Net nepajutome, kaip greitai prabėgo mokslo metai ir vėl nuaidėjo jau tradicine tapusi mokslo metų užbaigimo šventė „Labas, vasarėle“.
Šiais metais šventė įvyko gražią birželio 14 d. popietę. Į grupę sugūžėjo tėveliai ir visi išvykome į šventės vietą – mišką. Ten radome gražiai papuoštą aikštelę, užkurtą laužą. Vaikai dairėsi, džiaugėsi, kaip gražu miške, ir stebėjosi radę žaidimų aikštelę. Vaikai pirmiausia surinko iš pabirusių raidžių savo vardus, mažiesiems padėjo mamos ir tėčiai, ir juos suklijavo ant lapo. Žaidėme įvairius žaidimus: su parašiutu skraidinome emociukus, juos pagavę įvardinome emocijas, gaudėme krabus, bandėme pašokinėti ant šokliukų, vyko balioniukų mūšis ir dar daug įvairių veiklų. Pažaidę ir praalkę ant laužo kepėme dešreles, zefyrus. Labai smagu, kad ir tėveliai aktyviai įsijungė į vaikų veiklas, tai vaikams labai svarbu.
Kiekvienų metų pavasarį ateina laikas, kai priešmokyklinukams tenka atsisveikinti su darželiu ir išeiti į mokyklą. Šiemet išleidžiame tris vaikus: Antoną, Dominyką ir Nojų. Džiaugiamės, kiek daug vaikai paaugo, išmoko. Savo būsimiems mokinukams įteikėme pažymėjimus, kad baigė Priešmokyklinio ugdymo programą, segtuvus su piešiniais, kurie buvo renkami visus darželio lankymo metus, bei kuprinėles su smulkiomis dovanėlėmis. Neliko neapdovanoti ir mažesnieji.
Mokslo metai baigėsi. Jie buvo kupini laimės, džiaugsmo, naujų pasiekimų. Mažųjų lauksime sugrįžtant naujais mokslo metais, o išeinantiems linkime gerų pasiekimų mokykloje.
Gražios vasaros!
Mokytojos Asta Barauskienė ir Sigita Rimaitienė
Birželio mėnesį Linkaučių skyriaus vaikai vykdė projektą „Kas gyvena vandenyje?“.
Projekto tikslas – supažindinant vaikus su vandens gyventojais, ugdyti vaikų aplinkos pažinimo, fizinio aktyvumo, meninės raiškos, kūrybinės raiškos, bendravimo su bendraamžiais, skaičiavimo/matavimo, sakytinės/rašytinės kalbos įgūdžius.
Vaikai labai domėjosi, kas gyvena vandenyje. Prisiminė, kokie vandens telkiniai yra: upė, ežeras, vandenynas, tvenkinys, bala. Stebėjome filmuotą medžiagą apie tai, kas vyksta po vandeniu, kokia gyvūnijos ir augmenijos įvairovė, kaip ten gražu. Prisiminėme, kaip reikia elgtis prie vandens telkinių. Vaikai vartė knygas, enciklopedijas, ieškojo vandens telkinių, vandens gyventojų. Žaisdami su kortelėmis, vaikai susipažino su vandens gyvūnais. Nojus pasakojo, kad jo tėtis mėgsta žvejoti ir jis kartu su juo eina. Papasakojo, kaip žvejoja su meškere, kokias žuvis pagauna. Ėjome prie tvenkinio stebėti, kas auga vandenyje. Pamatę žvejus, žiūrėjome, kaip jie užmeta meškerę, kaip kantriai sėdi ir laukia kimbančių žuvų. Kieme žaidėme žaidimus „Žuvys ir tinklas“, „Krabų žvejyba“. Vaikams labai patiko žaidimas ,,Žvejyba“. Užsimerkus turėjo pagauti vandens gyvūną, paskui nupiešti, iškirpti, apklijuoti plastilinu. Vaikai labai džiaugėsi rezultatu, stebėjo, kuriam vaikui pavyko geriausiai. Na, o veiklą „Vandens stebuklai“ galėtų žaisti kasdien po pusdienį.
Projekto veiklos vaikams labai patiko. Jie pagerino aplinkos pažinimo, sakytinės/rašytinės raiškos, skaičiavimo/matavimo ir kt. įgūdžius, buvo plėtojamos visos vaikų kompetencijos.
Grupės mokytojos Asta Barauskienė ir Sigita Rimaitienė
Duona – sveikiausias maisto produktas ir neįkainuojamas žmogaus turtas. Duoną valgome kasdien, tačiau retai kada susimąstome, kokį kelią ji nueina, kol pasiekia mūsų stalą. „Nykštukų“ grupės vaikai kartu su savo mokytojomis vykdė etnokultūrinio ugdymo projektą „Duonos riekelėje – žiemkenčio kelias“, kurio siekis ir buvo supažindinti vaikus su duonos keliu, nuo grūdo iki duonos riekelės. Grupėje buvo kalbama su vaikais apie žemės darbus, skaitomos lietuvių liaudies pasakos, eilėraščiai apie duoną, vedamos STEAM veiklos, tyrinėjimai. Vaikai dalyvavo edukacinėje programoje „Duonos kepaliukas“, kurios metu sužinojo įvairių įdomybių ir netikėtumų apie duonos gamybą: kodėl kepėjai ryši prijuostes ir dėvi kepuraites, kodėl rėtis kiauras, kokio skonio miltai, kaip kvepia rauginta tešla, kodėl duona tokia gardi? Vaikai minkė tešlą, formavo kepaliuką, gamino svajonių duonelę. Su vaikais vykome į Radviliškio kaimo kepyklą. Ten mūsų laukė susitikimas su kepyklos šeimininkais Audrone ir Albinu Kisieliais. Vaikučiai dalyvavo edukacinėje programoje „Duonos kelias“, kurią vedė kepyklos šeimininkė, o jai talkino kepėjas Vidmantas. Programos metu vaikai mokėsi gerbti ir mylėti duoną, sužinojo, iš kokių grūdų ji kepama, susipažino su duonos kepimo tradicijomis, patys ją minkė, kepė ir ragavo. Kol duonelė kepė, vaikai „Duonos kelio“ skulptūrų parke klausėsi šeimininkės sekamos pasakos, atliko užduotis. O kai duonelė iškepė, kiekvienas rinkosi savo kepalėlį ir vežėsi šiltą duonelę namo. Visi džiaugėsi pirmąja savo mažomis rankelėmis kepta duona.
Baigiantis projektui organizavome etnokultūrinę vakaronę „Duonos kelias“, kurioje dalyvavo vaikučių tėveliai, šeimos nariai, svečiai. Šokome liaudiškus šokius, žaidėme ratelius, dainavome daineles, deklamavome eilėraščius apie duoną. Linksmi liaudiški šokiai, geros emocijos ir bendrystė sujungė visus šventės dalyvius ir suteikė daug džiugių akimirkų.
„Nykštukų“ grupės mokytojos Daiva Čeidienė, Margarita Stasevičienė
Visą gegužės mėnesį „Kiškučių“ grupės vaikai, vykdydami gamtamokslinį (STEAM) projektą, atliko įvairias užduotis: tyrinėjo, keliavo, žaidė. Didelis dėmesys buvo skirtas išvykoms, kad patys savo akimis, rankomis prisiliestų prie realios gamtos, jos išteklių.
Projekto vykdymo metu vaikai keturis kartus buvo išvykę į skirtingas išvykas, edukacijas: į Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos organizuojamą edukaciją „Ar pažįsti Lietuvos gyvūnus?“, į Pašilių Stumbryną, į Panevėžio miesto dailės galerijos organizuojamą edukaciją „Virvelinė pieštukinė“ ir į Panevėžio alpakų ūkį.
Edukacinis užsiėmimas bibliotekoje ,,Ar pažįsti Lietuvos gyvūnus“. Vaikai išsirinko po norimą kortelę su gyvūno paveikslėliu ir turėjo pasakyti, ką žino apie gyvūną ir kodėl išsirinko būtent tą kortelę. Vėliau, žiūrėdami nuotraukas, klausėsi pasakojimo, atsakinėjo į klausimus, daug naujo sužinojo. Susipažinimas su biblioteka tęsėsi žaidžiant judrų žaidimą ,,Pagauk uodegą“. Vėliau susipažino su bibliotekos erdvėmis, žaidė interaktyvius žaidimus. Visi buvo pakviesti apsilankyti bibliotekoje su tėveliais.
