Tikslas. Lavinti vaikų erdvinį mąstymą, kūrybiškumą, darbo įgūdžius ir vaizduotę.

Hipotezė. Ar sumaišius druską, miltus ir vandenį galima gauti druskos tešlą, iš kurios būtų galima pagaminti kalėdinius meduolius?

Veiklos eiga. Mokytojai parodžius visus druskos tešlai reikalingus produktus, vaikai ėmėsi darbo. Pirmiausia ugdytiniai pylė miltus ir druską į indelį, skaičiavo, kiek stiklinių įpila. Taip pat lygino, kurio ingrediento reikia daugiau, o kurio – mažiau. Supylus sausus produktus, buvo pilamas vanduo, viskas maišoma, o vėliau minkoma. Tešla buvo minkoma tol, kol susiformavo vientisas didelis tešlos kamuolys. Tuomet mokytoja tešlą padalijo vaikams lygiomis dalimis. Naudodami formeles, vaikai gamino mažyčius kalėdinius meduolius, kuriuos vėliau nuspalvino guašu.

Išvada. Hipotezė pasitvirtino – vaikams pavyko pasigaminti druskos tešlos kalėdinius meduolius. Gaminimo metu vaikai taip pat pastebėjo, kad įpylus per mažai vandens tešla tampa nevientisa ir byranti. Ši veikla pareikalavo iš vaikų daug kantrybės ir atkaklumo siekiant užbaigti darbą iki galo, suteikė daug džiugių emocijų ir teigiamų patirčių.

Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Patyriminės veiklos metu ugdyti vaikų fantaziją, pažinimo ir tyrinėjimo gebėjimus.

Hipotezė. Ar galime pagaminti kitokius sausainius ir juos ištirpinti?

Veiklos eiga. Pirmiausia vaikai buvo supažindinti su priemonėmis ir naudojamomis medžiagomis. Tyrinėjo jas, įvardino spalvas, kvapus ir kitas savybes. Vėliau vaikai, laikydamiesi nurodymų ir veiksmų eiliškumo, atliko užduotis: 1) šaukšteliu užpildė formeles soda; 2) užbėrė kepiniams skirtų pabarstukų ir cinamono; 3) užpylė acto. Pilamas actas sureagavo su valgomąja soda (įvyko cheminė reakcija), pradėjo putoti bei tirpti formelėse esantys sausainiai.

Išvada. Veiklos metu vaikai suprato, kad svarbu laikytis nurodytos veiksmų sekos. Jie pastebėjo, jog tiek „sausainių“ gaminimo, tiek jų tirpinimo procese labai svarbus eiliškumas. Vaikai įsitikino, kad panaudotos medžiagos ir tarp jų vykusi cheminė reakcija padėjo pasiekti užsibrėžtą tikslą – ištirpinti sausainius. Iššūkis pavyko – sausainiai ištirpo. Veikla skatino vaikų fantaziją, susikaupimą, dėmesingumą ir smalsumą.

                                                                                        „Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė

Tikslas. Ugdyti vaikų pažinimą apie žmogaus kūno sandarą ir rankos judėjimo mechanizmą, taikant STEAM metodus per kūrybinę, praktinę ir tiriamąją veiklą.

Hipotezė. Jei vaikai patys konstruos rankos modelį su judančiais pirštais ir dėlios „Žmogaus sandaros“ dėliones, tuomet jie geriau supras žmogaus rankos sandarą, judėjimo principus ir kūno dalių tarpusavio ryšį.

Išvados:

1. Vaikai sėkmingai susipažino su žmogaus rankos sandara ir suprato pirštų judėjimo mechanizmą.
2. Rankos modelio gamyba leido praktiškai pamatyti ir patirti, kaip vyksta judesys bei veikia „sausgyslių“ principas.
3. Dėliojant didelio formato „Žmogaus sandaros“ puzles buvo įtvirtintos žinios apie pagrindines žmogaus kūno dalis.
4. STEAM veiklos skatino vaikų kūrybiškumą, smulkiąją motoriką, pažintinį mąstymą ir aktyvų įsitraukimą į mokymosi procesą.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, estetinį suvokimą ir saviraišką per meninę veiklą, ugdyti smulkiąją motoriką, spalvų derinimo gebėjimus, kantrybę ir gebėjimą susikaupti, patiriant ramų kūrybos procesą.

Hipotezė. Jeigu vaikai molinius angeliukus dažys guašu klausydamiesi ramios muzikos, jie susitelks, mėgausis procesu ir sukurs savitus, individualius darbelius.

Eiga. Vaikai gavo molinius angeliukus ir galėjo patys pasirinkti, kaip juos dekoruoti. Kiekvienas vaikas nusidažė po kelis angeliukus, rinkosi mėgstamas spalvas, eksperimentavo su jų deriniais.

Kūrybinės veiklos metu skambėjo rami muzika, kuri padėjo vaikams nusiraminti, susikoncentruoti ir pasinerti į kūrybinį procesą. Vaikai džiaugėsi veikla, dalijosi įspūdžiais ir stebėjo vieni kitų darbus. Užbaigę kūrybą, vaikai savo pagamintus angeliukus parsinešė namo ir papuošė savo eglutes.

Išvados. Kūrybinės veiklos metu vaikai patyrė ramybės ir džiaugsmo jausmą, lavino meninius gebėjimus ir smulkiąją motoriką. Savarankiškai kuriami eglutės žaisliukai stiprino pasididžiavimą savo darbu ir suteikė veiklai asmeninę prasmę. Žaismingas ir ramus kūrybos procesas skatino vaikų saviraišką ir emocinę gerovę.

Grupės mokytoja Arnė Budavičienė

Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą ir pažinimo gebėjimus, skatinti domėjimąsi maisto gaminimo procesu, įtraukiant STEAM elementus, bei lavinti smulkiąją motoriką.

Hipotezė. Jeigu vaikai patys kočios tešlą, formuos sausainius ir stebės kepimo procesą, jie geriau supras, kaip kepimo metu iš tešlos susidaro sausainiai, lavins smulkiąją motoriką ir patirs džiaugsmą kurdami bei ragaudami savo kepinius.

Veiklos eiga. Veiklos pradžioje vaikai buvo supažindinti su tema – kalėdinių sausainių gamyba. Kartu aptarti naudojami ingredientai ir jų paskirtis. Vaikai stebėjo ir apibūdino tešlos konsistenciją (minkšta, lipni, elastinga), kočiojo tešlą kočėlu. Naudodami formeles, vaikai išpjovė sausainius, juos skaičiavo, lygino dydžius ir dekoravo kalėdiniais pabarstukais. Stebėdami kepimo procesą, vaikai aptarė, kas vyksta orkaitėje – aukštoje temperatūroje tešla kietėja ir keičia spalvą. Iškeptus sausainius vaikai ragavo ir dalijosi savo įspūdžiais.

Išvados. Vaikai aktyviai ir su dideliu susidomėjimu įsitraukė į veiklą bei dalyvavo visuose gaminimo etapuose. Praktinė patirtis padėjo jiems suprasti, kaip karštis keičia medžiagas, šiuo atveju – tešlą. Veiklos metu buvo lavinama smulkioji motorika, skaičiavimo ir lyginimo įgūdžiai. Vaikai patyrė sėkmės ir džiaugsmo jausmą kurdami ir ragaudami savo pačių pagamintus sausainius.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, inžinerinius ir technologinius gebėjimus, skatinti tyrinėjimą, bendradarbiavimą bei supratimą apie šviesą ir jos paskirtį kasdienėje aplinkoje.

Hipotezė. Vaikai manė, kad sujungus pastatytus namus į miestą ir juos apšvietus girliandomis, miestas taps šviesesnis, gražesnis ir saugesnis, o apšviestus pastatus bus lengviau pastebėti tamsoje.

Veiklos eiga. Vaikai iš konstruktorių, kaladėlių ir kitų statybinių detalių statė namus, kuriuos vėliau sujungė į bendrą miestą. Kartu aptarė miesto struktūrą – sprendė, kur bus gatvės, aikštės ir kaip bus išdėstyti pastatai. Namuose vaikai apgyvendino nykštukus ir Kalėdų Senelį. Diskutuodami aptarė, kas mieste vyksta dieną ir naktį bei kodėl žmonėms reikalinga šviesa.

Kartu su mokytoja vaikai miestą apšvietė girliandomis ir stebėjo, kaip pasikeitė miesto vaizdas tamsoje. Tyrinėjo, kurie namai šviečia ryškiau, kaip sklinda šviesa ir kas nutinka, kai apšvietimas išjungiamas. Veiklos metu vaikai diskutavo, kaip apšvietimas padeda žmonėms jaustis saugiau ir geriau orientuotis aplinkoje.

Išvados. Vaikai pastebėjo, kad apšviestas miestas tampa ne tik gražesnis ir jaukesnis, bet ir saugesnis. Jie suprato, jog šviesa yra labai svarbi miesto dalis, padedanti matyti tamsoje ir užtikrinanti saugumą. Veiklos metu vaikai lavino kūrybiškumą, statybinius bei problemų sprendimo gebėjimus, mokėsi bendradarbiauti, tyrinėti aplinką ir daryti išvadas remiantis praktine patirtimi.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Sukurti kalėdinės kojinės modelį, ugdyti vaikų kūrybiškumą, konstravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, lavinti smulkiąją motoriką bei skatinti vaikus džiaugtis artėjančių švenčių laukimu.

Hipotezė. Ar pavyks vaikams sukurti kalėdinę kojinę naudojant įvairius konstruktorius?

Veiklos eiga. Mokytoja pasiūlė vaikams pasvajoti ir padiskutuoti, kam reikalinga kalėdinė kojinė ir kas į ją atneša dovanas. Vaikai svarstė, kokia bus jų kojinė – didelė ar maža, raudona, žalia ar įvairiaspalvė. Pasirinkę LEGO ir kitus konstruktorius, jie kūrė kojinės raštą, skaičiavo kaladėles, lygino jų dydžius ir įvardijo geometrines formas.

Išvada. Vaikams pavyko sukurti kalėdinės kojinės modelį iš konstruktorių. Veiklos metu jie kūrybiškai dirbo, bendradarbiavo tarpusavyje, lavino konstravimo ir skaičiavimo įgūdžius bei džiaugėsi pasiektu rezultatu.

                                                                             „Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, fantaziją, smulkiąją motoriką ir gebėjimą mokytis.

Hipotezė. Ar galima iš duotų priemonių sukurti sniego burbulą?

Eiga. Vaikai aptarė, kad nors jau žiema ir artėja Kalėdos, sniego dar nėra, todėl nusprendė pabandyti sukurti sniego burbulą. Kadangi ne visi žinojo, kas tai, jie apžiūrėjo atsineštą pavyzdį ir per kompiuterį peržiūrėjo, kaip sniego burbulai atrodo.

Aptarę reikalingas priemones, vaikai ėmėsi darbo: pasirinko stiklainiukus, karpė blizgučius, bėrė putplasčio „sniegą“, pylė vandenį. Su mokytojo pagalba prie dangtelių klijavo mažas eglutes ir kitas dekoracijas.

Jiems teko įveikti ir iššūkių – tiksliai prisukti dangtelį ir nepripilti per daug vandens. Tačiau užbaigę darbą, vaikai džiaugėsi: apvertus stiklainiuką, „sniegas“ pakilo aukštyn, o viduje pasimatė jų pačių priklijuoti žaisliukai ir eglutės.

Išvada. Vaikai iš turimų priemonių sėkmingai sukūrė sniego burbulus. Veiklos metu ugdėsi jų smulkioji motorika, gebėjimas mokytis, kūrybiškumas, iniciatyvumas ir problemų sprendimo įgūdžiai. Veikla suteikė vaikams daug teigiamų emocijų ir patyriminio džiaugsmo.

 Grupės mokytoja Asta Barauskienė

Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, estetinius gebėjimus ir komandinį darbą, naudojant įvairias medžiagas ir taikant tvarumo principus.

Hipotezė. Ar pavyks sukurti žiemos simbolį snaigę ?

Veiklos eiga. Su vaikais buvo kalbėta apie žiemą ir jos požymius, akcentuojant baltą, šerkšnu padengtą aplinką. Vaikai žiūrėjo filmuką apie tai, kaip susidaro snaigės ir kokių įvairių formų jos gali būti. Sužadinus vaikų smalsumą, jie buvo pakviesti į bendrą kūrybinę veiklą. Naudodami iešmelius vaikai atsargiai vėrė putplasčio kvadratėlius, juos skaičiavo, lygino, matavo. Paruoštus iešmelius mokytoja sujungė į putplasčio burbulą – taip išgauta didelė, dekoratyvi snaigė, kuri vėliau pakabinta grupėje kaip Kalėdinė puošmena.

Išvada. Veiklos metu vaikai gilino žinias apie žiemą ir jos reiškinius, ugdė kūrybiškumą bei estetinius gebėjimus, mokėsi bendradarbiauti ir darniai dirbti komandoje. Naudodami paprastas, tvarias medžiagas jie praktiškai išbandė įvairius kūrybinius sprendimus ir sėkmingai sukūrė žiemos simbolį – snaigę, taip prisidėdami prie grupės aplinkos puošimo ir artėjančių švenčių laukimo.

Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Ugdyti vaikų konstrukcinius gebėjimus, smulkiąją motoriką ir supratimą, kaip iš įvairių priemonių ar konstruktoriaus detalių galima sukurti ir pastatyti tiltus.

Hipotezė. Ar panaudojant pasiūlytas priemones (spalvotą popierių, lipnią juodą plėvelę, kreideles, kaladėles) įmanoma sukurti ir pastatyti tiltus?

Veiklos eiga. Vaikai buvo supažindinti su dviem užduotimis.

1. Pirmiausia reikėjo priklijuoti gatvę, iškirpti spalvoto popieriaus juosteles ir iš jų sukurti tiltus. Diskusijos metu svarstyta, kaip pritvirtinti juosteles, kad jos primintų tikrus tiltus. Vaikai aptarė, kurios iš pateiktų priemonių padėtų sukurti tikroviškesnius, aukštesnius, žemesnius ar stabilesnius tiltus. Kai juostelių nepavyko pritvirtinti klijais, jie bandė naudoti lipnią dvipusę plėvelę ir ieškojo kitų tvirtinimo sprendimų.
2. Antroji užduotis – sukonstruoti tiltus iš kaladėlių. Vaikai tarėsi, kaip pagerinti savo statinius, kad jie būtų tvirtesni ir platesni, eksperimentavo, ardė ir statė iš naujo. Galiausiai visi sukurti tiltai buvo išbandyti žaidimų metu.

Išvada. Kurdami tiltus vaikai suprato, kad labai svarbu pasirinkti tinkamą pagrindą, užtikrinti pusiausvyrą ir kruopščiai dėlioti detales. Jie įsitikino, kad tilto aukštis, tvirtumas ir plotis priklauso nuo naudojamų priemonių savybių, jų kiekio ir suderinamumo. Veiklos metu vaikai lavino kūrybiškumą, ugdė inžinerinį mąstymą, bendradarbiavo ir pastebėjo, jog kuriant nuolat atsiranda naujų problemų sprendimo būdų.

„Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė