„Bitučių“ grupės vaikučiai dalyvavo projekte „Judėjimo džiaugsmas“. Šiuolaikinis mokslas įrodo, kad sveikatos ugdymo pagrindai yra formuojami jau ankstyvajame vaikų amžiuje. Tai laikotarpis, kai padedami fizinės, psichinės ir moralinės sveikatos pamatai.

    Gamta suteikia vaikui galimybę judėti. Per judesių kalbą mažieji pradeda suvokti apie savo kūno sandarą ir jo judėjimo galimybes, atsiranda noras tyrinėti aplinkinį pasaulį. Mažiesiems patinka bėgioti basomis, todėl buvo sudarytos sąlygos keliauti nelygiu paviršiumi. Jie tyrinėjo jutiminius takus: kietus, nelygius, minkštus, švelnius. Visi vaikai turi prigimtinį poreikį judėti, o šokis dovanoja estetinę ir meninę patirtį, todėl mažieji nusiavė batukus, klausydami muzikos garsų, stebėjo mokytojos veiksmus, emocingai šoko su savo bateliais, laikydami juos rankose. Ankstyvojo amžiaus mažyliams judėjimas yra vienintelis pasaulio pažinimo būdas, todėl buvo skatinami kuo daugiau judėti ir sportuoti gryname ore. Muzikos garsai veiklai suteikė linksmumo, o kad būtų įdomu, buvo panaudotos įvairios priemonės. Vaikai tyrinėjo pasaulį liesdami, skindami augalus, uostydami gėles bei stebėdami įvairius gyvūnus pievoje ir keliaudami po Krekenavos miestelį.

      Mažiesiems fizinis judėjimas teikė džiaugsmo, o mes grožėjomės jų laimingais veidais.

„Bitučių“ grupės  mokytojos Vilma Survilienė ir Arnė Budavičienė

      „Pelėdžiukų“ grupė vykdė projektą „Keliauju pažinti, atrasti, suprasti“. Vasario mėnesį vykome į Krekenavos girininkiją, stebėti, kas vyksta miške žiemos metu. Mus priėmė girininko pavaduotojas Saulius. Jis sniege parodė pėdsakus. Vaikai turėjo atspėti, kokio tai gyvūno pėdutės. Paaiškėjo, jog čia prabėgo lapė. Sužinojome ir daugiau miško paslapčių, kad norint priartėti prie danielių ir muflonų, reikia eiti tyliai ir greta vienas kito, būti komanda. Įrengtuose aptvaruose vaikai pamatė  danielius, muflonus ir su dideliu susidomėjimu dairėsi, gal dar koks gyvūnas išlis. Vaikai jiems atvežė įvairių daržovių ir sudėjo į šėryklas. Džiaugsmas spindėjo vaikų akyse. Pamatėme beržo viršūnėje pelėdos įsirengtą uoksą. Klausėmės žiemos miško garsų. Laikas, praleistas gamtoje su draugais, pagerino nuotaiką, fizinį aktyvumą ir suteikė žinių. Mėgaudamiesi teigiamu gamtos poveikiu, kiekvienas turėtume savęs paklausti, kaip galime prisidėti prie gamtos saugojimo ir tausojimo.

     Gražų kovo mėnesio penktadienio rytą „Pelėdžiukų“ grupės vaikai išvyko į Kauną. Kelionės tikslas – noras pamatyti, pažinti ir prisiliesti prie kitokios aplinkos ir gyvūnų viskuo: kvapais, vaizdais, patirtimi, išgyvenimais. Ši kelionė buvo jau seniai numatyta ir vaikučiai jos labai laukė, todėl su spindinčiais veidais, linksmomis kalbomis ir skambia daina nepastebimai atsiradome prie „Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus“ pastato, į kurį įėję vaikai tikėjosi pažinti ne tik mūsų krašto, bet ir egzotinius gyvūnus. Netradicinėje aplinkoje, kurioje reikalingas gebėjimas susikaupti, gebėjimas klausytis ir mokėjimas išgirsti mus pasitiko gidė, kuri atkreipė vaikų dėmesį į gyvūnijos įvairovę pasaulyje, padėjo suprasti jos svarbą ir reikšmę. Vaikai buvo skatinami pažinti gyvūnus, gyvenančius mūsų miškuose, pievose, mūsų aplinkoje, juos globoti ir jiems padėti, plėsti savo žinias apie pasaulio gyvūniją.

     Gegužės 20 dieną „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai vyko į Panevėžio gamtos mokyklą aplankyti gyvūnėlių, su jais susipažinti. Ekskursijos metu vaikai susitiko su gide Daiva, aplankė „Gyvūnėlių sodą“, pamėgino prakalbinti kranklį, susipažino su mokyklos edukacinėmis aplinkosauginėmis erdvėmis, su „Žaliosios galerijos“ ekspozicijomis, pabuvojo šv. Pranciškaus – gyvūnų globėjo – skverelyje, sužinojo trumpą mokyklos pastato, medinės architektūros paveldo istoriją, užkandžiavo ir gėrė arbatą „Arbatos sode“. Ugdytiniams labai patiko pažintis su poniais Anuška ir Sakalu, asiliuku Vabaliuku, kurį galėjo paglostyti. Teko liesti, uosti plunksnas, šerius, gyvūnų maistą, gyvatės išnarą, palaikyti rankose tikrą stručio kiaušinį ir atpažinti vabalų namelį.

     Vaikams labai patiko projekto veiklos. Pažintis su gyvūnais ir įgytos patirtys vaikams paliko nepamirštamus įspūdžius.

 Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė

„Kiškučių“ grupės vaikučiai, kartu su mokytojomis ir jų padėjėjomis vykdė projektą, kurio tikslas  ugdyti gamtamokslinės kultūros pagrindus, priartinant vaikus prie gamtos, padedant suvokti jos procesus. Gegužės mėnuo skirtas išvykoms, stebėjimams, bandymams, aptarimams, bendradarbiavimui.

Per mūsų gimtąjį miestelį savo vandenis gena Nevėžis. O kas šioje upėje gyvena? Švarus vanduo ar užterštas? Ar reikia taupyti vandenį? O kas vandenyje skęsta, o kas plaukia? O balos vanduo ar švarus? Ir dar daug atsakymų teko ieškoti į klausimus, susijusius su aplinkosauga, grožiu, nauda.

Diskusijų metu aptarėme  vandens taršos problemas, kaip saugiai elgtis gamtoje, kas valo orą, išsiaiškinome, kodėl toks svarbus yra šiukšlių rūšiavimas. Regioniniame parke skaičiavome laiptelius, grojome gamtiniais muzikos instrumentais. Pasiklausėme paukščių, išbandėme pojūčių taką, bričkos stiprumą, garsų aidėjimą, dainelėmis pademonstravome ir savo balsus. Pievoje stebėjome, gėles, vardinome jų spalvas, stebėjome bitutes ir vabaliukus užsiropštusius ant žiedo. Piešėme upelį, pasitelkę menines priemones ant popieriaus lapo „pražydinome“ gėles. Varnakalnio miške skaičiavome laumžirgio sparnus ir kojas, per padidinamuosius stiklus tyrinėjome vabaliukus, slieką, auslindą, delnais pajutome medžių žievės skirtumus, kuri lygesnė, kuri suskeldėjusi, grublėta ar sluoksniuota. Išsiaiškinome, kad laužą kurti galima saugiai ir tik laužavietėje. Svarbu nesukelti gaisro ir nesunaikinti saugomų augalų bei gyvūnų rūšių, kurie yra įtraukti į „Raudonąją knygą“.

Stebint, išbandant ir ieškant atsakymų, priartėjom prie mus supančios gamtos grožio, opių jos problemų ir galimų sprendimo būdų, vykstančių įvairiausių procesų, kas leido suprasti gamtamokslinės kultūros svarbą.

Vyresn. mokytoja Irena Buzienė, mokytoja Valdonė Kuncienė

Projekto tikslas: supažindinti vaikus su raidėmis, veiklose taikant įvairius STEAM metodus.

Raidė – tai simbolis, atitinkantis tam tikrą garsą, o garsai vaikus supa nuo mažų dienų. Tad raidės gali keliauti su vaiku visą jo pasaulio pažinimo laikotarpį nuo pačios pradžios. „Drugelių“ grupės vaikučiai su mokytojomis vykdė projektą „Raidžių šalyje“. Ugdytiniai dalyvavo įvairiose pažintinėse veiklose, kurios žadino jų smalsumą ir susidomėjimą raidėmis: ieškojo raidžių grupės aplinkoje, knygelėse, vandens dubenyje, bandė sieti jas su garsu, knygomis. Atliko užduotis prie interaktyvaus ekrano, su kitomis IKT priemonėmis. Panaudodami edukacinę bitutę-robotą, keliavo raidžių takeliu, mokėsi aplinkoje surasti pirmąją savo vardo raidę ir ją parašyti, kartu sukūrė knygelę „Raidžių šalyje“.

Projektas vaikams buvo įdomus. Visos veiklos skatino mažuosius komunikuoti, atlikti užduotis, būti aktyviais, smalsiais įvairių veiklų dalyviais. Naudojami netradiciniai metodai ir įvairi mokomoji medžiaga ugdytinius mokė ne tik kalbos, bet ugdė ir pažintinius gebėjimus.

Vaikų pasiekimai džiugina – dauguma atpažįsta ir suranda savo pirmąją vardo raidę, sieja ją su garsu, o vyresnieji vaikai geba parašyti ir savo vardą.

„Drugelių“ grupės mokytojos Virginija Šašienė ir Arnė Budavičienė