Įstaigos emblema
Tikslas. Sudominti ugdytinius maisto gamyba, kepant kalėdinius sausainius.
Hipotezė. Ar galime patys išsikepti kalėdinių sausainių?
Veiklos eiga.
„Nykštukų“ grupės vaikai kalbėjosi apie labai laukiamas Kalėdas. Pasidalinę patirtimis, kaip ruošiasi šiai šventei, ir įvardinę mėgstamiausias šventinio laikotarpio veiklas su tėveliais, vaikai nudžiugo gavę galimybę darželyje patys išsikepti kalėdinių sausainių.
Ugdytiniai minkė paruoštos tešlos gabaliukus, juos kočiojo ir pasirinktomis formelėmis spaudė įvairių formų sausainius: žvaigždutes, namelius, eglutes, širdeles, mėnulius, varpelius ir kt. Sausainius, padedant darželio virėjoms, kepė darželio virtuvėje.
Gamino glajų sausainiams: matavo, dėjo ingredientus pagal receptą ir su mokytojos pagalba maišė, kol pasiekė reikiamą tekstūrą. Glajumi puošė ir gardino iškeptus sausainius.
Išvados. Patiems išsikepti kalėdinių sausainių pavyko puikiai! Vaikai patyrė daug džiugių emocijų, ragavo glajaus ingredientus, glajų ir sausainius. Parsinešę savo keptus kalėdinius sausainius namo, vaišino šeimos narius.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Tikslas. Sukonstruoti snaigę.
Hipotezė. Ar galima sukonstruoti statinį panašų į snaigę?
Eiga. Susipažinus su priemonėmis (zefyriniai saldainiai ir dantų krapštukai) ir pasitelkiant kūrybiškumą, konstruoti snaigę. Ugdytiniai stengėsi padaryti snaigę apvalios formos.
Išvada. Net ir iš dantų krapštukų ir zefyrinių saldainių sukonstruoti snaigę galima. Tereikia žinoti, kaip snaigė atrodo iš arti, pasitelkti kūrybiškumą ir kruopščiai padirbėti.
„Kiškučių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
Tikslas. Sudominti vaikus netradicinėmis piešimo technikomis, lavinti kūrybiškumą, pažintinius gebėjimus, patirti atradimo džiaugsmą.
Hipotezė. Ar pavyks nupiešti eglę panaudojant burbulinę plėvelę?
Veiklos eiga. Vaikai ant plėvelės nusipiešė eglės kontūrus, iškirpo. Burbulinę pusę nuspalvino guašu ir kaip antspaudą dėjo ant popieriaus, atsargiai nuėmė. Dažams išdžiūvus, priklijavo trūkstamas detales.
Išvada. Vaikams pavyko nupiešti eglutę. Jie sužinojo, kad siuntiniams pakuoti naudojamų priemonių nereikia skubėti išmesti, nes tiek kartoną, tiek burbulinę plėvelę galima panaudoti kūryboje.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Virtualios realybės (VR) technologijos atveria naujas galimybes ugdymui, o edukacija „Žalioji žinutė“ yra puikus pavyzdys, kaip naujausi sprendimai gali prisidėti prie ekologinio švietimo.
Gruodžio 16 d. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo interaktyvioje edukacijoje, kuri padeda vaikams gilinti savo žinias apie ekologiją, tvarų gyvenimo būdą ir planetos apsaugą, tuo pačiu skatindama juos aktyviai veikti ir keisti savo kasdienius įpročius.
Edukacija „Žalioji žinutė“ padėjo vaikams suprasti sudėtingus ekologinius procesus, tokius kaip klimato kaita, atliekų tvarkymas ir biologinė įvairovė. VR technologija leido vaikams „iš arti“ pamatyti, kaip žmonių veiksmai daro įtaką gamtai, patys „rinko“ šiukšles, stebėjo atliekų perdirbimo procesus.
„Žalioji žinutė“ – tai modernus, interaktyvus būdas mokyti ekologijos ir skatinti darželio ugdytinius tapti atsakingais žemės gyventojais.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Hipotezė. Ar galiu iš druskos ir lipalo pagaminti snaigę?
Tikslas. Atlikdami eksperimentą su druska ir lipalu, stebės, kaip druska sugeria vandenį ir kaip druska plinta per druską.
Veiklos eiga:
- Ant balto popieriaus pieštuku nupiešti apskritimą ir išsikirpti, nusipiešti snaigės kontūrus.
- Piešinio liniją aptepti lipalu.
- Kol lipalas dar neišdžiūvo, gausiai apibarstyti druska. Palikti keletą minučių, kad lipalas su druska sustingtų. Po to atsargiai nukratyti druskos perteklių.
- Teptuku švelniai užlašinti keletą lašelių spalvoto vandens ant druskos. Spalva pasklis per druską, sukurdama įdomų efektą.
- Palikti kūrinį išdžiūti.
