Įstaigos emblema

2024 m. kovo mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Vas    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Lankytojai
Šiuo metu: 3
Iš viso: 678936

admin

1 2 3 42

          Kovo 4–8 dienomis Krekenavos lopšelyje-darželyje ir Linkaučių skyriuje buvo įgyvendinamas prevencinio kalbos ugdymo projekto „Žingsneliai į gražią kalbą“ I etapas. Projekto tikslas – skiepyti vaikams meilę knygai, norą ją pažinti, kurti, tyrinėti. Įgyvendinant projekto veiklas buvo vykdoma kalbos ugdymo savaitė „Draugystė su knyga“, kurią organizavo ir įgyvendino švietimo pagalbos specialistės ir meninio ugdymo mokytoja. Penkias dienas vyko skirtingos veiklos, kurios skatino pažinti, kurti ir tyrinėti knygas. Pirmąją dieną vyko veikla „Aš ir mano mėgstamiausia knyga“.  Šią dieną vaikai kartu su Zuikiu, Kake Make ir Netvarkos Nykštuku išsiaiškino, kas yra knyga, kokios būna knygos, kodėl reikia mokytis pažinti raideles ir kodėl geriau skaityti knygas nei žiūrėti televizorių. Vaikai pristatė savo mėgstamiausias knygeles, atsineštas iš namų, ir klausėsi pasirinktų knygelių skaitymo. Antrąją dieną „Kiškučių“ grupės vaikai vyko į Krekenavos miestelio biblioteką. Ten susipažino su biblioteka, sužinojo, kaip galima pasiimti knygeles ir vėl jas grąžinti, klausėsi  pamokančios Kakės Makės istorijos. Trečiąją projekto dieną pojūčių kambaryje klausėsi pasakos „Spalvų namelis“. Vaikai turėjo galimybę ne tik klausytis pasakos apie spalvas, bet ir pojūčiais tyrinėti spalvas, kiekvienai spalvai mėgino atrasti tinkamą iliustraciją, priskirti garsą. Ketvirtąją projekto dieną buvo organizuojamos „Kūrybinės dirbtuvėlės“. Šią dieną vaikai gamino knygeles bei išbandydami „Ebru“ techniką – piešimą ant vandens, kūrė knygelėms skirtukus. Penktąją dieną buvo organizuojama lopšelio-darželio bendruomenės akcija „Padovanok knygą senelių namams“. „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai su švietimo pagalbos specialistėmis ir meninio ugdymo mokytoja aplankė Krekenavos senelių globos namus ir juose gyvenančius senelius. Jiems padovanojo tėvelių suneštas knygeles. Mažieji ugdytiniai į senelių namus įnešė vaikiško džiugesio ir linksmino senolius  dainelėmis ir eilėraščiais. Kovo 8-tosios proga moterims buvo dovanojamas tulpės žiedelis, kuris suteikė teigiamų emocijų.

         Projekto metu vykdytos veiklos ne tik padėjo plėtoti vaikų kalbą, kūrybiškumą, skiepijo meilę knygai, bet ir ugdė pagarbą seniems žmonėms.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė

Ne veltui sakoma, kad vanduo yra gyvybės šaltinis. Jis nepamainomas mitybos komponentas, mat gyvybiniai procesai gali vykti tik tuomet, kai ląstelėse yra pakankamai vandens.  Jis svarbus augalams, gyvūnams ir žmogui. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60–70 procentų. Vandens nauda mūsų organizmui yra didžiulė. Jame vyksta visos biologinės reakcijos, vanduo perneša vitaminus, mineralus ir gliukozę, pašalina iš organizmo jau nebereikalingas medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą, dalyvauja biocheminiame skaidyme. Kai mes valgome, vanduo transportuoja maistines medžiagas,  sutepa sąnarius, taip pat reikalingas mūsų akims, smegenims ir stuburo smegenims.

