Kovo 4–8 dienomis Krekenavos lopšelyje-darželyje ir Linkaučių skyriuje buvo įgyvendinamas prevencinio kalbos ugdymo projekto „Žingsneliai į gražią kalbą“ I etapas. Projekto tikslas – skiepyti vaikams meilę knygai, norą ją pažinti, kurti, tyrinėti. Įgyvendinant projekto veiklas buvo vykdoma kalbos ugdymo savaitė „Draugystė su knyga“, kurią organizavo ir įgyvendino švietimo pagalbos specialistės ir meninio ugdymo mokytoja. Penkias dienas vyko skirtingos veiklos, kurios skatino pažinti, kurti ir tyrinėti knygas. Pirmąją dieną vyko veikla „Aš ir mano mėgstamiausia knyga“. Šią dieną vaikai kartu su Zuikiu, Kake Make ir Netvarkos Nykštuku išsiaiškino, kas yra knyga, kokios būna knygos, kodėl reikia mokytis pažinti raideles ir kodėl geriau skaityti knygas nei žiūrėti televizorių. Vaikai pristatė savo mėgstamiausias knygeles, atsineštas iš namų, ir klausėsi pasirinktų knygelių skaitymo. Antrąją dieną „Kiškučių“ grupės vaikai vyko į Krekenavos miestelio biblioteką. Ten susipažino su biblioteka, sužinojo, kaip galima pasiimti knygeles ir vėl jas grąžinti, klausėsi pamokančios Kakės Makės istorijos. Trečiąją projekto dieną pojūčių kambaryje klausėsi pasakos „Spalvų namelis“. Vaikai turėjo galimybę ne tik klausytis pasakos apie spalvas, bet ir pojūčiais tyrinėti spalvas, kiekvienai spalvai mėgino atrasti tinkamą iliustraciją, priskirti garsą. Ketvirtąją projekto dieną buvo organizuojamos „Kūrybinės dirbtuvėlės“. Šią dieną vaikai gamino knygeles bei išbandydami „Ebru“ techniką – piešimą ant vandens, kūrė knygelėms skirtukus. Penktąją dieną buvo organizuojama lopšelio-darželio bendruomenės akcija „Padovanok knygą senelių namams“. „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai su švietimo pagalbos specialistėmis ir meninio ugdymo mokytoja aplankė Krekenavos senelių globos namus ir juose gyvenančius senelius. Jiems padovanojo tėvelių suneštas knygeles. Mažieji ugdytiniai į senelių namus įnešė vaikiško džiugesio ir linksmino senolius dainelėmis ir eilėraščiais. Kovo 8-tosios proga moterims buvo dovanojamas tulpės žiedelis, kuris suteikė teigiamų emocijų.
Projekto metu vykdytos veiklos ne tik padėjo plėtoti vaikų kalbą, kūrybiškumą, skiepijo meilę knygai, bet ir ugdė pagarbą seniems žmonėms.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Ne veltui sakoma, kad vanduo yra gyvybės šaltinis. Jis nepamainomas mitybos komponentas, mat gyvybiniai procesai gali vykti tik tuomet, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Jis svarbus augalams, gyvūnams ir žmogui. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60–70 procentų. Vandens nauda mūsų organizmui yra didžiulė. Jame vyksta visos biologinės reakcijos, vanduo perneša vitaminus, mineralus ir gliukozę, pašalina iš organizmo jau nebereikalingas medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą, dalyvauja biocheminiame skaidyme. Kai mes valgome, vanduo transportuoja maistines medžiagas, sutepa sąnarius, taip pat reikalingas mūsų akims, smegenims ir stuburo smegenims.
Kiekvienais metais kovo 22 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena, kurios tikslas – skatinti kiekvieno sąmoningą požiūrį į didžiulę vandens svarbą žmonijai ir ją supančiai aplinkai. Šią dieną paminėjo „Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikai. Su vaikais kalbėta apie vandens savybes, kam jis naudojamas, kuo jis svarbus žmogaus sveikatai. Iš vandens Lašelio pasakojimo vaikai sužinojo, kokį ilgą kelią jis nukeliauja, kol pasiekia žmogų. Šią dieną vandens buvo visur. Vaikai su juo mankštinosi, varžėsi estafetėje „Pernešk vandenį“. Jį vaikai nešė labai atsakingai, tausodami kiekvieną jo lašelį, tuo pačiu lavino koordinaciją ir mokėsi susikaupti. Smagiausia vaikams buvo atlikti kvėpavimo pratimą su vandeniu. Šventės pabaigoje visi priėjome išvadą, kad vandenį reikia saugoti, neteršti, taupyti, nes jis žmogaus gyvenime yra labai svarbus.
Žemėje vandens, atrodo, yra daug, tačiau gėlo vandens yra tik 3 procentai, kuris reikalingas žmogaus gyvybei palaikyti. Vanduo itin vertingas mūsų gamtos turtas, kuris ateityje gali būti brangesnis už auksą, tad vertinkime ir saugokime jį!
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“ mokytojos ir vaikai mus pakvietė į ikimokyklinukų viktoriną „Ką aš žinau apie Lietuvą?“. Pasiruošę ir pasipuošę tautiniais rūbais, išvykome į Ramygalą. Mūsų komandą sudarė šeši nariai ir palaikymo atstovai. Viktorina prasidėjo komandos ir narių prisistatymu. Kiekvienas komandos narys turėjo galimybę nukabinti nuo medžio spalvotą užduotį ir atnešti komandai ją išspręsti. Teko sudėlioti dėlionę, atsakyti į klausimus, rasti Lietuvos gyvūnus ir juos įvardinti, apibraukti Lietuviškus pašto ženklus, paaiškinti Lietuvos vėliavos spalvų reikšmes, rasti gintarą smėlyje, nupiešti bei sudėlioti žodį Lietuva. Kiekvienai užduočiai atlikti skirtas laikas, laikui pasibaigus nuskambėdavo gongo garsas. Visi komandos nariai turėjo galimybę pristatyti atliktą užduotį, atsakyti į klausimą. Komisijai suskaičiavus komandų surinktus taškus išsiaiškinome, kad nugalėjo draugystė, nes vaikai daug žinojo apie Lietuvą ir atliko visas užduotis. Kiekvienas džiaugėsi gauta padėka, saldžia dovanėle ir grupės biblioteką papildžiusia nauja knygute „Boružė Liputė ieško namų ir draugų“. Padėkojome ir mes už bendradarbiavimą, galimybę parodyti savo išmoningumą bei žinias, o viktorinos pabaigą vainikavo visų šokis ratelyje skambant dainai apie Lietuvą.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Valdonė Kuncienė
Kovo 6 d. Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ vyko priešmokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinė-praktinė konferencija ,,Mes – gamtos vaikai 2024“. Šioje konferencijoje dalyvavo aštuonios komandos. „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai pristatė savo atliktą STEAM veiklą „Šviesa ir šešėlis“. Vaikai pasakojo ir komentavo, ką jie darė ir ką pastebėjo, perteikė gamtamokslinę informaciją, uždavė įdomių klausimų, keitėsi žiniomis, dalinosi patirtimi su draugais. Įgavę naujos patirties, linksmi ir apdovanoti grįžo į savo darželį, o sugrįžę draugams pasakojo savo įspūdžius.
Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė
Nuostabus žygis gražiais miškais saulėtą dieną prasidėjo nuo Rodų miško ir baigėsi Pašilių miške. Mažuosius žygeivius vedė Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos bibliotekos darbuotoja, grupės ugdytinio nuostabi mama Monika Knizikevičienė. Keliaujant ji pasakojo daug įdomybių apie gamtą, skatino vaikus spęsti iškilusias problemas, atlikti stebėjimo užduotis. Parodė, kaip teisingai naudotis žemėlapiu, kėlė klausimus, į kuriuos vaikai ieškojo atsakymų: kuo skiriasi griovys nuo upelio, ar miškas turi internetą, koks jis, kieno pėdsakai, kokių ženklų gali rasti gamtoje, kaip ir kur užkurti saugiai laužą, kas ras tinkamiausią būdą apeiti klampią vietovę? Ir dar daugiau apie gamtą…
Ką vaikai pamatė, išgirdo, sužinojo, pajuto, tėveliams papasakojo sugrįžę į namus.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Kiekvienas žmogus turi penkis pagrindinius pojūčius, per kuriuos išgyvena visus patyrimus. Nuo pat gimimo vaikai mokosi pažinti pasaulį per pojūčius. Mažiausieji viską liečia bei kiša į burną, vėliau eksperimentuoja leisdami įvairius garsus bei „kuria muziką“ iš namuose esančių puodų ir kitų virtuvės prietaisų. Visi pojūčiai yra itin svarbūs vaiko visapusiškam vystymuisi.
Vasario 22 dieną Linkaučių ir Žibartonių skyrių vaikai susipažino su penkiais pagrindiniais žmogaus pojūčiais: rega, klausa, uosle, lytėjimu ir skoniu. Jie savo kūnu bandė eksperimentuoti ir pajausti, kokius pojūčius turi ir kaip jie naudojami. Sveikatos specialistė akcentavo, kad visus pojūčių organus (ausis, akis, nosį, rankas ir liežuvį) reikia plauti, valyti ir laikyti švaroje, nes tai svarbu žmogaus sveikatai. Vaikai pažiūrėjo pamokantį filmuką „Baltprausys“.
Vasario 29 dieną „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo aktyvioje veikloje „Mikrobų nebijau, kaip nugalėti juos žinau!“ Visuomenės sveikatos specialistė vaikams pasakojo, kad ant kiekvieno žmogaus odos nuolat gyvena ir dauginasi įvairūs mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybeliai), kurie įgyjami liečiant įvairius paviršius (pvz., durų rankenas, laiptų turėklus, knygas, žaislus ir kitus daiktus), bendraujant su žmonėmis, glostant gyvūnus. Vaikai sužinojo, kad rankų plovimo technika yra labai reikšminga, nes ant gerai ir su muilu nuplautų rankų lieka mažiau mikroorganizmų, jie lėčiau dauginasi ir neplinta. Vaikai atliko eksperimentą „Muilas visagalis“. Į lėkštę įsipylė pieno ir įbėrė pipirų, kurie simbolizuoja bakterijas (ir kitus „blogiukus“, sukeliančius ligas). Įkišę pirštą į pieną ir jį ištraukę, vaikai pamatė, kad pirštas lipte aplipęs bakterijomis! Po to purviną pirštuką nusivalė ir kruopščiai nuplovė muiluotame vandenyje. Tuomet vėl įkišo į vandenį su bakterijomis, o tada muilas pademonstravo savo galią: vaikai stebėjo, kaip mikrobai pabėga į šalį. Vaikai liko sužavėti muilo nauda ir poveikiu. Rankų plovimas yra vienas iš veiksmingiausių ir paprasčiausių būdų, siekiant apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų sukėlėjų. Plaunant rankas muilu, nuo rankų pašalinama 95 proc. mikroorganizmų, tad vaikai prisiminė šešių rankų plovimo žingsnelius, kurie padeda mokytis teisingai plautis rankas. Žiūrėdami Kakės Makės pažintinį filmuką, kurdami savo mikrobą ir spalvindami juos, vaikai tarsi nusikėlė į tikrą laboratoriją, kurioje pamatė, kaip atrodo įvairios bakterijos, virusai bei grybai, kokia jų didelė ir nematoma armija.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų asmens higiena privalo rūpintis tėvai. Svarbu išmokyti vaikus tvarkos nuo pat mažų dienų, įdiegti asmeninės higienos taisykles, nes šie įgūdžiai nesiformuoja savaime, jie specialiai ugdomi suaugusiųjų bei vaikų valios pastangomis. Nesilaikant asmens higienos taisyklių, atsiranda rizika susirgti įvairiomis ligomis. Nepamirškime: mūsų sveikata – mūsų pačių rankose!
Visuomenės sveikatos specialistė Aušra Džiugelytė
Vasario 15 dieną visa lopšelio-darželio bendruomenė susirinko į šventinį rytmetį švęsti Lietuvos gimtadienio. Šventė prasidėjo iškilmingos trispalvės vėliavos įnešimu ir Lietuvos himno giedojimu. Linksmai nusiteikę ir tautiniais rūbais pasipuošę grupių vaikučiai dovanojo Lietuvai paruoštas menines ir kūrybines dovanas: šokius, eilėraščius ir daineles. Visą savaitę vaikai kalbėjo apie Lietuvą. Susipažino su jos istorija ir pagrindiniais simboliais bei suorganizavo kūrybinių darbelių parodėlę „Laisvė mano širdelėje“. Šventės metu pasitikrino ir įtvirtino savo žinias dalyvaudami viktorinoje „Lietuva ir jos simboliai“. Šventėje tvyrojo rami ir jauki aplinka, ugdytiniai buvo geros nuotaikos, laimingi ir laisvi. Šventės pabaigoje visi vaišinosi ekologiškais lietuviškų sodų obuoliais. Vaikų veiduose spindėjo šypsena.
Tikimės, kad organizuotos veiklos suteikė ne tik gerų emocijų, bet ir įskiepijo meilę Tėvynei, gimtajam kraštui.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Mityba yra vienas iš pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių, vienas iš ligų profilaktikos elementų. Ypač reikšminga vaikų mityba, nes vaikai yra viena jautriausių grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis. Pagrindinės vaikų mitybos problemos yra tos, kad vaikai valgo per mažai daržovių, vartoja greitai pagaminamą maistą, saldžius ir riebius užkandžius, saldikliais pasaldintus gėrimus ir nesilaiko mitybos režimo (nepusryčiauja). Mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams šeima yra pirmasis mitybos įpročių formavimo pavyzdys. Vaikas, augdamas šeimoje, perima šeimos gyvenimo būdą, požiūrį ir tradicijas, tačiau tai ne visada būna susiję su sveika gyvensena, sveika mityba, ne kiekvienoje šeimoje jie gauna pakankamai žinių. Maitinimosi įpročiai formuojasi ankstyvajame amžiuje, o šiuo amžiaus laikotarpiu įdiegti įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. O kad vaikai žinotų, suprastų sveikos gyvensenos nuostatas ir mokėtų pasirinkti sveikesnius maisto produktus, juos dažniau vartotų, į pagalbą skuba ugdymo įstaigų darbuotojai: mokytojai ir visuomenės sveikatos specialistai. Lietuvoje vis daugiau ugdymo įstaigų įsitraukia į sveikatingumo projektus, organizuojamos sveikatos valandėlės, kurių metu vaikai įgyja žinių apie sveikatą, sveiką mitybą, formuojami sveikos gyvensenos įgūdžiai, nuostatos ir sveikatą stiprinanti elgsena.
Vasario 2 ir 15 dienomis Krekenavos lopšelio-darželio ,,Sigutė“ vaikai dalyvavo sveikatos valandėlėse apie sveikatai palankią mitybą. ,,Kiškučių“ grupės vaikai klausė ,,Meškučio Ledučio istorijos“. Su sveikatos specialiste aptarė, kokie svarbiausi maisto produktai turėtų būti mūsų lėkštėse, įvardijome svarbiausią, be kurio žmogus neišgyventų. Vaikams parodyta ir paaiškinta mitybos piramidės esmė. Išsiaiškinome, kad vaisius, daržoves ir grūdinės kultūros produktus privalome vartoti dažnai, o saldžius ir riebius retai arba tik per šventes. ,,Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo užsiėmime ,,Vaisiai ir daržovės – mano draugai“ . Sveikatos specialistė vaikus supažindino su nematytomis ir negirdėtomis vaisių ir daržovių rūšimis, aptarė jų išvaizdą. Išsiaiškinome „kur gyvena vitaminai“, kad vaisių ar daržovių spalva gali būti vienoda, tačiau nauda ir vitaminai skirtingi. Vaikams paaiškinta, kad vartojant pakankamai daržovių, vaisių ir uogų, geriau veikia virškinimo sistema ir taip natūraliai apsaugo nuo ligų, susijusių su mityba. Užsiėmimo pabaigoje vaikai atliko praktinę užduotį, dalyvavo degustacijoje, užrištomis akimis ragavo vaisius, daržoves, spėliojo jų pavadinimus, taip lavindami skonio receptorius.
Formuojant sveikatai palankios mitybos įpročius bei gerinant vaikų mitybą, ugdymo įstaigos dalyvauja vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo programoje. Jos metu jaunesniojo amžiaus vaikams ugdymo įstaigose, nemokamai tiekiami vaisiai ir daržovės, pienas ir pieno produktai.
Vaikams svarbu vartoti ne tik naudingus maisto produktus, bet ir laikytis mitybos režimo: valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę bei 1–2 užkandžius per dieną. Vaikas turi žinoti, kad negalima praleisti valgymo, tai svarbu, kad jis būtų energingas ir sveikas.
Pagrindiniai mitybos principai:
- Ne mažiau kaip 3–4 kartus per dieną vaikas turėtų valgyti daržovių, 1–2 kartus vaisių ar uogų, kartą per dieną košę.
- Vartoti įvairius maisto produktus, nes kiekvienas jų turi skirtingų maistinių medžiagų.
- Pratinti vaiką prie skirtingų skonių. Neragautą maisto produktą gali tekti pasiūlyti kelis kartus – naujas skonis ne visada vaikui patinka iš karto.
- Riebią mėsą verčiau keisti į liesą arba į žuvį ar paukštieną.
- Pirmenybę teikti ne kepimui riebaluose, o virimui vandenyje ar garuose, troškinimui.
- Perkant pagamintą maisto produktą, atidžiai perskaityti sudėtines dalis – jų neturi būti daug. Vertingesnis toks, kuriame mažiau druskos ir cukraus, nėra dažiklių, skonio ir kvapo stipriklių.
- Nustatyti mitybos režimą. Valgymams skirti tam tikras valandas ir kaskart stengtis jų laikytis, pageidautina, kad jos sutaptų su režimu darželyje ar mokykloje.
- Ugdyti vaikams maisto kultūrą: visi drauge gaminkite šeimos vakarienę ar pietus, o valgydami neįjunkite televizoriaus, verčiau prie stalo pabendraukite su vaikais visiems malonia tema.
- Mėgstamas maistas neturėtų būti naudojamas kaip atlygis ar paskatinimas.
- Pasistenkite, kad vaikas gertų pakankamai vandens. Jokios sultys ar arbata jo nepakeičia.
- Norint palepinti vaiką saldumynais rekomenduojama rinktis vaisius.
Tėvų elgesį mėgdžioja vaikai, todėl svarbu nepamiršti valgyti naudingą bei subalansuotą maistą, į savo šeimos meniu įtraukti pakankamai vaisių ir daržovių, nes jų įpročiai dažniausiai suformuoja ilgalaikius vaiko įgūdžius.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Burnos sveikata yra daugialypis modelis apimantis galimybę šypsotis, kalbėti, liesti, ragauti, kramtyti, ryti, perteikti įvairias emocijas bei veido išraiškas be diskomforto, skausmo bei ligų. Ji atspindi fiziologinius, socialinius, psichologinius aspektus, kurie yra būtini gerai gyvenimo kokybei. Rodiklis, atspindintis burnos būklę, yra burnos higienos indeksas – kuo prastesnė burnos higiena, didesnis ėduonies intensyvumas, tuo šis rodiklis didesnis.
Sveiki dantys yra labai svarbus vaikų sveikatos veiksnys, o dantų ėduonis – viena iš labiausiai paplitusių vaikų ligų. Nustatyta, kad vaikų dantų ėduonis prasideda pakankamai anksti. Pagrindinis faktorius, lemiantis ėduonį vaikų amžiuje, yra apnašos ir jų valymo dažnumas. Dantų ėduonį dažniausiai sukelia apnašos ir jose esantys mikroorganizmai, todėl svarbiausia jas pašalinti. Dantis valant šepetėliu ir pasta burnoje sumažėja mikroorganizmų, pašalinami maisto likučiai ir apnašos. Taip ne tik mechaniškai pašalinamos apnašos, bet ir fluoridai patenka ant danties paviršiaus. Burnos sveikatai didžiausią poveikį turi ne tik dantų higiena, bet ir tinkamai pasirinktos dantų valymo priemonės bei tinkama mityba, kurioje išlaikytas baltymų, angliavandenių, riebalų bei mineralų balansas. O tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, norint palaikyti gerą burnos ertmės būklę, įskaitant morfologinę, histologinę dantų būklę ir periodonto audinių sveikatą.
