Įstaigos emblema
Tikslas. Skatinti vaikų pažintinę, sensorinę ir kalbinę raišką tyrinėjant augalus iš daržo ir sodo, lavinti gebėjimą atpažinti daržoves, uogas ir žoleles pagal išvaizdą, kvapą, skonį.
Hipotezė. Manome, kad pagal kvapą, skonį galėsime atpažinti, koks tai augalas.
Veiklos eiga. Vaikai lauke žaidė žaidimą „Atpažink ir įvardink“. Kartu apžiūrėjome darželio kieme augančius augalus. Diskutavome, kaip jie atrodo, kur auga, ar tai daržovės, uogos, ar vaistiniai augalai. Vaikai pasirinko ir surinko įvairius augalus: svogūnų laiškus, braškes, mėtos lapelius, ramunėlių žiedus, šilkmedžio uogas. Kiti vaikai sodino brokolius ir žiedinius kopūstus.
Vėliau visi susirinkome į ratelį. Mokytoja sudėjo surinktus augalus į atskirus indelius. Vaikai, užsimerkę, bandė atspėti augalus pagal kvapą, skonį, o nepavykus pagal išvaizdą.
Išvada. Vaikai suprato, kad daugelį augalų galima atpažinti ne tik matant, bet ir uodžiant ar ragaujant. Jie išmoko, kad skirtingi augalai turi unikalius kvapus, skonius ir formas. Patyrė džiaugsmą tyrinėdami gamtą ir aktyviai įsitraukė į žaidybinį atpažinimo procesą. Hipotezė pasitvirtino – daugumą augalų vaikai atpažino pagal pojūčius.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Balandžio mėnesį Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ Žibartonių skyriaus jungtinės ugdymo grupės ugdytiniai kartu su mokytojomis Ieva Jakaitiene ir Benita Jakaityte bei mokinio padėjėja įgyvendino sveikatos ugdymo projektą „Žaidžiu jogą“. Projekto tikslas – plėsti vaikų žinias apie sveikatos stiprinimą, supažindinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus su joga, sudarant galimybes žaisti jogą įvairiose aplinkose, skatinti fizinę gerovę ir aktyvumą.
Grupės mokytojos organizavo įvairias veiklas, kuriose vaikai aktyviai dalyvavo naudodamiesi įvairiomis priemonėmis. Buvo stebimos informacinės skaidrės ir surengta diskusija „Joga, jos svarba sveikatai“. Sveikatos valandėlės metu ugdytiniai klausėsi sensorinio skaitymo jogos pasakaitės „Trys paršiukai“. Projekto metu vaikai atliko sveikatinimo veiklas įvairiose darželio aplinkose: praktikavo jogos asanas, dalyvavo žaidimuose, atliko kvėpavimo mankštas. Ritmingo ir laisvo kvėpavimo pratimai skatino nusiraminimą, o judrusis žaidimas „Jogos linksmybės“ teikė gerų emocijų, lavino judrumą ir žvalumą. Dalyvaudami akcijoje „Pumpuruotas sveikatos medis“ vaikai aktyviai įsitraukė į kasdieninį sveikatos stiprinimo ratą, patyrė bendradarbiavimo džiaugsmą, stiprino sveikos gyvensenos nuostatas. Draugiškai kūrė „pumpurėlius“, juos klijavo ant simbolinio medžio, o projekto pabaigoje džiaugėsi jų gausa.
Projektas įgyvendintas sėkmingai – visos suplanuotos veiklos įvyko, buvo pastebėtas didelis vaikų susidomėjimas ir įsitraukimas. Siūlomos veiklos praturtino vaikų žinias apie sveikatą ir jos svarbą, suteikė daug džiugių emocijų. Buvo pasiektas projekto tikslas ir įgyvendinti išsikelti uždaviniai.
Žibartonių skyriaus vyresn. mokytoja Ieva Jakaitienė, mokytoja Benita Jakaitytė
Tikslas. Skatinti aktyvų, patirtimi grįstą mokymąsi, ugdant vaikų bendradarbiavimo, lankstaus problemų sprendimo ir kritinio mąstymo gebėjimus.
Hipotezė. Ar pavyks surasti tikrų vabalų ir surengti jų lenktynes?
Veiklos eiga. Vaikai pradėjo veiklą susipažindami su vabzdžiais ir vabalais – prisiminė jų pavadinimus, aptarė išvaizdą, judėjimo būdus, gyvenamąsias vietas, mitybą bei svarbą gamtoje. Pasiruošę priemones, jie patraukė ieškoti vabalų darželio kieme – apžiūrėjo takelius, žolę, vabalų viešbutį, tačiau rado tik skruzdėlių. Nusprendę ieškoti plačiau, paliko vabaliukams skanėstų (morkų, cukraus gabalėlių) ir iškeliavo už darželio teritorijos. Tyrinėdami aplinką vaikai aptiko blakes „kareivėlius“, keletą boružėlių ir slieką. Juos surinko į dėžutę ir grįžo atgal į darželio kiemą, kur patikrino, ar prie paliktų skanėstų atsirado vabalų – rado tik kelias skruzdėles. Vaikai pasiruošė lenktynių takelius, pažymėjo juos linijomis, užrašė savo vardus, išsirinko vabalėlį ir surengė „Vabalų lenktynes“. Jie stebėjo skirtingų gyvūnėlių judėjimo greitį, matavo nueitus atstumus ir juos užrašė. Galiausiai naujieji gamtos draugai buvo apgyvendinti „Vabalų viešbutyje“.
Išvada. Vaikams pavyko rasti tikrų vabalų ir surengti lenktynes. Veikla skatino smalsumą, pažinimą, bendradarbiavimą ir domėjimąsi gamta.
Jungtinės ugdymo grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Projekto tikslas – skatinti vaikų socializaciją, kūrybiškumą bei emocinį ir pažintinį vystymąsi per įvairias veiklas, paremtas pasakų tematika.
Veiklų aprašymas:
- „Kalėdinė pasaka“. Šventinis renginys, kurio metu vaikai pasinėrė į Kalėdų magiją ir susitiko su Kalėdų seneliu. Ši veikla skatino bendravimą, empatiją, drąsą ir teigiamas emocijas.
- „Sniego gniūžčių pasaka“. Judrus žaidimas, kurio metu vaikai mėtėsi minkštais baltos spalvos kamuoliukais (sniego gniūžtėmis) ir stengėsi pataikyti į besmegenio paveikslą. Ši veikla lavino vaikų judesių koordinaciją, smulkiąją motoriką ir skatino komandinį bendravimą.
- „Pasakų medis“. Kūrybinė-meninė veikla, kur vaikai puošė eglutę iš antrinių žaliavų. Tai skatino jų kūrybiškumą bei ugdė aplinkosauginį sąmoningumą – vaikai sužinojo apie antrinių žaliavų naudą.
- „Pasakų veikėjai ir aš“. Žaidimas, kurio metu vaikai tyrinėjo pasakų veikėjus, juos skaičiavo, aptarinėjo ir įsivaizdavo, kokius vaidmenis patys galėtų atlikti. Tai padėjo lavinti kalbą, atmintį ir siužetinį mąstymą.
- „Ropė“. Vaidybinis žaidimas pagal žinomą pasaką. Vaikai naudodami veikėjų kaukes atkartodavo veiksmus – tai skatino vaizduotę, fizinį aktyvumą ir socialinę sąveiką.
- „Spalvotos kelionės“. Interaktyvūs žaidimai ant interaktyviųjų grindų. Vaikai tyrinėjo spalvas, jas derino, reagavo į judančius objektus. Tai lavino spalvų pažinimą, reakciją bei kūrybinį mąstymą.
