Įstaigos emblema

2024 m. balandžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Kov    
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
2930  
Lankytojai
Šiuo metu: 3
Iš viso: 687604

STEAM naujienos 2024

STEAM dirbtuves „Mąstymo laboratorija“ organizavo Panevėžio r. Pažagienių mokykla-darželis. Į šią kelionę vyko „Pelėdžiukų“ grupės komanda – Viltė, Miglė, Dovydas, Ugnius, Džiugas. STEAM dirbtuvių „Mąstymo laboratorija“ uždaviniai:

  1. Skatinti priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumą ir saviraišką.
  2. Lavinti vaikų meninius, pažintinius gebėjimus, kuriant STEAM užduotis.
  3. Padėti atsiskleisti vaikų saviraiškai ir auginti jų pasitikėjimą savimi.
  4. Stiprinti kritinį mąstymą.
  5. Plėtoti bendradarbiavimą tarp rajono priešmokyklinio ugdymo grupių.

Pradėjome nuo komandų prisistatymų panaudojant savo komandos dalyvių vardus, tada sužinojome STEAM dirbtuvių temą „Aš saugus, tu saugus – mes saugome vieni kitus“. Vaikai dalyvavo viktorinoje apie saugų eismą, naudodamiesi programa „Kahoot“ planšetiniame kompiuteryje. Iš vieno popieriaus lapo gamino kelią, išmatavo. Jis išėjo 5 metrų. Vėliau vaikai turėjo užprogramuoti robotuką Bitutę, kad ji nuvažiuotų nuo kelio pradžios iki galo. Pabaigoje pagamino ženklą iš atšvaitų. Komandos ženklo pavadinimą „Pavasaris jau čia“ visiems pristatė Džiugas.

Dėkoju vaikams už drąsą ir kūrybiškumą.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Atlikti bandymą, parodantį, kaip vandenyje gali nardyti vynuogės.

Hipotezė. Ar gali vynuogės nardyti?

Veiklos eiga:

  1. Į butelį su vandeniu įdėjo keletą vynuogių;
  2. Stebėjo, ką daro vynuogės;
  3. Į kitą butelį su gazuotu vandeniu įmetė keletą vynuogių;
  4. Stebėjo, ką daro vynuogės;
  5. Nupiešė vynuoges butelyje su paprastu vandeniu ir vynuoges butelyje su gazuotu vandeniu.

Išvada.

  1. Vynuogės grimzta į dugną, nes yra sunkesnės už vandenį.
  2. Gazuotame vandenyje vynuogės nardo, nes jos aplimpa angliarūgštės burbuliukais, kurie iškelia vynuoges į paviršių.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Skatinant ugdytinių iniciatyvumą mokytis bei padedant išlaikyti dėmesį ir motyvaciją, buvo pasiūlyta veikla kitokioje aplinkoje – sensoriniame kambaryje tamsoje švytinčiomis lazdelėmis konstruoti šviečiančias raides. Vaikai iš švytinčių lazdelių dėliojo savo vardo pirmą raidę arba visą vardą. Švytinčios lazdelės kėlė susidomėjimą, o sensorinio kambario aplinka padėjo vaikams susikoncentruoti ir ramiai veikti. Ši raidžių veikla yra ne tik puikus smulkiosios motorikos užsiėmimas, bet ir skatinantis būdas ugdytiniams domėtis raidėmis bei jas pažinti tobulėjant savo tempu.

„Nykštukų“ grupės vyresn. mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Sužinoti, kaip pasikeis vanduo, įmerkus į jį spalvotą krepinį popierių.

Hipotezė. Spalvotas krepinis popierius nudažo vandenį.

Veiklos eiga. „Drugelių“ grupės vaikai apžiūrėjo mokytojos atneštą krepinį popierių. Pastebėjo, kad jis vienodo storio, o skiriasi tik spalva. Sukarpė popierių  juostelėmis ir įmerkė į skirtingomis spalvomis pažymėtas stiklines. Kantriai stebėjo, kaip keičiasi vandens spalva. Praėjus kelioms minutėms, vanduo nusidažė skirtingomis spalvomis. Vaikai stiklines papuošė tos pačios spalvos krepinio popieriaus juostelėmis.

Išvados. Vanduo nusidažė krepinio popieriaus spalva. Kuo intensyvesnė popieriaus spalva, tuo vanduo nusidažė ryškiau.

                                                                           „Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Tobulinti vaikų pažinimo sritis, išbandyti naujus potyrius – sodinimą, laistymą, matavimą, auginimą.
Hipotezė. Ar grupėje galima užauginti svogūnų laiškų?
Eiga. Vaikai susipažino su svogūnu: jo spalva, kvapu, forma, pylė žemes į dėžutę, kurioje sodino svogūnus. Pasodinę laistė. Vaikai atliko tyrimą – stebėjo, per kiek dienų svogūnai sudygo, kada pradėjo augti laiškai. Išdygus laiškams, juos matavo su liniuote ir žiūrėjo, kuris laiškas ilgesnis, kuris trumpesnis, kuris didelis, o kuris mažas. Matavimus kartojo kas keletą dienų. Užaugusius laiškus nukirpo, ragavo, uostė ir nunešė į darželio virtuvę, kad virėjos pagardintų ruošiamą maistą.
Išvada. Veiklos metu vaikai susipažino su svogūno ir laiško spalvomis, laiško ilgiu, skoniu, kvapu. Vaikai sužinojo, kad valgyti svogūną sveika. Įtvirtino sąvokas: didelis – mažas, ilgas – trumpas. Išsiaiškino, kokių sąlygų reikia, kad svogūnas augtų.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Sužinoti, kad vieni daiktai vandenyje plūduriuoja, o kiti skęsta.

Hipotezė. Ar mašinos moka plaukti?

Eiga:

1.Vaikai stebėjo ant vandens plūduriuojantį žaisliuką ančiuką.

2. Mažieji leido mašinų modeliukus į vandenį.

3. Plukdė mažus laivelius su spalvotomis burėmis, pūtė, įvardino spalvas.

4. Plukdė didelį laivą.

5. Į laivą dėjo naminių gyvūnų figūrėles, įvardino jas.

6. Iš vandens traukė mašinytes.

Išvada. Plaukia dideli ir maži laivai su keleiviais, o mašinos skęsta.

„Bitučių“ grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Sukonstruoti laivelį ir sužinoti, ko reikia, kad jis plauktų.

Hipotezė. Iš kempinėlės sukonstruotas laivelis plaukia.

Veiklos eiga. Su vaikais diskutavome, kas plaukia vandenyje. Nusprendėme sukonstruoti laivelį. Vaikai, laivelio konstravimui, pasirinko kempinėles. Pirmiausia pasigaminome popierines bures, jas užmovėme ant iešmelio. Pagamintas bures įbedėme į kempinėlės centrą. Laivelius sudėjome į indą, pripiltą vandens. Tačiau jie neplaukė! Nutarėme, kad reikia vėjo. Paėmėme šiaudelius ir pūtėme į bures. Laiveliai pradėjo plaukti. Surengėme net laivelių varžybas, kuris laivelis pirmas pasieks kitą krantą.

Išvados. Iš kempinėlės sukonstruotas laivelis plaukia. Vaikai, sukonstravę laivelius iš kempinėlių, įsitikino, kad kempinėlės yra lengvos ir puikiai plūduriuoja vandenyje. O kad laivelis plauktų, vėją galima sukelti pučiant orą pro šiaudelį.

                                                                                     „Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Išsiaiškinti neįprastus piešimo būdus ir suprasti, kaip tai reikia padaryti.

Hipotezė. Galima piešti ir ant pieno.

Eiga. Vaikai su mokytoja aptarė įvairius piešimo būdus, jų atlikimo techniką. Šiandien vaikams buvo pasiūlyta atlikti eksperimentinį piešimą ant pieno. Į lėkštutes vaikai įpylė pieno, tada su pipete lašino maistinius dažus. Lėkštutėje su pienu vaikai padarė daug spalvotų taškelių. Įmerkė ausų krapštuką su indų ploviklio lašeliu ir beliko stebėti. Dažai pieną ėmė spalvinti įvairiais raštais, spalvos maišėsi tarpusavyje, atsirado nauja spalva. Spalvos ėmė judėti, skleistis, sudarydamos naujus atspalvius.

Išvada. Vaikai pamatė, kad galima piešti ant pieno. Jie sužinojo, kad indų ploviklis, reaguodamas su riebalais, priverčia pieno molekules judėti. Įvyksta cheminė reakcija, piene esantys riebalai ir indų ploviklis bando susijungti ir tai iššaukia spalvų judėjimą. Judėdamos spalvos sukuria vis naujus atspalvius ir vaizdus.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Naudojant įvairius šviesos šaltinius, tyrinėti šešėlio atsiradimą patalpose.

Hipotezė. Šešėlį padaryti galima ir savo grupėje be saulės šviesos.

Eiga.  Vaikai su savo pasigamintais veikėjais kūrė šešėlių pasaką apie barsuką, kuris keliavo į šiltus kraštus. Vieni vaikai savo sukonstruotų statinių šešėlį apipiešė ir jį spalvino, kiti pasirinktos figūros šešėlį apipiešė ir jį nuspalvino. Tada matavo šešėlius ir objektus. Aiškinosi, ar gali būti spalvoti šešėliai.

Išvada. Šešėlį galima padaryti ir savo grupėje be saulės šviesos. Norint sukurti šešėlį, saulės šviesą galima pakeisti kitais šviesos šaltiniais, pvz.: prožektoriumi, staline lempa. Šešėlis atsiranda objektui užstojant šviesą. Kurdami, tyrinėdami šešėlius ir su jais žaisdami, ugdytiniai pastebėjo, kad keičiasi šešėlio dydis, forma bei ryškumas. Naujai sužinojo ir patys išbandė, kad šešėliai gali būti spalvoti, reikia tik skaidraus ir spalvoto daikto, pro kurį sklinda šviesa; pakeitus šviesos šaltinio kampą, gali pasikeisti šešėlio ilgis ir forma, todėl norint jį nupiešti norimo dydžio, reikia reguliuoti tik apšvietimo kampą.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Margarita Stasevičienė ir Giedrė Survilienė

Vasario 14 d. „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai vyko į Panevėžio lopšelį-darželį „Dobilas“ ir dalyvavo įstaigos STEAM laboratorijoje „Dobiliukas“ organizuojamoje veikloje „Tvirtas ir judrus“.

Tikslas. Įgyti žinių apie žmogaus kūną; išbandyti programėlę „Animated drawings“.

Hipotezė. Ar galiu būti tyrinėtojas?

Veiklos eiga. Vaikai atidarė Krekenavos lopšeliui-darželiui „Sigutė“ paštininko paliktą dėžę. Joje rado tyrinėtojo laišką, žemėlapį ir archeologo įrankius. Išsiaiškinę žodžio archeologas reikšmę, aptarę įrankių paskirtį, keliavo į žemėlapyje pirmu numeriu pažymėtą kasinėjimų vietą. Joje, pasinaudodami dėžėje rastais įrankiais, atkasė žmogaus griaučių dalis. Mokėsi pavadinti rastus kaulus, sudėti žmogaus skeletą. Sužinojo, jog rentgeno spindulių pagalba galima pamatyti kiekvieno iš mūsų griaučius. Sekdami žemėlapį, antru numeriu pažymėtoje patalpoje žaidė lėlytėmis, imitavo jų judesius ir išsiaiškino, kad žmogaus kūnui griaučiai suteikia atramą ir formą. Trečiu numeriu pažymėtoje vietoje suko užduočių ratą ir išbandė kūno galimybes įveikdami įvairias judėjimo užduotis. Daugiausiai emocijų sukėlė ketvirtu numeriu pažymėta užduotis – vaikų nupieštų žmogeliukų judėjimas naudojant programėlę „Animated drawings“.

Išvada. Vaikams pavyko tapti tyrinėtojais; žmogaus kaulus galima pamatyti rentgeno spindulių pagalba; žmogui griaučiai būtini atramai ir formai suteikti; programėlė „Animated drawings“ „įdeda“ nupieštiems žmogeliukams kaulus, todėl jie gali judėti.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė