Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Kovo mėnesį Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ vyko Kalbos savaitė „Lietuviškos pasakos ir tarmės“, kurią organizavo švietimo pagalbos specialistės. Visos savaitės metu vaikai leidosi į pažintinę ir kūrybinę kelionę po lietuvių liaudies pasakų, tarmių ir knygų pasaulį.
Pirmąją dieną „Tarmės ir pasakos“ vaikai susipažino su lietuvių tarmėmis ir Lietuvos regionais, aptarė jų išskirtinumus. Jie klausėsi lietuvių liaudies pasakos „Vilkas ir ožiukai“, diskutavo apie veikėjus ir jų poelgius, o kūrybinės veiklos metu spalvino mėgstamiausius pasakos herojus, lavindami vaizduotę ir kalbinius gebėjimus. Antrąją dieną, skirtą lėlių teatrui, vaikai stebėjo lazdelinių lėlių spektakliuką „Vilkas ir ožiukai“. Jie mokėsi susikaupti, atpažinti emocijas, aptarė pasakojimo eigą ir veikėjų elgesį. Vyresnieji ugdytiniai patys inscenizavo šią pasaką, naudodami pirštinines lėles, taip stiprindami kūrybiškumą, saviraišką ir pasitikėjimą savimi. Trečiąją dieną vaikai vyko į Krekenavos miestelio biblioteką. Čia bibliotekininkė supažindino su bibliotekos veikla, papasakojo apie knygų svarbą ir jų pasirinkimą. Vaikai mokėsi atsakingai elgtis su knygomis, rinkosi vaikiškas knygeles, bandė skaityti jų pavadinimus, taip lavindami skaitymo pradmenis ir domėjimąsi knygų pasauliu. Ketvirtąją dieną vyko kūrybinės knygelių gaminimo dirbtuvėlės. Vaikai iš senų žurnaliukų kūrė savo knygeles – rinko, klijavo paveikslėlius, kūrė paprastus pasakojimus. Pristatydami savo darbus, ugdė gebėjimą kalbėti prieš grupę, reikšti mintis ir pasitikėti savimi. Kiti vaikai gamino dovanėles senelių namams – dekoravo kiaušinėlius, ugdė kūrybiškumą, kruopštumą bei empatiją.
Savaitė buvo užbaigiama bendruomenės renginiu senelių globos namuose. Priešmokyklinės ugdymo grupės vaikai, mokytoja ir švietimo pagalbos specialistės aplankė senelius, suvaidino pirštininių lėlių teatro spektakliuką „Vilkas ir ožiukai“, sudainavo dainelę ir padovanojo savo rankų darbo dovanėles. Ši veikla stiprino vaikų socialinius įgūdžius, pagarbą vyresniems, atjautą ir bendruomeniškumo jausmą.
Kalbos savaitė vaikams suteikė daug džiugių emocijų, naujų patirčių ir žinių, skatino domėtis lietuvių kalba, tautosaka bei stiprino bendravimo ir kūrybinius gebėjimus.
Logopedė Lina Sadzevičienė ir specialioji pedagogė, logopedė Kristina Paulauskienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su vandens savybėmis, skatinti smalsumą, ugdyti vaikų supratimą apie vandens taršą ir jos poveikį aplinkai, formuoti atsakingą požiūrį į gamtos saugojimą.
Hipotezė. Jeigu į vandenį įdėsime įvairių medžiagų (cukraus, druskos, dažų, smėlio), vanduo pasikeis.
Veiklos eiga. Vaikai gavo skaidrius indus, kempines, vandens, cukraus, druskos, dažų ir smėlio. Pirmiausia jie į indą įdėjo kempinę ir užpylė vandens, stebėjo, kaip kempinė sugeria skystį. Tuomet į vandenį dėjo cukraus ir stebėjo, kaip jis tirpsta, aptarė, ar vanduo pasikeitė. Vėliau įbėrė druskos ir lygino pokyčius su ankstesniu bandymu. Įlašinus dažų, vaikai pastebėjo aiškų vandens spalvos pasikeitimą. Galiausiai į vandenį įdėjo smėlio ir stebėjo, kad jis netirpsta, o nusėda indo dugne. Veiklos pabaigoje vaikai aptarė, kas atsitiko su vandeniu, kaip jis pasikeitė, ir diskutavo apie užteršto vandens poveikį augalams bei gyvūnams.
