Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
I Tvarumo bruknė
„Nykštukų“ grupės vaikai kartu su savo mokytojomis įgyvendino gamtamokslinio ugdymo projektą „Mažieji gamtos saugotojai“. Šiandien gyvenama technologijų, pramonės išsivystymo ir didžiulio vartojimo laikotarpiu, kurio pasekmės – klimato kaita, gamtos, vandens ir oro tarša bei kai kurių augalų ir gyvūnų rūšių nykimas. Stebėdami ir tyrinėdami gamtą, atlikdami eksperimentus bei padedami suaugusiųjų, vaikai pamažu suvokia juos supantį gamtos pasaulį. Jie pradeda suprasti, kad gamtą reikia saugoti, globoti, neteršti ir gyventi santarvėje su ja. Patirtinė veikla gamtoje, STEAM eksperimentai, tyrinėjimai ir atradimai turtina vaikų emocinę patirtį, skatina vaizduotę, aktyvumą ir pasitikėjimą savimi. Projektas buvo įgyvendintas kovo–balandžio mėnesiais keturiais etapais.
Pirmasis etapas buvo skirtas Žemės dienai paminėti. Jo metu vyko pokalbiai, praktinės veiklos, stebėjimai ir tyrinėjimai gamtoje. Vaikai atliko STEAM kūrybinį darbą „Išsaugokime Žemę“.
Antrasis etapas – „Daržas ant palangės“, skirtas sodinimo darbams ir STEAM veikloms. Vaikai ruošė žemę, rinkosi sėklas, sėjo, sodino, laistė augalus, juos stebėjo ir tyrinėjo. Taip pat stebėjo bei fiksavo augalų dygimo ir augimo procesus.
Trečiajame etape vaikai tyrinėjo vandenį. Naudodamiesi įvairiais informacijos šaltiniais, jie domėjosi vandens svarba žmonėms, gyvūnams, augalams ir visos planetos gyvavimui. Vaikai atliko STEAM eksperimentus, tyrinėjo vandens savybes, aiškinosi, kokios medžiagos teršia upes, jūras ir vandenynus. Tyrinėjimų metu buvo nagrinėjama plastiko ir naftos produktų daroma žala gamtai bei gyvūnijai. Vaikai pristatė eksperimentų rezultatus, darė išvadas ir analizavo gautus duomenis.
Ketvirtajame etape vaikai aiškinosi, kodėl svarbu rūšiuoti atliekas, susipažino su atliekų rūšiavimo konteinerių spalvų reikšmėmis ir dalyvavo praktinėse veiklose. Buvo atliktas STEAM eksperimentas „Išvalykime ežerą“, kurio metu vaikai praktiškai bandė išvalyti imituotą užterštą vandenį. Jie mokėsi teisingai rūšiuoti atliekas ir aptarė jų perdirbimo naudą.
Projekto veiklose aktyviai dalyvavo ir vaikų tėvai. Kartu su vaikais jie iš antrinių žaliavų kūrė darbelius paukščių tema. Sukurti darbai buvo eksponuojami kūrybinių darbų parodoje „Nauji daiktai antram gyvenimui. Paukščiai“.
Praktinės veiklos, STEAM eksperimentai ir tyrinėjimai skatino vaikų gamtos pažinimą, padėjo suprasti ekologijos ir aplinkosaugos reikšmę žmogui bei visai gyvybei Žemėje. Vaikai suprato, kodėl negalima teršti gamtos ir vandens telkinių, išmoko rūšiuoti atliekas, sužinojo, kaip iš sėklos išauga augalas ir kodėl vanduo yra būtinas gyvybei. Projekto metu stiprėjo vaikų bendradarbiavimo įgūdžiai, atsakomybės jausmas ir gebėjimas dirbti komandoje siekiant bendro tikslo.
Ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytojos Daiva Čeidienė, Margarita Stasevičienė
Tikslas. Skatinti vaikų pažintinius, matematinius ir tyrinėjimo gebėjimus, stebint gyvąją gamtą, matuojant, eksperimentuojant su kliūtimis bei ugdant pagarbą gyvūnams.
Hipotezė. Sraigės juda lėtai, tačiau geba įveikti fizines kliūtis (akmenis, šakas) ir reaguoja į aplinką, o jų judėjimo greitis skiriasi priklausomai nuo sraigės dydžio ar individualių savybių.
Veiklos eiga. Mokytoja atsineša sraiges permatomame kibirėlyje. Vaikai jas skaičiuoja, apžiūri iš visų pusių. Sraigės paleidžiamos ant tyrinėjimo stalo. Vaikai jas lygina (didesnė, mažesnė) ir liniuote matuoja jų kiautų bei kūno ilgį. Naudodami lupas ir tyrinėjimo indus, vaikai tyrinėja sraigių ūsus, akis, burną, pėdos judėjimą ir paliekamą gleivių žymę. Ant stalo padedami akmenukai ir šakelės. Vaikai stebi, kaip sraigės reaguoja: ar jas apeina, ar perlipa (stebėta, kad sraigės kliūtis perlipo). Ant stalo nubrėžiamos starto ir finišo linijos. Kelios sraigės pastatomos prie starto ir stebima, kuri greičiausiai įveiks atstumą. Po veiklos vaikai sraiges išnešė atgal į jų namus, į pievelę.
Išvada. Sraigės yra lanksčios ir turi stiprią pėdą – jos lengvai perlipa šiurkščius akmenis ir apvalias šakas, nepažeisdamos savo kūno. Sraigių dydžiai skiriasi (išmatuota liniuotėmis), o jų judėjimo greitis varžybose nėra vienodas. Sraigės juda lėtai, bet tikslingai įveikia atstumus ir fizines kliūtis, ieškodamos kelio pirmyn.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su bičių gyvenimu, jų svarba gamtai ir žmonėms, ugdyti kūrybiškumą, tyrinėjimo ir bendradarbiavimo gebėjimus atliekant praktines ir menines veiklas.
Hipotezė. Bitės yra svarbios gamtai ir žmonėms, nes jos apdulkina augalus ir gamina medų.
Veiklos eiga. Diena buvo pradėta trumpu susipažinimu su bite – vaikai sužinojo, kaip ji atrodo, kur gyvena ir kuo yra svarbi gamtai. Pokalbio metu vaikai aptarė bičių reikšmę augalams ir žmonėms. Vėliau visi ragavo medų, apibūdino jo skonį, kvapą bei spalvą. Vaikai taip pat aptarė, kuo medus naudingas žmonių sveikatai ir kam žmonės jį naudoja kasdienybėje. Stebėdami bites gyvojoje gamtoje vaikai lavino kalbinius gebėjimus mėgdžiodami jų skleidžiamą garsą, plėtė žodyną ir susipažino su naujais žodžiais: geluonis, avilys, nektaras. Kūrybinei veiklai vaikai naudojo antrines žaliavas – kiaušinių dėklus ir tualetinio popieriaus ritinėlius. Kurdami darbelius jie lavino kūrybiškumą, smulkiąją motoriką, spalvų pažinimą bei bendradarbiavimo įgūdžius.
Išvada. Vaikai sužinojo, kad bitės yra labai svarbios gamtai ir žmonėms, nes jos apdulkina augalus, padeda augti vaisiams bei daržovėms ir gamina medų. Ragaujant medų bei aptariant jo skonį, kvapą ir naudą sveikatai, vaikai pagilino žinias apie bičių teikiamą naudą žmogui. Veiklos metu vaikai plėtė žodyną, ugdė pažinimo gebėjimus, smalsumą, kūrybiškumą bei bendradarbiavimo įgūdžius. Hipotezė pasitvirtino – vaikai suprato, kad bitės yra svarbios gamtai ir žmonėms.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Tyrinėti pienės pūko savybes, stebėti, kaip jis reaguoja į vandenį, ugdyti vaikų smalsumą, tyrinėjimo ir stebėjimo gebėjimus.
Hipotezė. Ar pienės pūkas sušlaps panardintas į vandenį?
Veiklos eiga. Su „Nykštukų“ grupės ugdytiniais buvo kalbamasi apie pievose augančias pienes ir jų pūkus. Vaikai pievoje ieškojo pienių pūkų, stebėjo jų sandarą ir aiškinosi, kad pūko apačioje esanti sėklytė padeda pienėms plisti vėjo pagalba. Stebėdami lengvus ir purius pūkelius, vaikai ėmė svarstyti, kas nutiktų jiems sušlapus. Ugdytiniai spėliojo, kad panardintas į vandenį pienės pūkas sušlaps ir subliukš. Norėdami tai patikrinti, jie pienės pūką panardino į stiklinę su vandeniu ir ištraukė. Vaikai nustebo pastebėję, kad pūkas liko sausas ir purus. Eksperimentas buvo pakartotas dar kartą, tačiau rezultatas nepasikeitė. Tyrinėdami pienių pūkelius, ugdytiniai pastebėjo, kad jų koteliai reaguoja į skirtingus skysčius – vandenyje susisuka, o druskingame vandenyje pradeda tiesintis. Vaikai svarstė, kas galėtų nutikti panardinus pūkelius į karštą vandenį. Prieš poilsį vaikai klausėsi ramios pasakos „Ką sapnavo pienės pūkas“.
Išvada. Pienės pūkas, panardintas į vandenį, nesušlampa ir nesubliūkšta. Vaikai pastebėjo, kad pūko plaukeliai apsaugo jį nuo vandens – tarp jų lieka oro, todėl pūkas išlieka lengvas ir purus. Taip pat ugdytiniai sužinojo, kad pienės koteliai reaguoja į skirtingus skysčius, o gamtoje net mažiausi augalai turi ypatingų savybių, padedančių jiems augti ir plisti.
„Nykštukųׅ“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Balandžio 27–29 dienomis darželyje vyko įdomi ir prasminga STEAM savaitė, kurios metu vaikai tyrinėjo, eksperimentavo, programavo, kūrė ir mokėsi per patirtį. Veiklose dalyvavo „Nykštukų“, „Pelėdžiukų“, „Drugelių“ ir „Kiškučių“ grupių ugdytiniai.
Balandžio 27 d. vyko mokytojos Arnės organizuota atvira STREAM veikla „Programuojame pasaką“. Vaikai, naudodamiesi edukaciniu robotuku „Mind“, spalvotu kilimėliu, pasakos „Vilkas ir trys paršiukai“ paveikslėliais bei veltinio veikėjais, mokėsi programuoti robotuko kelią. Jie skaičiavo žingsnius, numatė kryptis, sudarė komandų sekas, taisė klaidas ir robotukui sustojus prie paveikslėlio nuosekliai sekė pasaką. Veikla skatino loginį mąstymą, kalbinius gebėjimus, kūrybiškumą ir bendradarbiavimą.
Balandžio 28 d. vaikai dalyvavo mokytojos Virginijos organizuotoje veikloje „Lietus stiklainyje“. Eksperimento metu ugdytiniai pylė vandenį į stiklines, kūrė „debesėlius“ iš skutimosi putų ir pipetėmis lašino mėlynai nudažytą vandenį. Stebėdami, kaip spalvotas vanduo skverbiasi per putas ir leidžiasi žemyn, vaikai aiškinosi, kaip atsiranda lietus. Kiekvienas galėjo sukurti savo „lietų“ ir patirti atradimo džiaugsmą.
Balandžio 29 d. vyko mokytojos Daivos organizuota veikla „Miško slapukės – gyvalazdės“. Vaikai tyrinėjo gyvalazdes, stebėjo jų išvaizdą, skaičiavo kojeles, aptarė kūno formą, spalvą ir gebėjimą slėptis aplinkoje. Naudodami didinamuosius stiklus, ugdytiniai aiškinosi, kodėl gyvalazdės panašios į šakeles ir kaip tai padeda joms išgyventi. Vėliau iš šakelių, lanksčių vielučių, plastilino ir akyčių vaikai kūrė savo gyvalazdžių modelius.
STEAM savaitės veiklos suteikė vaikams daug teigiamų emocijų, naujų žinių ir praktinių patirčių. Ugdytiniai mokėsi tyrinėti, kelti klausimus, ieškoti sprendimų, bendradarbiauti ir džiaugtis ne tik rezultatu, bet ir pačiu pažinimo procesu. Džiaugiamės vaikų smalsumu, aktyvumu, kūrybiškumu ir noru atrasti pasaulį!
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Per kūrybinį eksperimentavimą lavinti vaikų smulkiąją motoriką, stebėjimo gebėjimus ir supažindinti su paprastais gamtos bei mokslo reiškiniais.
Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai kruopščiai vyniojo rankšluostinio popieriaus skiautę ant pieštuko, ją suspaudė ir spalvino flomasteriais, kūrybiškai dekoruodami savo vikšrelius. Kai kuriems vaikams prireikė pagalbos, tačiau visi aktyviai įsitraukė į kūrybinį procesą. Didžiausią susižavėjimą sukėlė eksperimentas su vandeniu – vaikai stebėjo, kaip užlašintas vanduo „atgaivina“ vikšrelį, spalvos susilieja, o pats vikšrelis pradeda judėti.
Išvada. Ši STEAM veikla skatino vaikų pažinimo džiaugsmą, smalsumą, kūrybiškumą, tyrinėjimo įgūdžius bei gebėjimą stebėti ir daryti atradimus.
Grupės mokytoja Valdonė Kuncienė
Tikslas. Aptarti vandens ciklą gamtoje ir atliekant eksperimentą stebėti, kaip susidaro lietus.
Hipotezė. Ar galima sukurti lietų stiklinėje?
Veiklos eiga. Su vaikais buvo kalbamasi apie pavasario gamtos reiškinius, vieną iš jų – lietų. Ugdytiniams buvo pasiūlyta atlikti eksperimentą ir sukurti lietų stiklinėje. Vaikai noriai įsitraukė į veiklą. Į stiklinę jie pripylė vandens, ant viršaus užpurškė skutimosi putų, kurios simbolizavo debesis. Į kitą indelį įpylė vandens ir jį nuspalvino mėlynos spalvos guašu. Pipetėmis vaikai lašino spalvotą vandenį ant „debesų“ ir stebėjo, kaip pro putas pradeda skverbtis mėlyni lašeliai – „lietus“.
Išvada. Vaikai eksperimento metu susipažino su vandens ciklu gamtoje, suprato, kaip debesyse kaupiasi vanduo ir kaip susidaro lietus. Veikla skatino smalsumą, tyrinėjimą bei lavino vaikų smulkiosios motorikos įgūdžius.
Mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su svogūno augimo procesu, skatinti jų smalsumą tyrinėjant, lavinti pojūčius (lytėjimą, uoslę, skonį), ugdyti pažinimo, kalbinius ir savarankiškumo gebėjimus.
Hipotezė. Jeigu vaikai pasodins svogūno galvas į žemę, jas laistys ir prižiūrės, iš jų išaugs laiškai, kuriuos bus galima ragauti?
Veikla. Vaikai tyrinėjo svogūno galvas – jas lietė, lupinėjo, uostė, įvardijo spalvas. Vėliau pylė žemes į indelius ir sodino svogūno galvas, jas įspausdami į žemę. Ant svogūnų dėliojo spalvotus popierinius žiedus, įvardijo jų spalvas, taip pat puošė svogūnus akytėmis, kas suteikė daug teigiamų emocijų. Mažieji reguliariai laistė svogūnus ir stebėjo jų augimą. Augant laiškams, jie fiksavo pokyčius, aptarė, kas vyksta. Užaugus laiškams, stebėjo jų pjovimą, taip pat apžiūrėjo išrauto svogūno šaknis, jas lietė. Toliau vyko praktinė veikla: ugdytiniai plovė laiškus, stebėjo jų pjaustymą, ragavo. Jie taip pat stebėjo, kaip ant duonos tepamas sviestas, patys dėjo supjaustytus svogūnų laiškus ant duonos ir ragavo pagamintą užkandį.
Išvada. Vaikai susipažino su svogūno augimo procesu nuo sodinimo iki vartojimo. Jie suprato, kad augalams augti reikalinga priežiūra – žemė, vanduo ir laikas. Tyrinėdami ir praktiškai veikdami, mažieji lavino savo pojūčius, plėtė žodyną, patyrė daug teigiamų emocijų ir džiaugėsi savo darbo rezultatais.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su skysčių įsigėrimu (absorbcija) ir spalvų maišymusi, lavinant smulkiąją motoriką bei kūrybiškumą.
Hipotezė. Jei ant vatos tamponėlio užlašinsime spalvoto vandens, jis greitai nusidažys, o šalia esančios spalvos susilies ir sudarys naujus atspalvius, taip „pražydindamos“ mūsų medį.
Veiklos eiga. Ant tyrinėjimų stalo padedamos natūralios medžio šakelės – kompozicijos pagrindas. Aplink jas išdėliojami balti vatos tamponėliai – būsimi „žiedai“. Vaikai pipetėmis siurbia vandeniu praskiestus guašo dažus ir atsargiai lašina juos ant vatos tamponėlių. Stebima, kaip vata sugeria skystį ir kaip balta spalva virsta ryškiu „žiedu“. Vaikai skatinami lašinti skirtingas spalvas ant to paties tamponėlio kraštų ir stebėti, kaip jos susilieja ir susimaišo (pvz., geltona ir mėlyna virsta žalia).
Išvados. Vata yra akyta medžiaga, kuri gerai sugeria skysčius (veikia kapiliarumo principas). Naudojant pipetes ir skystus dažus galima išgauti įvairius naujus atspalvius tiesiog ant „žiedo“. Medis „pražydo“ ne tik dėl spalvų, bet ir dėl vaikų kantrybės bei tikslių rankų judesių valdant pipetę.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Atrasti ir susipažinti su gamtine medžiaga darželio kieme, skatinti kūrybiškumą ir saviraišką.
Hipotezė. Ar pavyks „Emociukams“ užauginti plaukus?
Veiklos eiga. Veiklai atlikti buvo pasirinkta darželio kiemo teritorija, o gamtinė aplinka tapo erdvia mokymosi vieta. Vaikai prisiminė ir pakartojo emocijų pavadinimus. Vėliau jie rinko įvairią gamtinę medžiagą – lapus, šakeles, spyglius, samanas, pirmųjų pavasario gėlyčių žiedus, medžių drožles. Įsitraukę į kūrybinį procesą, vaikai kūrė „Emociukams“ plaukus. Pastebėta, kad ši veikla skatino vaikų smalsumą, kūrybinį mąstymą, lavino bendradarbiavimo įgūdžius bei smulkiąją motoriką.
Išvada. STEAM veiklos metu buvo ugdomos šios pasiekimų sritys: aplinkos pažinimas, tyrinėjimas, kūrybiškumas, fizinis aktyvumas, santykiai su suaugusiais ir bendraamžiais, mokėjimas mokytis, kalbinė raiška, problemų sprendimas. Veiklos metu buvo įtvirtinta sąvoka „gamtinė medžiaga“. Smagus mokymasis lauke suteikė džiaugsmo, atradimų bei įkvėpimo.
Žibartonių skyriaus „Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
