Tikslas. Per meną supažindinti vaikus su Lietuvos simbolika bei lavinti svarbius motorinius ir kūrybinius įgūdžius.
Hipotezė. Ar galiu iš makaronų pasigaminti papuošalą?
Veiklos eiga. Pradžioje vaikai prisiminė Lietuvos vėliavos spalvas – geltona, žalia ir raudona. Diskusijoje aptarė, ką šios spalvos reiškia ir kaip jos atspindi mūsų tautos istoriją bei kultūrą. Spalvino makaronus. Išdžiūvusius ir spalvotus makaronus vėrė ant siūlo, kūrė papuošalus.
Išvada. Iš makaronų galima sukurti gražius papuošalus, tačiau norint suverti apyrankę, žiedą ar karolius, reikia skirtingo kiekio makaronų ir skirtingo ilgio siūlo. Vaikai su dideliu pasididžiavimu puošėsi savo pagamintais papuošalais, kurie spindėjo Lietuvos vėliavos spalvomis.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą ir kūrybiškumą, tyrinėjant vandens savybes ir atliekant įvairius eksperimentus.
Hipotezė. Ar pavyks iš spalvotų ledo kubelių sukurti Lietuvos vėliavą?
Veiklos eiga. Eksperimentui naudojome vandenį, maišelius ledukams šaldyti ir guašą. Vaikai nuspalvino vandenį guašu ir supylė jį į maišelius. Paruoštus maišelius padėjome į šaldiklį ir palikome per naktį, kad vanduo užšaltų. Kitą dieną iš gautų spalvotų ledukų vaikai dėliojo Lietuvos vėliavą.
Išvados. Vaikai džiaugėsi savo kūrybiniu rezultatu – jiems pavyko sukurti Lietuvos vėliavą iš spalvotų ledo kubelių. Šis eksperimentas padėjo jiems įtvirtinti žinias apie Lietuvos vėliavos spalvas ir jų išsidėstymą. Taip pat vaikai susipažino su vandens savybėmis: jis gali būti skystas, bespalvis, spalvotas, o veikiamas šalčio – virsti ledu. Eksperimento metu jie suprato, kaip vanduo keičia būseną iš skystos į kietą, kai yra šaldomas.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Sukurti iš popieriaus judantį-šokantį žmogų.
Hipotezė. Ar įmanoma pagaminti judantį žmogų, naudojant tik popierių?
Eiga:
- Vaikai sukarpė popieriaus lapą į tris vienodo pločio juosteles.
- Iš pirmosios juostos pagamino kojas – abu galus truputį atlenkė ir priklijavo prie kartono.
- Antrosios juostos galus susuko žirklėmis, kad išlinktų į viršų, ir priklijavo prie kojų – taip suformavo rankas.
- Trečiąją juostelę perkirpo perpus, susuko į ritinį, suformavo galvą ir priklijavo. Vėliau ant jos nupiešė akis ir burną.
Išvada. Iš popieriaus galima pagaminti judantį žmogų, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą popierių. Taip pat klijuoti reikia per juostos vidurį, kad figūra būtų stabili ir išlaikytų formą.
Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė
Tikslas: Skatinti vaikų norą tyrinėti, eksperimentuoti ir patirti gerų emocijų eksperimentui pavykus.
Hipotezė: Ar galima piešti ant pieno?
Eiga:
- Skirtingų spalvų maistiniais dažais nudažo vandenį.
- Pipetėmis lašina spalvotą vandenį ant pieno.
- Nudažius pieną, vatos pagaliuką pavilgo su indų plovikliu ir jį merkia į pieną su dažais.
Išvada: Piešti ant pieno galima. Vaikai sužinojo, kad indų ploviklis stumia pieno riebalus nuo savęs ir taip priverčia spalvas piene „šokti“.
„Drugelių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
Tikslas. Gilinti žinias apie vaisius, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius ir kūrybines galias, pasitelkiant STEAM metodus bei įvairius veiklos būdus.
Hipotezė. Ar galima vaisius pateikti kitaip, supjausčius ir suvėrus ant iešmelio?
Veiklos eiga. Vaikai dirbo su įvairių rūšių vaisiais, iš kurių gamino sveikuoliškus užkandžius – vaisių vėrinukus. Užsiėmimo metu jie mokėsi atpažinti vaisius, įvardinti jų pavadinimus, spalvas bei skonio savybes. Vaisių vėrinukų gaminimas reikalavo daug kantrybės ir kruopštumo, o galutinis rezultatas suteikė vaikams džiaugsmo – jie smagiai mėgavosi savo pagamintais sveikais užkandžiais.
Išvada. Vaikams patiko valgyti vaisius kitaip, kūrybiškai pateiktus ant iešmelių. Ši veikla parodė, kad formuoti sveikos mitybos įpročius nuo mažens yra svarbu ir veiksminga, ypač kai tai derinama su smagia ir įtraukiančia veikla.
Žibartonių skyriaus ikimokyklinio ugdymo grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą ir lavinti vaizduotę per žaidybinę veiklą; lavinti vaikų rankų ir pirštų judesius plėšant popierių, renkant ir metant skiauteles. Ugdyti vaikų gebėjimą atpažinti ir išreikšti emocijas per žaidimą, patirti bendrumo jausmą.
Eiga. Mažieji plėšė baltus popieriaus lapus ir dėjo juos į dėžutę. Stebėdami krentančias popieriaus skiautes, gaudė jas ir džiaugėsi jų judėjimu ore. Vėliau rinko skiautes ir mėtė jas į viršų, tarsi sniegą. Vaikai ropojo, vartėsi ir piešė „sniego angelus“ ant grindų. Galiausiai, naudodamiesi žaislinėmis mašinomis, vaikai vežė „sniegą“ ir pylė jį į dėžę, taip užbaigdami smagią ir kūrybišką veiklą.
Išvada. Vaikai aktyviai įsitraukė į veiklą, džiaugėsi pačių sukurta „sniego“ aplinka ir kūrybiškai ją išnaudojo žaidimuose. Žaisdami vaikai patyrė daug teigiamų emocijų, bendradarbiavo tarpusavyje. Veikla padėjo lavinti smulkiąją motoriką, ugdė kūrybiškumą bei vaizduotę, skatino saviraišką.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Tikslas. Lavinti konstravimo įgūdžius, kūrybiškumą, loginį mąstymą.
Hipotezė. Ar galima iš šveitimo kempinėlių sukonstruoti meškiuką?
Veiklos eiga. Vaikai pirmiausia rankytėmis suminkštino kempinėles, jas kampuose įkirpo ir panaudodami didesnes bei mažesnes gumytes sukonstravo meškutį. Priklijavo akytes, nupiešė nosytę, burnytę. Štai ir „meškiukas“.
Išvada. Vaikams pavyko iš virtuvinių šveitimo kempinėlių ir kitų netradicinių priemonių sukonstruoti meškiuką.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Skatinti vaikų norą tyrinėti, eksperimentuoti su netradicinėmis medžiagomis bei ugdyti kūrybiškumą ir atkaklumą.
Hipotezė. Ar galime pasigaminti telefoną grupėje ir ar juo galima susikalbėti?
Eiga. Kartu su vaikais sukonstravome telefonus. Tam panaudojome dvi vienkartines stiklines: jų dugnuose padarėme po skylutę, per kurias įvėrėme virvutę. Virvutės galuose pritvirtinome sąvaržėles, kad virvutė neišslystų. Vaikai susitarė, kuris kalbės, o kuris klausys. Vienas vaikas priglaudė stiklinę prie ausies, o kitas – kalbėjo į kitą stiklinę. Kalbant sukuriamas garsas sukelia vibracijas, kurios sklinda per stiklinės pagrindą ir virvutę. Vibracijos pasiekia kitos stiklinės pagrindą ir vėl virsta garsu.
Vaikams ši veikla buvo labai įdomi ir smagi. Didžiausias iššūkis buvo išlaikyti tinkamą atstumą, kad virvutė būtų pakankamai įtempta ir garsas galėtų keliauti.
Išvada. Vaikai suprato, kad galima pasigaminti telefoną iš paprastų priemonių ir sėkmingai juo susikalbėti, jei virvutė yra įtempta. Ši veikla paskatino juos tyrinėti, suprasti garso sklidimo principą ir lavinti kūrybiškumą.
Linkaučių skyriaus jungtinės ugdymo grupės mokytoja Asta Barauskienė
Tikslas. Kūrybinės veiklos metu plėtoti gebėjimus pažinti ir suprasti pasaulį, domėtis supančia aplinka.
Hipotezė. Ar pavyks pastatyti du miestus ant dviejų didelių lapų?
Eiga. Jungtinės ugdymo grupės vaikų ugdymo(si) savaitės tema buvo „Miestas“. Siekiant priartinti turimas ir naujas žinias apie miestą, ugdymo procese pasitelktas inovatyvus ir kūrybiškas STEAM metodas. Pradėtas įgyvendinti patyriminis–kūrybinis projektas „Miestas“.
Pirmiausia vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką apie miestą, kuris įkvėpė juos diskusijai. Jie dalijosi savo patirtimis ir įspūdžiais apie buvimą mieste. Diskusijos metu mažiesiems buvo pasiūlyta sukurti du miestus. Analizuodami ir diskutuodami tarpusavyje, vaikai svarstė: koks bus jų miestas, kaip jis atrodys, kiek jame bus namų, objektų, vandens telkinių. Vaikai pasiskirstė į dvi grupes ir, naudodami pasiūlytas medžiagas bei pasirinktais metodais, pradėjo braižyti, projektuoti, piešti, matuoti, lyginti ir skaičiuoti. Jie išbandė įvairius kirpimo ir klijavimo būdus, kūrė tiltus, gyvenamuosius namus (nuosavus namus ir daugiabučius), geležinkelius ir kitus miesto objektus. Miestai buvo papildyti automobiliais, kelio ženklais, medžiais, žmonių ir paukščių piešiniais. Veiklos metu vaikai aptarė, kokias geometrines formas primena sukurti namai ir objektai, aiškinosi pastatų dydžius, atstumus tarp miesto erdvių, pavyzdžiui, nuo parko iki upės. Atlikdami šias užduotis, ugdytiniai lavino savo matematinį bei erdvinį mąstymą.
Išvada. STEAM veikla labai sudomino vaikus. Jie sėkmingai įgyvendino sumanymą pastatyti du miestus, kūrybiškai įveikė statybos iššūkius, sugalvojo ir užrašė miestų pavadinimus. Ši veikla padėjo vaikams lavinti vaizduotę, kūrybiškumą bei ugdė bendradarbiavimo ir problemų sprendimo įgūdžius.
Grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Tikslas. Kai nėra natūralaus sniego, žiemos nuotaiką kurti gaminant dirbtinį sniegą.
Hipotezė. Ar galime pagaminti dirbtinį sniegą?
Veiklos eiga. Dirbtinis sniegas buvo gaminamas iš bulvių krakmolo ir skutimosi putų:
- Į dubenį supylė krakmolą ir putas;
- Išmaišė iki vientisos, limpančios masės;
- Iš dirbtinio sniego masės lipdė sniego gniūžtes, įvairių dydžių kamuoliukus ir imitavo reiškinį „sninga“;
- Pagamintą sniegą panaudojo projekte „Barsuko guolis“.
Išvados. Jei žiemą nėra sniego, galime pagaminti dirbtinį sniegą! Dirbtinio sniego žaidimai beveik tokie pat linksmi kaip ir su natūraliu sniegu.
Būtų įdomu išbandyti ir kitus dirbtinio sniego receptus, palyginti jų savybes bei lyginti pagamintą sniegą su natūraliu.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė