Ikimokyklinio amžiaus vaikų (3–4 metų) veikla prasidėjo nuo pažinties su moliūgu. Vaikai jį apžiūrinėjo, lietė, tyrinėjo jo formą, spalvą, dydį ir paviršių. Kilo smalsumas, kas slepiasi moliūgo viduje. Vaikai drąsiai spėliojo ir dalijosi savo mintimis, sakydami, kad viduje gali būti vorai, sraigės, kirmėlės ar net gyvatės. Perpjovus moliūgą, vaikai su dideliu susidomėjimu stebėjo jo vidų ir įsitikino, kad jame yra sėklų. Jas rinko, apžiūrinėjo, skaičiavo, lygino ir ruošėsi panaudoti gaminant maistą.

Tęsdami tyrinėjimą, vaikai įsitraukė į kulinarinę STEAM veiklą – moliūginių širdelių blynų gamybą. Jie stebėjo ingredientus, juos dėjo į indą, maišė tešlą, tyrinėjo jos konsistenciją ir stebėjo, kaip iš skirtingų produktų susidaro vientisa masė. Padėdami suaugusiajam, vaikai kepė širdelės formos blynus, stebėjo, kaip keičiasi jų spalva ir forma, o iškepusius ragavo, dalijosi įspūdžiais ir džiaugėsi savo darbo rezultatu.

Veiklos metu vaikai taip pat paruošė moliūgo gabalėlius, juos užpylė sultimis ir paliko iki kitos dienos, kad vėliau galėtų paragauti ir palyginti, kaip pasikeitė moliūgo skonis bei tekstūra.

STEAM veiklos metu vaikai lavino gamtamokslinius gebėjimus tyrinėdami moliūgo sandarą, kėlė klausimus ir tikrino savo spėjimus, skaičiavo sėklas, lygino jų kiekį, ugdė matematinius gebėjimus, lavino technologinius ir inžinerinius įgūdžius naudodami virtuvės įrankius bei atlikdami maisto gaminimo veiksmus. Kūrybiškumas atsiskleidė gaminant širdelės formos blynus, o ragaujant, aptariant kvapus, skonius ir tekstūrą buvo ugdomi pojūčiai, kalbiniai gebėjimai ir bendravimas.

Ši veikla suteikė vaikams galimybę mokytis per patirtį, žaidimą, tyrinėjimą ir atradimus, skatino smalsumą, savarankiškumą, bendradarbiavimą bei džiaugsmą atrandant, kiek daug įdomių dalykų slepiasi paprastame moliūge.

                                                                                                                                                                   Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Valdonė Kuncienė

Tikslas. Skatinti vaikus tyrinėti obuolį, pažinti jo savybes, lavinti pojūčius, skaičiavimo, stebėjimo, lyginimo ir smulkiosios motorikos gebėjimus.

Hipotezė. Obuolį galima pažinti tyrinėjant jo spalvą, kvapą, skonį, formą ir sandarą.

Veiklos eiga. Vaikai susipažino su obuoliu ir atliko užduočių lape pateiktas tyrinėjimo užduotis. Jie stebėjo obuolio išvaizdą, įvardijo jo spalvą, aptarė formą ir palygino obuolį su kitais panašiais vaisiais, pasakė, ką obuolys jiems primena: „ratą, kamuolį, padangą“.

 Tyrinėdami obuolio savybes, vaikai pasitelkė skirtingus pojūčius: apžiūrėjo obuolį, uostė jo kvapą ir ragavo, apibūdindami skonį. Jie aptarė, kad obuoliai gali būti saldūs, rūgštūs ar saldžiarūgščiai.

Peržiūrėję perpjautą obuolį, vaikai susipažino su jo vidine sandara, pasakė, kad obuolys turi odelę, pastebėjo sėklas ir skaičiavo, kiek jų yra. Atlikdami užduotį apie obuolio aukštį, vaikai aiškinosi, kaip galima išmatuoti obuolį ir palyginti jo dydį. Obuolio aukštį matavo dėdami kaladėles per visą obuolio aukštį, jas suskaičiavo, rezultatą užrašė, taip išsiaiškino jo aukštį.

Veiklos pabaigoje vaikai atliko užduočių lape pateiktą apvedžiojimo užduotį, lavino rankos judesių tikslumą, akių ir rankos koordinaciją bei pasirengimo rašyti įgūdžius.

Išvados. Vaikai susipažino su pagrindinėmis obuolio savybėmis ir suprato, kad vaisių galima tyrinėti pasitelkiant įvairius pojūčius. Jie mokėsi apibūdinti spalvą, skonį ir kvapą, stebėti obuolio sandarą, skaičiuoti sėklas bei domėtis matavimo būdais. Praktinė veikla skatino vaikų smalsumą, pastabumą, kalbinę raišką, matematinius gebėjimus ir tyrinėjimo įgūdžius.

Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė

Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, tyrinėjimo gebėjimus ir smalsumą, skatinant pažinti šviesos savybes bei konstruoti savadarbį projektorių iš įvairių priemonių.

Hipotezė. Jeigu piešinį ant maistinės plėvelės apšviesime žibintuvėliu, tuomet jo vaizdas bus matomas ant sienos.

Veiklos eiga. Vaikai stebėjo projektorių gaminimo procesą ir pagal savo gebėjimus aktyviai prisidėjo prie jo kūrimo: piešė markeriais ant maistinės plėvelės, apžiūrėjo naudojamas priemones ir stebėjo, kaip iš tualetinio popieriaus ritinėlių, plėvelės bei žibintuvėlio sukuriamas projektorius. Apšvietus piešinius, vaikai stebėjo ant sienos atsirandančius vaizdus, tyrinėjo šviesos poveikį, dalijosi įspūdžiais ir džiaugėsi netikėtais atradimais.

Išvada. Veiklos metu buvo skatinamas vaikų smalsumas, kūrybiškumas, pojūčių pažinimas ir aplinkos tyrinėjimas, integruojant STEAM ugdymo sritis.

„Boružiukų“ grupės mokytoja Benita Jakaitytė ir mokinio padėjėja Guoda Staškuvienė

Tikslas. Per patyriminę veiklą sudominti vaikus su maisto gamyba.

Hipotezė. Ar sumaišius visus produktus, pavyks iškepti obuolių pyragą?

Veiklos eiga. Pirmiausia perskaitę receptą vaikai išsiaiškino, kokių produktų reikės. Visus reikalingus produktus vaikai ragavo, uostė, skaičiavo, pjaustė, svėrė, maišė ir sudėjo į tešlą. Stebėjo, kaip keičiasi konsistencija, o paruoštą tešlą su obuoliais sudėjo į kepimo formą. Tada pyragą nešė kepti į valgyklą. Iškepusį pyragą apžiūrėjo, aptarė gautą rezultatą ir pasidalinę su draugais suvalgė. Buvo labai skanu!

Išvada. Hipotezė pasitvirtino – vaikams pavyko iškepti obuolių pyragą. Veiklos metu vaikai susipažino su maisto gamybos procesu, ugdėsi savarankiškumą, smalsumą, kūrybiškumą ir bendradarbiavimo įgūdžius. Tyrinėdami ingredientus ir stebėdami jų pokyčiu, vaikai suprato, kad gaminant maistą svarbu laikytis recepto, tiksliai matuoti produktus ir saugiai naudotis virtuvės įrankiais.

                                                                                                   Grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Tyrinėti moliūgus, pažinti jų spalvas, formas, dydžius, mokytis matuoti ir atlikti pateiktą užduotį.

Hipotezė. Ar visi moliūgai vienodos spalvos, formos ir dydžio?

Veiklos eiga. Vaikai tyrinėjo moliūgus, aptarė jų spalvas, lygino formas bei dydžius. Moliūgų aukštį matavo liniuote ir konstravimo kaladėlėmis, o plotį – matavimo juostele. Pildydami užduočių lapą, kirpo ir klijavo moliūgo augalo dalių korteles į tinkamas vietas.

Išvada. Vaikai įsitikino, kad moliūgų būna įvairių. Jie skiriasi spalva, forma ir dydžiu. Praktinė veikla lavino matematinius, gamtamokslinius, kūrybiškumo ir smulkiosios motorikos gebėjimus.

                              Vyresn. mokytoja Virginija Šašienė, mokinio padėjėja Rūta Eidrigevičienė

Tikslas. Plėsti vaikų supratimą apie spygliuočius ir lapuočius medžius, mokyti juos atskirti pagal išorinius požymius, tyrinėti vorų gyvenimą ir kūrybiškai panaudoti gamtinę medžiagą kuriant vorus ir voratinklius.

Hipotezė. Ar iš eglės ir pušies kankorėžių galime sukurti vorus, o kieme rasti šiuos medžius, ant kurių vorai galėtų pinti savo voratinklius?

Veiklos eiga. Vaikai apžiūrėjo eglės ir pušies kankorėžius, aptarė jų skirtumus. Mokėsi atskirti spygliuočius nuo lapuočių, stebėdami medžių lapus, spyglius, kankorėžius.  Iš kankorėžių gamino vorus, kūrybiškai parinkdami jiems akis, kojas ir kitas detales. Vėliau kieme ieškojo eglių ir pušų, stebėjo medžius ir ant jų ieškojo voratinklių. Kalbėjosi apie vorų gyvenimą, jų gyvenamąją aplinką, mitybą ir voratinklių paskirtį.

Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad eglė ir pušis yra spygliuočiai, o medžiai, turintys lapus, priklauso lapuočiams. Pastebėjo, kad spygliuočius galima atpažinti pagal spyglius ir kankorėžius. Iš gamtinės medžiagos pavyko sukurti vorus ir voratinklius, o stebėdami aplinką vaikai rado voratinklių ant spygliuočių medžių.

Priešmokyklinio ugdymo grupės mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Tyrinėti rudenėjančius medžius, pastebėti lapų spalvų, formų ir dydžių įvairovę, kūrybiškai panaudoti gamtinę medžiagą meninei kompozicijai, kurti ir daryti paprastas išvadas.

Hipotezė. Ar visų medžių lapai vienodi?

Veiklos eiga. Vaikai išėjo į darželio kiemą ir stebėjo rudenėjančius medžius, tyrinėjo nukritusius jų lapus. Atrado geltonų, raudonų, oranžinių, rudų ir žalių lapų įvairovę. Lygino lapų formas, dydžius. Pastebėjo, kad vieni lapai pailgi, kiti apvalesni, vienų kraštai lygūs, o dar kitų dantyti. Aptarė, kuo lapai panašūs ir kuo skiriasi. Kūrybinės STEAM veiklos metu, vaikai ant iš anksto paruoštų kartoninių trafaretų,  klijavo nukritusius medžių lapus. Rinkosi patinkančias spalvas, kūrė savitus rudens medžių raštus ir spalvines kompozicijas. Baigę darbą, apžiūrėjo savo darbus,  aptarė spalvų derinius ir džiaugėsi bendru kūrybiniu rezultatu.

Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad skirtingų medžių lapai gali skirtis spalva, forma, dydžiu ir kraštų sandara. Pastebėjo, kad net nuo to paties medžio nukritę lapai gali būti nevienodų spalvų, turi skirtingų ir panašių požymių. Sužinojo apie rudeninius gamtos pokyčius ir mokėsi atsakingai tyrinėti aplinką.

                                                                                         Vyresn. mokytoja Virginija Šašienė, mokinio padėjėja Rūta Eidrigevičienė

Tikslas. Per patyrimines ir kūrybines veiklas padėti vaikams pažinti rudens požymius, lavinti skaičiavimo, kalbinius, klausymosi, kūrybinius ir judėjimo gebėjimus, skatinti smalsumą bei savarankiškumą.

Hipotezė. Tyrinėdami rudeninę gamtą, vaikai geriau pažins rudens požymius, lavins savo gebėjimus ir patirs atradimo džiaugsmą.

Veiklos aprašymas. Vaikai darželio kieme ir darže rinko kaštonus bei lapus, juos lygino, skaičiavo, žaidė judriuosius žaidimus. Kasė bulves ir svogūnus, stebėjo rudenį žydinčias gėles, tyrinėjo jų spalvas ir kvapus. Grupėje kūrė lapų lietų, ieškojo pasislėpusių kaštonų, lavino taiklumą, klausėsi kaštonų skleidžiamų garsų ir iš medžių lapų kūrė rudenišką medį.

Išvados. Vaikai per pojūčius, judėjimą, žaidimą ir kūrybą pažino rudens požymius bei gamtos gėrybes. Veiklos lavino įvairius gebėjimus, skatino smalsumą, savarankiškumą, bendradarbiavimą ir atradimo džiaugsmą.

 Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Skatinti vaikus kūrybiškai spręsti problemą, konstruojant tvirtą ir tinkamo dydžio namelį gyvūnėliui.

Hipotezė. Ar pavyks pastatyti tokį namelį, kuris negriūtų ir kuriame gyvūnėlis galės ramiai ir saugiai gyventi ?

Veiklos eiga. Vaikai poromis iš pasirinktų priemonių konstravo namelį gyvūnėliui. Planavo statinį, rinkosi medžiagas, statė ir tikrino, ar namas negriūva ir ar gyvūnėlis į jį telpa. Jei namelis buvo nestabilus ar per mažas, vaikai keitė konstrukciją.

Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad namelis turi būti tvirtas, stabilus ir pakankamai erdvus, kad gyvūnėlis galėtų jame saugiai gyventi.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Skatinti vaikų pažintinį aktyvumą ir sensorinę patirtį, tyrinėjant gamtinių medžiagų savybes – svorį, dydį ir gebėjimą skęsti ar plūduriuoti vandenyje, taip pat formuoti pirmuosius dydžių supratimus: didelis ir mažas.

Hipotezė. Maži ir lengvi gamtiniai daiktai, pavyzdžiui, lapai ir šakelės, plūduriuos vandens paviršiuje, o sunkesni – akmenukai, kaštonai ir gilės – nuskęs.

Veiklos eiga. Vaikai apžiūri, liečia ir įvardija surinktas gamtines medžiagas: akmenukus, kaštonus, giles, šakeles ir rudeninius lapus. Lyginami lapų dydžiai – aiškinamasi, kurie lapai yra dideli, o kurie maži. Atlikdami eksperimentą „Skęsta ar plaukia?“, vaikai po vieną deda gamtines medžiagas į indą su vandeniu ir stebi, kas lieka vandens paviršiuje, o kas nugrimzta į dugną. Kartu įvardijami stebėjimo rezultatai: „akmenukas nuskendo“, „lapas plūduriuoja“.

Išvada. Vaikai pastebi, kad akmenukai, kaštonai ir gilės nuskendo, o šakelės ir lapai liko plūduriuoti vandens paviršiuje. Eksperimentu vaikai praktiškai išsiaiškina, kad daikto dydis ne visada lemia, ar jis skęs, ar plūduriuos – svarbios ir kitos jo savybės, pavyzdžiui, svoris ir medžiaga.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė