Tikslas. Sudaryti vaikams galimybes per patyrimines veiklas susipažinti su sniego savybėmis.

Hipotezė. Ar vaikams įdomu žaisti su sniegu grupėje? Ar sniegas gali pavirsti vandeniu?

Veikla. Veikla prasidėjo linksma dainele apie žiemą. Vaikai aiškinosi, kad žiemą sninga baltas sniegas. Nedrąsiai, bet smalsiai jie kišo pirštukus į sniegą, sėmė jį rankomis, tačiau greitai paleido, pajutę, kad sniegas yra šaltas. Visgi smalsumas nugalėjo – vaikai dėjo sniegą ant delniukų ir stebėjo, kas vyksta. Jie emocingai reagavo pastebėję, kad nuo delno pradėjo lašėti vanduo. Taip vaikai suprato, jog sniegas sušilo, tirpsta ir virsta vandeniu.

Vaikams buvo sudarytos galimybės žaisti su sniegu grupėje: jie lipdė sniego kamuoliukus ir mėtė juos į dėžutę. Kai kurie vaikai bandė sniegą paragauti, tačiau greitai suprato, kad jis yra nevalgomas.

Išvados. Veiklos metu vaikai per pojūčius ir tiesioginę patirtį su sniegu patyrė, kad jis yra baltas, šaltas ir šilumoje tirpsta. Ugdytiniai buvo skatinami tyrinėti, stebėti vykstančius pokyčius bei ugdyti priežasties ir pasekmės suvokimą. Vaikams buvo įdomu ir linksma žaisti su sniegu grupėje.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Išbandyti skirtingus dirbtinio sniego receptus, palyginti jų savybes tarpusavyje ir su tikru sniegu, ugdyti vaikų pojūčius, stebėjimo, lyginimo ir vertinimo gebėjimus.

Hipotezė. Ar dirbtinis sniegas gali būti panašus į tikrą sniegą?

Veiklos eiga. Su „Nykštukų“ grupės ugdytiniais buvo nuspręsta pasigaminti dirbtinį sniegą ir išbandyti du skirtingus jo gamybos receptus. Pasiskirstę į dvi grupes vaikai gamino dirbtinį sniegą: a) iš miltų ir aliejaus, b) iš bulvių krakmolo ir skutimosi putų.

Vaikai maišė produktus, minkė masę, lietė, formavo kamuoliukus ir lipdė besmegenius, taip tyrinėdami skirtingas tešlų struktūras ir jutiminius pojūčius. Vėliau vaikai palygino jo pojūčius su dirbtiniu sniegu – lietė, spaudė, stebėjo spalvą, purumą, lipnumą bei pojūčius rankoms.

Veiklos pabaigoje vaikai reflektavo darbo rezultatus – atliko užduotis lapuose: nupiešė, ką nulipdė iš pasirinkto dirbtinio sniego recepto, emocijų ženklais įvertino, kuris dirbtinis sniegas jiems patiko labiausiai bei palygino dirbtinį sniegą su natūraliu, pažymėdami šypsenėle labiau patikusį.

Išvada. Taip, dirbtinis sniegas gali būti panašus į tikrą sniegą, tačiau jis vis tiek skiriasi savo savybėmis.

Vaikai pastebėjo, kad skirtingi dirbtinio sniego receptai turi nevienodas savybes. Vieniems labiau patiko sniegas iš miltų ir aliejaus, nes buvo švelnus, glotnus ir lengvai lipdėsi, nors nebuvo baltas. Kitiems patiko krakmolo ir skutimosi putų sniegas dėl baltumo ir purumo, tačiau jis sunkiai lipo ir buvo sudėtinga formuoti besmegenius.

Dalis vaikų nusprendė, kad smagiausia žaisti su tikru sniegu, nors pirštukai greitai sušalo ir ilgai žaisti nepavyko.

Grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Supažindinti vaikus su žiemojančiais paukščiais ir jų mitybos ypatumais šaltuoju metų laiku. Ugdyti vaikų empatiją gamtai, lavinti smulkiąją motoriką bei tyrinėti skirtingų medžiagų (riebalų ir sėklų) savybes bei jų sąveiką.

Hipotezė. Riebalai (taukai) veikia kaip „klijai“, kurie sukimba su sėklomis ir kruopomis, o sustingę lauke virsta tvirtu, paukščiams lengvai pasiekiamu energijos šaltiniu.

Veiklos eiga. Vaikai apžiūrėjo ir lietė veiklai skirtus ingredientus – sėklas, kruopas ir taukus, aptarė jų savybes bei paukščių mitybos ypatumus žiemą. Rankomis minkė taukus, formavo rutuliukus ir stebėjo, kaip nuo rankų šilumos jie minkštėja. Suformuotus rutuliukus ir taukais pateptus popieriaus ritinėlius apvoliojo sėklų bei kruopų mišinyje, pritvirtino virveles. Pagaminti lesalo gaminiai buvo išnešti į lauką ir pakabinti ant medžių, stebint, kaip šaltyje taukai sukietėja.

Išvados. Riebalai šilumoje minkštėja, o šaltyje kietėja, todėl gali sujungti birias medžiagas į tvirtą visumą. Sėklos ir kruopos yra svarbus paukščių energijos šaltinis žiemos metu. Naudojant paprastas priemones buvo sukurti funkcionalūs ir tvirti lesalo gaminiai. Veiklos metu vaikai lavino smulkiąją motoriką, skaičiavo ir lygino gaminių dydžius, bei praktiškai prisidėjo prie paukščių globos.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Skatinti vaikus tyrinėti sniego savybes pasitelkiant pojūčius ir mokslinius metodus. Supažindinti su sniego struktūra, tirpimo procesu bei medžiagų sąveika (druska, vanduo), kartu lavinant kūrybiškumą per meninę raišką.
Hipotezė. Sniegas greičiausiai ištirps tame inde, į kurį bus įpilta šilto vandens arba užberta druskos, o lėčiausiai – paliktas kambario temperatūroje be jokių priedų.
Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai sensoriniu būdu tyrinėjo sniegą: per didinamuosius stiklus stebėjo jo struktūrą, snaigių formas ir kristalus, lietė, uostė bei aptarė patiriamus pojūčius. Vėliau buvo paruošti trys indai su vienodu sniego kiekiu: viename sniegas pabarstytas druska, kitame – užpiltas vandeniu, trečiame paliktas be priedų kambario temperatūroje. Vaikai stebėjo tirpimo greitį, sniego tekstūros ir tūrio pokyčius. Kūrybinėje dalyje pipetėmis lašino spalvotą vandenį ant sniego, stebėjo spalvų sklidimą ir kuriamus raštus.
Išvados. Druska pagreitina sniego tirpimą, nes skaido ledo kristalus (mažina užšalimo temperatūrą). Vanduo taip pat pagreitina tirpimą dėl šilumos mainų. Lėčiausiai tirpsta natūraliai stovintis sniegas.
Per didinamąjį stiklą vaikai pamatė, kad sniegas sudarytas iš mažų kristalų. Nors sniegas atrodo baltas, ištirpęs jis tampa skaidriu vandeniu.
Sniegas yra puiki medžiaga menui – jis sugeria drėgmę ir leidžia spalvoms „keliauti“ paviršiumi, sukurdamas unikalius, laikinus vaizdus.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Skatinti vaikų saviraišką, kūrybiškumą, išsiaiškinti vandens ir ledo kintamąsias savybes.
Hipotezė. Kas atsitiks sušaldžius vandenį balionuose?
Veiklos eiga. Ugdomosios veiklos metu vaikai pylė šaltą vandenį į apvalios formos balionus. Užrištą balioną su vandeniu išnešėme į lauką, kur vyravo minusinė temperatūra. Kitą dieną baliono viduje radome sušalusį vandenį – ledo rutulį. Tada vaikai rutulius nuspalvino pasirinkta spalva ir jie virto – spalvotais kamuoliais.
Išvada. Vaikai pastebėjo, kad pliusinėje temperatūroje (šiltoje patalpoje) ledo rutuliai tirpsta, o vandens tankis šąlant didėjo. Ugdytiniai sužinojo, kad minusinėje temperatūroje vanduo virsta į ledą, o pliusinėje temperatūroje ledas virsta į vandenį, kad ledas yra kietas, šaltas, o vanduo bespalvis ir beskonis. Apvalaus baliono pagalba pavyko išgauti rutulio formos ledą. STEAM veiklos metu buvo ugdomos šios pasiekimų sritys: aplinkos pažinimas, sakytinė kalba, santykiai su bendraamžiais, tyrinėjimas, kūrybiškumas, emocijų suvokimas ir raiška.

                                          Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, smalsumą ir pažinimą, eksperimentuojant su netradicinėmis piešimo priemonėmis, tyrinėjant skirtingų medžiagų savybes bei ugdant stebėjimo ir eksperimentavimo gebėjimus, taikant STEAM elementus.

Hipotezė. Jei naudosime skirtingo storio siūlus, linijos piešinyje skirsis savo storiu ir ryškumu.

Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai tyrinėjo netradicinį piešimo būdą – piešimą siūlais. Veiklai buvo paruošti skirtingo storio ir tekstūros siūlai, guašas bei balto popieriaus lapai. Pirmiausia vaikai apžiūrėjo siūlus, juos lygino tarpusavyje, nustatė, kurie yra plonesni, o kurie storesni, lietė juos ir apibūdino pojūčius. Vėliau siūlus mirkė į guašą ir stebėjo, kaip dažai įsigeria į skirtingo storio siūlus bei kaip jie atsispindi ant popieriaus. Piešdami vaikai eksperimentavo su įvairiais judesiais: siūlus tempė, lenkė, sukiojo, dėliojo, traukė tiesiai ar vingiuotai. Veiklos metu stebėjo, kaip keičiasi piešinio linijų storis, ryškumas ir forma, priklausomai nuo siūlo storio ir judesio pobūdžio.

Išvada. Vaikai pastebėjo, kad siūlų storis daro įtaką piešinio išvaizdai: storesni siūlai palieka platesnes, ryškesnes linijas, o plonesni – smulkesnes ir tikslesnes.

Grupės mokytoja Benita Jakaitytė

Tikslas. Padėti vaikams užrašyti, pažinti, įvardinti savo vardo raides. Eksperimentavimo būdu prisiminti popieriaus, markerio, flomasterių, folijos ir vandens savybes bei išsiaiškinti, kaip jos sąveikauja tarpusavyje.

Hipotezė. Ar nusispalvins balto popieriaus lapeliai ir ar išliks užrašytos raidės?

Veiklos eiga. Vaikai ant balto popieriaus lapelių su markeriu užsirašė savo vardo raides, jas įvardino, suskaičiavo. Nuspalvino įvairiomis flomasterių spalvomis folijos gabalėlius. Tuomet, naudodami pipetes, ant jų lašino vandenį ir dėjo lapelius. Atkėlus lapelius vaikai pastebėjo, kad pasiskirstęs ant folijos vanduo juos nuspalvino. Pasiskleidusios spalvos susimaišė ir pakeitė baltą lapelių foną, o  markeriu užrašytos raidės liko ryškios.  Stebėdami ir diskutuodami ugdytiniai aiškinosi popieriaus, markerio, flomasterių, folijos ir vandens savybes.

Išvada. Eksperimentas pavyko. Flomasterių spalvos sureagavo su vandeniu, folija sulaikė vandenį ir leido spalvoms pasklisti, nuspalvinti lapelius. Lapeliai tapo dar mielesni, o raidės liko ryškios. Tai patvirtino iškeltą hipotezę. Vaikams ši veikla buvo įdomi, įtraukianti.

 „Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė

Tikslas. Skatinti vaikus pažinti skaičius, lavinti smulkiąją motoriką, rankų ir akių koordinaciją.

Hipotezė. Ar vaikams pavyks, naudojant žnyples, ištraukti kinetiniame smėlyje pasislėpusius skaičius?

Veiklos eiga. Vaikai mokėsi pažinti skaičius. Siekiant padidinti susidomėjimą, skaičiai buvo paslėpti kinetiniame smėlyje. Naudodami žnyples, vaikai ieškojo skaičių, o juos radę įvardijo. Kartu su mokytoja jie ieškojo tokių pačių skaičių grupėje tarp žaislų ir aplinkoje esančių daiktų.

Išvada. Veiklos metu vaikai žaisdami patyrė atradimo džiaugsmą, bendradarbiavo tarpusavyje ir aktyviai įsitraukė į užduotis. Darbas su kinetiniu smėliu lavino smulkiąją motoriką bei tobulino rankų ir akių koordinacijos įgūdžius. Ši veikla skatino vaikų domėjimąsi skaičiais ir jų pažinimą.

                                                                                         „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Tyrinėti, išbandyti sniego galimybes,  sodos ir acto  reakcijas, pažinti ir įvardinti Lietuvos vėliavos spalvas, sukurti ugnikalnį ir visiems kartu patirti geras emocijas.

Hipotezė. Ar galime sniege padaryti spalvotus sniego ugnikalnius?

Veiklos eiga. Šaltą sausio dieną, minint Sausio 13-ąją, vaikai dalyvavo atradimų ir eksperimentų veikloje. Jie įvardijo Lietuvos vėliavos spalvas ir aptarė, kad sniegas šilumoje tirpsta. Vaikams buvo iškeltas klausimas, ar galima sniege sukurti spalvotus ugnikalnius. Pirmiausia buvo aptarta, kas yra ugnikalnis ir kaip jis atrodo. Ant stalo pastatytas dubuo su sniegu, sniege įstatyti trys indeliai – krateriai. Į juos vaikai dėjo sodą, indų ploviklį, pasirinktą spalvą ir actą. Stebėta, kaip sniege „išsiveržia“ spalvoti ugnikalniai. Vaikai džiaugėsi pavykusiu eksperimentu ir tyrinėjo spalvotą sniegą.

Išvada. Veiklos metu vaikai išbandė sniego, sodos ir acto reakcijas, sėkmingai sukūrė spalvotus sniego ugnikalnius, įtvirtino Lietuvos vėliavos spalvas, lavino tyrinėjimo ir kūrybiškumo gebėjimus bei patyrė teigiamas emocijas.

Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė

Tikslas. Skatinti vaikų pažintinius ir tyrinėjimo gebėjimus, lavinti smulkiąją motoriką bei rankų ir akių koordinaciją, naudojant žnyples sniege paslėptoms raidėms surasti ir jas grupuoti pagal spalvas.

Hipotezė. Ar visas raides sniege pavyks rasti lengvai?

Veiklos eiga. Vaikai buvo pakviesti tyrinėti padėklus su sniegu ir pasvarstyti, kas galėtų juose slėptis. Prieš pradedant veiklą vaikai svarstė, ar visas raides sniege pavyks rasti lengvai ir kokiu būdu jų paieška būtų sėkmingiausia. Kad rankos liktų šiltos ir būtų patogu dirbti, vaikams buvo pasiūlytos žnyplės, kuriomis jie ieškojo sniege paslėptų raidžių. Rastas raides vaikai rūšiavo pagal spalvas, skaičiavo jų kiekį ir lygino, kurių spalvų raidžių rado daugiau. Veiklos metu vaikai stebėjo sniego savybes, pastebėjo, kaip sniegas byra ir tirpsta, bei aptarė, ar tai turėjo įtakos raidžių paieškai.

Išvada. Tyrinėdami sniegą vaikai suprato, kad jis gali slėpti įvairius daiktus, o jų paieška reikalauja kantrybės ir tikslumo. Naudodami žnyples kaip įrankį ir rūšiuodami raides pagal spalvas, vaikai ugdė technologinius, matematinius ir pažintinius gebėjimus.

Grupės mokytoja Benita Jakaitytė