Nešini morkomis ugdytiniai keliavo susipažinti su miško galiūnais. Prižiūrėtojams įpylus maisto į lovius, stumbrai sugūžėjo pasistiprinti. Ir tikrai visi pastebėjo, kokie tai dideli, galingi gyvūnai. Vieni grožėjosi, kitiems šiek tiek baugu, bet visi norėjo paduoti stumbrams po skanėstą – morką. Į autobusą vaikai keliavo pažintiniu taku ir apžiūrėjo Pašilių miške gyvenančių gyvūnų stendus. Pasirodo, kad kai kuriuos gyvūnus ir augalus vaikai jau pažįsta. Mokytojai pasiūlius, ugdytiniai pamatavo medžių kamieno storį, pamatė, kaip žydi šermukšnis, paragavo kiškio kopūsto lapą, apžiūrėjo augantį papartį ir mažutį ąžuoliuką. Prie laužavietės užkandę nuskubėjo dar prie vieno Valstybės saugomo gamtos paveldo objekto, gamtos paminklo Panevėžio rajone, tai Rapolo akmens. Didelis akmuo paliko įspūdį visiems. „Kiškučiai“ nepabijojo patikrinti ir tekančio Linkavos upelio vandens temperatūros, dauguma nusprendė, kad vanduo vis dar šaltas.
Dailės galerijoje vaikai patyrė džiaugsmą kurdami pieštukines iš šamoto. Kiekvienas vaikas kūrė ir stengėsi išgauti kuo geresnį rezultatą. O tai puikiai pavyko. Po edukacijos apžiūrėjo lauko erdvėje esančias skulptūras ir viduje eksponuojamus vaikų keramikos darbus.
Nuvykus į Alpakų ūkį, „Kiškučius“ pasitiko maloni ūkio šeimininkė. Prieš įleisdama į alpakų aptvarą, pristatė saugaus elgesio taisykles. Visi su nekantrumu įžengė į aptvarą, o ten vaikus apsupo gausus alpakų būrys. Apsipratę vaikai maitino gyvūnus, glostė jas, sužinojo jų vardus. Po pažinties, šeimininkė pasiūlė pažiūrėti, kaip tvenkinyje maitinasi žuvys. Vaikai buvo sužavėti. Tuo išvyka nesibaigė: vaikų laukė meninė veikla – kūrė savo alpakas, panaudodami tikrą alpakų kailį! Emocijų paletė plati: nuo baimės iki begalinio džiaugsmo išdrįsus įveikti nedidukę baimę.
Projekto metu netrūko ir STEAM veiklų, diskusijų. Visi vaikai žino upę Nevėžį, bet kas jame gyvena? Kokios žuvys ten plaukioja? Išsiaiškino, susipažino žiūrėdami trumpus mokomuosius filmukus, korteles, o paskui pagamino savo Nevėžį su daugybe jame gyvenančių žuvų. Prisiminė, kodėl reikia taupyti gėlą vandenį ir kaip reikia elgtis prie vandens telkinių. STEAM „Vandens šiluminės savybės“ veiklos metu vaikai suprato, kad šiltas vanduo yra lengvesnis. STEAM su pasaka „Trys paršeliai“ leido suprasti, kuris „vėjas“ stipresnis: buvo panaudotas plaukų džiovintuvas, balionų pūtimo pompa ir pučiama su burna. Išvada – džiovintuvo sukeltas vėjas yra stipriausias.
Šio projekto tikslas buvo pasiektas: vaikai dalyvavo pažintinėse, kūrybinėse veiklose, tyrinėjo, ugdėsi savarankiškumą, domėjosi įvairiais gamtos reiškiniais, suvokdami gamtą kaip grožio, gamtonaudos bei aplinkosaugos objektą, ieškojo aplinkos problemų sprendimo būdų.
„Kiškučių“ grupės mokytojos Valdonė Kuncienė ir Odeta Žukauskienė
Visus mokslo metus „Pelėdžiukų“ vaikai ir mokytojos vykdė ugdymo karjerai skirtą projektą. Projekto tikslas – apsilankant įvairių profesijų atstovų darbo vietose, dalyvaujant edukacijose, skatinti domėtis profesijomis ir patirti, ką žmonės dirba, kokių įgūdžių, žinių reikalauja tam tikra profesinė veikla. Buvo sudaromos situacijos pokalbiams, žaidžiami žaidimai, iš kurių vaikai gali sužinoti apie tėvų ir artimiausios aplinkos žmonių darbus – profesijas.
Suteikiama galimybė patirti veiklą realioje aplinkoje. Ugdytiniams skiriamos nedidelės užduotys, ką turėtų pastebėti, ko paklausti. Vaikai vyko į susitikimus, dalyvavo įvairiose edukacijose ir domėjosi, ką žmonės dirba: edukacija „Bitės ir bitininkystė“ (ūkininkas – bitininkas); Edukacinė pramoga „Stumbriukų krikštynos“ (gamtininkas); Išvyka į Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką. Sensorinių skaitymų edukacinis užsiėmimas pagal Nicolos Kinnear knygą „Kaip kiškis mokėsi drąsos“ (bibliotekininkas, rašytojas); Apsilankymas Krekenavos bibliotekoje, Vytauto Švarlio vitražų darbų parodoje „Šviesų žaismas“ (dailininkas-vitražistas); Pramogos „Burbulų dėdė“, „Piratas ir Pepė“ (renginių vedėjas, animatorius); Sportinės varžybos Ramygalos lopšelyje-darželyje „Gandriukas“, Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ (sportininkas); Edukacija Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje „Muilo gamyba“ (muilo ir natūralios kosmetikos gamintojas); Edukacija Panevėžio „Dobilas“ darželyje „Skeletas“ (archeologas); Vieno iš ugdytinių mamos iniciatyva vaikai keliavo į žygį mišku (žygeivis) ir susipažino su landšafto dizainerio profesija, patys ją išbandė.
Vaikai suprato, kad kiekvienam žmogui reikalinga profesija. Profesijos pasirinkimas – vienas iš svarbiausių gyvenimo sprendimų: juk nuo jo priklausys materialinė gerovė, draugų ir pažįstamų ratas, statusas ir daugelis kitų dalykų. Būtent todėl pradėti mąstyti apie tai niekada nebus per anksti.
Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytojos Giedrė Survilienė, Margarita Stasevičienė
Pasidžiaugti pavasario spalvomis, ieškoti kitų pavasario ženklų „Drugelių“ grupės vaikučiai išsiruošė į Krekenavos regioninį parką. Mažieji stebėjo, tyrinėjo gamtą. Diskutavo, kaip pasikeitė ji pavasarį, grožėjosi žydinčiomis pievų gėlėmis, krūmais, medžiais. Matė, lietė ir uostė įvairius augalus, ieškojo storiausio, aukščiausio medžio, žydinčio alyvos krūmo, pakartojo jų pavadinimus. Ėjo pojūčių takeliu, klaidžiojo pievų žolynų labirintu, klausėsi paukštelių balsų. Prisėdę ant akmenėlių pailsėti, kalbėjosi apie tai, kaip svarbu saugoti gamtą. Užsuko ir į regioninio parko lankytojų centrą, apžiūrėjo ekspoziciją. Edukacinė-pažintinė erdvė leido vaikams pajusti daugybę įvairių pojūčių.
Visiems buvo labai smagu čia pabūti, uosti miško kvapus, klausytis miško garsų, ieškoti miško paslapčių. Mažieji patyrė atradimo džiaugsmą, mokėsi prižiūrėti, tausoti ir saugoti gamtą.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Šiuolaikiniai vaikai – daug bendraujantys, nenustygstantys vietoje ir priklausomi nuo šiuolaikinių technologijų, tačiau kartais būna neatidūs ir išsiblaškę. Tad pasitinkant vasarą, su vaikais verta prisiminti, kokių taisyklių derėtų laikytis, kad į judrią gatvę išėję ar poilsiaujantys prie vandens telkinių, jie būtų saugūs. Kiekvienos visuomenės svarbiausias uždavinys yra užtikrinti sveiką vaikų gyvenimo pradžią ir jo tolesnį vystymąsi, sudarant tam palankią aplinką. Vaikų darželis yra palanki vieta stiprinti vaikų sveikatą, formuoti gyvenimo įgūdžius, tarp jų sveikos gyvensenos, plėtoti veiklą atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus.
