Įstaigos emblema
Tikslas. Ugdyti vaikų žingeidumą per praktinę veiklą, atliekant eksperimentą.
Hipotezė. Jei panaudosime balioną ir šiaudelį, vandenį iš butelio bus galima išpilti jo nepalenkiant.
Eiga. Nuspalvinome vandenį, kad jis būtų geriau matomas. Pipetėmis pripildėme butelius, kuriuose buvo įmontuoti šiaudeliai. Pripūtėme balioną ir, jį užspaudę, užmovėme ant butelio kaklelio. Stebėjome, kaip atleidus baliono užspaudimą vanduo pradeda trykšti per šiaudelį, o vėl užspaudus – vanduo nustoja tekėti.
Išvada. Balione susidaręs oro slėgis išstumia vandenį iš butelio per šiaudelį.
„Kiškučių“ grupės mokytoja Valdonė Kuncienė
Tikslas. Skatinti vaikų praktinius gyvenimo įgūdžius per maisto gaminimo veiklą, ugdant jų kūrybiškumą, savarankiškumą, bendradarbiavimą.
Hipotezė. Ar pavyks patiems pasigaminti ir išsikepti picas darželyje?
Eiga. Kol vaikai pietų miego metu ilsėjosi, mokytoja žaidimų kambarį pavertė tikra mažųjų kulinarų svajone: dekoracijos, picų meniu ir įvairūs ingredientai sukūrė jaukią atmosferą, kviečiančią pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus. Kulinarinė kelionė prasidėjo priešmokyklinukų užduotimi perskaityti picų meniu pateiktus pavadinimus ir su jais supažindinti draugus. Su nekantrumu vaikai ėjo prie stalo, apžiūrinėjo maisto produktus ir gaminimui bei kepimui reikalingus įrankius. Vyresnieji patys tarkavo sūrį, pjaustė dešreles ir daržoves, užtepę pomidorų padažą ant picos pado rinkosi ir dėjo norimus ingredientus. Kai picos buvo pagamintos, o „krosnis“ pasiruošusi jas kepti, picos buvo nešamos su specialiu įrankiu – liže. Kol picos kepė, vaikai tvarkė stalą, ruošėsi picos pjaustymui ir ragavimui. Sulaukus gardžiai kvepiančių šedevrų ir pagaliau jų paragavus, vaikų akyse spindėjo pasitenkinimas ir pasididžiavimas savo pagamintomis ir iškeptomis picomis.
Išvada. Picų gaminimo veikla buvo ne tik smagi, bet ir vertinga ugdymo prasme. Vaikai aktyviai įsitraukė, domėjosi procesu, buvo savarankiški ir atsakingi. Kiekvienas vaikas turėjo galimybę būti kūrėju ir jaustis svarbiu gaminimo procese. Jaukiai ir smagiai vaikai patys kūrė ne tik gardžias picas, bet ir įsimintiną bendrą patirtį.
Jungtinės ugdymo grupės mokytoja Benita Jakaitytė
Tikslas. Išsiaiškinti, ar naudojant dažus, indų ploviklį, vandenį ir šiaudelį galima nuspalvinti vandens lašelio trafaretą.
Hipotezė. Naudojant dažus, indų ploviklį, vandenį ir šiaudelį galima nuspalvinti vandens lašelio trafaretą.
Eiga. Vaikai atliko kūrybinį eksperimentą. Į indelį jie pirmiausia įpylė indų ploviklio, tuomet pridėjo dažų. Viską gerai išmaišę, šiaudeliais pradėjo pūsti burbulus. Kai susidarė spalvinga burbulų puta, ant jų buvo dedamas vandens lašelio formos trafaretas. Taip vaikai sukūrė įdomius ir meniškus burbulų atspaudus.
Išvados. Vandens lašelio trafaretą nuspalvinti pavyko. Nors kai kurių vaikų lašeliai buvo ryškesni nei kitų, visų darbai nusidažė. Veikla suteikė daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų.
Mokytoja Odeta Žukauskienė
Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, skatinti gamtos pažinimą, meninius ir praktinius gebėjimus, puoselėjant ryšį su gamta.
Hipotezė. Ar pavyks sukurti „Gyvybės medį“ iš gamtoje randamų medžiagų?
Darbo eiga. Pirmiausia visi kartu išėjome į netoliese esančią pievą apžiūrėti, kokios gėlės šiuo metu žydi. Vaikams ypač patiko pienės – jie pastebėjo, kad nuo jų ant rankų lieka dėmės, tačiau to neišsigando. Vaikai rinko įvairius lapelius ir mažus geltonus žiedelius. Grįžę į darželį, kibome į kūrybinį darbą – pradėjome kurti paveikslą „Gyvybės medis“. Vaikai skaičiavo, kiek ir kokių augalų priklijavo, tarėsi tarpusavyje, kur kokią gėlytę geriausia pritvirtinti. Kad sukurtu darbu galėtų pasidžiaugti ir kiti, nutarėme paveikslą pritvirtinti ant smėlio dėžės prie įėjimo į darželį.
Išvada. Veikla pasiteisino – vaikams pavyko iš gamtinių medžiagų sukurti paveikslą „Gyvybės medis“. Kūrybos metu jie bendradarbiavo, planavo, tyrinėjo augalus gyvai, ugdėsi kūrybiškumą, skaičiavimo įgūdžius ir stiprino ryšį su gamta.
Žibartonių skyriaus ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą ir kalbinius gebėjimus per pavasario gamtos pažinimą, integruojant gamtos garsų muzikos įrašus, STEAM elementus, kuriant kompozicijas įvairiuose kontekstuose.
Hipotezė. Ar galima sensorinėje erdvėje sukurti pavasarines kompozicijas?
Veiklos eiga. Veiklos pradžioje vyko pokalbis apie pavasarinę gamtą, jos pasikeitimus. Tada vaikai kūrė pavasario kompozicijas ant šviesos stalo sensorinėje erdvėje, klausantis gamtos garsų muzikos įrašų. Tam buvo panaudotos sensorinės priemonės, grikių kruopos, gamtinė medžiaga – kaštonai, skaičiai.
Išvada. Vaikams pavyko sukurti pavasarines kompozicijas, kurių centre buvo pavasario saulutė. Vaikai lavino vaizduotę, gebėjimą derinti įvairias raiškos priemones, kuriant ant šviesos stalo. Mokėsi bendrauti ir bendradarbiauti, buvo skatinama vaikų kalbinė raiška, pasakojant apie sukurtas kompozicijas.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Tobulinti vaikų pažinimo gebėjimus, suteikti naujų potyrių – sodinimo, laistymo ir auginimo.
Hipotezė. Ar grupėje galima užsiauginti pavasarinį daržą?
Veiklos eiga. Veiklos pradžioje vyko pokalbis apie pavasario darbus darže ir apie daržoves, kurias reikia sėti. Vaikai susipažino su daržovių sėklomis ir aptarė, kokias sės į grupės daržą. Jie pylė žemę į dėžutes, sėjo moliūgus, cukinijas, ridikėlius, salotas, žirnius ir pipirnes. Pasėję daržoves, jas palaistė. Pipirnes vaikai sėjo ir be žemės – tik ant vatos ir vandens, kad galėtų stebėti, kur greičiau sudygs. Jie aiškinosi, kokių sąlygų reikia, kad sėklos sudygtų ir augtų.
Išvados. Veiklos metu vaikai susipažino su daržovių sėklomis, mokėsi jas sėti, stebėjo jų dygimą ir rūpinosi laistymu. Išsiaiškino, kad greičiausiai sudygo į žemę pasėtos pipirnės, kiek vėliau – ant vatos pasėtos pipirnės. Vėliau išdygo moliūgai, cukinijos, ridikėliai, o vėliausiai – salotos. Vaikai sužinojo, kokių sąlygų reikia, kad daržovės augtų ir vystytųsi.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Sukurti velykinį margutį, pasitelkiant STEAM metodus, skatinant vaikų tyrinėjimą, kūrybiškumą ir eksperimentavimą įvairioje aplinkoje – tiek grupėje, tiek lauke.
Hipotezė. Ar pavyks sukurti velykinį margutį kitaip ?
Veiklos eiga. Vaikams buvo pasiūlyta iš grupėje esančių medžiagų – kaladėlių, konstruktorių, kamštelių – sukurti velykinį margutį. Jie dirbo tiek individualiai, tiek bendradarbiaudami tarpusavyje. Užduotis pareikalavo pastangų, tačiau rezultatai buvo kūrybiški ir originalūs.
Kitoje veikloje vaikai į dėžutę įdėjo popieriaus lapą ir spalvotą kamuoliuką, kuris, ridinėdamasis viduje, tarsi „piešė“ margučio ornamentus.
Lauko erdvėje vaikai kūrė velykinį margutį iš gamtinės medžiagos – gėlyčių, kankorėžių ir kitų surinktų elementų.
Išvada. Vaikai, pasitelkę įvairias STEAM veiklas, sėkmingai sukūrė velykinius margučius skirtingomis priemonėmis ir būdais. Kūrybinis procesas vyko tiek grupės aplinkoje, tiek lauke, o vaikai parodė išradingumą, atkaklumą ir gebėjimą bendradarbiauti. Veikla prisidėjo prie vaikų pažinimo, kūrybiškumo ir mokėjimo mokytis kompetencijų ugdymo bei suteikė daug džiugių emocijų.
Žibartonių ikimokyklinio ugdymo mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Skatinti vaikus bendradarbiauti ir veikti grupėje, lavinti smulkiąją motoriką bei dėmesio koncentraciją.