- „Molinė pasaka“. Užsiėmimas, kurį vedė vieno iš vaikų mama – ji sekė pasaką ir kartu su vaikais lipdė molio figūrėles. Tai skatino vaikų smulkiosios motorikos lavėjimą, kūrybiškumą ir emocinį ryšį su suaugusiais.
Naudodami žaismės ir atradimų metodus, vaikai tyrinėjo pasakų pasaulį, mokėsi bendradarbiauti, kurti ir pažinti aplinką. Projektas lavino jų socialinius, kalbinius, motorinius bei emocinius įgūdžius. Vaikai patyrė daug teigiamų emocijų, stiprino kūrybiškumą, mokėsi spręsti problemas ir išreikšti jausmus. Pasakos ne tik džiugino, bet ir padėjo ugdyti svarbias gyvenimo vertybes.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Gamta – tarsi sudėtingas nėrinys, kuriame viskas glaudžiai tarpusavyje susiję.
Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ Linkaučių skyriuje nuo 2025 m. kovo 17 d. iki balandžio 13 d. buvo įgyvendintas keturių savaičių ekologinis projektas „Aš – gamtos vaikas“.
Projekto tikslas – ugdyti vaikų sąmoningumą, mokant juos tausoti gamtos išteklius, mylėti ir gerbti aplinką per kūrybiškas, interaktyvias veiklas.
Projektas buvo suskirstytas į keturias temines savaites: I savaitė – „Kas yra ekologija?“, II savaitė – „Mokausi rūšiuoti ir perdirbti“, III savaitė – „Aplinkos švarinimas“, IV savaitė – „Žalioji palangė. Gamta ir aš. Auginu ir prižiūriu“.
Šis ekologinis projektas vaikams labai patiko. Jie pagilino aplinkos pažinimo žinias, lavino kūrybinę raišką bei bendravimo įgūdžius su bendraamžiais. Vaikai sužinojo daugiau apie ekologiją, atliekų rūšiavimą, augalus ir gyvūnus. Dalyvaudami žaidimuose, kūrybinėse veiklose, pasakojimuose bei įvairiuose užsiėmimuose, jie ugdė atsakomybės jausmą, mokėsi rūpintis gamta, augalais ir gyvūnais. Kūrybinės užduotys skatino vaizduotę ir kūrybiškumą, o bendros veiklos padėjo mokytis dirbti komandoje, bendradarbiauti su suaugusiais ir padėti vieni kitiems.
Linkaučių skyriaus ikimokyklinio ugdymo mokytoja Sigita Rimaitienė
Tikslas. Tyrinėti smėlio fizines savybes (drėgną ir sausą), suprasti, kaip smėlis sugeria vandenį, ugdyti erdvinį mąstymą kuriant statinius iš smėlio ir geometrinių figūrų, pažinti Lietuvą per simbolinius statinius.
Hipotezė. Spėjame, kad šlapias smėlis yra sunkesnis už sausą, kad smėlis sugeria vandenį tik tada, kai apačioje nėra kito pagrindo. Taip pat spėjame, kad važiuoti su mašinėle per sausą smėlį yra sunkiau nei per kitas dangas.
Veiklos eiga:
- Vaikai tyrinėjo sausą ir šlapią smėlį – lietė, lygino jų tekstūrą, svėrė, matavo vienodais indais.
- Stebėjo, kaip vanduo įsigeria į smėlį, bandė suformuoti ežerą – išbandė, kaip vanduo laikosi ant plikos žemės ir ant plastikinio pagrindo.
- Lygino, kuri danga tinkamesnė mašinėlėms važiuoti – smėlis, žolė ar mediena.
- Kūrė „Smėlio miestą“ iš smėlio ir geometrinių formų – miestui suteikė pavadinimą „Vilnius“, susipažino, kad tai yra Lietuvos sostinė.
- Vaikai skaičiavo pastatus, lygino jų aukštį, formas, analizavo skaičių.
Išvados:
- Šlapias smėlis yra sunkesnis nei sausas, nes sugeria vandenį.
