Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, problemų sprendimo gebėjimus ir supratimą apie medžiagų tvarumą, statant namelį, kuris apsaugotų paršiuką nuo vilko.

Hipotezė. Ar pavyks iš skirtingų medžiagų pastatyti namelį, kurio nebūtų galima nupūsti ?

Veiklos eiga. Mokytoja, naudodama popierines lėlytes, vaikams suvaidino pasaką apie tris paršiukus. Po vaidinimo su vaikais buvo aptarta, kodėl vieni nameliai sugriuvo, o kitas išliko tvirtas. Vaikai savarankiškai pasirinko įvairias medžiagas (kartonines dėžes, plastikinius indelius, tualetinio popieriaus ritinėlius, medines kaladėles) ir ėmėsi statyti namelius. Statybos metu jie eksperimentavo, bandė skirtingus sprendimus, ne kartą perstatė savo statinius, nes šie griūdavo ar būdavo nestabilūs. Pastatę namelius, vaikai juos išbandė – pūtė, imituodami vilko veiksmus, ir stebėjo, kurie statiniai atlaiko „vėjo“ poveikį.

Išvada. Vaikai, eksperimentuodami su skirtingomis medžiagomis, nustatė, kad tvirtesni ir sunkesni statiniai yra atsparesni „pūtimui“, todėl hipotezė pasitvirtino. Veiklos metu ugdytiniai lavino kūrybiškumą, problemų sprendimo gebėjimus, mokėsi bendradarbiauti tarpusavyje ir pasidžiaugti rezultatu.

„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, pažinimą ir problemų sprendimo gebėjimus, naudojant įvairias gamtines ir antrines medžiagas, kuriant margučio kompoziciją.

Hipotezė. Ar naudojant įvairias gamtines ir antrines medžiagas ant didelio kartono lapo, eksperimentuojant jų išdėstymą, galimą sukurti unikalų ir kūrybišką velykinį margutį?

Veiklos eiga. Vaikai buvo supažindinti su užduotimi – sukurti iš gamtinių ir antrinių medžiagų velykinį margutį. Vaikams ant kartono buvo nupieštas margučio trafaretas kurį apklijavo su karštais klijais (mokytojo pagalba) pasirinktomis gamtinėmis ir antrinėmis medžiagomis (kaštonai, gilės, plastikiniai kamšteliai, kankorėžiai). Vėliau dekoravo margutį lipnia juostele, tarpus nudažė guašu, tada įvairias kruopas (žirnius, pupeles, makaronus ir pan.) nudažė maistiniais dažais. Ant nudažyto guašu margučio trafareto štampavo klijus ir vėliau barstė spalvotas kruopas.

Išvados. Kurdami velykinį margutį, vaikai suprato, kad eksperimentuojant ir kūrybiškai komponuojant įvairias gamtines bei antrines medžiagas galima sukurti unikalų ir estetišką kūrinį. Veiklos metu vaikai geriau pažino skirtingų medžiagų savybes, ugdė kūrybiškumą, bendradarbiavimo gebėjimus bei problemų sprendimo įgūdžius. Jie taip pat įsitikino, kad kūrybinė veikla leidžia išreikšti savo idėjas, bendradarbiauti su kitais ir patirti džiaugsmą dėl sukurto rezultato.

                                                                                                                                  Mokytoja Sigita Rimaitienė

Tikslas. Sukonstruoti plaukiantį laivelį naudojant skirtingų tekstūrų medžiagas ir išsiaiškinti, kas padeda laivui išlaikyti pusiausvyrą bei judėti vandenyje.
Hipotezė. Kempinė laikysis vandens paviršiuje, nes ji lengva ir akyta, o pūsdami į popierinę burę vaikai galės reguliuoti laivelio plaukimo kryptį ir greitį.
Veiklos eiga. Vaikai ėmė spalvotas virtuvines kempinėles (laivo pagrindas). Į jų centrą įsmeigė medinį iešmelį (stiebas). Iš spalvoto popieriaus iškirpo pasirinktos formos bures, jas dekoravo ir pervėrė per iešmelį. Laivelius nuleido į tyrinėjimų stalą („ežerą“). Vaikai stebėjo, kaip laivelis plūduriuoja.
Sukūrė vėją, pučiant burna ir laivelius plukdė per visą stalą. Vaikai skaičiavo priemones iš kurių gamino laivelius (kempinėlės, stiebas, burės), skaičiavo, kiek laivelių plaukė „ežere“.
Išvados. Kempinė yra puiki medžiaga laivui, nes dėl joje esančių oro tarpų ji neskęsta net sušlapusi. Popierinė burė „sugauna“ vėją – kuo didesnė burė ir stipresnis vėjas, tuo greičiau laivelis skrieja „ežeru“. Jei stiebas per aukštas arba burė per sunki, laivelis tampa nestabilus ir virsta, todėl svarbu išlaikyti pusiausvyrą.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, smulkiąją motoriką ir erdvinį suvokimą, supažindinant su 3D rašiklio naudojimu kurti paprastas erdvines formas.

Hipotezė. Ar pavyks sukurti erdvines geometrines figūras panaudojant 3D rašiklį?

Veiklos eiga. Vaikai stebėdami susipažino su 3D rašikliu, išsiaiškino jo veikimo galimybes. Išklausę saugumo instruktažo, pradėjo kurti erdvines geometrines figūras. Išsirinko popierines geometrines figūras, jas uždėjo ant stalo padėkliuko ir flomasteriu apvedė jų kontūrus. Į 3D rašiklį įdėjo spalvotą plastiką. Pirmiausia vaikai išvedžiojo formų kontūrus, vėliau užpildė jų vidų, uždėjo medinius pagaliukus, kuriuos pritvirtino tuo pačiu karštu plastiku. Vaikai pastebėjo, kad valdant šį įrankį reikalingas susikaupimas, dėmesingumas, kruopštumas.

Išvada. Iškelta hipotezė pasitvirtino. Paprastos spalvingos formos nukeltos nuo stalo padėkliuko tapo erdviniais objektais – geometrinėmis figūromis. Šiuolaikinė technologija, tai nauja, įtraukianti patirtis kasdieninėje vaikų veikloje.

 Žibartonių skyriaus „Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė

Tikslas. Ugdyti rašybos, skaičiavimo ir smulkiosios motorikos gebėjimus; mokyti pažinti raides ir sudėlioti savo vardą, naudojant raidėmis pažymėtas „Duplo“ kaladėles.

Hipotezė. Jei vaikai sudėlios savo vardą iš ant „Duplo“ kaladėlių užrašytų raidžių, suskaičiuos raidžių skaičių ir duomenis pažymės diagramoje, jie galės nustatyti, kieno vardas yra ilgiausias, o kieno – trumpiausias.

Eiga. Veikla pradėta vartant knygeles ir aptariant raidžių svarbą. Pokalbio metu vaikai padarė išvadą, kad be raidžių nebūtų žodžių ir nebūtų galima skaityti. Mokytoja išdėliojo lapelius su vaikų vardais, o vaikai kiekvienas susirado savąjį. Pasiėmę lapelius, jie ieškojo „Duplo“ kaladėlių su savo vardo raidėmis. Sudėlioję vardus, vaikai statė bokštus, išlaikydami teisingą raidžių eiliškumą. Tuomet skaičiavo raides ir nustatė jų kiekį. Galiausiai duomenis žymėjo stulpelinėje diagramoje. Vėliau analizavo rezultatus ir, pažvelgę į diagramą, iš karto įvardijo, kieno vardas ilgiausias, o kieno – trumpiausias.

Išvada. Vaikai suprato, kad suvedus duomenis į vieną vietą, juos daug lengviau analizuoti. Jie nustatė, kad ilgiausias vardas yra Gabrieliaus, o trumpiausi – Ado ir Jorės.

Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė

Tikslas. Kasdienių žaidybinių–patyriminių veiklų metu supažindinti vaikus su pagrindinėmis geometrinėmis figūromis (apskritimu, kvadratu, trikampiu), įtvirtinti jų pavadinimus.

Hipotezė. Ar vaikai, aktyviai žaisdami ir tyrinėdami, pažins ir atskirs geometrines figūras?

Veiklos  eiga. Vaikai susipažino su geometrinėmis figūromis, žiūrėdami mokomuosius filmukus. Vėliau jie atpažino ir rodė figūras paveiksluose, dėjo jas į „kartoninio namo“ tuščius langelius ir žaidė jame. Aplink geometrines figūras mažieji dėliojo spalvotus kamštelius, įvardijo spalvas ir figūras. Iš kvadratinių kaladėlių tiesė kelią, statė žmonių figūrėles ir judėjo juo pražergtomis kojomis. Ant trikampio trafareto, priklijuoto ant grindų, dėliojo iš antrinių žaliavų pagamintas trikampes minkštas kaladėles, aplink jį stumdė mašinas. Vaikai taip pat dirbo su apvalia figūra, kurioje buvo pavaizduota saulė – jos išorė buvo apvesta geltona spalva, todėl vaikai į šią geltoną liniją bedė dantų krapštukus. Taip mažieji lavino bendradarbiavimo gebėjimus, kūrybiškumo įgūdžius, loginį bei inžinerinį mąstymą.

Išvada. Aktyvi, patyriminiu žaidimu paremta veikla padėjo vaikams lengviau įsisavinti geometrines figūras. Vaikai gebėjo atpažinti ir įvardyti figūras bei jas pritaikyti įvairiose veiklose.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir smalsumą konstruojant iš LEGO kaladėlių, lavinti problemų sprendimo gebėjimus bei supažindinti su paprastais miesto kūrimo ir statybos principais.

Hipotezė. Ar pavyks sujungus statinius iš LEGO kaladėlių sukurti bendrą miestą?

Veiklos eiga. Vaikams patinka konstruoti įvairius statinius iš LEGO kaladėlių, todėl vieną dieną jie sumanė sukurti miestą. Pirmiausia su vaikais buvo pasikalbėta, kas būna mieste – namai, keliai, parkai, parduotuvės, tiltai. Vaikai dalijosi savo idėjomis ir pasakojo, kokius statinius norėtų pastatyti. Vėliau vaikai pradėjo konstruoti. Vieni statė aukštus namus, kiti – tiltus, parką ar kitus miesto statinius. Konstruodami vaikai bendravo tarpusavyje, tarėsi, kur geriausia pastatyti savo statinį, kad visi kartu galėtų sukurti vieną bendrą miestą. Baigę statyti, visi kartu apžiūrėjo sukurtą LEGO miestą. Vaikai pristatė savo statinius, pasakojo, ką pastatė ir kas vyksta jų sukurtoje miesto dalyje.

Išvada. Iš LEGO kaladėlių tikrai galima sukurti miestą. Vaikai pastatė daug įvairių statinių ir sujungė juos į vieną bendrą miestą. Veiklos metu ugdytiniai patyrė daug džiaugsmo, kūrybiškai reiškė savo idėjas, mokėsi bendradarbiauti ir planuoti. Konstruodami jie lavino smulkiąją motoriką, vaizduotę bei domėjimąsi kūryba ir statyba.

                                                                                                   Mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Supažindinti vaikus su spalvų maišymu ir parodyti, kaip iš pagrindinių spalvų galima išgauti naujas spalvas.

Hipotezė. Jeigu sumaišysime dvi skirtingas spalvas, galėsime išgauti naują spalvą, panašią į tas, kurios yra vaivorykštėje.

Veiklos eiga. Veiklos pradžioje mokytoja su vaikais aptarė, kas yra vaivorykštė, kokias spalvas joje galime pamatyti ir kiek jų yra. Vaikai apžiūrėjo pagrindines spalvas – raudoną, geltoną, mėlyną ir žalią. Vėliau jie spėliojo ir bandė nusakyti, kas galėtų nutikti, jei būtų sumaišytos dvi skirtingos spalvos. Po spėjimų vaikai pradėjo eksperimentuoti maišydami spalvas: sumaišę raudoną ir mėlyną gavo violetinę, raudoną ir geltoną – oranžinę, o geltoną ir mėlyną – žalią spalvą. Maišydami geltoną ir žalią spalvas vaikai išgavo mėlyną. Gautomis spalvomis vaikai piešė vaivorykštę. Veiklos pabaigoje kartu aptarta, kokias naujas spalvas pavyko sukurti ir ar pasitvirtino jų spėjimai.

Išvada.Vaikai suprato, kad maišant spalvas galima sukurti naujas spalvas. Tyrimo metu jie išgavo violetinę, oranžinę, žalią ir mėlyną spalvas. Hipotezė pasitvirtino.

 Mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Išbandyti netradicinį piešimo būdą ant sniego, skatinti vaikų saviraišką ir kūrybiškumą bei paminėti Kovo 11-ąją.

Hipotezė. Ar galima ant sniego nupiešti Lietuvos vėliavą naudojant purškiklius ir guašą?

Veiklos eiga. Su vaikais buvo aptarta, kad rytoj – Kovo 11-oji, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Kalbėtasi, kokia tai šventė ir kuo ji svarbi Lietuvai. Vaikai prisiminė Lietuvos simbolius – himną, herbą ir vėliavą, aptarė, kad per šventes prie namų iškeliama Lietuvos vėliava.

Tuomet buvo iškeltas klausimas, ar ant sniego galima nupiešti Lietuvos vėliavą naudojant purškiklius ir guašą. Vaikai prisiminė Lietuvos vėliavos spalvas ir jų eiliškumą. Lauke buvo pasirinkta vieta ant sniego, vaikai pasirinko purškiklius su guašu. Jie spaudė purškiklių rankenėles, stengėsi valdyti rankų judesius, kad spalvos ant sniego pasiskirstytų plačiai ir tolygiai. Kūrybinis procesas vaikams suteikė daug gerų emocijų ir džiaugsmo.

Išvada. Hipotezė pasitvirtino – naudojant purškiklius ir guašą ant sniego galima nupiešti Lietuvos vėliavą. Vaikai kūrybiškai paminėjo Kovo 11-ąją ir prisiminė Lietuvos simbolius.

Grupės mokytoja Asta Barauskienė