Tikslas. Lavinti vaikų konstravimo įgūdžius, bendradarbiavimą, kūrybiškumą ir loginį mąstymą.
Hipotezė. Ar galima iš antrinių žaliavų, tokių kaip kartoninės dėžutės ir kitos medžiagos, sukurti tvarų miestą?
Veiklos eiga. Vaikai, naudodami antrines žaliavas – kartonines dėžutes, vienkartines stiklines, kiaušinių dėklus, spalvotą popierių ir kitas priemones – kūrė įvairius miesto elementus. Jie konstravo pilis, namus, bokštus, medžius, gėles bei namelius gyvūnėliams. Pabaigus atskirus objektus, prasidėjo miesto statyba.
Pirmiausia buvo nutiestas kelias, kurį vaikai „grindė“ pieštais akmenimis. Vėliau iš anksčiau sukurtų pastatų statė miestą – išdėstė namus, bokštus, „pasodino“ medžius ir gėles. Miestą puošė gamtinėmis medžiagomis – kankorėžiais, kaštonais. Po gatves riedėjo mašinėlės, pagamintos iš perdirbto plastiko. Taip gimė tvarus miestas, kuriame kiekvienas elementas buvo sukurtas iš antrinių žaliavų.
Išvada. Vaikai sėkmingai sukūrė tvarų miestą iš antrinių žaliavų. Konstruodami jie mokėsi jungti detales į visumą, ieškojo įvairių kūrimo būdų ir galimybių, bendradarbiavo kurdami bendrą miesto viziją. Tai ne tik kūrybinis, bet ir edukacinis procesas, skatinantis sąmoningą požiūrį į perdirbimą bei tvarų gyvenimo būdą.
„Nykštukų“ grupės mokytojos Daiva Čeidienė, Margarita Stasevičienė




















