Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
I Tvarumo bruknė
Tikslas. Tyrinėti, kaip atsiranda garsas, susipažinti su virpėjimo reiškiniu, ugdyti vaikų smalsumą, klausymosi, stebėjimo ir tyrinėjimo gebėjimus.
Hipotezė. Ar galima prajuokinti puodelį?
Veiklos eiga. Vaikai atliko eksperimentą, siekdami patikrinti, ar pavyks „prakalbinti“ puodelį. Pirmiausia buvo paruošta konstrukcija: popierinio puodelio dugne (suaugusiojo pagalba) padaryta skylutė, pro ją pervertas medvilninis siūlas. Puodelio viduje siūlas pritvirtintas perlaužto dantų krapštuko dalimis, kad neišslystų. Vaikai papuošė puodelius akytėmis ir nupiešė besišypsančias burnytes. Laikydami puodelį, jie švelniai traukė siūlą žemyn. Iš pradžių, esant sausam siūlui, garsas buvo duslus arba visai nesigirdėjo. Vėliau siūlas ir pirštai buvo sudrėkinti vandeniu. Braukiant sudrėkintais pirštais siūlu žemyn, puodelis pradėjo skleisti garsą, panašų į juoką ar kikenimą. Vaikai pastebėjo, kad garsas tapo stipresnis, kai siūlas buvo gerai sudrėkintas. Jie eksperimentavo – braukė stipriau ar silpniau, bandė naudoti kempinėlę ir stebėjo, kaip keičiasi garsas.
Išvada. Eksperimento metu pavyko „prakalbinti“ puodelį. Sudrėkinus siūlą ir braukiant jį pirštais, siūlas pradeda virpėti. Virpesiai perduodami puodeliui, o šis juos sustiprina, todėl girdimas garsas, primenantis juoką. Tai garso susidarymo pavyzdys.
Grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su kristalizacijos procesu, stebėti, kaip iš prisotinto druskos tirpalo formuojasi druskos kristalai, ugdyti vaikų stebėjimo, tyrinėjimo ir kantrybės gebėjimus.
Hipotezė. Ar iš prisotinto druskos tirpalo gali užaugti druskos kristalai?
Veiklos eiga. Su ugdytiniais buvo sumanyta ištirti, kaip susidaro druskos kristalai. Buvo paruoštas prisotintas druskos tirpalas – į karštą vandenį (suaugusiojo pagalba) vaikai bėrė druską ir maišė tol, kol ji nebetirpo. Iš mėlynos šenilinės vielutės vaikai suformavo snaigių formas ir pririšo jas prie pagaliuko taip, kad jos kabotų stiklinės viduryje ir neliestų dugno. Paruoštos snaigės buvo panardintos į druskos tirpalą ir paliktos ramioje vietoje kelioms dienoms. Vaikai stebėjo, kaip vandeniui pamažu garuojant ant snaigių formų pradėjo formuotis smulkūs balti druskos kristalai. Jie lygino pradines ir pasikeitusias formas, pastebėjo, kaip mėlyna vielutė pasidengė baltais kristalais ir tapo panaši į apšerkšnijusią snaigę. Veiklos pabaigoje vaikai reflektavo rezultatus – užduočių lapuose piešė snaiges apaugusias kristalais, įvardino, kas pasikeitė, ir aptarė, kokiomis sąlygomis jie susidarė.
Išvada. Taip, iš prisotinto druskos tirpalo gali užaugti druskos kristalai. Vaikai suprato, kad vandeniui garuojant druska nebetelpa tirpale ir vėl tampa kieta. Mažos druskos dalelės jungiasi tarpusavyje ir sudaro kristalus, kurie prisitvirtina prie vielutės ir palaipsniui auga.
Grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Tikslas. Per patyriminę, kūrybinę ir žaidybinę veiklą supažindinti vaikus su Lietuvos simboliais, ugdyti pilietiškumo jausmą, skatinti kūrybiškumą ir bendradarbiavimą.
Hipotezė. Jei vaikai su Lietuvos simboliais bus supažindinami per žaidybinę, kūrybinę ir sensorinę veiklą, tuomet jie geriau įsimins svarbiausius simbolius ir stiprės jų pilietiškumo jausmas.
Veikla. Veikla prasidėjo pažintimi su Lietuvos simboliu – vėliava. Vaikai apžiūrėjo mažas vėliavėles, jas nešė ir statė į vazą, taip mokydamiesi pagarbos savo šalies simboliui. Vėliau visi ėjo rateliu aplink iškeltą vėliavą, stiprindami bendrystės ir vienybės jausmą. Kūrybinėje dalyje vaikai iš spalvotų LEGO kaladėlių dėliojo Lietuvos vėliavos spalvas – geltoną, žalią ir raudoną – taip įtvirtindami spalvų seką. Vėliau statė Gedimino pilies bokštus iš spalvotų kaladėlių, susipažindami su vienu iš svarbiausių Lietuvos istorinių simbolių. „Kelionė“ tęsėsi – iš spalvotų kaladėlių vaikai tiesė kelią ir juo „keliavo“ patys. Ši veikla lavino jų vaizduotę bei erdvinį suvokimą. Sensoriniame kambaryje, naudodami spalvotus šviečiančius kubus, jie dar kartą dėliojo Lietuvos vėliavą, patirdami spalvas per šviesą ir pojūčius. Pasipuošę trispalvės spalvų karūnomis, vaikai dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo šventėje, kur patyrė bendrą šventinę nuotaiką ir stiprino savo pilietiškumo jausmą.
Išvada. Žaidimu paremta veikla pasiteisino – vaikai aktyviai ir noriai įsitraukė į visas veiklas, drąsiai bendradarbiavo, rodė susidomėjimą Lietuvos simboliais. Per patyriminę, kūrybinę ir sensorinę veiklą jie lengviau įsidėmėjo Lietuvos vėliavos spalvas, jų seką, susipažino su Gedimino pilimi bei valstybės švente.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Tikslas. Išbandyti naują piešimo būdą, skatinti vaikų saviraišką ir kūrybiškumą.
Hipotezė. Ar galima piešti ant sniego pusnių naudojant dažus?
Veiklos eiga. Kūrybinei veiklai buvo paruošti guašo dažai, sumaišyti su vandeniu ir supilti į plastikinius buteliukus. Vaikai susipažino su naudojamomis priemonėmis, mokėsi atpažinti ir įvardinti spalvas. Išėję į kiemą, vaikai išbandė piešimą ant sniego pusnių. Jie spaudė buteliukus, stengėsi kontroliuoti rankų judesius, kad dažai tolygiai lietųsi ant sniego paviršiaus. Kūrybinis procesas vaikams suteikė daug džiaugsmo, nuostabos ir teigiamų emocijų.
Išvada. Vaikai įsitikino, kad piešti galima ne tik ant popieriaus, bet ir ant sniego. Hipotezė pasitvirtino – ant sniego piešti galima, tačiau tokia veikla galima tik esant tinkamoms oro sąlygoms žiemos metu.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Susipažinti su spalvotais siūlais ir popieriaus ritinėliais, tyrinėti jų savybes, lavinti smulkiąją motoriką, kūrybiškumą bei gebėjimą rūšiuoti ir lyginti.
Hipotezė. Ar tyrinėdami siūlus ir popieriaus ritinėlius (lygindami, sukdami, verdami, rūšiuodami ir klijuodami) vaikai geriau pažins jų savybes ir gebės sukurti kūrybinius darbelius?
Eiga. Vaikų dėmesį patraukė krepšys su spalvotais siūlais ir popieriaus ritinėliais. Jie tyrinėjo spalvas, lietė medžiagas, lygino siūlų ilgį – aiškinosi, kuris ilgesnis, kuris trumpesnis. Vaikai suko siūlus ant popieriaus ritinėlių ir stebėjo, kaip jie gražiai apsiveja aplink. Taip pat išbandė kitus būdus – vėrė ir stūmė spalvotus popieriaus ritinėlius per įtemptą siūlą, ieškojo patogiausio ir veiksmingiausio būdo jiems judėti. Naudodami mažus pincetus, rūšiavo siūlų kamuoliukus pagal spalvas – ši veikla pareikalavo susikaupimo ir kruopštumo. Galiausiai karpytus siūlus klijavo ant popieriaus, kurdami spalvingus ir išradingus darbelius. Taip gimė ypatinga popieriaus ir siūlo draugystė – kupina spalvų, kantrybės ir kūrybos džiaugsmo.
Išvada. Tyrinėdami siūlus ir popieriaus ritinėlius, vaikai praktiškai išbandė įvairius veikimo būdus ir geriau pažino šių medžiagų savybes – ilgį, spalvą, storį, lankstumą bei tekstūrą. Atlikdami užduotis jie mokėsi lyginti, rūšiuoti, derinti ir kūrybiškai pritaikyti medžiagas skirtingose veiklose. Užsiėmimai skatino smulkiosios motorikos lavėjimą, stiprino rankų–akių koordinaciją, ugdė kantrybę, dėmesio sutelkimą ir bendradarbiavimo įgūdžius. Hipotezė pasitvirtino – aktyvus tyrinėjimas padėjo vaikams geriau suprasti medžiagų savybes ir kūrybiškai jas pritaikyti.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Tikslas. Suprasti, kas yra ledas, stebint vandens virsmą iš skystosios į kietąją būseną.
Hipotezė. Jeigu vanduo bus paliktas lauke, kai oro temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, vanduo sušals ir pavirs ledu.
Veiklos eiga. Į keksiukų, ledo kubelių formeles įpylėme vandens ir padėjome juos lauke, kai oro temperatūra buvo –10 °C. Vėliau vaikai gamino ledo kubelius: į formeles įpylė vandens, įdėjo uogyčių ir jas paliko lauke. Sušalę ledo kubeliai su uogomis buvo palikti paukšteliams.
Lygindami skirtingas formeles, vaikai pastebėjo, kad mažesnis vandens kiekis užšalo greičiau nei didesnis. Vaikai suprato, kad ledas – tai užšalęs vanduo: kai temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, vanduo sustingsta ir virsta ledu.
Išvada. Stebėdami vandens užšalimą, vaikai suprato, kad ledas – tai užšalęs vanduo, susidarantis, kai temperatūra nukrenta žemiau 0 °C. Hipotezė pasitvirtino: lauke paliktas vanduo sušalo ir pavirto ledu.
STEAM veiklos metu buvo ugdomos šios pasiekimų sritys: tyrinėjimas, stebėjimas, mąstymo įgūdžiai, gebėjimas kelti prielaidas ir daryti išvadas, mokėjimas mokytis bei emocijų suvokimas ir raiška. Vaikams veikla buvo įdomi, įtraukianti ir suteikė galimybę patirti gamtos reiškinius tiesiogiai.
„Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Kovo 17 d. darželio koridoriuje pasigirdo triukšmas – būrys persirengėlių kvietė visą bendruomenę vyti žiemą iš kiemo. Barškindami pačių pagamintais barškučiais, garsiais ir aiškiais šūkiais jie kėlė šurmulį ir ragino visus prisijungti prie triukšmingos Užgavėnių šventės.
Laikydamiesi Užgavėnių tradicijų, šventės dalyviai garsiai dainavo, trypė, šoko, dūko, šėlo ir įvairiais garsais gąsdino žiemą. Kaip ir dera tikroje Užgavėnių šventėje, įnirtingoje Lašininio ir Kanapinio dvikovoje pergalę iškovojo Kanapinis – Lašininis buvo nugalėtas.
Šventės dalyviai skandavo: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“ ir atsisveikino ne tik su žiema, bet ir su savo ant lapų nupieštomis bei užrašytomis blogomis mintimis, žodžiais ir darbais. Šventės pabaigoje visi vaišinosi gardžiais blynais ir nekantriai lauks artėjančio pavasario.
Užgavėnės – viena smagiausių kalendorinių švenčių vaikų darželyje, nes tai puiki proga netrukdomai šėlti, juoktis, triukšmauti ir išdykauti. Vasario 17 dieną „Boružiukų“ ir „Žiogelių“ grupių ugdytiniai, pasipuošę kaukėmis, skubėjo į žaidimų kambarį, virtę įvairiais šventės personažais. Pirmiausia su vaikais buvo aptartos Užgavėnių tradicijos ir papročiai, paaiškinta, ką simbolizuoja skirtingi šventės personažai. Persirengėliai linksmai sukosi rateliuose, žaidė žaidimus, garsiai skandavo: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“, dalyvavo Lašininio ir Kanapinio varžytuvėse – virvės traukimo rungtyje, kurią laimėjo Kanapinis.
Pasilinksminę ir patriukšmavę vaikai skubėjo ragauti blynų, nes sakoma, kad jei per Užgavėnes sočiai pavalgysi, visus metus būsi sotus, stiprus ir energingas.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Vasario 13 dieną darželyje vyko graži ir prasminga Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirta šventė – Lietuvos gimtadienio minėjimas.
Visą savaitę prieš šventę vaikučiai kalbėjo apie meilę Lietuvai, jos simbolius – trispalvę, herbą, himną, domėjosi mūsų šalies istorija ir tradicijomis. Savo žinias ir jausmus jie išreiškė kūryboje – surengė meninių darbelių parodėlę „Aš labai myliu Lietuvą“.
Šventės metu ugdytiniai buvo rimtai nusiteikę ir pasipuošę tautiniais drabužiais. Šventė prasidėjo iškilmingu trispalvės įnešimu, po kurio visi drauge sugiedojo Lietuvos himną – Tautišką giesmę. Mažieji šventės dalyviai džiugino susirinkusiuosius liaudiškais šokiais, skambiomis dainelėmis ir nuoširdžiai deklamuojamais eilėraštukais apie Lietuvą.
Renginys ugdė vaikų patriotiškumo jausmą, meilę Tėvynei, pagarbą savo kraštui ir tradicijoms.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Vasario 16-oji – mūsų vienybės, valstybingumo atkūrimo ir išsaugojimo simbolis, neatsiejamas nuo pagarbos savo tautos istorijai ir kiekvienam, kovojusiam už galimybę šiandien laisvai švęsti šį didingą įvykį. Vasario 13-ios dienos rytą visus ateinančius į Žibartonių skyriaus grupes pasitiko trispalviais akcentais išpuoštos vidaus erdvės ir skambantys muzikiniai kūriniai apie Lietuvą. Įstaigoje vyko įvairios ugdomosios veiklos, kurių metu vaikai piešė piešinius su Lietuvos valstybės simboliais, statė pilis, bokštus. Mokytojos suprantamais būdais ir patraukliomis priemonėmis vaikams pasakojo apie svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, priminė Lietuvos valstybės simbolius. Renginys prasidėjo Tautine giesme. Vaikai dainavo daineles, šoko ratelius, deklamavo eiles Lietuvai. Tikimės, kad organizuotos veiklos, palietė vaikų širdeles, skatino domėtis ir didžiuotis savo šalimi.
Žibartonių skyriaus grupių mokytojos
