Tikslas. Supažindinti vaikus su vandens savybėmis, skatinti smalsumą, ugdyti vaikų supratimą apie vandens taršą ir jos poveikį aplinkai, formuoti atsakingą požiūrį į gamtos saugojimą.
Hipotezė. Jeigu į vandenį įdėsime įvairių medžiagų (cukraus, druskos, dažų, smėlio), vanduo pasikeis.
Veiklos eiga. Vaikai gavo skaidrius indus, kempines, vandens, cukraus, druskos, dažų ir smėlio. Pirmiausia jie į indą įdėjo kempinę ir užpylė vandens, stebėjo, kaip kempinė sugeria skystį. Tuomet į vandenį dėjo cukraus ir stebėjo, kaip jis tirpsta, aptarė, ar vanduo pasikeitė. Vėliau įbėrė druskos ir lygino pokyčius su ankstesniu bandymu. Įlašinus dažų, vaikai pastebėjo aiškų vandens spalvos pasikeitimą. Galiausiai į vandenį įdėjo smėlio ir stebėjo, kad jis netirpsta, o nusėda indo dugne. Veiklos pabaigoje vaikai aptarė, kas atsitiko su vandeniu, kaip jis pasikeitė, ir diskutavo apie užteršto vandens poveikį augalams bei gyvūnams.
Išvados. Druska ir cukrus vandenyje ištirpsta, todėl jų beveik nesimato, tačiau vanduo vis tiek tampa užterštas, nes jame lieka ištirpusių medžiagų. Galime padaryti išvadą, kad užterštas vanduo keičia savo savybes ir jį išvalyti nėra lengva. Šis bandymas parodo, kaip svarbu saugoti vandenį ir jo neteršti, nes gamtoje vandens valymas yra sudėtingas procesas. Vaikai suprato, kad vanduo gali būti lengvai užteršiamas, todėl jį reikia saugoti.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė






















