Įstaigos emblema
I Tvarumo bruknė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą ir savarankiškumą, ugdyti atsakingą elgesį bei savisaugos įgūdžius.
Hipotezė. Ar pavyks dekoruoti širdelę tirpdant vaškinę kreidelę?
Eiga: Iš storo kartono iškirpome širdelę, išmušėme skylutę ir per ją pervėrėme storą siūlą, taip sukurdami „pakabutį“. Išklausę ir stebėję veiklos eigą, vaikai pasiruošė savarankiškai atlikti užduotį. Uždegę žvakes, jie tirpdė vaškines kreideles virš liepsnos, o lašančiu vašku dekoravo širdeles, kurdami unikalius paveikslėlius.
Išvada. Vaškinė kreidelė šildoma virš žvakės liepsnos tirpo, o jos lašai sėkmingai dekoravo širdeles. Atvėsęs vaškas greitai sustingdavo, todėl vaikai turėjo dirbti kruopščiai ir sparčiai. Kūrybinės veiklos metu jie elgėsi atsargiai ir atsakingai, o užpūtę žvakeles džiaugėsi savo sukurtais darbais.
Žibartonių skyriaus jungtinės ugdymo grupės mokytoja Benita Jakaitytė
Tikslas. Per meną supažindinti vaikus su Lietuvos simbolika bei lavinti svarbius motorinius ir kūrybinius įgūdžius.
Hipotezė. Ar galiu iš makaronų pasigaminti papuošalą?
Veiklos eiga. Pradžioje vaikai prisiminė Lietuvos vėliavos spalvas – geltona, žalia ir raudona. Diskusijoje aptarė, ką šios spalvos reiškia ir kaip jos atspindi mūsų tautos istoriją bei kultūrą. Spalvino makaronus. Išdžiūvusius ir spalvotus makaronus vėrė ant siūlo, kūrė papuošalus.
Išvada. Iš makaronų galima sukurti gražius papuošalus, tačiau norint suverti apyrankę, žiedą ar karolius, reikia skirtingo kiekio makaronų ir skirtingo ilgio siūlo. Vaikai su dideliu pasididžiavimu puošėsi savo pagamintais papuošalais, kurie spindėjo Lietuvos vėliavos spalvomis.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Įtvirtinti žinias apie geometrines figūras.
Hipotezė: Ar galima geometrines figūras „piešti“ pasitelkiant daiktus?
Eiga. Vaikai susipažino su pagrindinėmis geometrinėmis figūromis: trikampiu, stačiakampiu, apskritimu ir kvadratu. Ant kiekvienos figūros trafareto vaikai statė jogurto indelius, ėjo basomis kojomis, žergdami figūras. Ant trafaretų dėliojo žaislinius automobilius, įvardijo geometrines figūras. Dalyvavo judriame žaidime „Surask mane“, kuriame ieškojo paslėptų geometrinių formų.
Išvada. Vaikai aktyviai tyrinėjo geometrines figūras naudodami įvairius daiktus ir žaislus, žaisdami kūrybinius bei judriuosius žaidimus. Veiklos metu ne tik įtvirtino geometrinių figūrų pavadinimus, bet ir lavino smulkiąją motoriką, erdvinį suvokimą bei bendravimo įgūdžius.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą ir kūrybiškumą, tyrinėjant vandens savybes ir atliekant įvairius eksperimentus.
Hipotezė. Ar pavyks iš spalvotų ledo kubelių sukurti Lietuvos vėliavą?
Veiklos eiga. Eksperimentui naudojome vandenį, maišelius ledukams šaldyti ir guašą. Vaikai nuspalvino vandenį guašu ir supylė jį į maišelius. Paruoštus maišelius padėjome į šaldiklį ir palikome per naktį, kad vanduo užšaltų. Kitą dieną iš gautų spalvotų ledukų vaikai dėliojo Lietuvos vėliavą.
Išvados. Vaikai džiaugėsi savo kūrybiniu rezultatu – jiems pavyko sukurti Lietuvos vėliavą iš spalvotų ledo kubelių. Šis eksperimentas padėjo jiems įtvirtinti žinias apie Lietuvos vėliavos spalvas ir jų išsidėstymą. Taip pat vaikai susipažino su vandens savybėmis: jis gali būti skystas, bespalvis, spalvotas, o veikiamas šalčio – virsti ledu. Eksperimento metu jie suprato, kaip vanduo keičia būseną iš skystos į kietą, kai yra šaldomas.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Netyčiniai sužalojimai yra viena didžiausių grėsmių Lietuvos vaikų sveikatai ir gyvybei. Jie dažniausiai kyla dėl įvairių aplinkybių, pirmiausia – supančios aplinkos ir pačių vaikų bei juos prižiūrinčių suaugusiųjų elgesio. Traumos ir nelaimingi atsitikimai yra pasaulinė visuomenės sveikatos problema, o vaikų grupėje – viena pagrindinių mirties priežasčių.
Sužalojimas – tai ūmus, stiprus mechaninis, cheminis, terminis, elektros ar jonizuojančiosios radiacijos poveikis žmogaus kūnui, viršijantis jo tolerancijos slenkstį. Kiekvienais metais Lietuvoje nuo sužalojimų miršta apie 400 vaikų ir paauglių, o daugiausia jų gyvybių pasiglemžia būtent traumos ir nelaimingi atsitikimai. Net 70% visų vaikų mirčių dėl sužalojimų sudaro buitinės traumos. Dažniausiai mažamečiai vaikai susižaloja namuose, kur patiria įvairius sužalojimus, tokius kaip nudegimai, nuplikimai, nukritimai, apsinuodijimai ir kt.
Tačiau daugelio netyčinių sužalojimų galima išvengti – svarbu žinoti jų atsiradimo aplinkybes bei taikyti prevencines priemones. Vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią nelaimėms – švietimas. Mokydami vaikus saugaus elgesio, galime padėti išvengti daugelio pavojingų situacijų.
Apie saugų elgesį buityje ir aplinkoje kalbėjome su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais. Veiklos metu sveikatos specialistė supažindino vaikus su pavojais, tykančiais kasdienėje aplinkoje, bei paaiškino, kaip jų išvengti. Kad informacija būtų lengviau suprantama ir įsimenama, ji buvo pateikta žaidimo forma.
Žaidimo kortelių pagalba „Saugus elgesys: sauga ir prevencija“ su „Kiškučių“ ir „Nykštukų“ grupių vaikais aptarėme saugų elgesį naudojant laidinius prietaisus, važiuojant automobiliu, riedučiais, dviračiu. Taip pat susipažinome su saugaus elgesio taisyklėmis namuose, laiptinėje, lifte ir gatvėje.
Vaiko auginimas yra sudėtingas procesas, kurio metu mokytis turi ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Tėvai ar kiti vaiko prižiūrėtojai privalo suvokti, kad netyčiniai sužalojimai yra numatomi ir dažnai išvengiami. Norėdami apsaugoti savo vaikus, tėvai turėtų:
- Kalbėtis su vaikais apie sveiką ir saugų judėjimą, mokyti saugiai pereiti gatvę.
- Sukurti saugią aplinką augančiam vaikui namuose ir kieme.
- Rodyti gerą pavyzdį ir mokyti vaikus naudotis saugos priemonėmis – šalmais, liemenėmis, kelių, pečių ir alkūnių apsaugomis.
- Mokyti vaikus tinkamai nešioti ir segėti atšvaitus.
- Apžiūrėti, ar žaidimų aikštelės bei smėlio dėžės kiemuose ir parkuose yra saugios.
- Išmokyti vaikus saugiai naudotis sporto inventoriumi.
Didžiausia atsakomybė už vaikų saugumą tenka tėvams – būtent jie kasdien turi ugdyti vaikų supratimą apie pavojus ir mokyti juos saugaus elgesio pagrindų. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti, kad mūsų vaikai augtų sveiki ir saugūs.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Tyrinėti molį įvairiais būdais.
Hipotezė. Ar galima iš molio sukurti pasaką?
Veikla. Vaikai klausėsi ir stebėjo pasaką „Molio katinėlis“, tyrinėjo iš plastilino nulipdytą gyvūną. Kartu su grupės berniuko mama jie žaidė su moliu: gnaibė, kočiojo, lipdė, klijavo ant lentelės, spaudė antspaudus – drugelius, debesėlį. Ant minkštos molinės lėkštės spaudė savo delniukus ir pirštukus, palikdami jų atspaudus.
Išvada. Vaikai sukūrė molinę pasaką, joje palikdami savo delniukų ir pirštukų atspaudus. Vėliau kiekvienas gavo dovanų lėkštę su savo vardu.
„Bitučių“ grupės mokytoja Vilma Survilienė