Išvada. Eksperimento metu vaikai matė, kaip druska sugeria vandenį, o spalva plinta per druską sukurdama snaigę.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Įsitikinti, kad žvakėms degti reikalingas deguonis.
Hipotezė. Ar užges žvakės uždengus jas stiklainiu?
Veiklos eiga. Vaikai uždegė žvakutes ir uždengė jas stiklainiais. Stebėjo, kaip neužpučiamos žvakės užgęsta. Ilgiausiai degė žvakelė, kuri buvo uždengta didesniu stiklainiu.
Išvada. Ugdytiniai pastebėjo, kad didesniu stiklainiu uždengta žvakė dega ilgiau. Sužinojo, kad degimo procesui reikalingas deguonis, kurio yra ore.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su meninės kūrybos technika, skatinti kūrybiškumą, ugdyti smulkiosios motorikos įgūdžius, ugdyti gebėjimą stebėti bei analizuoti rezultatus.
Hipotezė. Kas įvyksta, kai vaškinėmis kreidelėmis nupieštas piešinys yra padengiamas vandeniniais dažais?
Veikla:
- Mokytoja ant vaikams paruoštų popieriaus lapų baltos ir gelsvos spalvos kreidelėmis nupiešė širdelių.
- Vaikai akvareliniais dažais dengė paruoštus popieriaus lapus su vaškinių kreidelių piešiniais.
- Vaikai stebėjosi ir mėgavosi, matydami procesą: užtepus dažų ant lapo, pamatė linijas, o padengus didesnį plotą – širdeles.
- Vaikai nešė ir kabino savo išdžiūvusius darbelius parodėlei. Daugelis atpažino ir rodė savo piešinius, jais grožėjosi.
Išvada. Kai lapas yra dengiamas vandeniniais dažais, išryškėja vašku nupiešti piešiniai.
Grupės mokytoja Arnė Budavičienė
Tikslas. Naudodami pačių surinktą gamtinę medžiagą, bendradarbiaudami tarpusavyje, vaikai sukurs ežiuką.
Hipotezė. Ar galima iš pušų spygliukų sukurti ežiuką?
Veiklos eiga. Pasivaikščiojimo metu vaikai prisirinko gamtinės medžiagos: spalvotų lapų, sukietėjusių pušies spygliukų, kankorėžių, grybukų. Parsinešę į grupę viską apžiūrėjo, o po to ant ežio trafareto priklijavo ,,spygliukus“, spalvotus lapus ir grybus.
Išvada. Vaikai gali iš pušų spygliukų sukurti ežiuką. Vaikai mokėsi bendradarbiauti tarpusavyje, lavino smulkiąją motoriką, meninę raišką.
Grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Tyrinėti grybus įvairiais būdais, siekiant sužinoti, kaip jie atrodo, ir kur jie auga.
Eiga:
- Plakato analizė. Vaikai tyrinėjo plakatą su grybų paveikslėliais, rodė piršteliu į atpažintą grybą, kurį matė ekrane.
- Vaizdinė medžiaga. Džiaugėsi spalvingais grybų paveikslėliais, iškirptais iš knygelių. Juos klijavo ant rėmo, išklijuoto lipnia juostele. Klijuodami paveikslėlius, įvardijo grybo rūšį ir pasakė, kad jis auga miške.
- Kūrybinė užduotis. Klijavo baltos spalvos popierinius apskritimus ant raudonos grybo kepurės, imituodami grybų išvaizdą.
Išvada. Vaikai išmoko atpažinti grybus, sužinojo jų augimo vietas ir džiaugėsi savo kūrybiniu darbu, sukurdami grybų koliažą.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Tikslas. Laikantis susitarimų bei klausantis instrukcijų, pasigaminti vėjo malūnėlį iš popierinio puodelio Tarptautinei Tolerancijos dienai.
Hipotezė. Ar įmanoma iš popierinio puodelio pasigaminti besisukantį vėjo malūnėlį?
Eiga. Po pokalbio apie toleranciją, pristatytos priemonės: popieriniai puodeliai, dantų krapštukai, šiaudeliai. Vaikai spėjo, ką gi iš jų būtų galima sukonstruoti. Po išsakytų nuomonių ir idėjų, mokytoja pasiūlė pasigaminti besisukantį vėjo malūnėlį. Išsikėlus hipotezę, reikėjo ją patikrinti. Ugdytiniai pažymėjo keturis taškus, kurie atstojo kirpimo liniją, kirpo iki puodelio dugno, puošė, spalvino, klijavo lipdukus, per vidurį pravėrė dantų krapštuką, užmovė šiaudelį. Kiekvienas vaikas pasiekė sėkmę, kuria džiaugėsi.
Išvados. Neskubant, dirbant apgalvotai ir susikaupus, pagaminti vėjo malūnėlį iš popierinio puodelio įmanoma.
„Kiškučių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
