Įstaigos emblema
Balandis tradiciškai skelbiamas švaros mėnesiu, todėl mūsų grupės vaikai kartu su pedagogais prisijungė prie švaros akcijos „Darom“. Grupėje aptarę atliekų rūšiavimo ir aplinkos tvarkymo svarbą, nusprendėme prisidėti prie gražesnės aplinkos kūrimo – surinkti šiukšles aplink stadioną. Kruopščiai padirbėję, džiaugėmės galėdami bent šiek tiek prisidėti prie švaresnės, gražesnės ir saugesnės aplinkos kūrimo.
Ši akcija padėjo vaikams suprasti, kad aplinkos grožis priklauso nuo mūsų pačių elgesio. Ji skatino ugdytis atsakomybės jausmą, vertinti savo ir kitų darbą, siekiant saugios, švarios ir estetiškos aplinkos. Be to, aktyvi veikla dovanojo visiems daug džiugių emocijų ir judėjimo džiaugsmą.
Žibartonių skyriaus ikimokyklinės ugdymo mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Tobulinti vaikų pažinimo gebėjimus, suteikti naujų potyrių – sodinimo, laistymo ir auginimo.
Hipotezė. Ar grupėje galima užsiauginti pavasarinį daržą?
Veiklos eiga. Veiklos pradžioje vyko pokalbis apie pavasario darbus darže ir apie daržoves, kurias reikia sėti. Vaikai susipažino su daržovių sėklomis ir aptarė, kokias sės į grupės daržą. Jie pylė žemę į dėžutes, sėjo moliūgus, cukinijas, ridikėlius, salotas, žirnius ir pipirnes. Pasėję daržoves, jas palaistė. Pipirnes vaikai sėjo ir be žemės – tik ant vatos ir vandens, kad galėtų stebėti, kur greičiau sudygs. Jie aiškinosi, kokių sąlygų reikia, kad sėklos sudygtų ir augtų.
Išvados. Veiklos metu vaikai susipažino su daržovių sėklomis, mokėsi jas sėti, stebėjo jų dygimą ir rūpinosi laistymu. Išsiaiškino, kad greičiausiai sudygo į žemę pasėtos pipirnės, kiek vėliau – ant vatos pasėtos pipirnės. Vėliau išdygo moliūgai, cukinijos, ridikėliai, o vėliausiai – salotos. Vaikai sužinojo, kokių sąlygų reikia, kad daržovės augtų ir vystytųsi.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Darželyje vyko velykinis rytmetis „Margučių varžytuvės“. Vaikai susirinko puikios nuotaikos, nešini pačių margintais margučiais. Juos pasitiko Velykė ir Velykų zuikis. Renginio pradžioje surengta margučių parodėlė. Velykė papasakojo vaikams apie senąsias lietuvių Velykų šventės tradicijas, kiaušinių marginimo būdus, spalvas ir jų reikšmes. Vaikai dalijosi įspūdžiais, kaip kartu su tėveliais margino kiaušinius namuose. Vėliau Velykė sekė vaikams pasaką–žaidimą „Kaip kiškiai dažė kiaušinius“. Vaikai aktyviai įsitraukė, atliko judesius ir smagiai leido laiką. Šventės metu Velykė pateikė vaikams įvairių smagių užduočių: išmarginti kiaušinius, kurių „nespėjo nudažyti kiškiai“, nešti margutį šaukšte ir perduoti draugui, iš paveikslėlių atpažinti, kas deda kiaušinius, atlikti užduotėlę, paslėptą margučio viduje. Vaikams puikiai sekėsi, o jų pastangos buvo apdovanotos – visų laukė saldus velykinis margutis!
Šventė tęsėsi darželio kieme, kur Velykė pakvietė vaikus ridenti margučių. Diena buvo kupina šypsenų, gerų emocijų ir šventinės nuotaikos.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Sukurti velykinį margutį, pasitelkiant STEAM metodus, skatinant vaikų tyrinėjimą, kūrybiškumą ir eksperimentavimą įvairioje aplinkoje – tiek grupėje, tiek lauke.
Hipotezė. Ar pavyks sukurti velykinį margutį kitaip ?
Veiklos eiga. Vaikams buvo pasiūlyta iš grupėje esančių medžiagų – kaladėlių, konstruktorių, kamštelių – sukurti velykinį margutį. Jie dirbo tiek individualiai, tiek bendradarbiaudami tarpusavyje. Užduotis pareikalavo pastangų, tačiau rezultatai buvo kūrybiški ir originalūs.
Kitoje veikloje vaikai į dėžutę įdėjo popieriaus lapą ir spalvotą kamuoliuką, kuris, ridinėdamasis viduje, tarsi „piešė“ margučio ornamentus.
Lauko erdvėje vaikai kūrė velykinį margutį iš gamtinės medžiagos – gėlyčių, kankorėžių ir kitų surinktų elementų.
Išvada. Vaikai, pasitelkę įvairias STEAM veiklas, sėkmingai sukūrė velykinius margučius skirtingomis priemonėmis ir būdais. Kūrybinis procesas vyko tiek grupės aplinkoje, tiek lauke, o vaikai parodė išradingumą, atkaklumą ir gebėjimą bendradarbiauti. Veikla prisidėjo prie vaikų pažinimo, kūrybiškumo ir mokėjimo mokytis kompetencijų ugdymo bei suteikė daug džiugių emocijų.
Žibartonių ikimokyklinio ugdymo mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Skatinti vaikus bendradarbiauti ir veikti grupėje, lavinti smulkiąją motoriką bei dėmesio koncentraciją.
Hipotezė. Ar įmanoma pastatyti vieną stiklinę ant kitos, jų neliečiant rankomis?
Veiklos eiga. Veiklos pradžioje aptarėme užduoties principus ir susiskirstėme į grupeles po keturis vaikus. Kol mokytoja ruošė priemonę – įrankį su virvelėmis, kuriuo bus statomas „bokštas“, vaikai sudėliojo vienkartines stiklines ant stalo, palikdami tarp jų tarpus, kad būtų patogu jas paimti.
Pirmoji grupė pradėjo statyti bokštą, naudodamasi tik pagalbiniu įrankiu – rankomis stiklinės nebuvo liečiamos. Kiti vaikai stebėjo procesą ir laukė savo eilės. Pirmajai komandai pavyko pastatyti 24 stiklinių bokštą. Tuomet veiklą tęsė antroji grupė.
Išvada. Statyti vienkartines stiklines jų neliečiant rankomis – ne tik įmanoma, bet ir labai smagu! Užduotis pareikalavo vaikų susikaupimo, tarpusavio komunikacijos ir gebėjimo veikti kartu. Vaikai turėjo tartis dėl veiksmų eigos, judėti sinchroniškai ir įsiklausyti vieni į kitus. Dėl puikaus bendradarbiavimo visai grupei pavyko pastatyti net 48 vienkartinių stiklinių bokštą!
Žibartonių skyriaus jungtinės ugdymo grupės mokytoja Benita Jakaitytė
Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą ir loginį mąstymą, lavinti smulkiąją motoriką, naudojant šviesos stalą bei įvairias konstravimo detales formuojant Velykinio margučio raštą.
Hipotezė. Ar pavyks sukurti Velykų simbolį ant šviesos stalo?
Veiklos eiga. Su vaikais kalbėjome apie pavasario šventę – Velykas. Ugdytiniai aptarė, kaip atrodo velykiniai margučiai, kokie gali būti jų raštai ir spalvų deriniai. Ant šviesos stalo vaikai formavo margučio kontūrą, laisvai dėliojo detales, derino spalvas, komponavo raštus. Stebėjo, kaip šviesos stalas paryškina spalvas ir formas, eksperimentavo su išdėstymu, keitė detalių vietas, kad išgautų norimą rezultatą.
Išvada. Vaikai sėkmingai įgyvendino kūrybinį sumanymą. Dirbdami su šviesos stalu suprato, kaip šviesa veikia spalvas, lavino dėmesio sutelkimą ir kantrybę. Kuriant bendrą margutį stiprėjo jų tarpusavio bendradarbiavimo įgūdžiai.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Išsiaiškinti, ar supjaustyto obuolio minkštimas reaguoja su deguonimi, būdamas padengtas skirtingomis medžiagomis.
Hipotezė. Ar pasikeis obuolio skiltelių spalva?
Veiklos eiga:
- Apžiūrėjome obuoliuką, padalinome į keturias panašaus storio ir dydžio skilteles. Pauostėme eksperimentui pasirinktus skysčius (actas, vanduo, citrinų sultys).
- Išspaudėme citriną. Apžiūrėjome plastikinius maišelius. Vyresnieji vaikai perskaitė, kas užrašyta ant maišelių. Į kiekvieną maišelį dėjome po skiltelę obuoliuko, vėliau pylėme atitinkantį užrašą skystį. Vieną maišelį palikome be skysčio.
- Užspaudėme maišelius, gerai supurtėme ir palikome mirkti apie 3 minutes. Stebėjome ar keičiasi obuoliuko skiltelių spalva. Susipažinome su sąvoka „Oksidacija“.
- Išpylėme skysčius iš visų maišelių ir vėl juos užspaudę palikome ilgesniam laikui.
- Po 2 valandų stebėjome ar pasikeitė obuolio skiltelių spalva.
Išvada. Nustatėme, jog labiausiai pakito obuoliuko spalva maišeliuose su actu ir su citrinos sultimis. Actas paveikė obuoliuko skiltelę, ji tapo rusva. O citrinų sultys labiausiai apsaugojo skiltelę nuo oksidacijos ir šiame maišelyje jos spalva tapo ryškesnė. Šios sultys yra rūgštinė medžiaga, kuri sulėtina obuolio rudavimą. Išsiaiškinome, jog jei norisi išlaikyti supjaustytą vaisių šviežią, reikia išsispausti ir ant jo užlašinti citrinų sulčių. Sąvoka „Oksidacija“ vaikams buvo nauja, nesukėlė susidomėjimo. Kitą dieną ugdytiniai atsakė, jog tai obuolio rudumas. STEAM veikla ugdė mąstymą, pažintinius gebėjimus, lavino vaikų smalsumą.
Jungtinės ugdymo grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Artėjant Šv. Velykoms, mūsų darželio bendruomenė susirinko į šiltas ir kūrybingas velykines dirbtuves. Šis jaukus vakaras buvo skirtas ne tik bendram kūrybiniam darbui, bet ir prasmingam buvimui kartu – vaikams, tėveliams, mamytėms ir mokytojoms.
Vakaro pradžioje mažieji sužavėjo tėvelius savo muzikiniu žaismu – mėgdžiojo paukštelių giesmeles, o tėveliai spėliojo, koks paukštis gieda. Šis žaidimas atnešė daug džiaugsmo ir sustiprino vaikų ryšį su gamta bei pavasariu.
Po nuotaikingų paukštelių balsų sekė pažintinis momentas – tėveliai buvo pakviesti pasižiūrėti skaidrių pristatymą iš respublikinės vaikų konferencijos „Vandens takeliu į STEAM“. Pranešėjai – patys vaikai – kalbėjo apie vandens svarbą žmogui, dalinosi savo žiniomis ir patirtimi. Tai buvo įkvepiantis ir prasmingas akcentas, parodęs, kiek daug vaikai sugeba.
Tuomet visi susėdome prie kūrybinių stalų, putplasčio kiaušinius dekoravome spalvingomis popierinėmis stalo servetėlėmis. Ši veikla suvienijo vaikus ir tėvelius bendram kūrybiniam darbui. Kiekvienas margutis buvo savitas, spalvingas ir sukurtas su meile. Pagamintais margučiais vėliau papuošėme Velykų medį darželio kieme.
Vakaro pabaigoje vaišinomės tėvelių atsineštomis vaišėmis, dalinomės įspūdžiais, bendravome ir džiaugėmės buvimu kartu. Ši šventė dar kartą įrodė, kad svarbiausia – buvimas drauge, kūrybiškumas ir nuoširdus bendravimas.
Dėkojame visiems dalyvavusiems už šilumą, šypsenas ir bendrą šventę!
„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Giedrė Survilienė, Margarita Stasevičienė
Mažais žingsneliais ateina pavasaris, o kartu su juo ir gražiausia pavasario šventė – Šv. Velykos. Ta proga Žibartonių skyriaus ikimokyklinio ugdymo grupės tėvelius pakvietėme į kūrybines velykines dirbtuvėles ,,Margučiai“. Užsiėmimo metu vaikai, naudodami krepinį popierių, nudažė kiaušinukus, o medinius kiškius ir kiaušinukus nuspalvino flomasteriais. Dirbtuvėlės buvo puiki kūrybinė pramoga, kuri suteikė vaikams teigiamų emocijų, o bendra veikla tai galimybė tėveliams artimiau pabendrauti, pamatyti savo vaikus grupės aplinkoje.
Žibartonių skyriaus ikimokyklinio ugdymo mokytoja Tania Nebilevičienė
Mankšta – vienas iš fizinio aktyvumo būdų gerinti sveikatai. Skiriant vos 15 minučių mankštai kiekvieną dieną, galima pagerinti savo emocinę būklę, pastiprinti raumenis ir sąnarius, ilgainiui sumažinti kraujospūdį. Viso kūno mankšta priverčia raumenis dirbti ir reikalauja, kad kūnas degintų kalorijas. Reguliariai, ryte atliekama mankšta turi nemažai privalumų: pagerina medžiagų apykaitą, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, bendrą ištvermę, pagerina miego kokybę, padeda kontroliuoti apetitą, aktyvina skeleto raumenų metabolizmo procesus ir kt. Mankštinti pėdas taip pat svarbu kaip ir visą kūną.
Mūsų pėdos – tai tarsi mažas viso kūno žemėlapis, jose yra taškai, susiję su tam tikrais kūno organais. Jas mankštinant ne tik suaktyvinama kraujotaka bet ir prisideda prie viso organizmo darnios veiklos. Be to, pėdų mankšta yra pagrindinė prevencinė priemonė prieš plokščiapadystę. Tai pėdos deformacija, pasireiškianti pėdos skliautų suplokštėjimu. Labai svarbi pėdos skliauto atliekama amortizuojanti funkcija vaikštant mums leidžia išlaikyti pusiausvyrą. Raumenims ir raiščiams silpstant, pėda deformuojasi, padas tampa visiškai lygus ir šios funkcijos netenkama. Pėda yra svarbiausia žmogaus kūno judėjimo-atramos sistemos dalis. Jos funkcija užtikrina tiek stabilią kūno atramą stovint, tiek lankstumą judant. Tvirtos pėdos – tai ne tik darni pėdos raumenų funkcija, mažesnė patologijų tikimybė, bet ir taisyklinga kūno laikysena, eisena. Visi vaikai gimsta būdami plokščiapėdžiai. Vaikų iki 3 metų amžiaus pėdos šiek tiek suskliaustos į vidų ir yra plokščios, to priežastis – pėdutėje esantys riebalai ir blauzdos bei pėdos raumenų silpnumas. Pamažu riebalų mažėja, raumenys stiprėja ir galiausiai apie 3–5 gyvenimo metus ima formuotis pėdos skliautas. Skliautas formuojasi iki 10 metų amžiaus, todėl labai svarbu, kad visą formavimosi laikotarpį pėda gautų tinkamą – ne per mažą ir ne per didelį krūvį kaulams ir raumenims. Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios 6–7 metų vaikams atsiranda plokščiapėdystė, yra nepakankamas fizinis aktyvumas ir antsvoris, todėl jos prevencija turi būti orientuota į fizinio aktyvumo užtikrinimą ir svorio kontrolę. Kad vaikas išvengtų įgytos plokščiapėdystės, svarbu parinkti vaikui tinkamą avalynę, skatinti vaikščioti basomis ir pėdutes stiprinti specialiais pratimais.
Kad pėdutės būtų stipresnės ir sveikesnės, visuomenės sveikatos specialistė „Pelėdžiukų“ grupės vaikus pamokė, kaip jas mankštinti. Pasitelkdami tradicines ir netradicines priemones, vaikai atliko pėdučių mankštos pratimus. Smagiausia vaikams buvo pėdutėmis tvarkyti išmėtytus daiktus. Plokščiapėdystės profilaktikai galima panaudoti įvairias priemones: masažinius kamuoliukus, nestabilias plokštumas, balansines pagalvėles, basų pėdų ergoterapinius takus, lazdeles, lauko baseinėlius ir kt. Lengviau plokščiapėdystės išvengti nei ją gydyti. Tad pasitelkiant kūrybiškumą, žaidimų elementus, skirtingas tematikas, pasakų motyvus ar kitus būdus, vaikai bus skatinami labiau jas mankštinti.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