Hipotezė. Ar įmanoma pastatyti vieną stiklinę ant kitos, jų neliečiant rankomis?
Veiklos eiga. Veiklos pradžioje aptarėme užduoties principus ir susiskirstėme į grupeles po keturis vaikus. Kol mokytoja ruošė priemonę – įrankį su virvelėmis, kuriuo bus statomas „bokštas“, vaikai sudėliojo vienkartines stiklines ant stalo, palikdami tarp jų tarpus, kad būtų patogu jas paimti.
Pirmoji grupė pradėjo statyti bokštą, naudodamasi tik pagalbiniu įrankiu – rankomis stiklinės nebuvo liečiamos. Kiti vaikai stebėjo procesą ir laukė savo eilės. Pirmajai komandai pavyko pastatyti 24 stiklinių bokštą. Tuomet veiklą tęsė antroji grupė.
Išvada. Statyti vienkartines stiklines jų neliečiant rankomis – ne tik įmanoma, bet ir labai smagu! Užduotis pareikalavo vaikų susikaupimo, tarpusavio komunikacijos ir gebėjimo veikti kartu. Vaikai turėjo tartis dėl veiksmų eigos, judėti sinchroniškai ir įsiklausyti vieni į kitus. Dėl puikaus bendradarbiavimo visai grupei pavyko pastatyti net 48 vienkartinių stiklinių bokštą!
Žibartonių skyriaus jungtinės ugdymo grupės mokytoja Benita Jakaitytė
Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą ir loginį mąstymą, lavinti smulkiąją motoriką, naudojant šviesos stalą bei įvairias konstravimo detales formuojant Velykinio margučio raštą.
Hipotezė. Ar pavyks sukurti Velykų simbolį ant šviesos stalo?
Veiklos eiga. Su vaikais kalbėjome apie pavasario šventę – Velykas. Ugdytiniai aptarė, kaip atrodo velykiniai margučiai, kokie gali būti jų raštai ir spalvų deriniai. Ant šviesos stalo vaikai formavo margučio kontūrą, laisvai dėliojo detales, derino spalvas, komponavo raštus. Stebėjo, kaip šviesos stalas paryškina spalvas ir formas, eksperimentavo su išdėstymu, keitė detalių vietas, kad išgautų norimą rezultatą.
Išvada. Vaikai sėkmingai įgyvendino kūrybinį sumanymą. Dirbdami su šviesos stalu suprato, kaip šviesa veikia spalvas, lavino dėmesio sutelkimą ir kantrybę. Kuriant bendrą margutį stiprėjo jų tarpusavio bendradarbiavimo įgūdžiai.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Išsiaiškinti, ar supjaustyto obuolio minkštimas reaguoja su deguonimi, būdamas padengtas skirtingomis medžiagomis.
Hipotezė. Ar pasikeis obuolio skiltelių spalva?
Veiklos eiga:
- Apžiūrėjome obuoliuką, padalinome į keturias panašaus storio ir dydžio skilteles. Pauostėme eksperimentui pasirinktus skysčius (actas, vanduo, citrinų sultys).
- Išspaudėme citriną. Apžiūrėjome plastikinius maišelius. Vyresnieji vaikai perskaitė, kas užrašyta ant maišelių. Į kiekvieną maišelį dėjome po skiltelę obuoliuko, vėliau pylėme atitinkantį užrašą skystį. Vieną maišelį palikome be skysčio.
- Užspaudėme maišelius, gerai supurtėme ir palikome mirkti apie 3 minutes. Stebėjome ar keičiasi obuoliuko skiltelių spalva. Susipažinome su sąvoka „Oksidacija“.
- Išpylėme skysčius iš visų maišelių ir vėl juos užspaudę palikome ilgesniam laikui.
- Po 2 valandų stebėjome ar pasikeitė obuolio skiltelių spalva.
Išvada. Nustatėme, jog labiausiai pakito obuoliuko spalva maišeliuose su actu ir su citrinos sultimis. Actas paveikė obuoliuko skiltelę, ji tapo rusva. O citrinų sultys labiausiai apsaugojo skiltelę nuo oksidacijos ir šiame maišelyje jos spalva tapo ryškesnė. Šios sultys yra rūgštinė medžiaga, kuri sulėtina obuolio rudavimą. Išsiaiškinome, jog jei norisi išlaikyti supjaustytą vaisių šviežią, reikia išsispausti ir ant jo užlašinti citrinų sulčių. Sąvoka „Oksidacija“ vaikams buvo nauja, nesukėlė susidomėjimo. Kitą dieną ugdytiniai atsakė, jog tai obuolio rudumas. STEAM veikla ugdė mąstymą, pažintinius gebėjimus, lavino vaikų smalsumą.
Jungtinės ugdymo grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
