Įstaigos emblema
Tikslas. Lavinti smulkiąją motoriką, mokyti atpažinti ir įvardyti skaičius per smagų žaidimą.
Hipotezė. Ar pavyks pagauti skaičių iš vandens, naudojant samtį?
Veiklos eiga. Vaikai mokėsi pažinti skaičius. Sugalvojome žaisti linksmą žaidimą. Pripildėme dubenius vandens. Sudėjome plastikinius skaičius į vandenį ir šalia padėjome skaičių korteles. Vaikai su samčiais iš vandens gaudė skaičių, jį įvardino, padėjo ant atitinkančios kortelės.
Išvada. Žaidimas buvo smagus, visi ugdytiniai noriai jame dalyvavo. Vaikai dalinosi įspūdžiais, kokius skaičius jie pagavo, diskutavo, kurie skaičiai jiems buvo lengviausiai atpažįstami, o kurie sunkiau.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Vanduo – mineralas, naudinga iškasena ir vienas svarbiausių organizmo elementų, nepakeičiamas ir gyvybiškai reikalingas mūsų gyvenimui ir mūsų sveikatai. Žmogus be maisto gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, bet be vandens gali numirti per keletą dienų. Vanduo, kaip ir oras, yra pagrindinis gyvybės ir geros sveikatos šaltinis. Suaugusio žmogaus organizme 60–70 proc. sudaro vanduo, o mūsų kraujyje yra 90 proc. vandens. Kad tinkamai funkcionuotų, visoms kūno ląstelėms ir organams reikia vandens, nes jis: sutepa ir drėkina sąnarius, iš jo susidaro seilės ir gleivės, tiekia deguonį į visą organizmą, stiprina odos sveikatą ir grožį, apsaugo galvos smegenis, nugaros smegenis ir kitus jautrius audinius, reguliuoja kūno temperatūrą, nuo jo priklauso virškinimo sistema, išplauna organizmo atliekas, padeda palaikyti kraujospūdį, jo reikia kvėpavimo takams, padeda ištirpinti mineralines ir maistines medžiagas, todėl jos tampa lengviau prieinamos organizmui, pašalina atliekas iš organizmo, užkerta kelią inkstų pažeidimams, didina darbingumą fizinio krūvio metu, kontroliuoja svorį (padeda numesti svorio, persivalgymo, suteikia sotumo jausmą), palaiko gerą inkstų veiklą.
Kovo 22 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena, kurios tikslas – skatinti kiekvieno sąmoningą požiūrį į didžiulę vandens svarbą. Kaip ir kiekvienais metais ši diena buvo paminėta darželyje.
Mokytojai ir sveikatos specialistė organizavo edukacines eksperimentines veiklas vaikams. Ugdytiniai buvo skatinami sąmoningo požiūrio į vandenį ir jo svarbą kiekvienam iš mūsų. Vaikai apie vandenį sužinojo daug įdomių dalykų: kokį vandenį gerti yra sveika, kaip ir kodėl jį reikia taupyti, kiek vandens reikia išgerti per dieną. Vaikai žaidė žaidimus, skaičiavo kiek lašelių telpa šaukštelyje ir šaukšte, piešė vandens lašeliais, klausėsi pasakos „Kaip gyvena vanduo?“, gelbėjo ežerą nuo šiukšlių, žiūrėjo mokomuosius animacinius filmukus apie vandenį, atliko įvairius eksperimentus. Per patyriminę veiklą vaikai ne tik įtvirtino žinias apie vandenį ir jo svarbą, bet ir linksmai bei turiningai praleido laiką.
Vanduo yra daugiau nei tik cheminis junginys, pagamintas iš H₂O. Jame saugoma informacija. Jis reaguoja į muziką, mintis, emocijas. Po mikroskopu išdžiūvę lašai keičia savo išvaizdą priklausomai nuo įtakos – kaip mažos, skystos laikmenos, registruojančios viską, kas vyksta aplinkui. Vanduo mūsų nematomas lobis, svarbus, nepakeičiamas ir neįkainojamas gamtos ir sveikatos turtas, tad saugokime jį!
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Lavinti vaikų vaizduotę, kūrybiškumą ir dėmesingumą, skatinant domėjimąsi raidėmis ir jų atpažinimą, ieškant raidžių artimoje aplinkoje, spaudoje bei daiktuose, ugdyti gebėjimą kūrybiškai perteikti savo vardą be tradicinių rašymo priemonių.
Hipotezė. Ar galima parašyti savo vardą be rašymo priemonės?
Veiklos eiga:
- Vaikai žiūrėjo tėvų ir mokytojų darytas nuotraukas su gamtos vaizdais. Objektai gamtoje yra panašūs į raides, vaikai jas įvardino. Iššūkis – ar vaikams patiems pavyks rasti grupėje daiktų, panašių į raides?
- Ieškojo, neradus patys kūrė ir planšetiniais kompiuteriais fotografavo grupėje esančius daiktus, kurie yra panašūs į raides, pvz.: laikrodis raidė „O“, žaislas raidė „V“ ir pan.
- Mokytojai pasiūlius užrašyti vardą be jokios rašymo priemonės, vaikai noriai įsitraukė į veiklą, žurnaluose ir laikraščiuose, tarsi tikri detektyvai, ieškojo savo vardo raidžių, jas iškirpo, suklijavo ant knygos trafareto, papuošė spalvingomis iškarpomis ar piešiniais.
Išvada. Pasitelkus papildomomis priemonėmis, savo vardą galima užrašyti be jokios rašymo priemonės.
Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
Tikslas. Atliekant eksperimentą su vandens švara ir aptariant jos poveikį gyvūnams, ugdyti vaikų ekologinį sąmoningumą, skatinti atsakingą požiūrį į gamtą.
Hipotezė. Ar galime grupėje pasigaminti plaukiančią medūzą?
Veiklos eiga. Vaikai iš plastikinio maišelio suformavo medūzą, sukarpydami jį juostelėmis ir aprišdami galvą siūlu. Pagamintą medūzą įdėjo į butelį su vandeniu ir stebėjo jos judėjimą. Vėliau atliko tą patį eksperimentą su spalvotu maišeliu, į vandenį įbėrę žemių, kad sukurtų užteršto vandens efektą. Aptarė, kuris vanduo yra švarus, ir išsiaiškino, ar medūzos gali gyventi užterštame vandenyje.
Išvados. Vaikai sėkmingai pasigamino plaukiančias medūzas iš plastikinių maišelių ir stebėjo jų judėjimą vandenyje. Eksperimento metu jie pamatė, kaip atrodo užterštas vanduo, ir suprato, kad medūzos gali gyventi tik švariame vandenyje. Tai padėjo vaikams suvokti vandens taršos poveikį gyvajai gamtai.
Grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Kovo 25 d. „Pelėdžiukų“ grupės atstovai Jogailė Kasinskaitė ir Jonas Survila dalyvavo respublikinėje priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų konferencijoje „Vandens takeliu į STEAM“, kuri vyko Šiaulių lopšelyje-darželyje „Berželis“. Ugdytiniai pristatė STEAM veiklą „Sveikatos lašelis“.
Konferencijos metu Jogailė ir Jonas ne tik pristatė savo grupės veiklą, bet ir turėjo galimybę susipažinti su Šiaulių miesto, Šiaulių rajono ir Panevėžio miesto priešmokyklinukų bei ikimokyklinukų STEAM veiklomis vandens tema. Stebėdami ir klausydamiesi pranešimų, vaikai įgijo naujų idėjų ir įžvalgų būsimoms veikloms.
Po konferencijos dalyviai reflektavo savo įspūdžius, aptarė, ką sužinojo, ir išreiškė džiaugsmą dėl įgytų vertingų patirčių. Už dalyvavimą konferencijoje vaikai buvo apdovanoti padėkomis ir dovanėlėmis, kurios simbolizuoja jų įsipareigojimą mokytis, tyrinėti ir dalintis savo žiniomis su kitais.
Priešmokyklinio ugdymo mokytojos Giedrė Survilienė, Margarita Stasevičienė
Tikslas. Įsivertinti vandens reikšmingumą sveikatai bei gilinti vaikų žinias apie vandenį.
Hipotezė. Vaisiai, uogos ir daržovės turi vandens.
Veiklos eiga:
- Atspėk. Vaikai užrištomis akimis pagal skonį ir kvapą spėjo, kokia daržovė prieš juos, įvardino pavadinimą.
- Sultis spaudžiame patys! Vaikai pasirinko įvairius vaisius, uogas ir daržoves, iš kurių spaudė sultis: melioną, pomidorą, šilauoges, brokolį, braškes, apelsiną, morkas, citriną, agurką, greipfrutą ir ridikėlius. Jie stebėjo, kiek sulčių pavyko išspausti iš kiekvieno produkto.
- „Kas sugers vandens lašelį?“
Vaikai gavo užduočių lapus vaisių, uogų ir daržovių paveikslėlius su pavadinimais. Jų užduotis buvo perskaityti pavadinimus, iškirpti ir suklijuoti paveikslėlius į tinkamas vietas, atsižvelgiant į tai, kurios daržovės ir vaisiai sugeria daugiausiai vandens. - Žaidimas SMART lentoje – „Sveikatos ratas“ Žaidžiant interaktyvų žaidimą, vaikai suko „Sveikatos ratą“ ir, atsižvelgdami į išsuktą paveikslėlį, maišė atitinkamas sultis. Po to ragavo sveikuoliškus kokteilius ir aptarė jų skonį bei naudą sveikatai.
- Stebėjimas ir išvada
Vaikai lygino, kuriose iš išvardintų vaisių, uogų ir daržovių yra daugiausia vandens. Stebėjimų pagrindu padarė išvadą, kad didžiausią vandens kiekį turi melionas, ridikėliai, agurkas ir pomidoras, o mažiausiai sulčių pavyko išspausti iš brokolio ir šilauogių.
Išvada. Vaisiai, uogos ir daržovės iš tiesų turi vandens, tačiau jo kiekis skirtinguose produktuose gali labai skirtis.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Margarita Stasevičienė ir Giedrė Survilienė
Tikslas. Ugdyti ekologinį mąstymą, supratimą apie taršos poveikį gamtai, žmonėms, mūsų Žemei.
Hipotezė. Ar galima sukurti ekosistemą grupėje ir ją apsaugoti nuo taršos?
Veiklos eiga. Vaikai, išvydę vonelę, pripiltą vandens ir ten įmestas šiukšles (plastiką, stiklą, popierių), aptarė, ką mato – šiukšles; paėmę žnyples ir samčius gelbėjo „ežerą“ nuo šiukšlių; pasėmę šiukšles, dėjo į joms skirtos spalvos dėžutę; aptarė dėžučių spalvas, ką į jas deda ir kodėl svarbu rūšiuoti atliekas. Kada „ežeras“ buvo išvalytas nuo šiukšlių jame pražydo gėlytės, kurias vaikai pasigamino. Aptarė, kokiame vandens telkinyje – užterštame ar švariame vandenyje – gali augti augalai, gyventi gyvūnai.
Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad tik neužterštame vandenyje atliekomis ir šiukšlėmis gali gyventi gyvūnai ir augti augalai, kad svarbu saugoti gamtą nuo šiukšlių, jas rūšiuoti ir patiems neteršti gamtos. Vanduo – gyvybės šaltinis, reikalingas ir žmogui ir gamtai.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Formuoti STEAM gebėjimus matematikos ir inžinerijos srityse, stiprinti kūrybiškumą bei skatinti vaikų tarpusavio bendradarbiavimą, konstruojant trimatę geometrinę figūrą – rutulį.
Hipotezė. Ar pavyks sukonstruoti rutulį?
Eiga: Prieš pradėdami veiklą, prisiminėme geometrinių figūrų pavadinimus. Nusprendę konstruoti rutulį, išsiaiškinome, kad tai yra trimatis geometrinis objektas, apibrėžiamas kaip visų taškų rinkinys, vienodai nutolęs nuo tam tikro taško erdvėje, vadinamo rutulio centru. Pradėję konstrukciją, vaikai tyrinėjo, kaip reikia jungti taškus, kad rutulio paviršius iš visų pusių būtų vienodas. Jie svarstė, ar rutulys stabiliai stovės ant pagrindo, ar suksis. Darbui įpusėjus, statinys savo forma ir spalvomis ėmė priminti Žemės planetą. Baigę darbą, vaikai domėjosi konstrukcijos procesu, diskutavo apie kitus galimus statinius. Vieni džiaugėsi pavykusiu rutulio modeliu, kiti – netikėtai sukurtu Žemės planetos maketu.
Išvada. Nors veikla reikalavo sprendimų priėmimo, vertinimo ir kėlė nemažai iššūkių, bendradarbiaudami vaikai sėkmingai sukonstravo trimatę geometrinę figūrą – rutulį.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Benita Jakaitytė
Kovo 20 dieną minima Pasaulinė Žemės diena, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į mūsų planetos ekologinę būklę bei aplinkosaugos problemas. Šios dienos iniciatyva skatina atlikti mažus, bet reikšmingus darbus, siekiant išsaugoti švarų orą, vandenį, dirvožemį ir gyvąją gamtą.
Šia proga „Bitučių“, „Drugelių“, „Nykštukų“, „Kiškučių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių ugdytiniai kartu su mokytojomis susirinko darželio salėje paminėti Pasaulinę Žemės dieną ir pasikalbėti apie mūsų, nors ir mažus, tačiau gerus darbus Žemei. Vaikai diskutavo apie tai, kodėl svarbu kasdien mylėti, tausoti ir saugoti Žemę.
Pasisveikinę ir pasikalbėję apie renginio tikslą, „Nykštukų“ grupės vaikai pakvietė visus pašokti ir padainuoti dainelę „Žydi Žemėje gėlytės“. Kiekviena grupė pristatė savo gerą darbą Žemei: „Bitučių“ grupės vaikai sodino, augino ir surinko bulves; „Drugelių“ grupės ugdytiniai sodino, augino ir prižiūrėjo pomidorus; „Nykštukų“ grupės vaikai rinko šiukšles pušynėlyje netoli darželio ir rūšiavo jas; „Kiškučių“ grupės vaikai konstruodami televizijos bokštą antrą kartą panaudojo popierių, kartoną ir įvairias dėžes; „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai įkėlė inkilėlį paukšteliams į darželio kieme augantį medį (dėkojame Jono tėveliams už padovanotą namelį grįžtantiems paukšteliams ir darželio darbuotojui Valdui už pagalbą įkeliant inkilėlį).
Priešmokyklinio ugdymo grupės ugdytiniai pristatė penkis paukštelius, kuriuos renginio dalyviai turėjo atspėti, pamėgdžiojus juos. Vaikų ir tėvų kūrybinių darbelių paroda „Paukšteliai sugrįžta“, kurią organizavo mokytoja Giedrė Survilienė, džiugino išradingais ir kūrybiškais paukšteliais. Mokytoja dėkojo vaikams ir tėveliams už jų įdėtą darbą, taip pat įteikė padėkas už kūrybiškumą.
Renginio metu, naudodami edukacinius robotus bitutes „Bee-bot“, vaikai ant kilimėlių su kortelėmis, parengtomis mokytojos Margaritos Stasevičienės, atsakinėjo į klausimus apie Žemę, jos tausojimą ir šiukšlių rūšiavimą. Visi kartu atliko linksmą mankštą ir sudėjo Žemės vardą iš LEGO kaladėlių, puošė raideles kamšteliais ir kaštonais. Žaidė žaidimą „Saugok Žemę“.
Renginio pabaigoje Žemės mylėtojai buvo išlydėti su užduotimi – mylėti Žemę ne tik žodžiais, bet ir gerais darbais.
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Margarita Stasevičienė
Ši diena skirta pasauliniam visuomenės supratimui apie Dauno sindromą. Mūsų darželis taip pat prisijungė prie šios iniciatyvos. Visi darbuotojai kartu su vaikais dėvėjo skirtingas kojines. Mes visi siekiame skatinti toleranciją, mažinti atskirtį ir formuoti sveiką visuomenės požiūrį į asmenis, turinčius Dauno sindromą. Grupėse vaikai žiūrėjo socialinį filmuką apie žmones, turinčius Dauno sindromą ir spalvino įvairias kojines.
Spec. pedagogė, logopedė Kristina Paulauskienė