Išvados. Druska ir cukrus vandenyje ištirpsta, todėl jų beveik nesimato, tačiau vanduo vis tiek tampa užterštas, nes jame lieka ištirpusių medžiagų. Galime padaryti išvadą, kad užterštas vanduo keičia savo savybes ir jį išvalyti nėra lengva. Šis bandymas parodo, kaip svarbu saugoti vandenį ir jo neteršti, nes gamtoje vandens valymas yra sudėtingas procesas. Vaikai suprato, kad vanduo gali būti lengvai užteršiamas, todėl jį reikia saugoti.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Kovo 18 dieną Ramygalos lopšelyje-darželyje „Gandriukas“ vyko ikimokyklinio amžiaus vaikų viktorina „Ką aš žinau apie Lietuvą“, kurioje dalyvavo trys komandos – iš Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“, Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus bei Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“. Šio renginio tikslas – ugdyti tautiškumo ir pilietiškumo jausmus, meilę savo kraštui bei stiprinti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
Mūsų darželiui atstovavo „Drugelių“ grupės vaikai: Adas, Mantas M., Markas, Matas, Arijus ir Estela. Jie puikiai pasirodė ir sėkmingai atliko visas užduotis.
Dalyviai atpažino lietuviškus pašto ženklus, sudėjo žodį „Lietuva“, įvardijo kuo daugiau žodžių, prasidedančių raide „L“, dėliojo dėlionę su Lietuvos herbu, pasakojo apie mūsų šalyje natūraliai gyvenančius gyvūnus, atpažino medžius, paukščius bei paaiškino, ką simbolizuoja Lietuvos vėliavos spalvos. Paskutinė užduotis buvo kūrybinė – visų trijų komandų vaikai piešė atvirukus, kuriais vėliau draugiškai apsikeitė.
Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad visos komandos surinko po lygiai taškų, todėl šioje viktorinoje nugalėjo draugystė. Visi dalyviai buvo apdovanoti prizais ir grįžo kupini gerų įspūdžių bei džiugių emocijų.
„Drugelių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir smalsumą konstruojant iš LEGO kaladėlių, lavinti problemų sprendimo gebėjimus bei supažindinti su paprastais miesto kūrimo ir statybos principais.
Hipotezė. Ar pavyks sujungus statinius iš LEGO kaladėlių sukurti bendrą miestą?
Veiklos eiga. Vaikams patinka konstruoti įvairius statinius iš LEGO kaladėlių, todėl vieną dieną jie sumanė sukurti miestą. Pirmiausia su vaikais buvo pasikalbėta, kas būna mieste – namai, keliai, parkai, parduotuvės, tiltai. Vaikai dalijosi savo idėjomis ir pasakojo, kokius statinius norėtų pastatyti. Vėliau vaikai pradėjo konstruoti. Vieni statė aukštus namus, kiti – tiltus, parką ar kitus miesto statinius. Konstruodami vaikai bendravo tarpusavyje, tarėsi, kur geriausia pastatyti savo statinį, kad visi kartu galėtų sukurti vieną bendrą miestą. Baigę statyti, visi kartu apžiūrėjo sukurtą LEGO miestą. Vaikai pristatė savo statinius, pasakojo, ką pastatė ir kas vyksta jų sukurtoje miesto dalyje.
Išvada. Iš LEGO kaladėlių tikrai galima sukurti miestą. Vaikai pastatė daug įvairių statinių ir sujungė juos į vieną bendrą miestą. Veiklos metu ugdytiniai patyrė daug džiaugsmo, kūrybiškai reiškė savo idėjas, mokėsi bendradarbiauti ir planuoti. Konstruodami jie lavino smulkiąją motoriką, vaizduotę bei domėjimąsi kūryba ir statyba.
Mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su spalvų maišymu ir parodyti, kaip iš pagrindinių spalvų galima išgauti naujas spalvas.
Hipotezė. Jeigu sumaišysime dvi skirtingas spalvas, galėsime išgauti naują spalvą, panašią į tas, kurios yra vaivorykštėje.
Veiklos eiga. Veiklos pradžioje mokytoja su vaikais aptarė, kas yra vaivorykštė, kokias spalvas joje galime pamatyti ir kiek jų yra. Vaikai apžiūrėjo pagrindines spalvas – raudoną, geltoną, mėlyną ir žalią. Vėliau jie spėliojo ir bandė nusakyti, kas galėtų nutikti, jei būtų sumaišytos dvi skirtingos spalvos. Po spėjimų vaikai pradėjo eksperimentuoti maišydami spalvas: sumaišę raudoną ir mėlyną gavo violetinę, raudoną ir geltoną – oranžinę, o geltoną ir mėlyną – žalią spalvą. Maišydami geltoną ir žalią spalvas vaikai išgavo mėlyną. Gautomis spalvomis vaikai piešė vaivorykštę. Veiklos pabaigoje kartu aptarta, kokias naujas spalvas pavyko sukurti ir ar pasitvirtino jų spėjimai.
Išvada.Vaikai suprato, kad maišant spalvas galima sukurti naujas spalvas. Tyrimo metu jie išgavo violetinę, oranžinę, žalią ir mėlyną spalvas. Hipotezė pasitvirtino.
Mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Išbandyti netradicinį piešimo būdą ant sniego, skatinti vaikų saviraišką ir kūrybiškumą bei paminėti Kovo 11-ąją.
Hipotezė. Ar galima ant sniego nupiešti Lietuvos vėliavą naudojant purškiklius ir guašą?
Veiklos eiga. Su vaikais buvo aptarta, kad rytoj – Kovo 11-oji, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Kalbėtasi, kokia tai šventė ir kuo ji svarbi Lietuvai. Vaikai prisiminė Lietuvos simbolius – himną, herbą ir vėliavą, aptarė, kad per šventes prie namų iškeliama Lietuvos vėliava.
Tuomet buvo iškeltas klausimas, ar ant sniego galima nupiešti Lietuvos vėliavą naudojant purškiklius ir guašą. Vaikai prisiminė Lietuvos vėliavos spalvas ir jų eiliškumą. Lauke buvo pasirinkta vieta ant sniego, vaikai pasirinko purškiklius su guašu. Jie spaudė purškiklių rankenėles, stengėsi valdyti rankų judesius, kad spalvos ant sniego pasiskirstytų plačiai ir tolygiai. Kūrybinis procesas vaikams suteikė daug gerų emocijų ir džiaugsmo.
Išvada. Hipotezė pasitvirtino – naudojant purškiklius ir guašą ant sniego galima nupiešti Lietuvos vėliavą. Vaikai kūrybiškai paminėjo Kovo 11-ąją ir prisiminė Lietuvos simbolius.
Grupės mokytoja Asta Barauskienė
Tikslas. Skatinti vaikų pažinimo gebėjimus, sudarant galimybes patiems sodinti, laistyti, stebėti ir matuoti svogūnų laiškų augimą.
Hipotezė. Ar grupėje galima užauginti svogūnų laiškų?
Eiga. Vaikai, pasižiūrėję trumpą siužetą apie svogūnų sodinimą, sužinojo, kad prieš sodinimą galima nupjauti svogūno viršūnę, tuomet laiškai išdygsta greičiau. Tyrinėdami perpjautą svogūną jie uostė, lietė, ragavo ir aptarė jo savybes. Vaikai sužinojo, kad svogūno laiškai auga į viršų, o šaknys – žemyn į žemę, taip pat kad augalams augti reikalingas vanduo. Kartu su mokytoja vaikai nusprendė atlikti eksperimentą: vienus svogūnus sodino į žemę, o kitus merkė į vandenį. Jie stebėjo, per kiek dienų svogūnai sudygo ir kada pradėjo augti laiškai. Išdygusius laiškus vaikai matavo liniuote, lygino jų ilgį (ilgesnis – trumpesnis, didesnis – mažesnis) ir matavimus kartojo kas kelias dienas. Užaugusius laiškus vaikai nukirpo, juos uostė ir ragavo.
Išvada. Vaikai susipažino su svogūno savybėmis, stebėjo ir matavo laiškų augimą, įtvirtino sąvokas didelis–mažas, ilgas–trumpas. Jie padarė išvadą, kad svogūnų laiškus galima užsiauginti ant palangės, o žemėje pasodinti svogūnai sudygsta greičiau nei pamerkti į vandenį.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su miško gyvūnais, skatinti pažinimą, smalsumą, kalbos, smulkiosios motorikos ir bendradarbiavimo gebėjimus per įvairias žaidybines veiklas.
Hipotezė. Ar vaikai, stebėdami, žaisdami ir tyrinėdami, gali geriau pažinti miško gyvūnus?
Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai ekrane stebėjo miško gyvūnus ir kartu aiškinosi, koks tai gyvūnas, mokėsi juos atpažinti ir įvardyti. Iš maišelio jie traukė gyvūnų figūrėles, jas apžiūrėjo ir pasakė, kokį gyvūną rado. Vėliau vaikai tyrinėjo, ar gyvūnai plaukia – metė figūrėles į vandenį ir bandė jas plukdyti laiveliu. Po to mažieji šoko ratelį, užsidėję karūnas su įvairių miško gyvūnų paveikslėliais. Kitos veiklos metu vaikai tarp pupelių ieškojo paslėptų gyvūnų figūrėlių, jas surado ir sustatė į eilę. Žaisdami prie sensorinio stalo šaukšteliu pylė pupeles iš vienų indų į kitus – iš puodelių į didelius puodus, o iš puodų į dėžutes. Vaikai taip pat žaidė gyvūnų loto žaidimą ir mokėsi atpažinti gyvūnus paveikslėliuose. Veiklos pabaigoje ant dėžės klijavo paveikslėlius su gyvūnų piešinėliais ir kartu kūrė bendrą miško paveikslą.
Išvada. Vaikai aktyviai ir noriai dalyvavo visose veiklose, susipažino su miško gyvūnais, mokėsi juos atpažinti, įvardyti. Stebėdami, žaisdami ir tyrinėdami jie plėtė savo žinias apie miško gyvūnus, todėl hipotezė pasitvirtino – per patyriminę ir žaidybinę veiklą vaikai geriau pažino miško gyvūnus. Atlikdami įvairias užduotis vaikai lavino smulkiąją motoriką, dėmesį, kalbinius gebėjimus, mokėsi bendradarbiauti ir veikti kartu.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Tikslas. Per patyriminę veiklą su vandeniu ugdyti vaikų gebėjimą atpažinti ir vartoti sąvokas „daug“ ir „mažai“, lyginant vandens kiekius.
Hipotezė. Ar vaikai, pilstydami vandenį iš didelio indo į mažas talpas, gebės atskirti, kur yra daugiau, o kur mažiau vandens?
Veiklos eiga. Apžiūrėję ant stalo pastatytą indą su vandeniu, mažas talpas, pipetes, šaukštelius bei laistytuvėlį, vaikai panoro viską paliesti, išbandyti, ir sušlapti pirštukus. Pakviesti pilstyti vandenį iš didelio indo į mažesnes talpas pasirinktomis priemonėmis, vaikai pradėjo semti, lašinti ir pilstyti vandenį bei stebėti, kaip talpos pildosi. Veiklos metu buvo įvardijamos sąvokos „daug“ ir „mažai“. Kai talpos prisipildė skirtingu kiekiu vandens, jos buvo pastatytos šalia viena kitos ir kartu su vaikais lyginamos, ugdytiniai buvo skatinami stebėti ir palyginti vizualiai. Per šią patyriminę veiklą su vandeniu vaikai, tyrinėdami ir lygindami, pradėjo formuoti kiekio suvokimo pradmenis ir gebėjimą atskirti sąvokas „daug“ ir „mažai“.
Išvada. Vaikai, pilstydami vandenį iš didelio indo į mažas talpas, pradėjo suprasti ir atskirti sąvokas „daug“ ir „mažai“.
„Boružėlių“ vaikų Benita Jakaitytė
„Pelėdžiukų“ grupės vaikų komanda dalyvavo Panevėžio rajono priešmokyklinio amžiaus vaikų konkurse „Pažink Lietuvą žaisdamas“, kuris buvo skirtas smagiai ir kūrybiškai plėsti vaikų žinias apie Lietuvą. Renginys vyko Smilgių ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo skyriuje, jaukioje ir draugiškoje atmosferoje, kupinoje vaikų smalsumo, bendravimo ir džiugių emocijų.
Renginio pradžioje organizatoriai šiltai pasveikino dalyvius ir supažindino su konkurso eiga bei laukiančiomis veiklomis. Vėliau komandos trumpai prisistatė. Mūsų komanda pristatė Krekenavos krašto lankytinas vietas. Vytautas papasakojo apie Pašilių stumbryną – vietą, kur galima iš arti pamatyti didingus Lietuvos miškų gyventojus. Selina pristatė Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų baziliką – vieną įspūdingiausių šio krašto sakralinių pastatų. Donatas supažindino su pažintiniu taku Nevėžio upės slėnyje, kviečiančiu pasigrožėti gamta ir upės vingiais. Aironas papasakojo apie Krekenavos apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria nuostabūs apylinkių vaizdai, o Luana pristatė smagų ir išmintingą Patarlių taką.
Po komandų prisistatymų dalyviai įsitraukė į įvairias įdomias užduotis. Vaikai azartiškai dalyvavo „Kahoot“ viktorinoje apie Lietuvą. Ieškojo raidžių, skiemenų ir iš jų dėliojo žodžius, skaitė ir rašė. Dirbdami prie išmaniosios lentos atliko užduotis apie Lietuvos gamtą ir miestus. Taip pat skenavo QR kodus, ieškojo raidžių ir iš jų sudėjo Lietuvos miestų pavadinimus. Didelio susidomėjimo sulaukė programavimo veikla – vaikai mokėsi valdyti robotukus šuniukus ir išbandė pirmuosius programavimo žingsnius. Po aktyvių veiklų visi galėjo trumpam atsipūsti ir atsipalaiduoti sensoriniame kambaryje.
Renginio pabaigoje vyko šiltas konkurso aptarimas, dalyviai dalijosi įspūdžiais, o visos komandos buvo apdovanotos. Šis konkursas vaikams suteikė daug džiugių emocijų, skatino bendradarbiavimą, smalsumą ir dar labiau sustiprino jų pažinimą apie Lietuvą mokantis žaidžiant.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
