Įstaigos emblema
Džiaugiamės ir didžiuojamės mūsų ūkvede ir vaikų maitinimo organizatore Jūrate Januškiene bei šauniomis virėjomis Regina Petrauskiene ir Tatjana Šulciene! Šių darbuotojų rūpestis, kruopštumas ir nuoširdus atsidavimas kasdien prisideda prie vaikų sveikatos, geros savijautos ir džiugių valgymo akimirkų.
Pagal Viešojo maitinimo įmonės atitikties higienos reikalavimus, 2025 m. balandžio mėn. vertinimu, darželyje užtikrinama higienos būklė įvertinta 5 puodeliais – aukščiausiu įvertinimu. Tai – ne tik profesionalumo, bet ir atsakomybės ženklas, kuriuo galime visi pasidžiaugti.
Direktorė Danutė Ropienė
Užkrečiamosios ligos – tai ligos, kuriomis susergama jų sukėlėjams (bakterijoms, virusams, grybeliams, pirmuonims) patekus į organizmą ir jame toliau dauginantis. Žmonės jais gali užsikrėsti įvairiausiais būdais: per orą, kuriuo kvėpuoja, per vandenį, kurį geria, ar per maistą, kurį valgo. Į žmogaus organizmą sukėlėjai gali patekti per sąlytį su kitais žmonėmis, gyvūnais, augalais ar net nematomais nešvarumais, esančiais ant daiktų, kuriuos žmogus liečia. Taip pat jų gali patekti su krauju, limfa ar kitais organizmo skysčiais. Dėl socialinių, technologinių ir aplinkos veiksnių atsiranda vis naujų susirgimų, kurie plinta kur kas greičiau ir yra pavojingi gyvybei. Dažniausiai pasitaikantis pirminis užkrečiamų ligų šaltinis – nešvarios rankos, nes per jas didžioji dalis mikroorganizmų (80 proc.) patenka į žmogaus organizmą. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis. Siekiant mažinti užkrečiamų ligų paplitimą, valdyti užkrečiamųjų ligų epideminį procesą ugdymo įstaigose organizuojamos paskaitos, praktiniai užsiėmimai užkrečiamųjų ligų temomis.
Balandžio mėnesį darželyje lankėsi edukatorė Justina. Ji paaiškino, kokie mikroorganizmai gali gyventi ant nešvarių rankų, kaip patenka į organizmą ir kokius sveikatos sutrikimus jie sukelia. Su vaikais atliko švarių rankų eksperimentą.
Gegužės 5-oji kasmet minima kaip Pasaulinė rankų higienos diena, primenanti apie paprastą, bet gyvybiškai svarbią priemonę – švarias rankas. Šią dieną paminėjome su darželio vaikais. Vaikai klausė pasakos „Murzulis rankų planetoje“, kartu su Brokoliuku ir Braškyte mokėsi teisingai plauti rankas su muilu. Visuomenės sveikatos specialistė vaikams akcentavo, kad rankų plovimas su muilu pašalina ligas sukeliančius mikroorganizmus nuo rankų ir apsaugo nuo infekcijų, nes:
- žmonės dažnai liečia akis, nosį ir burną, todėl mikroorganizmai gali lengvai patekti į organizmą;
- mikroorganizmai nuo neplautų rankų gali patekti į maistą, gėrimus, kai žmonės juos ruošia vartojimui. Be to, jie gali pasidauginti maisto produktuose ir sukelti sunkius sveikatos sutrikimus;
- mikroorganizmai nuo neplautų rankų gali patekti ant įvairių aplinkos objektų ir lengvai išplisti aplinkoje.
Vaikai atliko užduotis „Mikrobų gaudynės“, „Domukas nori būti švarus“.
Švarios rankos turi tapti kasdieniu įpročiu kiekvienam. Dažniausiai būtent vaikams reikia priminti, kada ir kaip plauti rankas. Rankų plovimo technika yra labai reikšminga, nes ant gerai nuplautų rankų lieka mažiau mikroorganizmų, jie lėčiau dauginasi ir neplinta. Juk taip paprasta paimti muilo gabalėlį, atsukti vandens čiaupą, užtrukti apie 30 sekundžių ir užkrečiamų ligų profilaktika atlikta. Prisiminkime, kad švarių rankų galia – mūsų visų rankose, o tai pagarba sau ir kitiems.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą ir kalbinius gebėjimus per pavasario gamtos pažinimą, integruojant gamtos garsų muzikos įrašus, STEAM elementus, kuriant kompozicijas įvairiuose kontekstuose.
Hipotezė. Ar galima sensorinėje erdvėje sukurti pavasarines kompozicijas?
Veiklos eiga. Veiklos pradžioje vyko pokalbis apie pavasarinę gamtą, jos pasikeitimus. Tada vaikai kūrė pavasario kompozicijas ant šviesos stalo sensorinėje erdvėje, klausantis gamtos garsų muzikos įrašų. Tam buvo panaudotos sensorinės priemonės, grikių kruopos, gamtinė medžiaga – kaštonai, skaičiai.
Išvada. Vaikams pavyko sukurti pavasarines kompozicijas, kurių centre buvo pavasario saulutė. Vaikai lavino vaizduotę, gebėjimą derinti įvairias raiškos priemones, kuriant ant šviesos stalo. Mokėsi bendrauti ir bendradarbiauti, buvo skatinama vaikų kalbinė raiška, pasakojant apie sukurtas kompozicijas.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Balandis tradiciškai skelbiamas švaros mėnesiu, todėl mūsų grupės vaikai kartu su pedagogais prisijungė prie švaros akcijos „Darom“. Grupėje aptarę atliekų rūšiavimo ir aplinkos tvarkymo svarbą, nusprendėme prisidėti prie gražesnės aplinkos kūrimo – surinkti šiukšles aplink stadioną. Kruopščiai padirbėję, džiaugėmės galėdami bent šiek tiek prisidėti prie švaresnės, gražesnės ir saugesnės aplinkos kūrimo.
Ši akcija padėjo vaikams suprasti, kad aplinkos grožis priklauso nuo mūsų pačių elgesio. Ji skatino ugdytis atsakomybės jausmą, vertinti savo ir kitų darbą, siekiant saugios, švarios ir estetiškos aplinkos. Be to, aktyvi veikla dovanojo visiems daug džiugių emocijų ir judėjimo džiaugsmą.
Žibartonių skyriaus ikimokyklinės ugdymo mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Tobulinti vaikų pažinimo gebėjimus, suteikti naujų potyrių – sodinimo, laistymo ir auginimo.
Hipotezė. Ar grupėje galima užsiauginti pavasarinį daržą?
Veiklos eiga. Veiklos pradžioje vyko pokalbis apie pavasario darbus darže ir apie daržoves, kurias reikia sėti. Vaikai susipažino su daržovių sėklomis ir aptarė, kokias sės į grupės daržą. Jie pylė žemę į dėžutes, sėjo moliūgus, cukinijas, ridikėlius, salotas, žirnius ir pipirnes. Pasėję daržoves, jas palaistė. Pipirnes vaikai sėjo ir be žemės – tik ant vatos ir vandens, kad galėtų stebėti, kur greičiau sudygs. Jie aiškinosi, kokių sąlygų reikia, kad sėklos sudygtų ir augtų.
Išvados. Veiklos metu vaikai susipažino su daržovių sėklomis, mokėsi jas sėti, stebėjo jų dygimą ir rūpinosi laistymu. Išsiaiškino, kad greičiausiai sudygo į žemę pasėtos pipirnės, kiek vėliau – ant vatos pasėtos pipirnės. Vėliau išdygo moliūgai, cukinijos, ridikėliai, o vėliausiai – salotos. Vaikai sužinojo, kokių sąlygų reikia, kad daržovės augtų ir vystytųsi.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Darželyje vyko velykinis rytmetis „Margučių varžytuvės“. Vaikai susirinko puikios nuotaikos, nešini pačių margintais margučiais. Juos pasitiko Velykė ir Velykų zuikis. Renginio pradžioje surengta margučių parodėlė. Velykė papasakojo vaikams apie senąsias lietuvių Velykų šventės tradicijas, kiaušinių marginimo būdus, spalvas ir jų reikšmes. Vaikai dalijosi įspūdžiais, kaip kartu su tėveliais margino kiaušinius namuose. Vėliau Velykė sekė vaikams pasaką–žaidimą „Kaip kiškiai dažė kiaušinius“. Vaikai aktyviai įsitraukė, atliko judesius ir smagiai leido laiką. Šventės metu Velykė pateikė vaikams įvairių smagių užduočių: išmarginti kiaušinius, kurių „nespėjo nudažyti kiškiai“, nešti margutį šaukšte ir perduoti draugui, iš paveikslėlių atpažinti, kas deda kiaušinius, atlikti užduotėlę, paslėptą margučio viduje. Vaikams puikiai sekėsi, o jų pastangos buvo apdovanotos – visų laukė saldus velykinis margutis!
Šventė tęsėsi darželio kieme, kur Velykė pakvietė vaikus ridenti margučių. Diena buvo kupina šypsenų, gerų emocijų ir šventinės nuotaikos.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Sukurti velykinį margutį, pasitelkiant STEAM metodus, skatinant vaikų tyrinėjimą, kūrybiškumą ir eksperimentavimą įvairioje aplinkoje – tiek grupėje, tiek lauke.
Hipotezė. Ar pavyks sukurti velykinį margutį kitaip ?
Veiklos eiga. Vaikams buvo pasiūlyta iš grupėje esančių medžiagų – kaladėlių, konstruktorių, kamštelių – sukurti velykinį margutį. Jie dirbo tiek individualiai, tiek bendradarbiaudami tarpusavyje. Užduotis pareikalavo pastangų, tačiau rezultatai buvo kūrybiški ir originalūs.
Kitoje veikloje vaikai į dėžutę įdėjo popieriaus lapą ir spalvotą kamuoliuką, kuris, ridinėdamasis viduje, tarsi „piešė“ margučio ornamentus.
Lauko erdvėje vaikai kūrė velykinį margutį iš gamtinės medžiagos – gėlyčių, kankorėžių ir kitų surinktų elementų.
Išvada. Vaikai, pasitelkę įvairias STEAM veiklas, sėkmingai sukūrė velykinius margučius skirtingomis priemonėmis ir būdais. Kūrybinis procesas vyko tiek grupės aplinkoje, tiek lauke, o vaikai parodė išradingumą, atkaklumą ir gebėjimą bendradarbiauti. Veikla prisidėjo prie vaikų pažinimo, kūrybiškumo ir mokėjimo mokytis kompetencijų ugdymo bei suteikė daug džiugių emocijų.
Žibartonių ikimokyklinio ugdymo mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Skatinti vaikus bendradarbiauti ir veikti grupėje, lavinti smulkiąją motoriką bei dėmesio koncentraciją.
Hipotezė. Ar įmanoma pastatyti vieną stiklinę ant kitos, jų neliečiant rankomis?
Veiklos eiga. Veiklos pradžioje aptarėme užduoties principus ir susiskirstėme į grupeles po keturis vaikus. Kol mokytoja ruošė priemonę – įrankį su virvelėmis, kuriuo bus statomas „bokštas“, vaikai sudėliojo vienkartines stiklines ant stalo, palikdami tarp jų tarpus, kad būtų patogu jas paimti.
Pirmoji grupė pradėjo statyti bokštą, naudodamasi tik pagalbiniu įrankiu – rankomis stiklinės nebuvo liečiamos. Kiti vaikai stebėjo procesą ir laukė savo eilės. Pirmajai komandai pavyko pastatyti 24 stiklinių bokštą. Tuomet veiklą tęsė antroji grupė.
Išvada. Statyti vienkartines stiklines jų neliečiant rankomis – ne tik įmanoma, bet ir labai smagu! Užduotis pareikalavo vaikų susikaupimo, tarpusavio komunikacijos ir gebėjimo veikti kartu. Vaikai turėjo tartis dėl veiksmų eigos, judėti sinchroniškai ir įsiklausyti vieni į kitus. Dėl puikaus bendradarbiavimo visai grupei pavyko pastatyti net 48 vienkartinių stiklinių bokštą!
Žibartonių skyriaus jungtinės ugdymo grupės mokytoja Benita Jakaitytė
Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą ir loginį mąstymą, lavinti smulkiąją motoriką, naudojant šviesos stalą bei įvairias konstravimo detales formuojant Velykinio margučio raštą.
Hipotezė. Ar pavyks sukurti Velykų simbolį ant šviesos stalo?
Veiklos eiga. Su vaikais kalbėjome apie pavasario šventę – Velykas. Ugdytiniai aptarė, kaip atrodo velykiniai margučiai, kokie gali būti jų raštai ir spalvų deriniai. Ant šviesos stalo vaikai formavo margučio kontūrą, laisvai dėliojo detales, derino spalvas, komponavo raštus. Stebėjo, kaip šviesos stalas paryškina spalvas ir formas, eksperimentavo su išdėstymu, keitė detalių vietas, kad išgautų norimą rezultatą.
Išvada. Vaikai sėkmingai įgyvendino kūrybinį sumanymą. Dirbdami su šviesos stalu suprato, kaip šviesa veikia spalvas, lavino dėmesio sutelkimą ir kantrybę. Kuriant bendrą margutį stiprėjo jų tarpusavio bendradarbiavimo įgūdžiai.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Išsiaiškinti, ar supjaustyto obuolio minkštimas reaguoja su deguonimi, būdamas padengtas skirtingomis medžiagomis.
Hipotezė. Ar pasikeis obuolio skiltelių spalva?
Veiklos eiga:
- Apžiūrėjome obuoliuką, padalinome į keturias panašaus storio ir dydžio skilteles. Pauostėme eksperimentui pasirinktus skysčius (actas, vanduo, citrinų sultys).
- Išspaudėme citriną. Apžiūrėjome plastikinius maišelius. Vyresnieji vaikai perskaitė, kas užrašyta ant maišelių. Į kiekvieną maišelį dėjome po skiltelę obuoliuko, vėliau pylėme atitinkantį užrašą skystį. Vieną maišelį palikome be skysčio.
- Užspaudėme maišelius, gerai supurtėme ir palikome mirkti apie 3 minutes. Stebėjome ar keičiasi obuoliuko skiltelių spalva. Susipažinome su sąvoka „Oksidacija“.
- Išpylėme skysčius iš visų maišelių ir vėl juos užspaudę palikome ilgesniam laikui.
- Po 2 valandų stebėjome ar pasikeitė obuolio skiltelių spalva.
Išvada. Nustatėme, jog labiausiai pakito obuoliuko spalva maišeliuose su actu ir su citrinos sultimis. Actas paveikė obuoliuko skiltelę, ji tapo rusva. O citrinų sultys labiausiai apsaugojo skiltelę nuo oksidacijos ir šiame maišelyje jos spalva tapo ryškesnė. Šios sultys yra rūgštinė medžiaga, kuri sulėtina obuolio rudavimą. Išsiaiškinome, jog jei norisi išlaikyti supjaustytą vaisių šviežią, reikia išsispausti ir ant jo užlašinti citrinų sulčių. Sąvoka „Oksidacija“ vaikams buvo nauja, nesukėlė susidomėjimo. Kitą dieną ugdytiniai atsakė, jog tai obuolio rudumas. STEAM veikla ugdė mąstymą, pažintinius gebėjimus, lavino vaikų smalsumą.
Jungtinės ugdymo grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
