žiūrėjome, sekėme, kas vyksta su besmegeniais, kaip jie pamažu tirpsta. Tada aptarėme, kodėl jie ištirpo, kas yra sniegas. Palyginome, kuris besmegenis ištirpo greičiau, analizavome, kodėl greičiau ištirpo. Atlikę užduotį užpildėme refleksijos užduočių lapą.

Vaikams užduotis patiko, buvo linksma ir įdomu. Tik gaila ištirpusių besmegenių.

 

„Kiškučių“ grupės ikimokyklinio ugdymo mokytoja Margarita Stasevičienė

 

„Kiškučių“ grupės ugdytiniai norėdami išsiaiškinti, kodėl vieni daiktai plūduriuoja skystyje, o kiti skęsta, atliko bandymą, parodantį kūnų plūduriavimą.

Paėmėme tris vienodo dydžio apelsinus: vieną nulupome, kitą – nulupome tik pusę ir trečią palikome su žievele. Visus tris apelsinus sudėjome į indą su vandeniu ir stebėjome, kaip „elgsis“ apelsinai. Nors apelsinai vienodo dydžio, bet vandenyje jie laikėsi skirtingame aukštyje: nuluptas apelsinas skendo, pusiau nuluptas plūduriavo vandenyje, neluptas – plūduriavo vandens paviršiuje.

Sužinojome, kad apelsinas sveria daugiau už jo išstumto vandens svorį, todėl nuluptas apelsinas skendo. Apelsino žievelėje yra mažytės oro pūslelės, kurios kelia apelsiną į viršų, todėl pusiau nuluptas apelsinas plūduriavo vandenyje, o neluptas – plūduriavo vandens paviršiuje.

Vaikai sužinojo kūnų plūduriavimo sąlygas, suprato, kad kūnas gali skęsti, plūduriuoti paniręs arba kilti į paviršių, dalinosi bandymo įspūdžiais, piešė apelsinus vandenyje.

 

 

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Margarita Stasevičienė