Įstaigos emblema
I Tvarumo bruknė
Kovo 17 d. darželio koridoriuje pasigirdo triukšmas – būrys persirengėlių kvietė visą bendruomenę vyti žiemą iš kiemo. Barškindami pačių pagamintais barškučiais, garsiais ir aiškiais šūkiais jie kėlė šurmulį ir ragino visus prisijungti prie triukšmingos Užgavėnių šventės.
Laikydamiesi Užgavėnių tradicijų, šventės dalyviai garsiai dainavo, trypė, šoko, dūko, šėlo ir įvairiais garsais gąsdino žiemą. Kaip ir dera tikroje Užgavėnių šventėje, įnirtingoje Lašininio ir Kanapinio dvikovoje pergalę iškovojo Kanapinis – Lašininis buvo nugalėtas.
Šventės dalyviai skandavo: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“ ir atsisveikino ne tik su žiema, bet ir su savo ant lapų nupieštomis bei užrašytomis blogomis mintimis, žodžiais ir darbais. Šventės pabaigoje visi vaišinosi gardžiais blynais ir nekantriai lauks artėjančio pavasario.
Užgavėnės – viena smagiausių kalendorinių švenčių vaikų darželyje, nes tai puiki proga netrukdomai šėlti, juoktis, triukšmauti ir išdykauti. Vasario 17 dieną „Boružiukų“ ir „Žiogelių“ grupių ugdytiniai, pasipuošę kaukėmis, skubėjo į žaidimų kambarį, virtę įvairiais šventės personažais. Pirmiausia su vaikais buvo aptartos Užgavėnių tradicijos ir papročiai, paaiškinta, ką simbolizuoja skirtingi šventės personažai. Persirengėliai linksmai sukosi rateliuose, žaidė žaidimus, garsiai skandavo: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“, dalyvavo Lašininio ir Kanapinio varžytuvėse – virvės traukimo rungtyje, kurią laimėjo Kanapinis.
Pasilinksminę ir patriukšmavę vaikai skubėjo ragauti blynų, nes sakoma, kad jei per Užgavėnes sočiai pavalgysi, visus metus būsi sotus, stiprus ir energingas.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Vasario 13 dieną darželyje vyko graži ir prasminga Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirta šventė – Lietuvos gimtadienio minėjimas.
Visą savaitę prieš šventę vaikučiai kalbėjo apie meilę Lietuvai, jos simbolius – trispalvę, herbą, himną, domėjosi mūsų šalies istorija ir tradicijomis. Savo žinias ir jausmus jie išreiškė kūryboje – surengė meninių darbelių parodėlę „Aš labai myliu Lietuvą“.
Šventės metu ugdytiniai buvo rimtai nusiteikę ir pasipuošę tautiniais drabužiais. Šventė prasidėjo iškilmingu trispalvės įnešimu, po kurio visi drauge sugiedojo Lietuvos himną – Tautišką giesmę. Mažieji šventės dalyviai džiugino susirinkusiuosius liaudiškais šokiais, skambiomis dainelėmis ir nuoširdžiai deklamuojamais eilėraštukais apie Lietuvą.
Renginys ugdė vaikų patriotiškumo jausmą, meilę Tėvynei, pagarbą savo kraštui ir tradicijoms.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Vasario 16-oji – mūsų vienybės, valstybingumo atkūrimo ir išsaugojimo simbolis, neatsiejamas nuo pagarbos savo tautos istorijai ir kiekvienam, kovojusiam už galimybę šiandien laisvai švęsti šį didingą įvykį. Vasario 13-ios dienos rytą visus ateinančius į Žibartonių skyriaus grupes pasitiko trispalviais akcentais išpuoštos vidaus erdvės ir skambantys muzikiniai kūriniai apie Lietuvą. Įstaigoje vyko įvairios ugdomosios veiklos, kurių metu vaikai piešė piešinius su Lietuvos valstybės simboliais, statė pilis, bokštus. Mokytojos suprantamais būdais ir patraukliomis priemonėmis vaikams pasakojo apie svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, priminė Lietuvos valstybės simbolius. Renginys prasidėjo Tautine giesme. Vaikai dainavo daineles, šoko ratelius, deklamavo eiles Lietuvai. Tikimės, kad organizuotos veiklos, palietė vaikų širdeles, skatino domėtis ir didžiuotis savo šalimi.
Žibartonių skyriaus grupių mokytojos
Tikslas. Ugdyti vaikų pažinimo, tyrinėjimo ir kritinio mąstymo gebėjimus, skatinant stebėti, lyginti gyvūnų pėdsakus ir nustatyti, kuriam gyvūnui jie priklauso.
Hipotezė. Jei atidžiai stebėsime pėdsakų formą ir dydį bei juos palyginsime, galėsime atspėti, kieno tai pėdos.
Veiklos eiga. Veikla „Kieno pėdos?“ buvo vykdoma taikant STREAM ugdymo principus. Vaikai tyrinėjo gyvūnų pėdų pėdsakus, stebėjo jų formą, dydį, lygino ir darė išvadas. Naudodamiesi interaktyviu ekranu, atidžiai apžiūrėjo pėdsakų vaizdus ir bandė nustatyti, kuriam gyvūnui jie priklauso. Kūrybiškai įsitraukę į žaidybinę-pažintinę situaciją, sekė pėdsakais ir vaidino atradėjus. Jie lygino pėdsakų dydžius, matavo juos savo delnais ir pastebėjo skirtumus, taip plėtodami pažinimo, matematikos bei kalbinius gebėjimus.
Išvada. Vaikai, lygindami pėdsakų formą ir dydį, pastebėjo skirtumus bei panašumus ir, remdamiesi stebėjimais, galėjo pagrįstai nuspręsti, kuriam gyvūnui priklauso pėdsakai.
Grupės mokytoja Valdonė Kuncienė
Tikslas. Stebėti, kaip pieno riebalai reaguoja su indų plovikliu ir ieškoti spalvų žaismės.
Hipotezė. Ar galima piešti ant pieno?
Veiklos eiga. Mokytoja į lėkštę įpylė pieno, o vaikai įlašino skirtingų spalvų dažų. Vaikai merkė vatos pagaliuką į indų ploviklį ir tuo pačiu galiuku į pieną. Stebėjo, kaip indų plovikliui susimaišius su pienu, dažai pradėjo judėti, keisti spalvą. Dėl dažų ir pieno spalvų kontrasto, vaikai tą judėjimą pamatė savo akimis. Ieškojo skirtingų siluetų, paveikslų.
Išvada. Pagaliukui su indų plovikliu palietus pieną įvyksta cheminė reakcija. Piene esantys riebalai ir indų ploviklis bando susijungti ir tai iššaukia judėjimą. Eksperimentas pavyko. Vaikai buvo sužavėti išgautais nepakartojamais raštais.
Grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Tyrinėti sniego tirpimo procesą ir sužinoti, kuriame stiklainyje greičiau ištirps sniegas, palyginti vandens kiekį skirtingo dydžio stiklainiuose.
Hipotezė. Jeigu mažesniame stiklainyje sniegas ištirps greičiau, o didesniame – lėčiau, ar skirsis vandens kiekis?
Veiklos eiga. Vaikai linksmai ruošėsi tyrinėjimui – papuošė stiklainius: klijavo akis, nosį ir burną, taip sukūrė „Sniego draugus“. Tada nusprendė atlikti bandymą ir išsiaiškinti, per kiek laiko sniegas ištirps, ar skirsis vandens kiekis stiklainiuose? Ant stalo padėjo skirtingos talpos stiklainius: 0,5 litro ir 1 litro. Į kiekvieną indą pridėjo sniego ir pastatė šiltoje patalpos vietoje. Smalsiai stebėjo, kaip sniegas pamažu tirpo. Ugdytiniai aptarinėjo pokyčius, spėliojo, kuriame stiklainyje ištirps pirmiausia. Jie palygino tirpimo greitį, kantriai laukė rezultatų, kol sniegas pamažu stiklainiuose mažėjo, mažėjo ir virto vandeniu.
Išvada. Vaikai pastebėjo, kad sniegas greičiau ištirpo 0,5 litro talpos stiklainyje, nes į jį buvo įdėta mažiau sniego. 1 litro stiklainyje sniego buvo daugiau, todėl tirpimo procesas užtruko ilgiau, o ištirpus susidarė didesnis vandens kiekis.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Tyrinėjant ir atliekant paprastus eksperimentus susipažinti su gintaro fizinėmis savybėmis (tankiu, skaidrumu, kvapu, šiluminėmis ypatybėmis), ugdyti vaikų pažinimo gebėjimus bei lavinti smulkiąją motoriką naudojant įvairius tyrinėjimo įrankius.