Kiekvienais metais kovo 22 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena, kurios tikslas – skatinti kiekvieno sąmoningą požiūrį į didžiulę vandens svarbą žmonijai ir ją supančiai aplinkai. Šią dieną paminėjo „Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikai.  Su vaikais kalbėta apie vandens savybes, kam jis naudojamas, kuo jis svarbus žmogaus sveikatai.  Iš vandens  Lašelio pasakojimo vaikai sužinojo, kokį ilgą kelią jis nukeliauja, kol pasiekia žmogų. Šią dieną vandens buvo visur. Vaikai  su juo mankštinosi, varžėsi estafetėje „Pernešk vandenį“. Jį vaikai nešė labai atsakingai, tausodami kiekvieną jo lašelį, tuo pačiu lavino koordinaciją ir mokėsi susikaupti. Smagiausia vaikams buvo atlikti kvėpavimo pratimą su vandeniu. Šventės pabaigoje visi priėjome išvadą, kad vandenį reikia saugoti, neteršti, taupyti, nes jis žmogaus gyvenime yra labai svarbus.

Žemėje vandens, atrodo, yra daug, tačiau gėlo vandens yra tik 3 procentai, kuris reikalingas žmogaus gyvybei palaikyti. Vanduo itin vertingas mūsų gamtos turtas, kuris ateityje gali būti brangesnis už auksą, tad vertinkime ir saugokime jį!

                                   Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Tikslas. Sužinoti, kaip pasikeis vanduo, įmerkus į jį spalvotą krepinį popierių.

Hipotezė. Spalvotas krepinis popierius nudažo vandenį.

Veiklos eiga. „Drugelių“ grupės vaikai apžiūrėjo mokytojos atneštą krepinį popierių. Pastebėjo, kad jis vienodo storio, o skiriasi tik spalva. Sukarpė popierių  juostelėmis ir įmerkė į skirtingomis spalvomis pažymėtas stiklines. Kantriai stebėjo, kaip keičiasi vandens spalva. Praėjus kelioms minutėms, vanduo nusidažė skirtingomis spalvomis. Vaikai stiklines papuošė tos pačios spalvos krepinio popieriaus juostelėmis.

Išvados. Vanduo nusidažė krepinio popieriaus spalva. Kuo intensyvesnė popieriaus spalva, tuo vanduo nusidažė ryškiau.

                                                                           „Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

          Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“ mokytojos ir vaikai mus pakvietė į ikimokyklinukų viktoriną „Ką aš žinau apie Lietuvą?“. Pasiruošę ir pasipuošę tautiniais rūbais, išvykome į Ramygalą. Mūsų komandą sudarė šeši nariai ir palaikymo atstovai. Viktorina prasidėjo komandos ir narių prisistatymu. Kiekvienas komandos narys turėjo galimybę nukabinti nuo medžio spalvotą užduotį ir atnešti komandai ją išspręsti. Teko sudėlioti dėlionę, atsakyti į klausimus, rasti Lietuvos gyvūnus ir juos įvardinti, apibraukti Lietuviškus pašto ženklus, paaiškinti Lietuvos vėliavos spalvų reikšmes, rasti gintarą smėlyje, nupiešti bei sudėlioti žodį Lietuva. Kiekvienai užduočiai atlikti skirtas laikas, laikui pasibaigus nuskambėdavo gongo garsas. Visi komandos nariai turėjo galimybę pristatyti atliktą užduotį, atsakyti į klausimą. Komisijai suskaičiavus komandų surinktus taškus išsiaiškinome, kad nugalėjo draugystė, nes vaikai daug žinojo apie Lietuvą ir atliko visas užduotis. Kiekvienas džiaugėsi gauta padėka, saldžia dovanėle ir grupės biblioteką papildžiusia nauja knygute „Boružė Liputė ieško namų ir draugų“. Padėkojome ir mes už bendradarbiavimą, galimybę parodyti savo išmoningumą bei žinias, o viktorinos pabaigą vainikavo visų šokis ratelyje skambant dainai apie Lietuvą.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Valdonė Kuncienė

         Kovo 6 d. Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ vyko priešmokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinė-praktinė konferencija ,,Mes – gamtos vaikai 2024“. Šioje konferencijoje dalyvavo aštuonios komandos. „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai pristatė savo atliktą STEAM veiklą  „Šviesa ir šešėlis“. Vaikai pasakojo ir komentavo, ką jie darė ir ką pastebėjo, perteikė gamtamokslinę informaciją, uždavė įdomių klausimų, keitėsi žiniomis, dalinosi patirtimi su draugais. Įgavę naujos patirties, linksmi ir apdovanoti grįžo į savo darželį, o sugrįžę draugams pasakojo savo įspūdžius.

Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Tobulinti vaikų pažinimo sritis, išbandyti naujus potyrius – sodinimą, laistymą, matavimą, auginimą.
Hipotezė. Ar grupėje galima užauginti svogūnų laiškų?
Eiga. Vaikai susipažino su svogūnu: jo spalva, kvapu, forma, pylė žemes į dėžutę, kurioje sodino svogūnus. Pasodinę laistė. Vaikai atliko tyrimą – stebėjo, per kiek dienų svogūnai sudygo, kada pradėjo augti laiškai. Išdygus laiškams, juos matavo su liniuote ir žiūrėjo, kuris laiškas ilgesnis, kuris trumpesnis, kuris didelis, o kuris mažas. Matavimus kartojo kas keletą dienų. Užaugusius laiškus nukirpo, ragavo, uostė ir nunešė į darželio virtuvę, kad virėjos pagardintų ruošiamą maistą.
Išvada. Veiklos metu vaikai susipažino su svogūno ir laiško spalvomis, laiško ilgiu, skoniu, kvapu. Vaikai sužinojo, kad valgyti svogūną sveika. Įtvirtino sąvokas: didelis – mažas, ilgas – trumpas. Išsiaiškino, kokių sąlygų reikia, kad svogūnas augtų.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Nuostabus žygis gražiais miškais saulėtą dieną prasidėjo nuo Rodų miško ir baigėsi Pašilių miške. Mažuosius žygeivius vedė Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos bibliotekos darbuotoja, grupės ugdytinio nuostabi mama Monika Knizikevičienė. Keliaujant ji pasakojo daug įdomybių apie gamtą, skatino vaikus spęsti iškilusias problemas, atlikti stebėjimo užduotis. Parodė, kaip teisingai naudotis žemėlapiu, kėlė klausimus, į kuriuos vaikai ieškojo atsakymų: kuo skiriasi griovys nuo upelio, ar miškas turi internetą, koks jis, kieno pėdsakai, kokių ženklų gali rasti gamtoje, kaip ir kur užkurti saugiai laužą, kas ras tinkamiausią būdą apeiti klampią vietovę? Ir dar daugiau apie gamtą…

Ką vaikai pamatė, išgirdo, sužinojo, pajuto, tėveliams papasakojo sugrįžę į namus.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė

Kiekvienas žmogus  turi penkis pagrindinius pojūčius, per kuriuos išgyvena visus patyrimus. Nuo pat gimimo vaikai mokosi pažinti pasaulį per pojūčius. Mažiausieji viską liečia bei kiša į burną, vėliau eksperimentuoja leisdami įvairius garsus bei „kuria muziką“ iš namuose esančių puodų ir kitų virtuvės prietaisų. Visi pojūčiai yra itin svarbūs vaiko visapusiškam vystymuisi.

Vasario 22 dieną Linkaučių ir Žibartonių skyrių vaikai susipažino su penkiais pagrindiniais žmogaus pojūčiais: rega, klausa, uosle, lytėjimu ir skoniu. Jie savo kūnu bandė eksperimentuoti ir pajausti, kokius pojūčius turi ir kaip jie naudojami. Sveikatos specialistė akcentavo, kad visus pojūčių organus (ausis, akis, nosį, rankas ir liežuvį) reikia plauti, valyti ir laikyti švaroje, nes tai svarbu žmogaus sveikatai. Vaikai pažiūrėjo pamokantį filmuką „Baltprausys“.

Vasario 29 dieną „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo aktyvioje veikloje „Mikrobų nebijau, kaip nugalėti juos žinau!“ Visuomenės sveikatos specialistė vaikams pasakojo, kad ant kiekvieno žmogaus odos nuolat gyvena ir dauginasi įvairūs mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybeliai), kurie įgyjami liečiant įvairius paviršius (pvz., durų rankenas, laiptų turėklus, knygas, žaislus ir kitus daiktus), bendraujant su žmonėmis, glostant gyvūnus. Vaikai sužinojo, kad rankų plovimo technika yra labai reikšminga, nes ant gerai ir su muilu nuplautų rankų lieka mažiau mikroorganizmų, jie lėčiau dauginasi ir neplinta. Vaikai atliko eksperimentą „Muilas visagalis“.  Į lėkštę įsipylė pieno ir įbėrė pipirų, kurie simbolizuoja bakterijas (ir kitus „blogiukus“, sukeliančius ligas). Įkišę pirštą į pieną ir jį ištraukę, vaikai pamatė, kad pirštas lipte aplipęs bakterijomis! Po to purviną pirštuką nusivalė ir kruopščiai nuplovė muiluotame vandenyje. Tuomet vėl įkišo į vandenį su bakterijomis, o tada muilas pademonstravo savo galią: vaikai stebėjo, kaip mikrobai pabėga į šalį. Vaikai liko sužavėti muilo nauda ir poveikiu. Rankų plovimas yra vienas  iš veiksmingiausių ir paprasčiausių būdų, siekiant apsisaugoti  nuo užkrečiamų ligų sukėlėjų. Plaunant rankas muilu, nuo rankų pašalinama 95 proc. mikroorganizmų, tad vaikai prisiminė šešių rankų plovimo žingsnelius, kurie padeda mokytis teisingai plautis rankas. Žiūrėdami Kakės Makės pažintinį filmuką, kurdami savo mikrobą ir spalvindami juos, vaikai  tarsi nusikėlė į tikrą laboratoriją, kurioje pamatė, kaip atrodo įvairios bakterijos, virusai bei grybai,  kokia jų didelė ir nematoma armija.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų asmens higiena privalo rūpintis tėvai. Svarbu išmokyti vaikus tvarkos nuo pat mažų dienų, įdiegti asmeninės higienos taisykles, nes šie įgūdžiai nesiformuoja savaime, jie specialiai ugdomi suaugusiųjų bei vaikų valios pastangomis. Nesilaikant asmens higienos taisyklių, atsiranda rizika susirgti įvairiomis ligomis. Nepamirškime: mūsų sveikata – mūsų pačių rankose!

                                                    Visuomenės sveikatos specialistė Aušra Džiugelytė

Tikslas. Sukonstruoti laivelį ir sužinoti, ko reikia, kad jis plauktų.

Hipotezė. Iš kempinėlės sukonstruotas laivelis plaukia.

Veiklos eiga. Su vaikais diskutavome, kas plaukia vandenyje. Nusprendėme sukonstruoti laivelį. Vaikai, laivelio konstravimui, pasirinko kempinėles. Pirmiausia pasigaminome popierines bures, jas užmovėme ant iešmelio. Pagamintas bures įbedėme į kempinėlės centrą. Laivelius sudėjome į indą, pripiltą vandens. Tačiau jie neplaukė! Nutarėme, kad reikia vėjo. Paėmėme šiaudelius ir pūtėme į bures. Laiveliai pradėjo plaukti. Surengėme net laivelių varžybas, kuris laivelis pirmas pasieks kitą krantą.

Išvados. Iš kempinėlės sukonstruotas laivelis plaukia. Vaikai, sukonstravę laivelius iš kempinėlių, įsitikino, kad kempinėlės yra lengvos ir puikiai plūduriuoja vandenyje. O kad laivelis plauktų, vėją galima sukelti pučiant orą pro šiaudelį.

                                                                                     „Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Išsiaiškinti neįprastus piešimo būdus ir suprasti, kaip tai reikia padaryti.

Hipotezė. Galima piešti ir ant pieno.

Eiga. Vaikai su mokytoja aptarė įvairius piešimo būdus, jų atlikimo techniką. Šiandien vaikams buvo pasiūlyta atlikti eksperimentinį piešimą ant pieno. Į lėkštutes vaikai įpylė pieno, tada su pipete lašino maistinius dažus. Lėkštutėje su pienu vaikai padarė daug spalvotų taškelių. Įmerkė ausų krapštuką su indų ploviklio lašeliu ir beliko stebėti. Dažai pieną ėmė spalvinti įvairiais raštais, spalvos maišėsi tarpusavyje, atsirado nauja spalva. Spalvos ėmė judėti, skleistis, sudarydamos naujus atspalvius.

Išvada. Vaikai pamatė, kad galima piešti ant pieno. Jie sužinojo, kad indų ploviklis, reaguodamas su riebalais, priverčia pieno molekules judėti. Įvyksta cheminė reakcija, piene esantys riebalai ir indų ploviklis bando susijungti ir tai iššaukia spalvų judėjimą. Judėdamos spalvos sukuria vis naujus atspalvius ir vaizdus.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

1 2 3 42