VSSIS sistemos duomenimis per šešerius metus (nuo 2016 iki 2022 metų) vaikų, turinčių sveikus dantis, procentas šiek tiek padidėjo (nuo 18, 44 proc. iki 22,73 proc.). 2021–2022 mokslo metais iš atlikusių profilaktinę dantų patikrą, tik trečdalio vaikų (34,7 proc.) dantys buvo sveiki, t. y., nepažeisti ėduonies, neplombuoti ir dėl ėduonies neišrauti. Didžiausia dalis turinčiųjų sveikus dantis nustatyta ikimokyklinio amžiaus vaikams (60 proc.), lankiusiems ugdymo įstaigas. 7–17 m. amžiaus grupėje tokių mokinių buvo beveik tris kartus mažiau – 22,7 proc. Mažiausia dalis mokinių, turinčių sveikus dantis, nustatyta 9 m. amžiaus (16,1 proc.) ir 17 m. amžiaus (15,2 proc.) grupėse.
Apie dantų priešus ir draugus sausio 11, 25 dienomis kalbėjomės su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai dalyvavo sveikatos valandėlėje „Ėduoniuko ir Bakteriuko kelionė dantukų šalyje“. Sveikatos specialistė vaikams paaiškino apie tinkamą dantų švarą, kas atsitinka, jei žmonės nevalo dantų. Vaikai, pažiūrėję edukacinį filmuką „Sveikutis ir Tingutis“, su mokytoja sveikatos specialiste diskutavo apie herojų elgseną. Valandėlės pabaigoje vaikai atliko praktinę užduotį „Koks maistas tinka dantims?“. Linkaučių ir Žibartonių skyrių vaikams sveikatos specialistė papasakojo istoriją apie Tomuko dantis, dalyvavo mini viktorinoje apie dantų priežiūrą. Vaikai sužinojo, kiek turi dantų, kaip jie vadinasi, kada ir kaip pieniniai keičiasi į nuolatinius. Pažiūrėjo pamokantį filmuką „Paukščiukas Taris“. Savo žinias pasitikrino atlikdami praktinę užduotį.
Taigi, ar vaikų dantys bus sveiki, priklauso nuo suaugusiųjų (tėvų, mokytojų, visuomenės sveikatos specialistų ir kt.) pastangų, kadangi dantų ėduonis yra netinkamos žmogaus elgsenos pasekmė. Turint tik gerus burnos higienos įgūdžių pagrindus galima sumažinti ne tik burnos ligų – dantų ėduonies ir periodontito išplitimą, bet ir kitų infekcinių susirgimų bei virškinamojo trakto ligų skaičių. O kad vaikai galėtų plačiai šypsotis ir džiaugtis sveikais dantimis, tinkama jų priežiūra turi tapti kasdieniniu įpročiu.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Sausio 18 d. lopšelyje-darželyje vyko žiemos šventė „Baltų snaigių šokis“. Baltoji Sniego karalienė sukvietė vaikučius į šventę, kurioje laukė linksmybės ir žiemos pramogos. Skambant ritmiškai ir nuotaikingai muzikai, visi pasimankštino, o vėliau kartu su Sniego karaliene susikibę traukinuku keliavo po sniego kalnų labirintus. Įveikę labirintų kliūtis, sniego kalniukuose vaikai ieškojo paslėpto lobio. Suradę lobį, džiaugėsi baltų snaigių pusnimis ir kūrė sniego angelus. Labiausiai vaikus pradžiuginusi žiemos šventės dalis ‒ tai piešimas ant sniego, kuris vaikams suteikė daug džiugių emocijų. Mažieji menininkai galėjo išreikšti savo fantaziją ir kūrybiškumą, palikdami ant sniego spalvingus kūrinius. Šventės pabaigoje vaikai su džiugesiu sulaukė prizų ir laimingi grįžo į grupes. Ši žiemos šventė ne tik suteikė neįkainojamų įspūdžių ir džiaugsmo, bet ir pabrėžė svarbą skatinti vaikų kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir saugią bei smagią aplinką.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė