Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
I Tvarumo bruknė
Respublikinis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų vaikų poezijos rytmetis „Aš myliu pavasarį“, vykęs 2026 m. balandžio 29 d. Panevėžio lopšelyje-darželyje „Nykštukas“, subūrė mažuosius skaitovus iš įvairių ugdymo įstaigų. Renginio tikslas – skatinti vaikų domėjimąsi meniniu žodžiu, ugdyti kūrybiškumą, meninę raišką bei drąsą pasirodyti viešai.
Mūsų įstaigai šiame jaukiame ir kūrybiškame rytmetyje atstovavo Austėja Brazauskaitė ir Emilis Kelertas. Austėją konkursui paruošė vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė, o Emilį – vyresn. mokytoja Margarita Stasevičienė, o pasiruošimo procese aktyviai prisidėjo ir vaikų šeimos nariai, padėję mokytis eilėraščius. Vaikai deklamavo lietuvių autorių eilėraščius apie pavasarį, perteikdami jų nuotaiką, jausmus ir grožį.
Dalyvavimas renginyje suteikė vaikams vertingos patirties – jie turėjo galimybę ne tik parodyti savo gebėjimus, bet ir pasiklausyti kitų dalyvių, pasidžiaugti bendryste bei kūrybine atmosfera. Visi dalyviai buvo apdovanoti padėkomis ir dovanėlėmis.
Džiaugiamės galėdami dalyvauti tokiuose prasminguose renginiuose, kurie skatina vaikų kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi ir meilę lietuviškam žodžiui.
Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė
Infekcinės ligos – tai ligos, kurias sukelia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, grybeliai ar parazitai. Jos ypač greitai plinta ten, kur žmonės glaudžiai bendrauja, pavyzdžiui, mokyklose ar darželiuose. Todėl profilaktika, tai yra prevencinės priemonės, yra vienas svarbiausių būdų apsaugoti tiek save, tiek aplinkinius. Nors kai kurios infekcinės ligos gali praeiti lengvai, kitos gali sukelti komplikacijų, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar silpnesnį imunitetą turintiems asmenims. Be to, saugodamiesi patys, mes saugome ir kitus nuo infekcinių susirgimų. Didelę reikšmę turi ir stiprus imunitetas. Subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir buvimas gryname ore padeda organizmui geriau kovoti su infekcijomis. Taip pat svarbi vakcinacija – skiepai padeda apsisaugoti nuo daugelio pavojingų ligų, jų komplikacijų ar net mirties. Mikroorganizmų yra visur, todėl svarbu darželinukus mokyti saugotis infekcinių ligų. Vaikų imuninė sistema dar tik formuojasi ir nėra tokia stipri kaip suaugusiųjų, todėl jie greičiau užsikrečia ir dažniau serga. Be to, darželyje vaikai daug laiko praleidžia kartu, žaidžia bendrais žaislais, dažnai liečia paviršius ir ne visada laikosi higienos taisyklių, todėl ligos lengvai plinta. Mokant vaikus nuo mažens laikytis paprastų higienos įpročių – galima ženkliai sumažinti užsikrėtimo riziką. Šie įgūdžiai tampa įpročiais, kurie išlieka visam gyvenimui ir padeda apsisaugoti ne tik patiems, bet ir kitiems. Taip pat svarbu, kad vaikai suprastų, kodėl reikia saugotis – ne tik dėl savęs, bet ir dėl draugų, šeimos narių ar silpnesnės sveikatos žmonių. Ugdant atsakingą požiūrį į sveikatą nuo mažens, formuojami sveikos gyvensenos pagrindai ir mažinamas ligų plitimas bendruomenėje.
Balandžio 24 d. „Bitučių“ „Kiškučių“ grupių ir Linkaučių skyriaus „Rudnosiukų“ bei Žibartonių skyriaus „Žiogelių“ grupių vaikai dalyvavo prasmingoje ir įdomioje veikloje. Jie žiūrėjo edukacinį filmuką „Kaip begemotas bijojo skiepų“, kuris padėjo suprasti, kodėl skiepai yra svarbūs ir kad jų nereikia bijoti. Po filmuko vaikai atliko praktines užduotis: spalvino piešinius „Aš drąsuolis“, „Super skiepas“, rinko teisingus atsakymus „Kas saugo mūsų kūną?“. Per žaidimą ir kūrybą vaikai mokėsi suprasti, kaip svarbu saugoti savo sveikatą ir nebijoti skiepų, kurie padeda apsisaugoti nuo įvairių ligų. Šios veiklos ne tik suteikė daug džiaugsmo, bet ir padėjo vaikams geriau suprasti sveikatos saugojimo svarbą, drąsą bei rūpinimąsi savimi. Taip pat vaikams paaiškinta, kad norint išlikti sveikiems svarbu:
- reguliariai ir taisyklingai plauti rankas;
- vengti liesti veidą nešvariomis rankomis;
- laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo;
- susirgus likti namuose ir vengti kontakto su sveikais žmonėmis;
- vėdinti patalpas ir palaikyti švarą;
- valgyti visavertį, subalansuotą maistą;
- pakankamai ilsėtis ir grūdintis;
- būti fiziškai aktyviems gryname ore;
- laiku skiepytis;
- kiek įmanoma vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.
Infekcinių ligų plitimą galima veiksmingai sumažinti laikantis paprastų, bet labai svarbių higienos ir sveikos gyvensenos taisyklių. Vaikų švietimas nuo mažens padeda formuoti atsakingus įpročius, kurie saugo ne tik jų pačių, bet ir visos bendruomenės sveikatą. Prevencija, skiepai ir sąmoningas elgesys yra pagrindiniai veiksniai, padedantys išvengti infekcinių ligų.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Supažindinti vaikus su svogūno augimo procesu, skatinti jų smalsumą tyrinėjant, lavinti pojūčius (lytėjimą, uoslę, skonį), ugdyti pažinimo, kalbinius ir savarankiškumo gebėjimus.
Hipotezė. Jeigu vaikai pasodins svogūno galvas į žemę, jas laistys ir prižiūrės, iš jų išaugs laiškai, kuriuos bus galima ragauti?
Veikla. Vaikai tyrinėjo svogūno galvas – jas lietė, lupinėjo, uostė, įvardijo spalvas. Vėliau pylė žemes į indelius ir sodino svogūno galvas, jas įspausdami į žemę. Ant svogūnų dėliojo spalvotus popierinius žiedus, įvardijo jų spalvas, taip pat puošė svogūnus akytėmis, kas suteikė daug teigiamų emocijų. Mažieji reguliariai laistė svogūnus ir stebėjo jų augimą. Augant laiškams, jie fiksavo pokyčius, aptarė, kas vyksta. Užaugus laiškams, stebėjo jų pjovimą, taip pat apžiūrėjo išrauto svogūno šaknis, jas lietė. Toliau vyko praktinė veikla: ugdytiniai plovė laiškus, stebėjo jų pjaustymą, ragavo. Jie taip pat stebėjo, kaip ant duonos tepamas sviestas, patys dėjo supjaustytus svogūnų laiškus ant duonos ir ragavo pagamintą užkandį.
Išvada. Vaikai susipažino su svogūno augimo procesu nuo sodinimo iki vartojimo. Jie suprato, kad augalams augti reikalinga priežiūra – žemė, vanduo ir laikas. Tyrinėdami ir praktiškai veikdami, mažieji lavino savo pojūčius, plėtė žodyną, patyrė daug teigiamų emocijų ir džiaugėsi savo darbo rezultatais.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su skysčių įsigėrimu (absorbcija) ir spalvų maišymusi, lavinant smulkiąją motoriką bei kūrybiškumą.
Hipotezė. Jei ant vatos tamponėlio užlašinsime spalvoto vandens, jis greitai nusidažys, o šalia esančios spalvos susilies ir sudarys naujus atspalvius, taip „pražydindamos“ mūsų medį.
Veiklos eiga. Ant tyrinėjimų stalo padedamos natūralios medžio šakelės – kompozicijos pagrindas. Aplink jas išdėliojami balti vatos tamponėliai – būsimi „žiedai“. Vaikai pipetėmis siurbia vandeniu praskiestus guašo dažus ir atsargiai lašina juos ant vatos tamponėlių. Stebima, kaip vata sugeria skystį ir kaip balta spalva virsta ryškiu „žiedu“. Vaikai skatinami lašinti skirtingas spalvas ant to paties tamponėlio kraštų ir stebėti, kaip jos susilieja ir susimaišo (pvz., geltona ir mėlyna virsta žalia).
Išvados. Vata yra akyta medžiaga, kuri gerai sugeria skysčius (veikia kapiliarumo principas). Naudojant pipetes ir skystus dažus galima išgauti įvairius naujus atspalvius tiesiog ant „žiedo“. Medis „pražydo“ ne tik dėl spalvų, bet ir dėl vaikų kantrybės bei tikslių rankų judesių valdant pipetę.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
2026 m. balandžio 17 d. Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ vyko metodinė diena „Įtraukiojo ugdymo sprendimai: ieškojimai ir patirtys“, kurią organizavo Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ ir Panevėžio rajono švietimo centras. Renginys subūrė pedagogus, švietimo pagalbos specialistus ir mokinio padėjėjus bendram tikslui – dalytis patirtimis, ieškoti veiksmingų sprendimų ir stiprinti įtraukiojo ugdymo nuostatas kasdienėje ugdymo praktikoje.
Metodinę dieną pradėjo Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ direktorė Danutė Ropienė, pristatydama įžvalgas apie požiūrio svarbą kuriant įtraukią aplinką. Renginio metu savo profesine patirtimi dalijosi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė, specialioji pedagogė, logopedė Kristina Paulauskienė bei pedagogės Giedrė Survilienė, Vilma Survilienė, Odeta Žukauskienė ir Margarita Stasevičienė.
Metodinės dienos programą papildė meninė inscenizacija „Skirtingumo priėmimo istorija“, kurią parengė priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Giedrė Survilienė. Vėliau Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ švietimo pagalbos specialistės pristatė pranešimą „Maži žingsneliai įtraukiojo ugdymo link“, kuriame akcentavo kasdienių, nuoseklių sprendimų svarbą kuriant kiekvienam vaikui palankią ugdymosi aplinką.
Didelio dalyvių susidomėjimo sulaukė praktinės veiklos grupėse. Metodinės dienos dalyviai stebėjo atviras veiklas su skirtingo amžiaus vaikais: ankstyvojo amžiaus vaikų patyriminę veiklą „Spalvų paslaptys: ankstyvojo amžiaus vaikų patyriminė veikla“, tyrinėjimu grįstą veiklą „Magneto galia: tyrinėjimu grįstas mokymasis įtraukioje veikloje“, socialinio emocinio ugdymo programos „Siautukai“ veiklą „Bendro tikslo vedami!“. Taip pat buvo pristatytos ugdymo galimybės sensoriniame kambaryje – „Penkių pojūčių lavinimo galimybės sensorinėje aplinkoje“. Šios veiklos atskleidė, kaip įvairūs ugdymo metodai, priemonės ir aplinkos sprendimai padeda užtikrinti kiekvieno vaiko įsitraukimą, patyriminį mokymąsi ir emocinę gerovę. Renginio dalyviai taip pat turėjo galimybę susipažinti su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ ugdymo erdvėmis bei apžiūrėti įtraukiajam ugdymui skirtų priemonių parodėlę. Vertingomis praktinėmis įžvalgomis dalijosi ir mokinio padėjėjos Audra Paulavičienė bei Rūta Eidrigevičienė, pristačiusios kasdienėje veikloje taikomas priemones, padedančias stiprinti vaikų saugumą, dienos struktūrą ir pozityvų elgesį.
Metodinę dieną užbaigė apskritojo stalo diskusija „Ar mūsų požiūris turi įtakos įtraukiajam ugdymui?“, refleksija ir patirčių aptarimas. Diskusijos metu išryškėjo, kad įtraukusis ugdymas – tai ne tik metodai ar priemonės, bet ir visa ugdymo bendruomenės kultūra, grįsta pagarba, supratimu, bendradarbiavimu ir tikėjimu kiekvieno vaiko galimybėmis.
Ši metodinė diena tapo prasminga erdve profesiniam dialogui, gerosios patirties sklaidai ir bendrystei. Tokie renginiai skatina pedagogų profesinį augimą, stiprina bendruomenės bendradarbiavimą ir drąsina ieškoti naujų būdų, kaip kurti atvirą, saugią ir kiekvienam vaikui palankią ugdymosi aplinką.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Atrasti ir susipažinti su gamtine medžiaga darželio kieme, skatinti kūrybiškumą ir saviraišką.
Hipotezė. Ar pavyks „Emociukams“ užauginti plaukus?
Veiklos eiga. Veiklai atlikti buvo pasirinkta darželio kiemo teritorija, o gamtinė aplinka tapo erdvia mokymosi vieta. Vaikai prisiminė ir pakartojo emocijų pavadinimus. Vėliau jie rinko įvairią gamtinę medžiagą – lapus, šakeles, spyglius, samanas, pirmųjų pavasario gėlyčių žiedus, medžių drožles. Įsitraukę į kūrybinį procesą, vaikai kūrė „Emociukams“ plaukus. Pastebėta, kad ši veikla skatino vaikų smalsumą, kūrybinį mąstymą, lavino bendradarbiavimo įgūdžius bei smulkiąją motoriką.
Išvada. STEAM veiklos metu buvo ugdomos šios pasiekimų sritys: aplinkos pažinimas, tyrinėjimas, kūrybiškumas, fizinis aktyvumas, santykiai su suaugusiais ir bendraamžiais, mokėjimas mokytis, kalbinė raiška, problemų sprendimas. Veiklos metu buvo įtvirtinta sąvoka „gamtinė medžiaga“. Smagus mokymasis lauke suteikė džiaugsmo, atradimų bei įkvėpimo.
Žibartonių skyriaus „Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Balandžio 7 dieną lopšelyje-darželyje nuvilnijo spalvinga ir pavasariška Velykų šventė! Mažuosius pasitiko ir šiltai pasveikino šventės šeimininkai – Velykų bobutė ir Velykų Kiškis.
Vaikai džiugino svečius skambiomis dainelėmis, jautriais eilėraštukais, o kartu leidosi ir į pažinimo kelionę: kalbėjosi apie bundančią gamtą, Velykų tradicijas, margučių raštus bei jų simbolinę reikšmę. Mažieji gudručiai sėkmingai įveikė ir įvairias velykines užduotis – iš gausybės paveikslėlių teisingai atrinko tuos, kurie deda kiaušinius, bei atliko kiaušinio viduje paslėptas užduotis. Šventę vainikavo smagios pramogos: vaikai rungtyniavo nešdami margutį šaukšte, kūrybiškai margino savo kiaušinius ir smagiai sukosi linksmų ratelių sūkuryje. Ši diena visiems padovanojo gausybę šypsenų, džiugių emocijų ir tikrą pavasarinę nuotaiką!
Ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Daiva Čeidienė
Plokščiapėdystės profilaktika svarbu rūpintis nuo pat vaikystės. Taisyklingam pėdos formavimuisi didelę įtaką turi fizinis aktyvumas. Labai svarbu, kad vaikas būtų pakankamai judrus – bėgiotų, važinėtų dviračiu ar riedučiais, plaukiotų ir užsiimtų kita aktyvia veikla. Pėdos vystymuisi naudingas ir vaikščiojimas basomis nelygiu paviršiumi, pavyzdžiui, žole ar smėliu. Augant vaikui, rekomenduojama parinkti tinkamą avalynę, kuri užtikrintų taisyklingą pėdos padėtį, stabilumą, gerą amortizaciją ir komfortą. Taip pat naudinga reguliariai mankštinti pėdas. Jose yra daugiau nei 600 akupunktūros taškų ir per 72 000 nervinių galūnėlių, kurios sudaro viso organizmo refleksinį žemėlapį. Šie taškai suskirstyti į zonas, susijusias su konkrečiais vidaus organais, liaukomis ir kūno dalimis. Stimuliuojant jautresnes vietas, galima pagerinti bendrą savijautą, sumažinti stresą ir skatinti organizmo atsistatymo procesus.
Balandžio mėnesį Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams buvo pravestos pėdučių mankštos. Aktyvi veikla buvo ne tik smagi, bet ir naudinga – ji skatino vaikų fizinį aktyvumą bei sąmoningą rūpinimąsi savo sveikata. Atlikdami įvairius pratimus vaikai stiprino pėdų raumenis, stimuliavo nervinių galūnėlių taškus ir gerino pėdos skliauto formavimąsi. Šie pratimai taip pat prisideda prie taisyklingos laikysenos formavimo, gerina pusiausvyrą ir koordinaciją. Tokie užsiėmimai ne tik stiprina vaikų organizmą, bet ir ugdo sveikus judėjimo įpročius nuo ankstyvo amžiaus.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, problemų sprendimo gebėjimus ir supratimą apie medžiagų tvarumą, statant namelį, kuris apsaugotų paršiuką nuo vilko.
Hipotezė. Ar pavyks iš skirtingų medžiagų pastatyti namelį, kurio nebūtų galima nupūsti ?
Veiklos eiga. Mokytoja, naudodama popierines lėlytes, vaikams suvaidino pasaką apie tris paršiukus. Po vaidinimo su vaikais buvo aptarta, kodėl vieni nameliai sugriuvo, o kitas išliko tvirtas. Vaikai savarankiškai pasirinko įvairias medžiagas (kartonines dėžes, plastikinius indelius, tualetinio popieriaus ritinėlius, medines kaladėles) ir ėmėsi statyti namelius. Statybos metu jie eksperimentavo, bandė skirtingus sprendimus, ne kartą perstatė savo statinius, nes šie griūdavo ar būdavo nestabilūs. Pastatę namelius, vaikai juos išbandė – pūtė, imituodami vilko veiksmus, ir stebėjo, kurie statiniai atlaiko „vėjo“ poveikį.
Išvada. Vaikai, eksperimentuodami su skirtingomis medžiagomis, nustatė, kad tvirtesni ir sunkesni statiniai yra atsparesni „pūtimui“, todėl hipotezė pasitvirtino. Veiklos metu ugdytiniai lavino kūrybiškumą, problemų sprendimo gebėjimus, mokėsi bendradarbiauti tarpusavyje ir pasidžiaugti rezultatu.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, pažinimą ir problemų sprendimo gebėjimus, naudojant įvairias gamtines ir antrines medžiagas, kuriant margučio kompoziciją.
Hipotezė. Ar naudojant įvairias gamtines ir antrines medžiagas ant didelio kartono lapo, eksperimentuojant jų išdėstymą, galimą sukurti unikalų ir kūrybišką velykinį margutį?
Veiklos eiga. Vaikai buvo supažindinti su užduotimi – sukurti iš gamtinių ir antrinių medžiagų velykinį margutį. Vaikams ant kartono buvo nupieštas margučio trafaretas kurį apklijavo su karštais klijais (mokytojo pagalba) pasirinktomis gamtinėmis ir antrinėmis medžiagomis (kaštonai, gilės, plastikiniai kamšteliai, kankorėžiai). Vėliau dekoravo margutį lipnia juostele, tarpus nudažė guašu, tada įvairias kruopas (žirnius, pupeles, makaronus ir pan.) nudažė maistiniais dažais. Ant nudažyto guašu margučio trafareto štampavo klijus ir vėliau barstė spalvotas kruopas.
Išvados. Kurdami velykinį margutį, vaikai suprato, kad eksperimentuojant ir kūrybiškai komponuojant įvairias gamtines bei antrines medžiagas galima sukurti unikalų ir estetišką kūrinį. Veiklos metu vaikai geriau pažino skirtingų medžiagų savybes, ugdė kūrybiškumą, bendradarbiavimo gebėjimus bei problemų sprendimo įgūdžius. Jie taip pat įsitikino, kad kūrybinė veikla leidžia išreikšti savo idėjas, bendradarbiauti su kitais ir patirti džiaugsmą dėl sukurto rezultato.
Mokytoja Sigita Rimaitienė