- Smėlis sugeria vandenį, tačiau be pagrindo (pvz., plastiko) vanduo greitai išbėga – plastikinis pagrindas būtinas ežerui suformuoti.
- Mašinėlėms sunkiau važiuoti per sausą smėlį nei per žolę ar medieną, tačiau šlapiame smėlyje gerai matosi vėžės.
- Vaikams pavyko pastatyti miestą iš geometrinių formų – lavėjo jų erdvinis mąstymas ir kūrybiškumas.
- Vaikai parodė susidomėjimą geografija, susipažino su Vilniumi ir jo reikšme, savarankiškai skaičiavo bei analizavo pastatų skaičių.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Štai ir nuskambėjo paskutinis šių mokslo metų darželio skambutis, priešmokyklinukai baigė darželį ir rudenį keliaus į pirmą klasę. Netrukus būsimų pirmokų tėveliai ruoš mokinio krepšelį. Pirmokui kuprinė viena iš svarbiausių pirkinių prieš mokyklą. Prieš renkantis visus mokslo metus tarnausiančią kuprinę, svarbu įvertinti, ar ji atitinka visus poreikius, įpročius ir nekenkia laikysenai.
Lietuvos moksleiviams diagnozuojama vis daugiau netaisyklingos laikysenos atvejų, o vienas iš rizikos veiksnių – per sunki, netinkama ar netaisyklingai dėvima kuprinė. Vaikų kaulinis audinys yra minkštesnis, tad jis gali greičiau deformuotis, o stuburo slanksteliai nenatūraliai susispausti. Per sunki kuprinė kenkia laikysenai, gali lemti stuburo deformacijas, galvos, apatinės nugaros dalies, pečių ir rankų skausmus. Blogai parinkta kuprinė taip pat gali sukelti laikysenos problemų, kurios gali tęstis net ir po to, kai kuprinė nebenešiojama. Dėl informacijos stokos tėvai ir globėjai dažnai pasikliauja vaikų norais, kurie pagrįsti ne kuprinės tinkamumu, o mados tendencijomis. Vaikui taip pat svarbi kuprinės spalva, dydis ir pamirštami tokie svarbūs aspektai, kaip – kuprinės nešiojimas turi įtakos vaiko laikysenai, eisenai, o vėlesniame amžiuje ir nugaros skausmai. Dažnai taupant pinigus, vaikams mokyklai yra perkamos laisvalaikiui skirtos kuprinės, tačiau toks sprendimas nėra geras. Laisvalaikio kuprinės paskirtis yra kitokia, ji nėra pritaikyta nešti sunkioms knygoms, dažnu atveju yra vienos ertmės, nepalaiko formos, yra minkštesnė, tokia tinkamai nepriglunda prie nugaros, o vaikas greičiau pavargsta, tuo tarpu mokyklinės kuprinės sukurtos būtent taip, kad nešant didelį svorį kuo mažiau būtų apkraunama nugara.
Tad kaip vaikui išrinkti tinkamą kuprinę? Visų pirma pagrindinius mokyklinių kuprinių sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 41:2016 „Mokyklinės kuprinės. Bendrieji ir specialieji sveikatos saugos reikalavimai“. Kuprinė turi būti lengva ir ergonomiška, plačios petnešos su paminkštinimais ir reguliuojamais diržais, kurie yra ne siauresni kaip 3,5 cm, sutvirtinta dalis, kuri priglunda prie nugaros. Labai svarbu ir tinkamai juos sureguliuoti, priklausomai nuo metų sezono, kad nebūtų nei per daug suveržti, nei per laisvi. Tai ypač svarbu pradinukams. 7–8 metų tuščia mokinio kuprinė turi sverti iki 700 g, 9–10 metų – iki 800 g, vyresniųjų – iki 1000 g. Jos svoris su mokymosi priemonėmis neturėtų būti didesnis nei 10–15 proc. vaiko svorio. Kuprinėje turėtų būti keli skyriai, kad sukrauti daiktai pasiskirstytų tolygiai, sunkiausias knygas reikėtų dėti į skyrius, esančius arčiausiai nugaros. Sukrauta kuprinė neturi būti platesnė negu vaiko pečiai. Labai svarbu, kad kuprinė būtų nešama taisyklingai – tik ant abiejų pečių ir nekabotų per žemai ar per aukštai. Kuprinės viršus neturi būti aukščiau moksleivio pečių, o apačia – ne žemiau juosmens. Perkant kuprinę, ją būtina pasimatuoti. Taip pat būtinas kuprinės atributas – atšvaitai. Jei ji be atšvaitų būtina prisiūti ar prisegti juos kuprinės šonuose ir nugaroje. Išleidžiant vaiką į mokyklą, labai svarbu ugdyti vaiko savarankiškumą ir mokyti bei leisti vaikui kuprinę susidėti pačiam. Tačiau labai svarbu, kad tėveliai reguliariai peržiūrėtų kuprinės turinį, ar tikrai vaikas į mokyklą nešasi tai, kas reikalinga. Pradinukai, ypač pirmokai, labai mėgsta prisidėti įvairiausių žaislų, vyresniųjų klasių moksleiviai labai dažnai nešiojasi vadovėlius, kurių tą dieną nereikia. Tad jei yra galimybė rekomenduojama sportinę aprangą ar piešimo reikmenis palikti klasėje ar mokinio spintelėje. Perkant ugdymo priemones, rinktis jas lengvesnio svorio pvz. penalas, sąsiuvinių ar pratybų aplankas.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Prabėgo dar vieni mokslo metai, ir štai vėl atėjo vasara. Birželio 6 d. Linkaučių skyriaus vaikai su nekantrumu laukė popietės, kai vyks jau tradicine tapusi šventė – „Vasarėle, labas!“.
Nešini vaišėmis į grupę rinkosi tėveliai, kurių vaikai labai laukė. Grupėje aptarėme, kaip sekėsi šiais mokslo metais – kiek paūgėjome, ko išmokome, kokie mūsų ateities planai. Visi draugiškai kūrėme svajonių ir norų vizijų lentą, o vėliau vaikai dalijosi mintimis, kokias svajones ir troškimus į ją įrašė. Priešmokyklinukams – Paulinai ir Aronui – buvo įteikti piešinių ir darbelių segtuvai, kuriuos mokytojos kruopščiai rinko visus jų lankymo grupėje metus. Tai – išties nemažas ir prasmingas turtas. Vaikai taip pat gavo simbolines dovanėles. Po vaišių visi skubėjome į kiemą, kur vaikų jau laukė didžiulis batutas. Vėliau – įspūdingas burbulų šou ir Ainiaus mamos atvežti ledai. Buvo nepaprastai smagu – net lietus nuotaikos nesugadino!
Nuoširdžiai dėkojame tėveliams už aktyvų dalyvavimą šventėje.
Vyresnioji mokytoja Asta Barauskienė, mokytoja Sigita Rimaitienė,
grupės mokytojo padėjėja Karolina Mataitienė
Šiais mokslo metais priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai dalyvavo projekte „Ką žmonės dirba?“. Projekto metu jie ne tik kalbėjosi apie įvairius darbus, bet ir patys aplankė daug įdomių vietų, susitiko su žmonėmis, kurie dirba skirtingus darbus, ir sužinojo, ką jie veikia kiekvieną dieną.
Vaikai lankėsi pas bitininką, kuris papasakojo apie bičių priežiūrą, jų svarbą gamtai ir kaip gaunamas medus. Vaikai ragavo medų, apžiūrėjo avilius ir bitininko aprangą. Tai buvo puiki galimybė sužinoti apie darbą gamtoje ir rūpinimąsi gyvais padarėliais. Kitoje išvykoje vaikai susitiko su gamtininku, kuris pasakojo apie stumbrus ir kitus miško gyvūnus. Jie dalyvavo smagioje edukacijoje „Stumbriukų krikštynos“, kurioje sužinojo daugiau apie gamtą ir jos gyventojus. Dar vienoje kelionėje jie keliavo į tikrą mišką, kur kartu su tėveliais žygiavo miško takais, mokėsi stebėti gamtą ir saugiai elgtis gamtinėje aplinkoje. Vaikai taip pat apsilankė Krekenavos girininkijoje, kur miškininkas papasakojo, kaip rūpinasi mišku, sodina medžius ir padeda saugoti gyvūnus. Tai buvo labai įdomu, nes daugelis vaikų pirmą kartą pamatė, koks svarbus ir atsakingas yra miškininko darbas. Lankydamiesi bibliotekose, vaikai susipažino su bibliotekininko darbu – jie pamatė, kaip surasti knygas, kaip jas reikia prižiūrėti ir kodėl svarbu skaityti. Panevėžyje viešojoje bibliotekoje vaikai klausėsi pasakų ir patys kūrė savo mažus pasakojimus. Jie taip pat sužinojo apie rašytojo darbą ir kaip gimsta knygos. Vienos išvykos metu vaikai apsilankė bibliotekoje vykusioje tapybos parodoje. Kultūros namų direktorė pasakojo apie dailininko kūrybą. Vaikams tai buvo nauja ir įdomi patirtis – jie suprato, kad menininko darbas taip pat yra profesija. Vaikai dalyvavo spektaklyje „Saugokime mišką“, kur susipažino su aktoriaus darbu. Jie matė, kaip kuriami vaidmenys, kaip aktoriai perteikia emocijas ir pasakoja istorijas. Taip pat apsilankė „Hello Park“ – skaitmeniniame parke, kur žaisdami mokėsi naudotis technologijomis. Projekto metu vaikai susitiko ir su keramiku, kuris pademonstravo, kaip iš molio gimsta puodeliai, lėkštės ar net meno kūriniai. Vaikai patys galėjo pamėginti formuoti molį ir pamatyti, koks tai kruopštus ir kūrybingas darbas.
Dar vienoje įdomioje veikloje vaikai bendravo su sportininku, kuris pasakojo apie treniruotes, reikalingas savybes ir rūpinimąsi savo kūnu. Vaikai išbandė paprastas sporto užduotis ir aktyviai pajudėjo. Galiausiai vaikai apsilankė muzikos mokykloje. Ten muzikos mokyklos mokiniai grojo įvairiais instrumentais, dainavo ir pasakojo apie savo kasdienybę. Vaikai sužinojo, kaip gimsta muzika, išbandė instrumentus ir kartu sudainavo dainelę. Muzikanto darbas jiems pasirodė labai smagus, tačiau reikalaujantis daug kantrybės ir darbo. Šis projektas padėjo vaikams geriau suprasti, kad kiekvienas darbas yra svarbus – tiek dirbant su gamta ar gyvūnais, tiek kuriant meną, sportuojant, skaitant knygas ar padedant kitiems. Vaikai džiaugėsi galėdami viską pamatyti gyvai, klausti, liesti, išbandyti. Tokios patirtys padeda jiems pažinti pasaulį, ugdyti smalsumą ir skatina pagarbą kiekvienam dirbančiam žmogui.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė
Tikslas. Skatinti vaikų domėjimąsi gamtos mokslais, ugdyti kūrybiškumą, smalsumą, savarankiškumą ir gebėjimą mokytis per praktinius STEAM metodais grįstus bandymus bei tyrinėjimus, atskleidžiančius vandens savybes ir reikšmę gamtoje.
Uždaviniai:
- Skatinti vaikų smalsumą ir domėjimąsi gamtos reiškiniais, atliekant stebėjimus bei eksperimentus su vandeniu.
- Ugdyti gebėjimą kelti klausimus, formuluoti hipotezes ir daryti išvadas praktinių veiklų metu.
- Plėtoti pažinimo, kalbinės raiškos ir kritinio mąstymo įgūdžius per diskusijas, pasakas ir informacijos analizę.
- Sudaryti sąlygas kūrybiškumui ir saviraiškai, taikant įvairius STEAM metodus.
- Formuoti supratimą apie vandens svarbą gamtai, žmogui ir augalams, ugdant aplinkosauginį sąmoningumą.
Vykdydami projektą, vaikai atliko įvairius bandymus ir eksperimentus, žiūrėjo mokomuosius filmukus, diskutavo apie matytus vaizdus, analizavo rezultatus, darė išvadas, dalinosi patirtimi ir plėtė turimas žinias. Atlikdami eksperimentą „Lietus puodelyje“, vaikai naudojo ledukus, uždėtus ant maistinės plėvelės, dengiančios šilto vandens puodelius. Jie stebėjo, kaip susiformuoja rasos lašeliai, kurie jungiasi, virsta lašais ir krinta atgal į puodelį. Vaikai susipažino su vandens apytakos ratu: vyresnieji kūrė jo modelius dirbdami grupėse, o jaunesnieji – klijavo supaprastintus modeliukus. Atlikdami bandymą „Vandens lašelis“, vaikai kėlė klausimą: „Ar galima vandens lašelio formos popierinį trafaretą nuspalvinti muilo burbulais?“ Eksperimentas parodė, kad tai įmanoma, o pats procesas vaikams suteikė daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų. Eksperimento metu, tyrinėdami vandens ciklą, vaikai stebėjo, kaip dėl saulės šilumos vanduo garuoja, kaupiasi ant maišelio sienelių ir virsta dideliais lašais, kurie rieda žemyn. Norėdami išsiaiškinti, ar vanduo reikalingas augalams, vaikai augino pupas maišeliuose, jas kasdien stebėjo, fiksavo augimo procesą kortelėse ir sužinojo, kad augalams būtina šviesa bei vanduo. Taip pat išsiaiškino, kad per didelis saulės kiekis gali būti žalingas – dėl perteklinės drėgmės augalai gali pradėti pūti. Vaikai tyrinėjo gaublį, svarstė, ko Žemėje daugiau – vandens ar sausumos, aiškinosi vandens reikšmę, skyrė gėlą ir sūrų vandenį bei aptarė jų panaudojimo galimybes. Diskutuodami gilino supratimą apie vandens svarbą žmogui ir augalams. Klausydamiesi audio pasakos „Kaip gyvena vanduo?“, vaikai atsakinėjo į klausimus, analizavo turinį, atkūrė pasakos veikėjų veiksmų eiliškumą, aiškinosi įvykių priežastis ir pasekmes. Eksperimentuodami vaikai susipažino su oro slėgio poveikiu. Oro slėgis – tai nematoma jėga, kurią sukuria oro molekulės. Kai balionas mažėja (pvz., jį suspaudus ar išleidžiant orą), oras butelio viduje susispaudžia ir padidina spaudimą vandeniui. Dėl šio slėgio vanduo verčiamas išeiti lauk per šiaudelį. Šis eksperimentas padėjo vaikams suprasti, kad oras užima vietą, daro spaudimą ir gali judinti skysčius.
Rezultatas. Po atliktų STEAM veiklų, bandymų ir stebėjimų vaikai geriau supranta vandens ciklą gamtoje, žino, iš kur atsiranda lietus ir kur „dingsta“ vanduo. Jie įsitikino, kad vanduo yra gyvybiškai svarbus tiek žmogui, tiek augalams – be jo nebūtų gyvybės. Suteikus galimybę tyrinėti ir kurti, atsiskleidė vaikų kūrybiškumas, ugdėsi iniciatyvumas, savarankiškumas ir mokėjimo mokytis įgūdžiai. Vaikai aktyviai įsitraukė į projekto veiklas, noriai dalyvavo diskusijose, drąsiai kėlė klausimus iškilus neaiškumams, dalijosi savo patirtimi ir atradimais.
„Kiškučių“ grupės mokytojos Valdonė Kuncienė ir Odeta Žukauskienė
