Tikslas. Skatinti vaikus kūrybiškai spręsti problemą, konstruojant tvirtą ir tinkamo dydžio namelį gyvūnėliui.

Hipotezė. Ar pavyks pastatyti tokį namelį, kuris negriūtų ir kuriame gyvūnėlis galės ramiai ir saugiai gyventi ?

Veiklos eiga. Vaikai poromis iš pasirinktų priemonių konstravo namelį gyvūnėliui. Planavo statinį, rinkosi medžiagas, statė ir tikrino, ar namas negriūva ir ar gyvūnėlis į jį telpa. Jei namelis buvo nestabilus ar per mažas, vaikai keitė konstrukciją.

Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad namelis turi būti tvirtas, stabilus ir pakankamai erdvus, kad gyvūnėlis galėtų jame saugiai gyventi.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Skatinti vaikų pažintinį aktyvumą ir sensorinę patirtį, tyrinėjant gamtinių medžiagų savybes – svorį, dydį ir gebėjimą skęsti ar plūduriuoti vandenyje, taip pat formuoti pirmuosius dydžių supratimus: didelis ir mažas.

Hipotezė. Maži ir lengvi gamtiniai daiktai, pavyzdžiui, lapai ir šakelės, plūduriuos vandens paviršiuje, o sunkesni – akmenukai, kaštonai ir gilės – nuskęs.

Veiklos eiga. Vaikai apžiūri, liečia ir įvardija surinktas gamtines medžiagas: akmenukus, kaštonus, giles, šakeles ir rudeninius lapus. Lyginami lapų dydžiai – aiškinamasi, kurie lapai yra dideli, o kurie maži. Atlikdami eksperimentą „Skęsta ar plaukia?“, vaikai po vieną deda gamtines medžiagas į indą su vandeniu ir stebi, kas lieka vandens paviršiuje, o kas nugrimzta į dugną. Kartu įvardijami stebėjimo rezultatai: „akmenukas nuskendo“, „lapas plūduriuoja“.

Išvada. Vaikai pastebi, kad akmenukai, kaštonai ir gilės nuskendo, o šakelės ir lapai liko plūduriuoti vandens paviršiuje. Eksperimentu vaikai praktiškai išsiaiškina, kad daikto dydis ne visada lemia, ar jis skęs, ar plūduriuos – svarbios ir kitos jo savybės, pavyzdžiui, svoris ir medžiaga.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Praktiškai pademonstruoti vaikams rankų higienos svarbą, ugdyti jų kritinį mąstymą ir supratimą apie muilo reikšmę šalinant nešvarumus bei mikroorganizmus. Eksperimento metu siekiama praktiškai išsiaiškinti, kaip muilas padeda pašalinti nešvarumus nuo rankų.

Hipotezė. Kas nutinka mūsų rankoms, kai jas plauname tik vandeniu, ir kas – kai naudojame muilą?

Eksperimento eiga. Vaikai į lėkštę su pienu įberia maltų pipirų, kurie simbolizuoja „mikrobus“. Į pieną įmerkus sausą pirštą, pipirai prie jo prilimpa. Tuomet pirštas pamirkomas vandenyje su skystu muilu ir vėl įmerkiamas į pieną. Vaikai stebi, kaip pipirai atsitraukia nuo muiluoto piršto ir pasklinda į lėkštės kraštus. Eksperimento metu aptariama, kaip muilas padeda pašalinti nuo rankų nešvarumus ir mikroorganizmus.

Išvada. Vaikai išsiaiškina, kad vien vandens ne visada pakanka rankoms tinkamai nuplauti. Muilas padeda pašalinti nešvarumus ir mikroorganizmus nuo rankų, todėl norint palaikyti gerą rankų higieną, rankas svarbu kruopščiai plauti su muilu ir vandeniu.

Grupės mokytoja Asta Barauskienė

Hipotezė. Visi lauke randami gamtos lobiai – akmuo, šakelė, medžio lapas, eglės kankorėžis, pušies kankorėžis, lazdyno riešutas, graikinis riešutas ir kaštonas – vandenyje skęsta.

Tikslas. Išsiaiškinti, kurie gamtos radiniai vandenyje plaukia, o kurie skęsta, ir suprasti, kodėl vieni daiktai išsilaiko vandens paviršiuje, o kiti nugrimzta į dugną.

Veiklos eiga. Visą savaitę vaikai draugavo su voveryte Smalsute. Ji siuntė jiems laiškus ir prašė padėti surasti pradingusius gamtos lobius. Kadangi oro sąlygos neleido išeiti į darželio kiemą, gamtos lobius vaikai surado grupėje. Vaikai rado akmenį, medžio šakelę, medžio lapą, eglės ir pušies kankorėžius, lazdyno ir graikinį riešutus bei kaštoną. Radinius vaikai smalsiai tyrinėjo: lygino jų formą, spalvą ir tekstūrą, aiškinosi, kur juos galima rasti. Sužinojo, kad kankorėžiai ir riešutai gali būti įvairių rūšių ir skirtis savo išvaizda. Savaitės pabaigoje mokytoja paklausė vaikų, kas nutiktų, jeigu šiuos gamtos lobius įmestume į vandenį. Vaikų spėjimai buvo labai įvairūs: vieni manė, kad radiniai sutirptų ar sulūžtų, kiti juokavo, kad riešutai galėtų net „susprogti“. Tačiau paklausus, ar gamtos lobiai skęstų, visi vaikai vieningai nusprendė – taip, visi nuskęstų. Atėjo metas patikrinti savo hipotezę. Laukdami savo eilės, vaikai po vieną dėjo gamtos radinius į vandens indą ir stebėjo, kas vyksta. Didelę nuostabą sukėlė tai, kad dauguma radinių ne nuskendo, o išsilaikė vandens paviršiuje. Vaikai nekantriai stebėjo kiekvieną bandymą ir lygino gautus rezultatus su savo pradiniais spėjimais.

Išvada. Atlikę bandymą vaikai išsiaiškino, kad ne visi gamtos lobiai skęsta. Akmuo nugrimzdo į indo dugną, o šakelė, lapas, kankorėžiai, riešutai ir kaštonas išsilaikė vandens paviršiuje.

Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė

Tikslas. Eksperimentuojant su įvairiomis medžiagomis ir daiktais, tyrinėti garso išgavimo būdus, išsiaiškinti, nuo ko priklauso garso stiprumas ir skambesys, skatinti vaikų kūrybiškumą, smalsumą ir tyrinėjimo gebėjimus.

Hipotezė. Ar galime iš paprastų medžiagų pasigaminti instrumentą ir išgauti garsą?

Veiklos eiga. Vaikai tyrinėjo įvairius aplinkoje esančius daiktus: dėžutę, medinį šaukštą, plastikinį indelį, popierių. Eksperimentavo juos belsdami, kratydami, liesdami ir stebėjo, kaip keičiasi išgaunamas garsas. Vaikai klausėsi, kada garsas skamba tyliau, o kada – garsiau, lygino skirtingų medžiagų skleidžiamus garsus. Išsiaiškinę, kad garsą galima išgauti įvairiais būdais, vaikai nusprendė pasigaminti savo muzikos instrumentą – barškutį. Rinkosi tinkamas medžiagas, kūrė instrumentus ir išbandė jų skleidžiamus garsus.

Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad skirtingos medžiagos ir veikimo būdai sukuria skirtingus garsus. Pasigamindami savo barškučius jie patyrė kūrybos ir atradimo džiaugsmą bei įsitikino, kad patys gali sukurti instrumentą ir išgauti garsą.

Grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Tyrinėjant grybus ugdyti vaikų pastabumą, kritinį mąstymą, gebėjimą kelti klausimus bei tikrinti savo hipotezes.

Hipotezė. Kur auga grybai? Ar pavyks juos rasti kaime?

Veiklos eiga. Vaikai stebėjo filmuką apie grybus, susipažino su grybų pavadinimais, jų sandara.  Diskutavo, kur auga grybai, kur grybauja tėvai ir seneliai, ar visi grybai valgomi. Nusprendę pasiimti krepšelį, medinį peiliuką keliavome ieškoti grybų.

Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad grybų galima rasti  netoli darželio teritorijos, drėgnose samanose arti medžių. Tyrinėdami vaikai praktiškai įsitikino, jog grybai turi savitą kvapą. Veiklos metu juos skaičiavo, rūšiavo pagal dydį. Nuplovę grybus paliko žolėje, vildamiesi, kad nakties metu juos susirinks atkeliavęs ežys. Ugdytiniai patyrė atradimo džiaugsmą, kėlė klausimus, tikrino ir pagrindė savo išvadas.

 Vyresn. mokytoja Ieva Jakaitienė

Tikslas. Skatinti vaikus tyrinėti skirtingo dydžio dėžes, išbandyti jų statymo būdus, stebėti statinio stabilumą ir ieškoti paprastų sprendimų.

Hipotezė. Ar iš skirtingo dydžio dėžių galima pastatyti aukštą bokštą?

Veiklos eiga. Grupėje vaikai rado daug įvairaus dydžio dėžių. Smalsiai tyrinėjo visas dėžes – jas nešė, vartė, dėjo vieną ant kitos, lygino dideles ir mažas dėžes. Kartu statydami bokštą vaikai bandė skirtingus dėžių išdėstymo būdus, stebėjo, kada bokštas išsilaiko, o kada nugriūva. Nepavykus statė iš naujo ir džiaugėsi bendru rezultatu.

Išvada. Vaikai pastebėjo, kad dėžių išdėstymas turi įtakos bokšto stabilumui. Bandydami ir statydami iš naujo atrado, kad bokštas tvirtesnis, kai didesnės dėžės dedamos apačioje, o mažesnės – viršuje.

Grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Tyrinėti rudens gėrybes, jas lyginti, matuoti, sverti, atlikti eksperimentus  ir daryti paprastas išvadas.

Hipotezė. Ar didžiausias vaisius arba daržovė visada bus sunkiausias, o ilgiausia daržovė svers daugiausiai?

Veiklos eiga. Vaikai apžiūrėjo įvairias rudens gėrybes: obuolius, kriaušes, svarainius, morkas, pupeles, burokėlius, cukiniją ir kt. Aptarė jų spalvą, formą, dydį, paviršių, kvapą. Spėliojo, kuri gėrybė bus sunkiausia, lengviausia, ilgiausia ir trumpiausia ir rūgščiausia. Naudodami svarstykles svėrė vaisius ir daržoves, lygino jų svorį. Liniuote matavo rudens gėrybių ilgį, aukštį ir plotį, lygino rezultatus. Perpjovė obuolį, pasirinko patikusią dažų spalvą ir ant balto popieriaus lapo darė obuolio puselės spaudus.

Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad didelė gėrybė nebūtinai yra sunkiausia, o ilgiausia – nebūtinai sveria daugiausiai. Tyrinėdami praktiškai įsitikino, kad norint sužinoti tikslų dydį ar svorį reikia matuoti ir sverti, o ne vien pasikliauti savo akimis. Dar sužinojo, kad obuolio puselė gali tapti įdomiu spaudu. Ugdytiniai patyrė atradimo džiaugsmą, mokėsi kelti klausimus, spėti, tikrinti ir pagrįsti savo išvadas.

                                                                                                        Vyresn. mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Tyrinėti spalvų maišymąsi ir vandens poveikį filtriniam popieriui, ugdyti vaikų stebėjimo, eksperimentavimo ir išvadų formulavimo gebėjimus.

Hipotezė. Ar maišant spalvas ir veikiant jas vandeniu jos gali pasikeisti?

Veiklos eiga. Atidarę paslaptingą dėžę vaikai rado mėgintuvėlius, pipetes, maistinius dažus, indelius ir mokslininko akinius. Aptarę, kam naudojamos šios priemonės, tapo mažaisiais tyrinėtojais.

Eksperimento „Spalvų mandalos“ metu vaikai piešė ant filtrinio popieriaus, jį lankstė, merkė į vandenį ir stebėjo, kaip vanduo skverbiasi į popierių, o spalvos sklinda ir susilieja. Eksperimento „Spalvų kūrimas mėgintuvėlyje“ metu pipetėmis maišė skirtingų spalvų maistinius dažus, stebėjo pokyčius ir bandė išgauti naujas spalvas.

Išvada. Vaikai įsitikino, kad maišant skirtingas spalvas galima išgauti naujų spalvų ir atspalvių, o vanduo, skverbdamasis į filtrinį popierių, paskleidžia spalvas ir pakeičia piešinį.

Grupės mokytoja Margarita Stasevičienė