Įstaigos emblema
Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą ir kūrybiškumą, tyrinėjant vandens savybes ir atliekant įvairius eksperimentus.
Hipotezė. Ar pavyks iš spalvotų ledo kubelių sukurti Lietuvos vėliavą?
Veiklos eiga. Eksperimentui naudojome vandenį, maišelius ledukams šaldyti ir guašą. Vaikai nuspalvino vandenį guašu ir supylė jį į maišelius. Paruoštus maišelius padėjome į šaldiklį ir palikome per naktį, kad vanduo užšaltų. Kitą dieną iš gautų spalvotų ledukų vaikai dėliojo Lietuvos vėliavą.
Išvados. Vaikai džiaugėsi savo kūrybiniu rezultatu – jiems pavyko sukurti Lietuvos vėliavą iš spalvotų ledo kubelių. Šis eksperimentas padėjo jiems įtvirtinti žinias apie Lietuvos vėliavos spalvas ir jų išsidėstymą. Taip pat vaikai susipažino su vandens savybėmis: jis gali būti skystas, bespalvis, spalvotas, o veikiamas šalčio – virsti ledu. Eksperimento metu jie suprato, kaip vanduo keičia būseną iš skystos į kietą, kai yra šaldomas.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Netyčiniai sužalojimai yra viena didžiausių grėsmių Lietuvos vaikų sveikatai ir gyvybei. Jie dažniausiai kyla dėl įvairių aplinkybių, pirmiausia – supančios aplinkos ir pačių vaikų bei juos prižiūrinčių suaugusiųjų elgesio. Traumos ir nelaimingi atsitikimai yra pasaulinė visuomenės sveikatos problema, o vaikų grupėje – viena pagrindinių mirties priežasčių.
Sužalojimas – tai ūmus, stiprus mechaninis, cheminis, terminis, elektros ar jonizuojančiosios radiacijos poveikis žmogaus kūnui, viršijantis jo tolerancijos slenkstį. Kiekvienais metais Lietuvoje nuo sužalojimų miršta apie 400 vaikų ir paauglių, o daugiausia jų gyvybių pasiglemžia būtent traumos ir nelaimingi atsitikimai. Net 70% visų vaikų mirčių dėl sužalojimų sudaro buitinės traumos. Dažniausiai mažamečiai vaikai susižaloja namuose, kur patiria įvairius sužalojimus, tokius kaip nudegimai, nuplikimai, nukritimai, apsinuodijimai ir kt.
Tačiau daugelio netyčinių sužalojimų galima išvengti – svarbu žinoti jų atsiradimo aplinkybes bei taikyti prevencines priemones. Vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią nelaimėms – švietimas. Mokydami vaikus saugaus elgesio, galime padėti išvengti daugelio pavojingų situacijų.
Apie saugų elgesį buityje ir aplinkoje kalbėjome su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais. Veiklos metu sveikatos specialistė supažindino vaikus su pavojais, tykančiais kasdienėje aplinkoje, bei paaiškino, kaip jų išvengti. Kad informacija būtų lengviau suprantama ir įsimenama, ji buvo pateikta žaidimo forma.
Žaidimo kortelių pagalba „Saugus elgesys: sauga ir prevencija“ su „Kiškučių“ ir „Nykštukų“ grupių vaikais aptarėme saugų elgesį naudojant laidinius prietaisus, važiuojant automobiliu, riedučiais, dviračiu. Taip pat susipažinome su saugaus elgesio taisyklėmis namuose, laiptinėje, lifte ir gatvėje.
Vaiko auginimas yra sudėtingas procesas, kurio metu mokytis turi ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Tėvai ar kiti vaiko prižiūrėtojai privalo suvokti, kad netyčiniai sužalojimai yra numatomi ir dažnai išvengiami. Norėdami apsaugoti savo vaikus, tėvai turėtų:
- Kalbėtis su vaikais apie sveiką ir saugų judėjimą, mokyti saugiai pereiti gatvę.
- Sukurti saugią aplinką augančiam vaikui namuose ir kieme.
- Rodyti gerą pavyzdį ir mokyti vaikus naudotis saugos priemonėmis – šalmais, liemenėmis, kelių, pečių ir alkūnių apsaugomis.
- Mokyti vaikus tinkamai nešioti ir segėti atšvaitus.
- Apžiūrėti, ar žaidimų aikštelės bei smėlio dėžės kiemuose ir parkuose yra saugios.
- Išmokyti vaikus saugiai naudotis sporto inventoriumi.
Didžiausia atsakomybė už vaikų saugumą tenka tėvams – būtent jie kasdien turi ugdyti vaikų supratimą apie pavojus ir mokyti juos saugaus elgesio pagrindų. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti, kad mūsų vaikai augtų sveiki ir saugūs.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
