Įstaigos emblema
Miežiškių kultūros centre vyko 2025 m. Lietuvos vaikų ir moksleivių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ Panevėžio rajono atrankos turas. Jo metu vaikai džiugino klausytojus tarmiškais pasakojimais, muzika ir dainomis. Atrankos turą įveikė ir Panevėžio rajonui kituose konkurso etapuose atstovaus septyni pasakotojai ir keturi dainininkai.
Džiaugiamės, kad konkurse dalyvavo ir mūsų darželio ugdytiniai – Domas Žukauskas ir Selina Vaičaitė (meninio ugdymo mokytoja Virginija Kavaliauskienė). Sveikiname mokytoją Virginiją ir Seliną, kuri buvo pripažinta viena iš septynių geriausių pasakotojų ir dalyvaus kitame konkurso etape!
Linkime sėkmės tolimesniuose pasirodymuose!
Tikslas. Supažindinti vaikus su daiktų plūduriavimo savybėmis, skatinti stebėjimą, tyrinėjimą ir loginį mąstymą, ugdyti kalbinius bei skaičiavimo įgūdžius.
Hipotezė. Kodėl vieni daiktai skęsta, o kiti plūduriuoja?
Veiklos eiga. Pirmiausia vaikai tyrinėjo įvairius daiktus, jų formas, lietė, apžiūrėjo. Visą tai metė į vandenį, skaičiavo ir stebėjo, kas skęsta, o kas lieka plūduriuoti. Veiklos metu vaikai sužinojo supančių daiktų fizines savybes. Lavėjo loginis mąstymas, kalba, skaičiavimo įgūdžiai, sąvokos lengvas – sunkus.
Išvada. Vaikai sužinojo, kad vieni daiktai skęsta, o kiti plūduriuoja, nes jie yra skirtingi. Lengvi ir tuščiaviduriai daiktai dažniausiai plūduriuoja, o sunkūs ir kieti – skęsta.
Ikimokyklinio ugdymo grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Ugdyti tyrinėjimo įgūdžius, kūrybiškumą, kritinį mąstymą.
Hipotezė. Ar gali spalvos „keliauti“ ir skleistis?
Veiklos eiga. Vaikai eksperimentą atliko naudodami popierinio rankšluosčio juosteles. Abu juostelių galus nuspalvino flomasteriais pasirinktomis spalvomis. Į stiklinėles pripylė vandens ir įmerkė nuspalvintus juostelių galus. Spalvos pradėjo „keliauti“ ir skleistis. Popierinis rankšluostis sušlapo ir spalvos susijungė.
Išvada. Popierinis rankšluostis labai pralaidus vandeniui. Flomasterio spalvos lengvai skleidžiasi vandenyje ir vanduo jas perneša. Taip spalvos „keliauja“.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Išsiaiškinti ir tyrinėti ledo savybes, stebint, kaip jis reaguoja į šilumą ir druską, skatinti vaikų smalsumą ir gebėjimą susikaupti atliekant eksperimentą.
Hipotezė. Ar ledas „draugauja“ su druska?
Veiklos eiga. Prieš pradėdami eksperimentą, aptarėme ledo savybes. Vaikai žinojo, kad ledas yra kietas, šaltas ir beskonis. Paklausus apie jo spalvą, sulaukėme įvairių atsakymų: mėlynas, šviesiai pilkas, baltas, šviesiai baltas. Taip pat išsiaiškinome, kad ledas susidaro iš sušalusio vandens, kuriam reikia neigiamos temperatūros. Vaikai pastebėjo, kad vanduo yra bespalvis ir persišviečiantis.
Norėdami sužinoti, kaip ledas reaguoja į skirtingas medžiagas, užlašinome ant jo šilto vandens – ledas palengva tirpo. Tada pabėrėme druskos ir stebėjome pokyčius. Klausėmės, kokius garsus skleidžia tirpstantis ledas: Matas išgirdo žodį „labas“, Aironas – šnypštimą, Luana, Mindaugas ir Austėja – traškesį. Vaikai pastebėjo, kad ledas tapo nelygus, jame atsirado skylučių.
Išvada. Ledas tolygiai tirpsta užlašinus vandens, tačiau užpylus druskos, jis pradeda traškėti ir tirpti netolygiai, susidaro skylutės. Tai reiškia, kad ledas su druska „nedraugauja“, nes druska jį greitai ištirpdo.
Grupės mokytoja Valdonė Kuncienė
Tikslas. Skatinti vaikų žingeidumą ir norą veikti, tyrinėjant cukraus savybes. Ugdyti gebėjimą analizuoti, stebėti, apibendrinti ir kūrybiškai spręsti užduotis.
Hipotezė. Ar galima žaisti su cukraus gabaliukais ir statyti iš jų statinius?
Veiklos eiga:
- Cukraus gabalėlių tyrinėjimas. Vaikai apžiūrėjo ir aptarė cukraus gabalėlio savybes: jis baltas, šiurkštus, tinkamas žaisti, valgomas, saldus, tirpstantis.
- Svėrimas ir skaičiavimas. Kiekvienas vaikas gavo popierinę lėkštutę, ant kurios užrašė savo vardą. Vaikai skaičiavo po 10 cukraus gabalėlių, juos svėrė, dėjo ant svarstyklių po vieną ir po kelis.
- Spalvinimas. Vaikai spalvino cukraus gabalėlius guašu, rinkosi spalvas pagal savo kūrybinę idėją.
- Eksperimentas su šaltu ir karštu vandeniu. Nuspalvintus cukraus gabalėlius vaikai sudėjo į vandenį ir visą dieną stebėjo, kaip jie tirpsta. Norėdami paspartinti procesą, maišė vandenį, kad spalvos greičiau pasiskirstytų. Vėliau įdėjome cukraus gabalėlių į skirtingos temperatūros vandenį (šaltą ir karštą) ir stebėjome, kuriame vandenyje cukrus tirpsta greičiau. Išsiaiškinome, kad cukrus greičiau tirpsta karštame vandenyje.
- Statinio kūrimas. Vaikai bandė sujungti cukraus gabalėlius ir kurti statinius, naudodami klijus.
Išvada. Žaidimas su cukrumi ir statinio kūrimas vaikams sukėlė daug emocijų ir klausimų. Iškilo problema – cukraus gabalėliai nesulipo su sausais klijais, todėl vaikai rado tinkamus klijus ir statinius pavyko sėkmingai sukonstruoti. Taip pat pastebėjo, kad cukraus gabalėliai gerai sugeria dažus ir klijus, o išdžiūvę tampa bespalviai.
Ši STEAM veikla ugdė vaikų techninį mąstymą, originalumą ir pažintinius gebėjimus. Kūrybinis procesas skatino smalsumą ir leido praktiškai įgyvendinti idėjas.
Jungtinės ugdymo grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Tikslas. Lavinti vaikų konstravimo įgūdžius, bendradarbiavimą, kūrybiškumą ir loginį mąstymą.
Hipotezė. Ar galima iš antrinių žaliavų, tokių kaip kartoninės dėžutės ir kitos medžiagos, sukurti tvarų miestą?
Veiklos eiga. Vaikai, naudodami antrines žaliavas – kartonines dėžutes, vienkartines stiklines, kiaušinių dėklus, spalvotą popierių ir kitas priemones – kūrė įvairius miesto elementus. Jie konstravo pilis, namus, bokštus, medžius, gėles bei namelius gyvūnėliams. Pabaigus atskirus objektus, prasidėjo miesto statyba.
Pirmiausia buvo nutiestas kelias, kurį vaikai „grindė“ pieštais akmenimis. Vėliau iš anksčiau sukurtų pastatų statė miestą – išdėstė namus, bokštus, „pasodino“ medžius ir gėles. Miestą puošė gamtinėmis medžiagomis – kankorėžiais, kaštonais. Po gatves riedėjo mašinėlės, pagamintos iš perdirbto plastiko. Taip gimė tvarus miestas, kuriame kiekvienas elementas buvo sukurtas iš antrinių žaliavų.
Išvada. Vaikai sėkmingai sukūrė tvarų miestą iš antrinių žaliavų. Konstruodami jie mokėsi jungti detales į visumą, ieškojo įvairių kūrimo būdų ir galimybių, bendradarbiavo kurdami bendrą miesto viziją. Tai ne tik kūrybinis, bet ir edukacinis procesas, skatinantis sąmoningą požiūrį į perdirbimą bei tvarų gyvenimo būdą.
„Nykštukų“ grupės mokytojos Daiva Čeidienė, Margarita Stasevičienė
Tikslas. Atliekant eksperimentą, stebėti citrinų rūgšties savybes.
Hipotezė. Ar galima parašyti slaptą laišką ir jį perskaityti?
Veiklos eiga. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai gavo slaptą laišką ir diskutavo, kaip būtų galima jį perskaityti. Mokytojai pasiūlius pabandyti palaikyti popieriaus lapą virš liepsnos, pavyko atskleisti, kas parašyta siųstame laiške. Tai paskatino priimti STEAM iššūkį – patiems parašyti slaptą laišką ir jį perskaityti.
Pirmiausia vaikai perpjovė citrinas pusiau, sulčiaspaudės pagalba išspaudė sultis ir, perkošę jas per sietelį, supylė į indelius. Padažydami teptuką sultyse, jie rašė žodžius ir sakinius. Kai sultys išdžiūvo, mokytoja palaikė popieriaus lapus virš degančios žvakės, o vaikai perskaitė, kas ką parašė.
Išvados. Pavyko parašyti slaptą laišką ir jį perskaityti. Laiško turinį dar būtų galima paslėpti rašant pienu, actu ar svogūnų sultimis.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Vasario 13 dieną lopšelyje-darželyje buvo švenčiamas Lietuvos gimtadienis, skirtas Vasario 16-ajai paminėti. Šventė prasidėjo iškilmingu trispalvės įnešimu ir „Tautiškos giesmės“ giedojimu. Po himno mažieji ugdytiniai, pasipuošę tautiniais rūbais, Lietuvai dovanojo meninius pasirodymus – grojo, šoko, dainavo, deklamavo eilėraščius, taip išreikšdami meilę savo šaliai. Jų pasirodymai suteikė šventei jaukumo ir džiaugsmo, primindami, kad Lietuvos ateitis – jų rankose. Šventinę nuotaiką kūrė nuoširdžios vaikų emocijos ir spalvingi pasirodymai.
Visą savaitę vaikai su mokytojomis kalbėjo apie Lietuvą, jos istoriją, pagrindinius simbolius ir tradicijas. Pasiruošimas šventei tapo puikia proga organizuoti kūrybinių darbelių parodėles, kuriose buvo galima pamatyti vaikų rankomis sukurtus meno kūrinius, atspindinčius jų meilę Tėvynei. Šventės metu mokytojos Virginijos Šašienės organizuotoje viktorinoje „Lietuva ir jos simboliai“ vaikai galėjo pasitikrinti savo žinias ir dar kartą įtvirtinti tai, ką išmoko.
Šventėje tvyrojo jauki atmosfera, o ugdytiniai buvo kupini geros nuotaikos, laimingi ir laisvi. Renginio pabaigoje visi vaišinosi ekologišku obuolių pyragu, kurį iš lietuviškų sodų obuolių iškepė lopšelio-darželio šeimininkės. Tai buvo ne tik šventinis rytmetis, bet ir svarbi pilietiškumo ugdymo pamoka – kaip mylėti ir gerbti savo gimtąjį kraštą.
Tikimės, kad šios veiklos ne tik suteikė vaikams daug gerų emocijų, bet ir įskiepijo meilę Tėvynei, skatindamos juos užaugti atsakingais ir sąmoningais Lietuvos piliečiais.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Lyginant ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų dantų būklę, matyti, kad darželinukų dantys yra žymiai geresnės būklės. Tačiau stebima tendencija, jog augant vaikui sveikų dantų turinčių vaikų skaičius ženkliai mažėja. Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos (VSSIS) duomenimis (2023–2024 m. m.), profilaktiškai pasitikrinusių vaikų tarpe 2 metų amžiaus net 93,72 proc. turėjo sveikus dantis, o 6 metų – jau tik 33,18 proc. Šis ryškus pokytis rodo, kad 4–6 metų amžiuje dantų higiena yra nepakankama. Šiuo laikotarpiu vaiko smulkioji motorika dar tik formuojasi, jis mokosi savarankiškai valytis dantis, o burnos higiena vis dar labai priklauso nuo tėvų priežiūros.
Tėvams dažnai kyla sunkumų formuojant tinkamus dantų priežiūros įpročius, todėl svarbu pradėti kuo anksčiau. Ankstyvas sveikatai palankių įgūdžių ugdymas užtikrina geresnę burnos sveikatą ateityje, o tinkama priežiūra padeda išvengti daugelio burnos sveikatos problemų. Ankstyvas teisingas vaikų burnos higienos mokymas yra itin svarbus, nes pieniniai dantys daro įtaką būsimai nuolatinių dantų būklei.
Siekdamas padėti formuoti tinkamus burnos higienos įpročius, vasario 14 d. Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams suorganizavo susitikimą su burnos higieniste Dovile Stoškute. Burnos higienos priežiūra – viena iš visuomenės sveikatos biuro prioritetinių sričių, todėl šio užsiėmimo tikslas buvo skatinti teisingus praktinius burnos higienos įgūdžius ikimokyklinio amžiaus vaikams. Lektorė vaikams vaizdžiai pristatė tris herojus – dantų šepetėlį, dantų pastą ir dantų siūlą – kurie kovoja su dantų mikrobais, bei parodė, kaip taisyklingai laikyti dantų šepetėlį. Užsiėmimo metu vaikai skaičiavo savo dantukus, sužinojo, kokie „gyventojai“ gyvena burnytėje, kam reikalingas liežuvis, seilės ir dantys. Taip pat mažieji dalinosi įspūdžiais apie apsilankymus pas dantų gydytoją ir džiaugėsi jau iškritusiais pieniniais dantukais.
Kaip išsaugoti sveikus 3–6 metų vaikų dantis?
Norint išlaikyti sveikus 3–6 metų vaiko dantis, svarbu laikytis tinkamos burnos higienos. Jei visi dantukai sveiki, juos būtina valyti du kartus per dieną – ryte ir vakare, po 2 minutes.
Svarbiausios dantų priežiūros taisyklės:
- Dantų pasta: ant šepetėlio užtenka žirnio dydžio dantų pastos su fluoru (1000 ppm fluoridų).
- Dantų valymas: išsivalius dantis, vaikas turi išspjauti pastos likučius ir burną išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Po kiekvieno valgio rekomenduojama skalauti burną vandeniu, kad sumažėtų mikrobų dauginimosi terpė.
- Tarpdančių priežiūra: prieš valant dantis šepetėliu, būtina išvalyti tarpdančius dantų siūlu – taip kontroliuojamas bakterijų kiekis, kurios sukelia dantų ir dantenų ligas.
- Tinkamos priemonės: minkštas dantų šepetėlis su nedidele galvute, fluoro turinti dantų pasta ir dantų siūlas.
- Vakarinė priežiūra: prieš miegą išsivalius dantis, nevalgyti ir negerti nieko, išskyrus vandenį.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į mitybą:
- Vengti cukraus turinčių, prie dantų limpančių produktų (trapučių, kukurūzų), saldžių gėrimų.
- Rinktis sveikesnius užkandžius – daržoves, vaisius, riešutus.
Kadangi iki 7 metų vaikai dar nėra pakankamai įgudę tinkamai išsivalyti dantis, tėvų pagalba ir kontrolė yra būtina, kol vaikas išmoksta tai daryti savarankiškai ir kokybiškai.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą ir savarankiškumą, ugdyti atsakingą elgesį bei savisaugos įgūdžius.
Hipotezė. Ar pavyks dekoruoti širdelę tirpdant vaškinę kreidelę?
Eiga: Iš storo kartono iškirpome širdelę, išmušėme skylutę ir per ją pervėrėme storą siūlą, taip sukurdami „pakabutį“. Išklausę ir stebėję veiklos eigą, vaikai pasiruošė savarankiškai atlikti užduotį. Uždegę žvakes, jie tirpdė vaškines kreideles virš liepsnos, o lašančiu vašku dekoravo širdeles, kurdami unikalius paveikslėlius.
Išvada. Vaškinė kreidelė šildoma virš žvakės liepsnos tirpo, o jos lašai sėkmingai dekoravo širdeles. Atvėsęs vaškas greitai sustingdavo, todėl vaikai turėjo dirbti kruopščiai ir sparčiai. Kūrybinės veiklos metu jie elgėsi atsargiai ir atsakingai, o užpūtę žvakeles džiaugėsi savo sukurtais darbais.
Žibartonių skyriaus jungtinės ugdymo grupės mokytoja Benita Jakaitytė