Siekdami išmokyti vaikus suprasti ir su atsakomybe vykdyti saugaus elgesio taisykles, ugdyti sveiką savisaugos jausmą, prieš vasaros atostogas su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutės“ vaikais kalbėjome apie saugų elgesį gatvėje, važiuojant dviračiu, paspirtuku, riedučiais ar riedlente, saugų laisvalaikį prie vandens telkinių ir vandenyje. Lūžiai, galvos traumos, sumušimai , nubrozdinimai – bene dažniausiai pasitaikančios traumos. Vaikai susilaužo rankas ir kojas iškritę iš medžių, nukritę nuo dviračių, iškritę iš batutų – paprastai tokios traumos nutinka, kai būna aukštis arba greitis. Nuo nelaimių apsaugo šalmai, kelių ir alkūnių apsaugos. Deja, šiandien dar ne visi vaikai tai turi arba dėvi. Vaikams paaiškinta, kodėl turėtų įsigyti ir dėvėti visas apsaugos priemones ir liemenes su atšvaitais. Galvos traumos važiuojant dviračiu, paspirtuku, riedučiais ar riedlente yra vienos dažniausių pasitaikančių, o kartu ir pavojingiausių, o šalmas gelbėja nuo rimtų sužalojimų ar net mirties. Sveikatos specialistė vaikams vaizdžiai pademonstravo, kaip svarbu dėvėti šalmą. Taip pat jiems primintos saugaus elgesio gatvėje taisyklės, šviesoforo spalvos, kalbėta apie saugų elgesį kieme, peržiūrėtas ir aptartas mokomasis filmukas apie saugų dviračio vairavimą bei saugų elgesį prie vandens ir vandenyje, pasikalbėta, kaip pasirinkti tinkamą žaidimo vietą, kad nenukentėtų nei jie, nei kiti eismo dalyviai. Vaikai atliko praktinę užduotį „Judu saugiai“.
Vaikų teisė jaustis gatvėje ir aplinkoje saugiems – viena svarbiausių, o mūsų, suaugusiųjų ir specialistų, dirbančių su vaikais pareiga jiems padėti, pamokyti, priminti savisaugos taisykles.
Visuomenės sveikatos specialistė Aušra Džiugelytė
2024 m. balandžio–gegužės mėnesiais „Bitučių“ grupės vaikams buvo organizuojamas sveikatinimo projektas „Tipu tapu basomis“. Šio projekto tikslas buvo stiprinti vaikų kojų ir pėdų raumenis bei raiščius, laikyseną ir grūdinti jų organizmą.
Vaiko pėdos – tarsi mažas viso kūno žemėlapis, kuriame išsidėstę vidaus organų biologiškai aktyvūs taškai. Vaikščiodami basomis skirtingais paviršiais, vaikai tarsi atliko pėdos masažą, kuris aktyvino kraujotaką, gerino organų veiklą. Judėjimas gerina bendrą organizmo savijautą, aktyvina imuninę sistemą. Tai ne tik veiksminga organizmo grūdinimo priemonė, bet ir plokščiapėdystės profilaktika.
Projekto metu vaikai judėjo ir žaidė sportinius žaidimus basomis. Draugiškai ėjo per lentas, tyrinėjo jų nelygius paviršius. Iš įvairių skirtingų paviršių detalių jungė masažinį pėdų taką, kuriuo ėjo vienas paskui kitą. Linksmai nusiteikę šoko ratelius ir sukosi po du, susikabinę rankytėmis, nes muzika ir šokiai visada teigiamai veikia vaikų emocijas. Mankšta lavino vaikų judėjimo galimybes ir leido patirti naujus pojūčius, išbandyti judėjimą ant jogos kilimėlių. Žaidė įvairius judrius sportinius žaidimus: ropojo ir ėjo per eilėje sustatytus kubus, atliko pratimus su spalvotomis lazdomis. Meninė veikla – spalvotas vaikų pasaulis, kurį galima tyrinėti skirtingais būdais. Mūsų vaikai džiaugėsi procesu, kurio metu basomis lipo į dažus ir ėjo popieriaus lapu. Projekto metu vaikai lavino vaizduotę, statydami jogurto indelius ant pažymėtos juostos – formavo taką, kuriuo atsargiai judėjo, įsivaizduodami, kad keliauja kalnais.
Vaikai džiaugėsi judėjimo galimybėmis ir naujais pojūčiais, o įvairūs pėdučių žaidimai skatino juos veikti. Mažieji daug judėjo ir vaikščiojo basomis pėdomis nelygiu paviršiumi. Jiems tai buvo nauja ir įdomi praktika.
„Bitučių“ grupės mokytojos Vilma Survilienė ir Arnė Budavičienė
Patyriminė žaidybinė veikla – tai vienas iš esminių vaikų ugdymo metodų, kuris padeda mažiesiems ugdytiniams ugdytis per tiesioginę patirtį, o žaidimai skatina smalsumą ir norą veikti kartu. Vaikai susipažįsta su pasauliu naudodami įvairius pojūčius, stebėdami ir atlikdami eksperimentus, dalyvaudami meninėje, kūrybinėje bei sportinėje veikloje.
Gegužės mėnesį Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ įgyvendintas Panevėžio rajono savivaldybės finansuojamas vaikų socializacijos projektas „Pažįstu pasaulį žaisdamas“, kurio pagrindinis tikslas – mokyti vaikus gyventi bendruomenėje, per žaidimus ugdyti bendravimo įgūdžius. Šiam tikslui įgyvendinti buvo organizuojamos įvairios veiklos, kurių metu mažieji ugdytiniai kūrė draugiškus santykius gamtoje, išvykose, grupėse, sportinėse veiklose ir šventėse.
Gegužės 17-tąją dieną lopšelyje-darželyje buvo minima Vaiko ir Šeimos dienos, šia proga buvo suorganizuota „Šeimos sporto šventė 2024“. Džiaugiamės, kad į šventę susirinko gausus būrys mamyčių, tėvelių, močiučių, senelių, broliukų ir sesučių. Šiltą ir saulėtą dieną šventės dalyviai buvo sportiškai bei linksmai nusiteikę pasportuoti su savo mažiausiais šeimos nariais. Šventėje sportines estafetes organizavo VšĮ vaikų sporto klubas „Startukas“ socializacijos projekto ir Panevėžio r. visuomenes sveikatos biuro lėšomis. Mažieji ugdytiniai per sportinę aktyvią veiklą ir žaidimą tyrinėjo pasaulį, mokėsi bendravimo įgūdžių. Taip pat turėjo puikias galimybes patirti daug teigiamų emocijų bei pabūti darželio aplinkoje su artimiausiais šeimos nariais. Rungtyse varžėsi vaikai prieš tėvelius, vaikai prieš vaikus, tačiau nebuvo laimėtojų ir pralaimėtojų, nugalėjo draugystė ir aktyvus laikas drauge. Visi sporto šventėje dalyvavę vaikučiai buvo apdovanoti sportiniais medaliais.
Gegužės 30-tąją dieną renginyje „Sveika, vasarėle!“ buvo linksmai pasitinkama ateinanti vasara ir apibendrinamos projekto veiklos. Pepė ir Piratas kvietė vaikučius „plaukti“ pasitikti vasaros, o vasarą reikia pasitikti sveikiems, žvaliems ir gerai nusiteikusiems. Visų Krekenavos lopšelio-darželio grupių, Žibartonių ir Linkaučių skyrių vaikai bei socialinio partnerio Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“ vaikai vasarai dovanojo sportinį, ritminį šokį ar dainelę. Dauguma grupių pristatė šokius, kuriuos šoko Sveikatiados konkurse „Šok su Sveikatiada“. Po gražių dainų ir šokių vaikų laukė Burbulų dėdės STEAM eksperimentų virtuvė, kurioje vaikai susipažino su dūminančia ir maloniai kvepiančia arbata, išvydo, kaip gaminamas spalvotas „cukrus“, kaip sausas ledas padeda pripūsti balionus. Vaikai tyrinėjo auksines glitėsių mases, šiaudeliais pūtė iš jų burbulus. Šventės pabaigoje mažieji džiaugėsi milžiniškais muilo burbulais, patys turėjo galimybę juos leisti į orą ir siekti didžiausio burbulų rekordo.
Džiaugiamės, kad projekto metu vykdytos patyrimines žaidybinės veiklos skatino mažuosius pažinti pasaulį per patirtį, žaidimą, judesį, meninę ir kūrybinę veiklą. Projektinės veiklos stiprino bendruomenės narių bendradarbiavimą veikti karu.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė