Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Spalio 8 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“, Linkaučių ir Žibartonių skyriuose sužibo žalios švieselės, o vaikus, darbuotojus ir bendruomenės narius suvienijo prasminga akcija „Žalia šviesa gyvenimui“. Šią dieną darželio bendruomenėje dominavo žalia spalva, simbolizuojanti palaikymą ir supratingumą bei primenanti, kaip svarbu rūpintis vieni kitų emocine sveikata. Kodėl būtent žalia spalva? Žalia – tai gyvybės, augimo, vilties ir atsinaujinimo spalva. Ji simbolizuoja šviesesnį rytojų, primena, kad kiekvienas žmogus yra svarbus ir vertas dėmesio, supratimo bei palaikymo. Žalia šviesa – tai tarsi kvietimas sustoti, įsiklausyti, pastebėti šalia esantį ir parodyti, kad niekas nėra vienas. Akcijos metu darželyje degė žalios švieselės, simbolizuojančios viltį ir šviesą kiekvieno žmogaus gyvenime, o žalia spalva pasipuošę dalyviai savo vienybe parodė, kad net ir maži gestai gali turėti didelę reikšmę – nuoširdus pokalbis, padrąsinantis žodis, šypsena ar paprastas klausimas „Kaip tu jautiesi?“. Su vaikais ir bendruomene mintimis apie emocinės sveikatos svarbą pasidalijo darželio sveikatos specialistė. Ji priminė, kaip svarbu atpažinti savo jausmus, nebijoti apie juos kalbėti, išmokti išklausyti kitą ir prireikus kreiptis pagalbos. Juk rūpestis savimi ir šalia esančiu prasideda nuo mažų, kasdienių dalykų. Džiaugiamės, kad Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“, Linkaučių ir Žibartonių skyrių bendruomenės aktyviai įsitraukė į šią prasmingą iniciatyvą. Tikime, kad tokios akcijos padeda auginti jautrius, supratingus ir empatiškus vaikus, kurti saugią aplinką, kurioje kiekvienas jaučiasi matomas, išgirstas ir priimtas.
Tegul žalia šviesa dega ne tik akcijos dieną, bet ir mūsų širdyse – primindama, kad gyvybė, emocinė sveikata, rūpestis ir bendrystė yra didžiausios vertybės.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Skatinti vaikus kūrybiškai spręsti problemą, konstruojant tvirtą ir tinkamo dydžio namelį gyvūnėliui.
Hipotezė. Ar pavyks pastatyti tokį namelį, kuris negriūtų ir kuriame gyvūnėlis galės ramiai ir saugiai gyventi ?
Veiklos eiga. Vaikai poromis iš pasirinktų priemonių konstravo namelį gyvūnėliui. Planavo statinį, rinkosi medžiagas, statė ir tikrino, ar namas negriūva ir ar gyvūnėlis į jį telpa. Jei namelis buvo nestabilus ar per mažas, vaikai keitė konstrukciją.
Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad namelis turi būti tvirtas, stabilus ir pakankamai erdvus, kad gyvūnėlis galėtų jame saugiai gyventi.
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Skatinti vaikų pažintinį aktyvumą ir sensorinę patirtį, tyrinėjant gamtinių medžiagų savybes – svorį, dydį ir gebėjimą skęsti ar plūduriuoti vandenyje, taip pat formuoti pirmuosius dydžių supratimus: didelis ir mažas.
Hipotezė. Maži ir lengvi gamtiniai daiktai, pavyzdžiui, lapai ir šakelės, plūduriuos vandens paviršiuje, o sunkesni – akmenukai, kaštonai ir gilės – nuskęs.
Veiklos eiga. Vaikai apžiūri, liečia ir įvardija surinktas gamtines medžiagas: akmenukus, kaštonus, giles, šakeles ir rudeninius lapus. Lyginami lapų dydžiai – aiškinamasi, kurie lapai yra dideli, o kurie maži. Atlikdami eksperimentą „Skęsta ar plaukia?“, vaikai po vieną deda gamtines medžiagas į indą su vandeniu ir stebi, kas lieka vandens paviršiuje, o kas nugrimzta į dugną. Kartu įvardijami stebėjimo rezultatai: „akmenukas nuskendo“, „lapas plūduriuoja“.
Išvada. Vaikai pastebi, kad akmenukai, kaštonai ir gilės nuskendo, o šakelės ir lapai liko plūduriuoti vandens paviršiuje. Eksperimentu vaikai praktiškai išsiaiškina, kad daikto dydis ne visada lemia, ar jis skęs, ar plūduriuos – svarbios ir kitos jo savybės, pavyzdžiui, svoris ir medžiaga.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Praktiškai pademonstruoti vaikams rankų higienos svarbą, ugdyti jų kritinį mąstymą ir supratimą apie muilo reikšmę šalinant nešvarumus bei mikroorganizmus. Eksperimento metu siekiama praktiškai išsiaiškinti, kaip muilas padeda pašalinti nešvarumus nuo rankų.
Hipotezė. Kas nutinka mūsų rankoms, kai jas plauname tik vandeniu, ir kas – kai naudojame muilą?
Eksperimento eiga. Vaikai į lėkštę su pienu įberia maltų pipirų, kurie simbolizuoja „mikrobus“. Į pieną įmerkus sausą pirštą, pipirai prie jo prilimpa. Tuomet pirštas pamirkomas vandenyje su skystu muilu ir vėl įmerkiamas į pieną. Vaikai stebi, kaip pipirai atsitraukia nuo muiluoto piršto ir pasklinda į lėkštės kraštus. Eksperimento metu aptariama, kaip muilas padeda pašalinti nuo rankų nešvarumus ir mikroorganizmus.
Išvada. Vaikai išsiaiškina, kad vien vandens ne visada pakanka rankoms tinkamai nuplauti. Muilas padeda pašalinti nešvarumus ir mikroorganizmus nuo rankų, todėl norint palaikyti gerą rankų higieną, rankas svarbu kruopščiai plauti su muilu ir vandeniu.
Grupės mokytoja Asta Barauskienė
Spalio 2 d. Naujamiesčio skyriaus „Bitutė“ vaikai, tėveliai ir visa darželio bendruomenė susibūrė į organizacijos „Gelbėkit vaikus“ organizuojamą Solidarumo bėgimą. Kiekvienas nubėgtas kilometras tapo solidarumo, bendrystės ir noro padėti išraiška. Kartu ne tik aktyviai leidome laiką, bet ir prisidėjome prie prasmingo tikslo – pagalbos Lietuvos vaikams.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie skyrė savo laiką, atvyko ir dalyvavo. Jūs esate puikus pavyzdys savo vaikams – savo pavyzdžiu mokote juos būti aktyvius, rūpintis kitais, dalintis ir padėti.
Ačiū kiekvienam, kuris prisidėjo savo auka ir parama. Surinktos lėšos bus pervestos organizacijai „Gelbėkit vaikus“. Džiaugiamės galėdami būti šios gražios iniciatyvos dalimi. Kartu galime daugiau!
Priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Paulina Skrickienė
Rugsėjo 29 d. Naujamiesčio skyriaus „Bitutė“ „Ežiukų“ grupės vaikai vyko į Panevėžio kraštotyros muziejų, kur dalyvavo edukacijoje „Kaip gyveno karaliai“. Edukacijos pradžioje vaikai sužinojo, kaip kunigaikštis Mindaugas tapo Lietuvos karaliumi, kaip gyveno, kokia buvo jo šeima ir kuo ypatingas buvo to meto gyvenimas. Vėliau vaikai patys įsitraukė į įvairias veiklas: gaminosi karūnas, ant laiško spaudė karališką antspaudą, spalvino karžygius, dėliojo dėliones ir atliko kitas užduotis. Ypač daug emocijų sukėlė smagi rungtis – mergaičių komanda pastatė tvirtą bokštą, o berniukai jį bandė kuo greičiau sugriauti pasitelkę karaliaus Mindaugo laikus primenančią katapultą.
Įveikę visas užduotis vaikai buvo apdovanoti auksinėmis monetomis. Išvyka suteikė daug naujų žinių, įspūdžių ir leido vaikams istoriją pažinti įdomiai bei žaismingai.
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Dovilė Baranauskienė
Spalio 2 dieną Naujamiesčio skyriaus „Bitutė“ „Boružiukų“ grupės vaikais leidosi į smagią ir kupiną įspūdžių išvyką į Angoros ožkų ūkį. Vaikai turėjo galimybę iš arti pamatyti mielas ožkeles, jas paglostyti, pamaitinti ir sužinoti daug įdomių dalykų apie jų gyvenimą bei priežiūrą.
Mažieji su dideliu smalsumu klausėsi pasakojimo apie Angoros ožkas, sužinojo, iš kur gaunama vilna ir kaip ji virsta siūlais. Vaikai džiaugėsi galėdami pabūti gamtoje, stebėti gyvūnus ir patirti naujų, smagių įspūdžių.
Išvyka buvo ne tik linksma, bet ir prasminga – ji suteikė vaikams galimybę mokytis per patirtį, ugdyti meilę gyvūnams, smalsumą ir pagarbą gamtai. Į darželį grįžome kupini gerų emocijų, įspūdžių ir gražių prisiminimų!
Ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Kristina Skurdenienė
Rugsėjo 21 dieną Panevėžio r. Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ Naujamiesčio skyriaus „Bitutė“ „Pelėdžiukų“ grupės vaikai leidosi į pažintinę išvyką – aplankė „DvarUogės“ vynuogyną. Tai buvo puiki galimybė vaikams pabūti gamtoje, patirti naujų įspūdžių, susipažinti su vynuogių auginimu ir pasidžiaugti gyvūnų draugija.
Atvykę į vynuogyną vaikai smalsiai apžiūrinėjo vynuogių kekes, stebėjo jų spalvas, formas ir dydžius. Sužinojome, kaip auga vynuogės, kokių sąlygų reikia augalui ir kaip užauginamas derlius.
Didelį vaikų susidomėjimą sukėlė ir vynuogyne sutiktos avytės bei karvės su dideliais ragais. Vaikai su smalsumu stebėjo gyvūnus, aptarė jų išvaizdą, elgesį, klausėsi jų skleidžiamų garsų.
Išvyka tapo puikia patirtinio ugdymosi erdve. Vaikai mokėsi tyrinėdami, stebėdami, klausdami ir atrasdami. Gamtoje įgyta patirtis skatino jų smalsumą, lavino gebėjimą pastebėti detales, ugdė kalbinius gebėjimus ir plėtė žinias apie augalus bei gyvūnus.
Ypač smagu buvo matyti vaikų emocijas – jų nuostabą atradus, kaip iš tiesų auga vynuogės ir džiaugsmą stebint šalia besiganančias avytes bei karves. Tokios išvykos vaikams suteikia galimybę mokytis ne tik iš knygų ar paveikslėlių, bet ir iš tiesioginės patirties.
Kai mokomės patirdami, kiekviena išvyka tampa nauju atradimu!
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lauryna Batkevičienė
Rugsėjo 22 d. Panevėžio r. Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ bendruomenė prisijungė prie organizacijos „Gelbėkit vaikus“ organizuojamo Solidarumo bėgimo.
Solidarumo bėgimas – tai prasminga iniciatyva, suburianti ugdymo įstaigų bendruomenes bendram tikslui – padėti sunkumų patiriantiems Lietuvos vaikams. Šia iniciatyva siekiama ne tik skatinti vaikų fizinį aktyvumą, bet ir nuo mažens ugdyti empatiją, socialinę atsakomybę, solidarumą, bendrystę bei norą padėti kitam.
Su gera nuotaika ir dideliu noru dalyvauti į bėgimą leidosi „Nykštukų“, „Kiškučių“, „Drugelių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikučiai, Linkaučių skyriaus „Rudnosiukų“ bei Žibartonių skyriaus „Boružėlių“ ir „Žiogelių“ grupių vaikai. Mažieji bėgikai džiaugėsi judėjimu, palaikė vieni kitus ir patyrė, kad net ir mažas žmogus savo gerais darbais gali prisidėti prie kilnaus tikslo.
Šią dieną kartu paminėjome ir rugsėjo 22-ąją – Dieną be automobilio. Tai buvo puiki proga su vaikais kalbėtis apie aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą, aplinkai draugišką judėjimą bei tai, kaip mūsų kasdieniai pasirinkimai gali prisidėti prie švaresnės ir sveikesnės aplinkos.
Bėgimas tapo ne tik smagia fizinio aktyvumo veikla, bet ir gražia bendrystės pamoka. Vaikai patyrė, kad judėti, būti kartu ir daryti gera – smagu ir prasminga.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Hipotezė. Visi lauke randami gamtos lobiai – akmuo, šakelė, medžio lapas, eglės kankorėžis, pušies kankorėžis, lazdyno riešutas, graikinis riešutas ir kaštonas – vandenyje skęsta.
Tikslas. Išsiaiškinti, kurie gamtos radiniai vandenyje plaukia, o kurie skęsta, ir suprasti, kodėl vieni daiktai išsilaiko vandens paviršiuje, o kiti nugrimzta į dugną.
Veiklos eiga. Visą savaitę vaikai draugavo su voveryte Smalsute. Ji siuntė jiems laiškus ir prašė padėti surasti pradingusius gamtos lobius. Kadangi oro sąlygos neleido išeiti į darželio kiemą, gamtos lobius vaikai surado grupėje. Vaikai rado akmenį, medžio šakelę, medžio lapą, eglės ir pušies kankorėžius, lazdyno ir graikinį riešutus bei kaštoną. Radinius vaikai smalsiai tyrinėjo: lygino jų formą, spalvą ir tekstūrą, aiškinosi, kur juos galima rasti. Sužinojo, kad kankorėžiai ir riešutai gali būti įvairių rūšių ir skirtis savo išvaizda. Savaitės pabaigoje mokytoja paklausė vaikų, kas nutiktų, jeigu šiuos gamtos lobius įmestume į vandenį. Vaikų spėjimai buvo labai įvairūs: vieni manė, kad radiniai sutirptų ar sulūžtų, kiti juokavo, kad riešutai galėtų net „susprogti“. Tačiau paklausus, ar gamtos lobiai skęstų, visi vaikai vieningai nusprendė – taip, visi nuskęstų. Atėjo metas patikrinti savo hipotezę. Laukdami savo eilės, vaikai po vieną dėjo gamtos radinius į vandens indą ir stebėjo, kas vyksta. Didelę nuostabą sukėlė tai, kad dauguma radinių ne nuskendo, o išsilaikė vandens paviršiuje. Vaikai nekantriai stebėjo kiekvieną bandymą ir lygino gautus rezultatus su savo pradiniais spėjimais.
Išvada. Atlikę bandymą vaikai išsiaiškino, kad ne visi gamtos lobiai skęsta. Akmuo nugrimzdo į indo dugną, o šakelė, lapas, kankorėžiai, riešutai ir kaštonas išsilaikė vandens paviršiuje.
Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
