Įstaigos emblema
Smagu vaikams kurti ir statyti įvairius statinius, priimti inžinerinius sprendimus. Veiklų metu siekiama skatinti vaikų kūrybiškumą, loginį mąstymą. Medines antrines žaliavas ugdytiniai kūrybiškai panaudoja įvairiose veiklose. Šį kartą vaikai kūrė įvairių stilių namus. Statė namelius, kuriuose gyvens žvėreliai, žmogeliukai. Sukuriamas namas, kuriame gali „gyventi“ ir vaikai. Bandoma suskaičiuoti, kiek vaikų telpa, svarstoma, ar tilps visi, jei dar vienas vaikas prisijungs. Statydami šulinį, vaikai analizavo, kodėl pagaliukai griūna. Ieškojo būdų, kaip sudėti pagaliukus, kad šulinys būtų tvirtesnis.
Panaudodami medinius pagaliukus, vaikai lavino kūrybiškumą – pasakojo sugalvotas istorijas, vizualizavo savo idėjas ir jas plėtojo.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
„Nykštukų“ grupės vaikai tęsia pažintį su tėvelių profesijomis. Šį kartą vykome pas Kasparo tėtį Darių. Jis yra ūkininkas ir sutiko mums papasakoti apie savo darbą bei parodyti, su kokia technika dirba žemę ir augina grūdus. Su dideliu susidomėjimu klausėmės Kasparo tėčio pasakojimo, apžiūrinėjome garaže ir kieme stovinčią techniką. Sužinojome, su kuo sėjami grūdai, su kokia technika juos reikia prižiūrėti, purkšti. Išsiaiškinome, kam skirtas didžiulis kombainas, ką ūkininkas dirba su plūgais, traktoriais ir krautuvais. Vaikai su didžiuliu džiaugsmu sėdo „vairuoti“ traktorių. Padėkoję Kasparo tėčiui, visi linksmi, kupini įspūdžių ir gerų emocijų grįžome į darželį.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Rugsėjo–lapkričio mėnesiais Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ buvo įgyvendinamas visuomenės sveikatos rėminimo specialiosios programos projektas „Valgyk sveikai ‒ sportuok linksmai!“. Pagrindinis projekto tikslas buvo stiprinti bendruomenės narių sveikatą skatinant sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius. Džiugu, kad į projekto organizuojamas veiklas aktyviai įsijungė visa lopšelio-darželio bendruomenė, Žibartonių ir Linkaučių skyriai, socialiniai partneriai: Panevėžio lopšelis-darželis „Nykštukas“, Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos pirmos klasės mokiniai, Krekenavos regioninis parkas. Įmonės „GedPhy“ judesio korekcijos specialistų Gedo Sakalausko ir Monikos Brazaitės projekto lėšomis organizuojamos veiklos padėjo įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir uždavinius.
Stiprindami vaikų fizinę sveikatą, judesio korekcijos specialistai vaikams ir jų tėvams organizavo „Taisyklingos laikysenos užsiėmimų ciklą“, kuris vyko trimis etapais. Pirmajame etape buvo organizuojami diagnostiniai taisyklingos laikysenos užsiėmimai grupėse, kurių metu judesio korekcijos specialistai vertino laikysenos sutrikimus. Antrajame etape suorganizuotos paskaitos tėvams „Laikysenos sutrikimai judant“. Paskaitų metu tėvai susipažino su vaikų taisyklingos laikysenos ir judėjimo svarba vaikų fizinei sveikatai ir savijautai. Tėvams buvo pristatyti diagnostinių tyrimų rezultatai, aptartos pagalbos galimybės. Trečiajame etape įgyvendinta individuali judesio korekcijos specialistų pagalba ir konsultacijos tėvams. Judesio korekcijos užsiėmimų ciklas padėjo tėvams suprasti vaikų problemas ir pagalbos galimybes. Tėvai refleksijose teigiamai vertino judesio korekcijos užsiėmimų suteiktomis galimybėmis, dauguma tėvų norėtų, kad tokia pagalba nuolat būtų teikiama lopšelyje-darželyje.
Projekto metu didelis dėmesys buvo skiriamas tėvų įtraukimui į vaikų taisyklingos mitybos įpročių formavimą. Tėvai su vaikais ir mokytojomis kūrė sveikuoliškus receptus, gamino sveikatai palankius patiekalus bei dalyvavo „Sveikatiados“ konkursuose. Visose grupėse buvo organizuojamos sveikos mitybos skatinimo veiklos „Vitaminai ant mūsų stalo“, kurių metu vaikai tyrinėdami įvairiais pojūčiais susipažino su vaisiais ir daržovėmis ir jų nauda sveikatai. Sveikatos priežiūros specialistė vedė užsiėmimus, organizavo edukacijas, kurios gerino fizinę ir emocinę vaikų sveikatą bei formavo taisyklingos mitybos įpročius. Skatinant vaikų fizinį aktyvumą, darželio kieme buvo suorganizuotos judrios estafetės „Pajudėk su Rudenėliu“. Vaikai rungtyniavo tarpusavyje, žaisdami patyrė daug teigiamų emocijų. Grupių mokytojos kasdieninėse veiklose formavo sveikos gyvensenos įgūdžius organizuodamos rytines mankštas, judrius sportinius žaidimus lauke, išvykas ir pasivaikščiojimus gamtoje, įsitraukė į sveikatinimo akcijas. Bendruomenė aktyviai dalyvavo akcijoje „Diena be automobilio“. Tą dieną buvo organizuojamas tradicinis važiavimas dviračiais darželio kieme ir Krekenavos miestelyje. Tai puiki galimybė ne tik aktyviai pajudėti, bet ir ugdytis saugaus eismo kelyje įgūdžių. Vaikai savo sveikatą stiprino ir išvykų metu. Priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai Krekenavos regioniniame parke su Panevėžio lopšelio-darželio „Nykštukas“ ugdytiniais mokėsi pozityviai bendrauti, žaidė fizinį aktyvumą skatinančius žaidimus ir smagiai praleido laiką gamtoje. Lapkričio 16-ąją, minint Tolerancijos dieną, suorganizuotas baigiamasis projekto renginys „Būk draugu, sportuok kartu!“. Šią dieną lopšelyje-darželyje svečiavosi Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos pirmos klasės mokiniai ir jų mokytoja. Organizuojamos veiklos skatino vaikų fizinį aktyvumą ir draugiškų santykių tęstinumą.
Džiaugiamės, kad įgyvendinat šį projektą buvo puoselėjama daugiametė draugystė su socialiniais partneriais, pavyko užmegzti pažintis su puikiais judesio korekcijos specialistais, smagu, kad į organizuojamas vaikų sveikatinimo veiklas aktyviai įtraukė vaikų tėveliai.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Ruduo skaičiuoja paskutines dienas, tad „Nykštukų“ grupės vaikai nutarė „pasverti rudenį“ ir sužinoti, kiek gi jis sveria. Pirmiausiai prisirinkome gamtinės medžiagos – lapų, kaštonų, gilių, šakelių ir rudeninių uogų. Tada vaikai per didinamąjį stiklą tyrinėjo, žiūrinėjo gamtinę medžiagą. Vėliau dėįo į svarstyklių indelius ir svėrė, lygino (pvz.: 3 kaštonai ir 3 šakelės, 3 uogų šakelės ir 5 rudeniniai lapai ir panašiai). Pasvėrę pasakė, kas sunkesnis, kas lengvesnis, o gal sveria vienodai. Vaikai parinko svėrimui įvairius gamtinės medžiagos derinius. Veiklos metu lavino skaičiavimo įgūdžius, įtvirtino išmoktų sąvokų sunkus/-esnis, lengvas/- esnis vartojimą, mokėsi bendradarbiauti, dirbti komandoje ir dalintis darbo priemonėmis.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, įtakojančių sveikatą, yra mityba. Subalansuota mityba gali užtikrinti organizmo aprūpinimą energija ir visomis reikiamomis medžiagomis, kad žmogus galėtų augti, judėti, kad normaliai funkcionuotų visos jo organizmo sistemos ir jis gerai jaustųsi. Sveikos mitybos ugdymas turėtų prasidėti kuo anksčiau. Ikimokyklinis amžius labai svarbus vaikams, nes būtent tuo metu jie atranda naujus maisto produktus, naujus skonius, formuojasi jų maitinimosi įpročiai, kurie, tikėtina, išliks paauglystėje ir visam gyvenimui. Be to, svarbu, kad vaikai įgautų ne tik daug žinių apie sveiką ir subalansuotą mitybą, bet kartu ugdytųsi ir valgymo įpročius. Dažnai būna, kad tam tikrame amžiuje vaikų maitinimas tampa komplikuotas. Bandant išsiaiškinti priežastis, buvo išryškinti du įtakojantys veiksniai. Vienas jų – išrankumas, kai vaikas atsisako valgyti dar neragautų maisto produktų arba kai nustoja valgyti jau žinomą maistą. Kitas veiksnys – apetito stoka, kai vaikas nejaučia malonumo, valgydamas bet kokį maistą. Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tyrimo duomenimis, labai nedidelė dalis vaikų visiškai nevartoja daržovių ir vaisių, tačiau jų vartojama nepakankamai. Lyginant vaisių ir daržovių suvartojimą, atsižvelgiant į amžių, pastebėta, kad penkiamečiai jų valgo dažniau nei trimečiai. Be to, daugelis tėvų nepakankamai dėmesio skiria sveikatai palankiai mitybai, o šeimose vyrauja konservatyvus požiūris į vaikų maitinimą.
Siekiant vaikams suteikti žinių ir padėti formuoti teisingus sveikos mitybos įpročius lapkričio mėnesį Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams buvo organizuojamos veiklos. Priešmokyklinių grupių vaikai atliko praktines užduotėles „Valgau sveiką maistą“, „Žinau, kaip dera valgyti“, skaičiavo vaikų išgertas vandens stiklines, braižė diagramą. Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras „Kiškučių“, „Nykštukų“ ir „Drugelių “grupės vaikams vedė edukaciją „Sveika mityba – raktas į sveikatą“. Su edukatore Egle vaikai kalbėjosi apie maisto produktų įvairovę, sveiko maisto naudą žmogaus sveikatai, aptarė, koks maistas yra „nesveikas maistas“ bei mokėsi pasakyti jam „NE“. Spalvotomis kortelėmis vaikai vertino, kurioje sveikos mitybos piramidės dalyje yra sveiki ir nesveiki maisto produktai. Į spalvingas lėkštes turėjo sudėti sveikatai palankius ir nepalankius maisto produktus, dalyvavo protų mūšyje „Išlukštenk riešutėlį“. Veiklos pabaigoje už pasiryžimą ir drąsą nuo šiol maitintis sveikai visi vaikai buvo apdovanoti sveikatingumo diplomais.
Siekiant, kad vaikų mityba būtų subalansuota, ji turi atitikti visas rekomendacijas:
- vaikai turi vartoti tiek augalinės kilmės, tiek gyvūninės kilmės maisto produktus, tam kad būtų užtikrinta visavertė mityba;
- didžiąją dalį dienos raciono turi sudaryti daržovės ir vaisiai, nes angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis;
- vaikui turėtų būti sudaromas tam tikras dienos režimas, valgyti 4–5 kartus per dieną, paskutinį kartą valgyti dvi valandas prieš miegą;
- maistą rekomenduojama dažniausiai gaminti namuose. Vietoje kepto maisto rinktis virtą ar troškintą maistą;
- vaikas turi gauti kuo mažiau greito, nesveiko, sūraus, riebaus ar aštraus maisto, nes tokio pobūdžio maisto produktai gali sutrikdyti virškinimo sistemą;
- pusryčius vaikams būtina valgyti kasdien;
- pakankamai gerti skysčių.
Vaikai įsitikino, kad mityba – vienas svarbiausių vaiko sveiko augimo ir vystymosi faktorių. O kad vaikai įgytų sveikus maitinimosi įpročius, grupių mokytojos, visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys darželiuose, ir tėvai turėtų bendradarbiauti ir skirti tam ypatingą dėmesį, o sveikos mitybos ugdymas jauname amžiuje turėtų būti vienas svarbiausių uždavinių, siekiant sumažinti nutukimo paplitimą tarp vaikų.
Žmogaus sveikata priklauso nuo to, kiek jis rūpinasi ja per visą gyvenimą. Jei žmogus nuo vaikystės puoselėjo sveiką gyvenimo būdą, tikėtina, kad ir suaugęs jis galės džiaugtis sveikata.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Lapkričio 21 d. „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje dalyvavo sensorinių skaitymų edukaciniame užsiėmime pagal Nicolos Kinnear knygą „Kaip kiškis mokėsi drąsos“. Žaidimo ir diskusijos forma skaitytojai keliavo kartu su istorijos herojumi kiškiu Leonu, patirdami nuotykius ir padėdami išmokti jam būti drąsiu. Vaikai skaitė istoriją pasitelkdami pojūčius, atliko praktines užduotis, žaidė: laistė gėlę, klausėsi jūros ošimo, šluotele valė dulkes, rinko ir dėjo į kuprinę kelionėje praversiančius daiktus, tikrino kuprinės svorį, klausėsi miško gyvūnų balsų, kvietė Luną, lietė ledukus, stebėjo, ką galima išvysti po vandeniu, suko vėjo malūnėlius, tamsoje švietė žibintuvėliu, lipdė sausainius ir linksmai šoko. Patirdami įvairių nuotykių ir pojūčių, šios knygelės dėka mažieji skaitytojai įsitikino, kad jie yra drąsūs ir draugiški.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Lapkričio 16 dienos rytas „Nykštukų“ grupės ugdytiniams prasidėjo kelione mikroautobusu į Jurgitos ir Viktoro Zaikinų ūkį „Kaimo edukacijos“. Mus pasitiko ūkio šeimininkė, kuri supažindino vaikus su čia gyvenančiais naminiais gyvūnais. Ugdytiniai turėjo galimybę iš arti pamatyti kiaules, pašukuoti karvę, paglostyti ožkas, avis, vištas, antis, kalakutus, šuniukus, katytes, pašerti triušiukius ir net pašokinėti ant šieno. Smalsuoliai domėjosi, ką naminiai gyvūnai ėda, kaip miega, ar turi vardus. Edukacijos pabaigoje šeimininkė visus vaišino ūkio gyvūnų teikiamomis gėrybėmis. Dėkojame J. Ir V. Zaikinams už galimybę vaikams patirti įvairiausių emocijų ir nepamirštamų įspūdžių.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Lapkričio viduryje minint pasaulines Seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos (lapkričio 18 d.) ir Smurto prieš vaikus prevencijos (lapkričio 19 d.) dienas, Paramos vaikams centras primena, kad siekiant apsaugoti vaikus, svarbiausias vaidmuo tenka suaugusiems.
Kaip padėti vaikui išvengti pavojingų situacijų?
Visi vaikai gali atsidurti pavojingose ir gąsdinančiose situacijose, kai padidėja rizika jiems patirti kokio nors pobūdžio prievartą. Su prievarta vaikas gali susidurti įvairiose aplinkose – ugdymo įstaigoje, šeimoje, gatvėje, virtualioje erdvėje, smurtą patirti ir iš vaikų, ir iš suaugusiųjų. Vaikas, kuris tampa kitų smurto liudininku, nors ir nenukreiptu tiesiogiai į jį, ar gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama, taip pat patiria smurtą. Kaip elgdamiesi kasdienėse situacijose ir kalbėdamiesi, tėvai gali padėti savo vaikams būti saugiems?
- Kurkite pagarbius ir šiltus santykius su vaiku. Nuolat pasidomėkite, kuo vaikas gyvena ir kaip jis jaučiasi. Būkite prieinama/-s, kai vaikas dalinasi savo įspūdžiais ar kreipiasi bet kokiu klausimu. Vaikui svarbu matyti, kad jūs rimtai žiūrite į tai, ką ji/-s nori pasakyti, kad į visus jausmus, prašymus ar nutikimus reaguojate dėmesingai. Tuomet ir susidūręs su smurtu, vaikas greičiau kreipsis pagalbos, apie tai papasakos.
- Vis pasikalbėkite su vaiku apie saugumą. Nuolat grįžkite prie šios temos ir priminkite, kad niekas neturi teisės vaiko skriausti ar žeminti (mušti, rėkti, stumdyti, apvardžiuoti ir pan.). Pabrėžkite, kad niekam negalima liesti intymių vaiko kūno vietų ir prašyti pažiūrėti, išskyrus atvejus, kai tai būtina gydytojams bei tėvams ligos atveju ar susižeidus. Šios taisyklės vaikus galima mokyti jau nuo 3-ejų metų. Vis pakartokite vaikams, kad jei kažkas elgiasi nemaloniai ar gąsdinančiai, tai yra netinkamas elgesys, apie kurį svarbu pasakyti patikimam saugusiajam. Taip pat vaikams svarbu žinoti, kad negalima toleruoti matomo smurtinio elgesio – jei šalia vyksta smurtas, būtina jį stabdyti, t.y. kviesti pagalbą.
- Būkite saugiu suaugusiuoju savo vaikui. Rūpinkitės savo savijauta, kad galėtumėte išlikti rami/-us stresinėse situacijose. Kai sukyla įtampa, pirmiausia imkitės veiksmų, kurie padeda jums nusiraminti. Jei įtemptoje situacijoje nesusivaldėte, pripažinkite tai. Nurimus pasikalbėkite su vaiku – pirma/-s inicijuokite pokalbį, įvardinkite, kad netinkamai pasielgėte, atsiprašykite, pasakykite, kad kitą kartą stengsitės elgtis kitaip. Gerbkite vaiko nuomonę ir jausmus, susijusius su jo kūnu ir saugumu. Nelieskite vaiko taip, kaip jam nepatinka ir neverskite vaiko bučiuoti ar apkabinti kitų žmonių, jei ji/-s to nenori. Rūpestį ir draugiškumą galima parodyti ir kitais būdais, pavyzdžiui, žodž
- Jei kyla įtarimų dėl patirto smurto ar nerimaujate dėl vaiko savijautos, pasitarkite su specialistu. Kreipkitės į mokyklos ar kitos įstaigos psichologą, paskambinkite į „Tėvų liniją“ nemokamu numeriu 8 800 900 12 ir pasikonsultuokite su profesionaliais psichologais (daugiau informacijos: tevulinija.lt). Psichologinė pagalba nukentėjusiems nuo seksualinio, fizinio, emocinio smurto teikiama Paramos vaikams centre, įgyvendinant projektą „Kompleksinė pagalba nuo smurto nukentėjusiems vaikams, smurto liudininkams ir jų šeimoms“, kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
- Kaip apsaugoti vaikus nuo smurto
Veiklos tikslas: supažindinti vaikus su emocijomis, mokyti jas išreikšti kūrybinės veiklos metu, lavinti smulkiąją motoriką. Aplink plastikinę lėkštutę vaikai dėliojo kaštonus, giles ir sukūrė „veido“ kopiją. Tada pakėlė lėkšteles, padarė akytes, burnytę, nosį. Ugdytiniai džiaugėsi savo sukurtu veiduku, pasakė, kokia jo nuotaika. Visi patyrė daug gerų emocijų.
„Drugelių“ grupės vyresn. mokytoja Virginija Šašienė
Vaikai turi užduotį: pastatyti miško miestelį iš medžiagų, kurios pagamintos iš medienos.
Pirmiausiai aiškinomės, kas tai galėtų būti. Išsiaiškinome, kad turime kartono dėžučių, ritinėlių ir spalvoto popieriaus, tad juos ir panaudosime.
Iš ritinėlių ir spalvoto popieriaus kiekvienas gamino medį, kuris turėjo stovėti. Tada žaidėme žaidimą „Kas dėžutėje?“. Vaikas pasirinko dėžutę, iš jos nežiūrėdamas ištraukė vieną gamtinę medžiagą, įvardijo, kokio tai medžio lapai ir vaisiai. Taip sužadinus vaikų pojūčius (regos, lytėjimo), įtvirtinome lapuočių (kaštonas, ąžuolas, riešutas, klevas) ir spygliuočių (pušis, sidabrinė ir paprastoji eglė) medžių požymius.
Pasidaliję į komandas, vaikai gamino namelius. Vieni klijavo, kiti dažė, puošė gamtine medžiaga. Baigę darbelius pasidžiaugėme bendru nuostabiu rezultatu ir nusprendėme, kad miško miestelį dar tobulinsime, juk net maži miesteliai nepasistato per savaitę.
Priešmokyklinio ugdymo vyr. mokytoja Giedrė Survilienė