Hipotezė. Gintaras elgsis kitaip nei paprastas akmuo: sūriame vandenyje jis neskęs, o trinamas skleis specifinį sakų kvapą ir taps šiltesnis.
Veiklos eiga. Vaikai lietė šlifuotus ir šiurkščius gintaro gabalėlius, juos uostė. Lygino temperatūrą pridėdami prie žando ir pastebėjo, kad gintaras yra „šiltas“ mineralas. Stipriai trinant gintarą į audinį ar delnus, buvo stebima, ar pasikeičia jo kvapas – vaikai užuodė sakams būdingą aromatą. Naudodami žibintuvėlius, vaikai peršvietė gintaro gabalėlius, stebėjo spalvos pokyčius, ieškojo viduje esančių intarpų, oro burbuliukų. Per didinamuosius stiklus tyrinėjo gintaro „raštą“. Atliktas bandymas su vandeniu: į stiklinę su gėlu vandeniu vaikai įmetė gintaro gabalėlius – jie nuskendo. Į kitą stiklinę buvo įberta keli šaukštai druskos. Pakitus vandens tankiui, gintaras pakilo į paviršių. Vėliau vaikai šaukštais gaudė gintaro gabalėlius iš vandens – ši veikla lavino rankos ir akies koordinaciją bei įrankių valdymo įgūdžius.
Išvada. Hipotezė pasitvirtino: gintaras pasižymi išskirtinėmis savybėmis. Skirtingai nei dauguma akmenų, jis plūduriuoja sūriame vandenyje, reaguoja į trintį skleisdamas sakų kvapą ir yra pralaidus šviesai. Tai patvirtina, kad gintaras yra organinės kilmės – sustingę sakai, o ne uoliena.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Sudaryti sąlygas vaikams tyrinėti ledą per pojūčius, skatinti smalsumą ir džiaugsmą atrandant.
Hipotezė. Ledas tirps greičiau, jei ant jo bus lašinamas šiltas vanduo arba barstoma druska.
Veiklos eiga. Vaikai smalsiai apžiūrėjo lede užšalusias gyvūnų figūrėles, lietė ledą rankytėmis, tyrinėjo jo paviršių ir susipažino su ledo savybėmis. Bandydami išlaisvinti gyvūnus rankomis, vaikai pastebėjo, kad ledas yra kietas ir slidus, todėl figūrėlių ištraukti nepavyksta. Mokytojos padedami vaikai ieškojo sprendimų, kaip būtų galima padėti gyvūnams. Viename padėkle vaikai pipetėmis lašino šiltą vandenį ir stebėjo, kaip ledas pamažu tirpsta, atsiranda vandens lašeliai, o figūrėlės ima laisvėti. Kitame padėkle vaikai barstė druską ant ledo ir stebėjo, kaip ledo paviršiuje atsiranda duobutės, jis minkštėja ir tirpsta. Vaikai lygino abu būdus ir džiaugėsi, kai gyvūnų figūrėlės buvo išlaisvintos.
Išvados. Vaikai pamatė, kad ledas tirpsta veikiamas šilumos ir druskos. Stebėdami vykstančius pokyčius, jie suprato, jog skirtingi veiksmai gali padėti greičiau ištirpdyti ledą ir išlaisvinti lede įšalusius daiktus.
Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
Sausio 28 d. Krekenavos lopšelyje-darželyje vyko smagi ir aktyvi žiemos šventė „Meškos ir zuikio žiemos linksmybės“.
Iš žiemos miego pabudusi Meška pakvietė lopšelio-darželio grupių vaikučius į tikrą žiemos nuotykį. Kartu su Zuikiu visi linksmai pajudėjo ir sušoko energingą žiemos šokį, kuris sušildė net ir žvarbią žiemos dieną. Kadangi šiemet žiema nepagailėjo tikro sniego, vaikai galėjo džiaugtis tikromis žiemos linksmybėmis. Jie lipo per pusnis, lindo per sniego tunelius, ieškojo pusnyse paslėptų lobių. Mažieji kūrėjai puošė sniego pusnis, darė sniego angelus, kabino užšalusius ledo papuošimus bei dažais spalvino sniego kalnus. Kieme skambėjo vaikų juokas, o rausvi skruostai ir spindinčios akys išdavė – džiaugsmo buvo su kaupu!
Šventė suteikė daug teigiamų emocijų, stiprino bendrystę, skatino judėjimą gryname ore ir kūrybiškumą. Kiek daug džiaugsmo gali atnešti tikra, balta ir snieguota žiema!
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
