

Tikslas. Per meną supažindinti vaikus su Lietuvos simbolika bei lavinti svarbius motorinius ir kūrybinius įgūdžius.
Hipotezė. Ar galiu iš makaronų pasigaminti papuošalą?
Veiklos eiga. Pradžioje vaikai prisiminė Lietuvos vėliavos spalvas – geltona, žalia ir raudona. Diskusijoje aptarė, ką šios spalvos reiškia ir kaip jos atspindi mūsų tautos istoriją bei kultūrą. Spalvino makaronus. Išdžiūvusius ir spalvotus makaronus vėrė ant siūlo, kūrė papuošalus.
Išvada. Iš makaronų galima sukurti gražius papuošalus, tačiau norint suverti apyrankę, žiedą ar karolius, reikia skirtingo kiekio makaronų ir skirtingo ilgio siūlo. Vaikai su dideliu pasididžiavimu puošėsi savo pagamintais papuošalais, kurie spindėjo Lietuvos vėliavos spalvomis.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą ir kūrybiškumą, tyrinėjant vandens savybes ir atliekant įvairius eksperimentus.
Hipotezė. Ar pavyks iš spalvotų ledo kubelių sukurti Lietuvos vėliavą?
Veiklos eiga. Eksperimentui naudojome vandenį, maišelius ledukams šaldyti ir guašą. Vaikai nuspalvino vandenį guašu ir supylė jį į maišelius. Paruoštus maišelius padėjome į šaldiklį ir palikome per naktį, kad vanduo užšaltų. Kitą dieną iš gautų spalvotų ledukų vaikai dėliojo Lietuvos vėliavą.
Išvados. Vaikai džiaugėsi savo kūrybiniu rezultatu – jiems pavyko sukurti Lietuvos vėliavą iš spalvotų ledo kubelių. Šis eksperimentas padėjo jiems įtvirtinti žinias apie Lietuvos vėliavos spalvas ir jų išsidėstymą. Taip pat vaikai susipažino su vandens savybėmis: jis gali būti skystas, bespalvis, spalvotas, o veikiamas šalčio – virsti ledu. Eksperimento metu jie suprato, kaip vanduo keičia būseną iš skystos į kietą, kai yra šaldomas.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Netyčiniai sužalojimai yra viena didžiausių grėsmių Lietuvos vaikų sveikatai ir gyvybei. Jie dažniausiai kyla dėl įvairių aplinkybių, pirmiausia – supančios aplinkos ir pačių vaikų bei juos prižiūrinčių suaugusiųjų elgesio. Traumos ir nelaimingi atsitikimai yra pasaulinė visuomenės sveikatos problema, o vaikų grupėje – viena pagrindinių mirties priežasčių.
Sužalojimas – tai ūmus, stiprus mechaninis, cheminis, terminis, elektros ar jonizuojančiosios radiacijos poveikis žmogaus kūnui, viršijantis jo tolerancijos slenkstį. Kiekvienais metais Lietuvoje nuo sužalojimų miršta apie 400 vaikų ir paauglių, o daugiausia jų gyvybių pasiglemžia būtent traumos ir nelaimingi atsitikimai. Net 70% visų vaikų mirčių dėl sužalojimų sudaro buitinės traumos. Dažniausiai mažamečiai vaikai susižaloja namuose, kur patiria įvairius sužalojimus, tokius kaip nudegimai, nuplikimai, nukritimai, apsinuodijimai ir kt.
Tačiau daugelio netyčinių sužalojimų galima išvengti – svarbu žinoti jų atsiradimo aplinkybes bei taikyti prevencines priemones. Vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią nelaimėms – švietimas. Mokydami vaikus saugaus elgesio, galime padėti išvengti daugelio pavojingų situacijų.
Apie saugų elgesį buityje ir aplinkoje kalbėjome su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais. Veiklos metu sveikatos specialistė supažindino vaikus su pavojais, tykančiais kasdienėje aplinkoje, bei paaiškino, kaip jų išvengti. Kad informacija būtų lengviau suprantama ir įsimenama, ji buvo pateikta žaidimo forma.
Žaidimo kortelių pagalba „Saugus elgesys: sauga ir prevencija“ su „Kiškučių“ ir „Nykštukų“ grupių vaikais aptarėme saugų elgesį naudojant laidinius prietaisus, važiuojant automobiliu, riedučiais, dviračiu. Taip pat susipažinome su saugaus elgesio taisyklėmis namuose, laiptinėje, lifte ir gatvėje.
Vaiko auginimas yra sudėtingas procesas, kurio metu mokytis turi ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Tėvai ar kiti vaiko prižiūrėtojai privalo suvokti, kad netyčiniai sužalojimai yra numatomi ir dažnai išvengiami. Norėdami apsaugoti savo vaikus, tėvai turėtų:
Didžiausia atsakomybė už vaikų saugumą tenka tėvams – būtent jie kasdien turi ugdyti vaikų supratimą apie pavojus ir mokyti juos saugaus elgesio pagrindų. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti, kad mūsų vaikai augtų sveiki ir saugūs.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Sausio mėnesį Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams sveikatos specialistė vedė aktyvius užsiėmimus apie subalansuotą ir sveiką mitybą.
„Pelėdžiukų“ grupės vaikai, žiūrėdami edukacinį filmuką „Sveikos mitybos ABC“, kartu su sveikatos specialiste ir grupės mokytoja aptarė, kaip pasirinkti sveikus maisto produktus ir kokią dalį lėkštėje turėtų sudaryti daržovės bei vaisiai. Praktinės užduoties metu kiekvienas galėjo sukurti savo sveikos mitybos lėkštę. Taip pat poromis žaidė žaidimą „Vaisius ar daržovė?“, o gydytojas katinas Aloyzas papasakojo, kokių produktų reikėtų ieškoti šaldytuve.
„Nykštukų“ grupės vaikai žaidė žaidimą „Sveiko maisto paštas“, kurio tikslas – kuo daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir jos rekomendacijas. Pasitelkus pašto dėžutes ir korteles, vaikams buvo lengviau suprasti sveikų produktų pasirinkimo svarbą. Jie mokėsi skirstyti maisto produktus pagal jų grupes, lavino rūšiavimo įgūdžius bei smulkiąją motoriką.
Pagrindiniai sveikos mitybos principai:
Sveikatai palankūs produktai:
✅ Pieno produktai – vertingų baltymų ir kalcio šaltinis.
✅ Mėsa ir jos produktai – aprūpina organizmą baltymais, geležimi, vitaminais ir mineralais.
✅ Vaisiai – suteikia vitaminų, vitamino C ir folio rūgšties.
✅ Daržovės – gausios mikroelementų, vitaminų ir skaidulų.
✅ Grūdų produktai – turi B grupės vitaminų, angliavandenių, maistinių skaidulų bei mineralinių medžiagų.
Sveikatai nepalankūs produktai, kuriuos reikėtų riboti:
❌ Bulvių, kukurūzų traškučiai, skrudinti ar spraginti gaminiai.
❌ Saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai.
❌ Valgomieji ledai.
❌ Konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu.
❌ Gazuoti gėrimai.
Šie produktai, turintys daug riebalų, druskos ir cukraus, neaprūpina vaikų organizmo svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis. Jų per didelis vartojimas gali didinti nutukimo, dantų ėduonies, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų lėtinių sveikatos sutrikimų riziką.
Išvada. Sveika ir subalansuota mityba yra būtina vaiko augimui, vystymuisi ir gerai savijautai. Vaikų racionas turėtų atitikti jų amžių ir energijos poreikius, kad jie augtų sveiki, stiprūs ir turėtų pakankamai jėgų aktyviai veiklai.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Sukurti iš popieriaus judantį-šokantį žmogų.
Hipotezė. Ar įmanoma pagaminti judantį žmogų, naudojant tik popierių?
Eiga:
Išvada. Iš popieriaus galima pagaminti judantį žmogų, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą popierių. Taip pat klijuoti reikia per juostos vidurį, kad figūra būtų stabili ir išlaikytų formą.
Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė
Tikslas: Skatinti vaikų norą tyrinėti, eksperimentuoti ir patirti gerų emocijų eksperimentui pavykus.
Hipotezė: Ar galima piešti ant pieno?
Eiga:
Išvada: Piešti ant pieno galima. Vaikai sužinojo, kad indų ploviklis stumia pieno riebalus nuo savęs ir taip priverčia spalvas piene „šokti“.
„Drugelių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
Sausio 23 d. su Linkaučių ir Žibartonių skyrių vaikais kalbėjome apie asmens higieną. Aptarėme higienos rūšis, jų svarbą sveikatai bei susipažinome su asmens higienos priemonėmis. Vaikai mokėsi atpažinti skirtumus tarp švaraus ir nešvaraus vaiko, patys vardijo priemones, reikalingas kūno, drabužių, dantų ir plaukų švarai palaikyti. Žiūrėjome pamokantį filmuką „Baltprausys“, atlikome praktines užduotis. Ypatingą dėmesį skyrėme rankų higienai, kuri yra viena svarbiausių infekcinių ligų prevencijos priemonių.
Asmens higienos įpročiai formuojasi per stebėjimą, todėl svarbu kurti palankias sąlygas, skatinančias vaiką veikti savarankiškai. Vaikai sąmoningai atkartoja suaugusiųjų ir bendraamžių elgesį, todėl būtina nuolat priminti ir mokyti juos, kad higienos įgūdžiai yra svarbūs jų sveikatai.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Gilinti žinias apie vaisius, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius ir kūrybines galias, pasitelkiant STEAM metodus bei įvairius veiklos būdus.
Hipotezė. Ar galima vaisius pateikti kitaip, supjausčius ir suvėrus ant iešmelio?
Veiklos eiga. Vaikai dirbo su įvairių rūšių vaisiais, iš kurių gamino sveikuoliškus užkandžius – vaisių vėrinukus. Užsiėmimo metu jie mokėsi atpažinti vaisius, įvardinti jų pavadinimus, spalvas bei skonio savybes. Vaisių vėrinukų gaminimas reikalavo daug kantrybės ir kruopštumo, o galutinis rezultatas suteikė vaikams džiaugsmo – jie smagiai mėgavosi savo pagamintais sveikais užkandžiais.
Išvada. Vaikams patiko valgyti vaisius kitaip, kūrybiškai pateiktus ant iešmelių. Ši veikla parodė, kad formuoti sveikos mitybos įpročius nuo mažens yra svarbu ir veiksminga, ypač kai tai derinama su smagia ir įtraukiančia veikla.
Žibartonių skyriaus ikimokyklinio ugdymo grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą ir lavinti vaizduotę per žaidybinę veiklą; lavinti vaikų rankų ir pirštų judesius plėšant popierių, renkant ir metant skiauteles. Ugdyti vaikų gebėjimą atpažinti ir išreikšti emocijas per žaidimą, patirti bendrumo jausmą.
Eiga. Mažieji plėšė baltus popieriaus lapus ir dėjo juos į dėžutę. Stebėdami krentančias popieriaus skiautes, gaudė jas ir džiaugėsi jų judėjimu ore. Vėliau rinko skiautes ir mėtė jas į viršų, tarsi sniegą. Vaikai ropojo, vartėsi ir piešė „sniego angelus“ ant grindų. Galiausiai, naudodamiesi žaislinėmis mašinomis, vaikai vežė „sniegą“ ir pylė jį į dėžę, taip užbaigdami smagią ir kūrybišką veiklą.
Išvada. Vaikai aktyviai įsitraukė į veiklą, džiaugėsi pačių sukurta „sniego“ aplinka ir kūrybiškai ją išnaudojo žaidimuose. Žaisdami vaikai patyrė daug teigiamų emocijų, bendradarbiavo tarpusavyje. Veikla padėjo lavinti smulkiąją motoriką, ugdė kūrybiškumą bei vaizduotę, skatino saviraišką.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Tikslas. Lavinti konstravimo įgūdžius, kūrybiškumą, loginį mąstymą.
Hipotezė. Ar galima iš šveitimo kempinėlių sukonstruoti meškiuką?
Veiklos eiga. Vaikai pirmiausia rankytėmis suminkštino kempinėles, jas kampuose įkirpo ir panaudodami didesnes bei mažesnes gumytes sukonstravo meškutį. Priklijavo akytes, nupiešė nosytę, burnytę. Štai ir „meškiukas“.
Išvada. Vaikams pavyko iš virtuvinių šveitimo kempinėlių ir kitų netradicinių priemonių sukonstruoti meškiuką.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė