Įstaigos emblema

2025 m. sausio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Gru   Vas »
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  
Lankytojai
Šiuo metu: 1
Iš viso: 799511

Mėnesio archyvas: sausio 2025

Sausio mėnesį Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams sveikatos specialistė vedė aktyvius užsiėmimus apie subalansuotą ir sveiką mitybą.

„Pelėdžiukų“ grupės vaikai, žiūrėdami edukacinį filmuką „Sveikos mitybos ABC“, kartu su sveikatos specialiste ir grupės mokytoja aptarė, kaip pasirinkti sveikus maisto produktus ir kokią dalį lėkštėje turėtų sudaryti daržovės bei vaisiai. Praktinės užduoties metu kiekvienas galėjo sukurti savo sveikos mitybos lėkštę. Taip pat poromis žaidė žaidimą „Vaisius ar daržovė?“, o gydytojas katinas Aloyzas papasakojo, kokių produktų reikėtų ieškoti šaldytuve.

„Nykštukų“ grupės vaikai žaidė žaidimą „Sveiko maisto paštas“, kurio tikslas – kuo daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir jos rekomendacijas. Pasitelkus pašto dėžutes ir korteles, vaikams buvo lengviau suprasti sveikų produktų pasirinkimo svarbą. Jie mokėsi skirstyti maisto produktus pagal jų grupes, lavino rūšiavimo įgūdžius bei smulkiąją motoriką.

Pagrindiniai sveikos mitybos principai:

  1. Nuosaikumas – net ir būtinos maistinės medžiagos gali būti žalingos, jei jų vartojama per daug.
  2. Įvairumas – organizmui reikalingos apie 40 skirtingų maistinių medžiagų.
  3. Subalansuotumas – būtinas tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų santykis bei optimalus energijos kiekis.

Sveikatai palankūs produktai:

Pieno produktai – vertingų baltymų ir kalcio šaltinis.
Mėsa ir jos produktai – aprūpina organizmą baltymais, geležimi, vitaminais ir mineralais.
Vaisiai – suteikia vitaminų, vitamino C ir folio rūgšties.
Daržovės – gausios mikroelementų, vitaminų ir skaidulų.
Grūdų produktai – turi B grupės vitaminų, angliavandenių, maistinių skaidulų bei mineralinių medžiagų.

Sveikatai nepalankūs produktai, kuriuos reikėtų riboti:

❌ Bulvių, kukurūzų traškučiai, skrudinti ar spraginti gaminiai.
❌ Saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai.
❌ Valgomieji ledai.
❌ Konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu.
❌ Gazuoti gėrimai.

Šie produktai, turintys daug riebalų, druskos ir cukraus, neaprūpina vaikų organizmo svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis. Jų per didelis vartojimas gali didinti nutukimo, dantų ėduonies, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų lėtinių sveikatos sutrikimų riziką.

Išvada. Sveika ir subalansuota mityba yra būtina vaiko augimui, vystymuisi ir gerai savijautai. Vaikų racionas turėtų atitikti jų amžių ir energijos poreikius, kad jie augtų sveiki, stiprūs ir turėtų pakankamai jėgų aktyviai veiklai.

                             Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Tikslas. Sukurti iš popieriaus judantį-šokantį žmogų.
Hipotezė. Ar įmanoma pagaminti judantį žmogų, naudojant tik popierių?

Eiga:

  1. Vaikai sukarpė popieriaus lapą į tris vienodo pločio juosteles.
  2. Iš pirmosios juostos pagamino kojas – abu galus truputį atlenkė ir priklijavo prie kartono.
  3. Antrosios juostos galus susuko žirklėmis, kad išlinktų į viršų, ir priklijavo prie kojų – taip suformavo rankas.
  4. Trečiąją juostelę perkirpo perpus, susuko į ritinį, suformavo galvą ir priklijavo. Vėliau ant jos nupiešė akis ir burną.

Išvada. Iš popieriaus galima pagaminti judantį žmogų, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą popierių. Taip pat klijuoti reikia per juostos vidurį, kad figūra būtų stabili ir išlaikytų formą.

Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė

Tikslas: Skatinti vaikų norą tyrinėti, eksperimentuoti ir patirti gerų emocijų eksperimentui pavykus.

Hipotezė: Ar galima piešti ant pieno?

Eiga:

  1. Skirtingų spalvų maistiniais dažais nudažo vandenį.
  2. Pipetėmis lašina spalvotą vandenį ant pieno.
  3. Nudažius pieną, vatos pagaliuką pavilgo su indų plovikliu ir jį merkia į pieną su dažais.

Išvada: Piešti ant pieno galima. Vaikai sužinojo, kad indų ploviklis stumia pieno riebalus nuo savęs ir taip priverčia spalvas piene „šokti“.

„Drugelių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė

Sausio 23 d. su Linkaučių ir Žibartonių skyrių vaikais kalbėjome apie asmens higieną. Aptarėme higienos rūšis, jų svarbą sveikatai bei susipažinome su asmens higienos priemonėmis. Vaikai mokėsi atpažinti skirtumus tarp švaraus ir nešvaraus vaiko, patys vardijo priemones, reikalingas kūno, drabužių, dantų ir plaukų švarai palaikyti. Žiūrėjome pamokantį filmuką „Baltprausys“, atlikome praktines užduotis. Ypatingą dėmesį skyrėme rankų higienai, kuri yra viena svarbiausių infekcinių ligų prevencijos priemonių.

Asmens higienos įpročiai formuojasi per stebėjimą, todėl svarbu kurti palankias sąlygas, skatinančias vaiką veikti savarankiškai. Vaikai sąmoningai atkartoja suaugusiųjų ir bendraamžių elgesį, todėl būtina nuolat priminti ir mokyti juos, kad higienos įgūdžiai yra svarbūs jų sveikatai.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Tikslas. Gilinti žinias apie vaisius, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius ir kūrybines galias, pasitelkiant STEAM metodus bei įvairius veiklos būdus.

Hipotezė. Ar galima vaisius pateikti kitaip, supjausčius ir suvėrus ant iešmelio?

Veiklos eiga. Vaikai dirbo su įvairių rūšių vaisiais, iš kurių gamino sveikuoliškus užkandžius – vaisių vėrinukus. Užsiėmimo metu jie mokėsi atpažinti vaisius, įvardinti jų pavadinimus, spalvas bei skonio savybes. Vaisių vėrinukų gaminimas reikalavo daug kantrybės ir kruopštumo, o galutinis rezultatas suteikė vaikams džiaugsmo – jie smagiai mėgavosi savo pagamintais sveikais užkandžiais.

Išvada. Vaikams patiko valgyti vaisius kitaip, kūrybiškai pateiktus ant iešmelių. Ši veikla parodė, kad formuoti sveikos mitybos įpročius nuo mažens yra svarbu ir veiksminga, ypač kai tai derinama su smagia ir įtraukiančia veikla.

Žibartonių skyriaus ikimokyklinio ugdymo grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą ir lavinti vaizduotę per žaidybinę veiklą; lavinti vaikų rankų ir pirštų judesius plėšant popierių, renkant ir metant skiauteles. Ugdyti vaikų gebėjimą atpažinti ir išreikšti emocijas per žaidimą, patirti bendrumo jausmą.

Eiga. Mažieji plėšė baltus popieriaus lapus ir dėjo juos į dėžutę. Stebėdami krentančias popieriaus skiautes, gaudė jas ir džiaugėsi jų judėjimu ore. Vėliau rinko skiautes ir mėtė jas į viršų, tarsi sniegą. Vaikai ropojo, vartėsi ir piešė „sniego angelus“ ant grindų. Galiausiai, naudodamiesi žaislinėmis mašinomis, vaikai vežė „sniegą“ ir pylė jį į dėžę, taip užbaigdami smagią ir kūrybišką veiklą.

Išvada. Vaikai aktyviai įsitraukė į veiklą, džiaugėsi pačių sukurta „sniego“ aplinka ir kūrybiškai ją išnaudojo žaidimuose. Žaisdami vaikai patyrė daug teigiamų emocijų, bendradarbiavo tarpusavyje. Veikla padėjo lavinti smulkiąją motoriką, ugdė kūrybiškumą bei vaizduotę, skatino saviraišką.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Lavinti konstravimo įgūdžius, kūrybiškumą, loginį mąstymą.
Hipotezė. Ar galima iš šveitimo kempinėlių sukonstruoti meškiuką?
Veiklos eiga. Vaikai pirmiausia rankytėmis suminkštino kempinėles, jas kampuose įkirpo ir panaudodami didesnes bei mažesnes gumytes sukonstravo meškutį. Priklijavo akytes, nupiešė nosytę, burnytę. Štai ir „meškiukas“.
Išvada. Vaikams pavyko iš virtuvinių šveitimo kempinėlių ir kitų netradicinių priemonių sukonstruoti meškiuką.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Skatinti vaikų norą tyrinėti, eksperimentuoti su netradicinėmis medžiagomis bei ugdyti kūrybiškumą ir atkaklumą.

Hipotezė. Ar galime pasigaminti telefoną grupėje ir ar juo galima susikalbėti?

Eiga. Kartu su vaikais sukonstravome telefonus. Tam panaudojome dvi vienkartines stiklines: jų dugnuose padarėme po skylutę, per kurias įvėrėme virvutę. Virvutės galuose pritvirtinome sąvaržėles, kad virvutė neišslystų. Vaikai susitarė, kuris kalbės, o kuris klausys. Vienas vaikas priglaudė stiklinę prie ausies, o kitas – kalbėjo į kitą stiklinę. Kalbant sukuriamas garsas sukelia vibracijas, kurios sklinda per stiklinės pagrindą ir virvutę. Vibracijos pasiekia kitos stiklinės pagrindą ir vėl virsta garsu.

Vaikams ši veikla buvo labai įdomi ir smagi. Didžiausias iššūkis buvo išlaikyti tinkamą atstumą, kad virvutė būtų pakankamai įtempta ir garsas galėtų keliauti.

Išvada. Vaikai suprato, kad galima pasigaminti telefoną iš paprastų priemonių ir sėkmingai juo susikalbėti, jei virvutė yra įtempta. Ši veikla paskatino juos tyrinėti, suprasti garso sklidimo principą ir lavinti kūrybiškumą.

Linkaučių skyriaus jungtinės ugdymo grupės mokytoja Asta Barauskienė

Tikslas. Kūrybinės veiklos metu plėtoti gebėjimus pažinti ir suprasti pasaulį, domėtis supančia aplinka.

Hipotezė. Ar pavyks pastatyti du miestus ant dviejų didelių lapų?

Eiga. Jungtinės ugdymo grupės vaikų ugdymo(si) savaitės tema buvo „Miestas“. Siekiant priartinti turimas ir naujas žinias apie miestą, ugdymo procese pasitelktas inovatyvus ir kūrybiškas STEAM metodas. Pradėtas įgyvendinti patyriminis–kūrybinis projektas „Miestas“.

Pirmiausia vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką apie miestą, kuris įkvėpė juos diskusijai. Jie dalijosi savo patirtimis ir įspūdžiais apie buvimą mieste. Diskusijos metu mažiesiems buvo pasiūlyta sukurti du miestus. Analizuodami ir diskutuodami tarpusavyje, vaikai svarstė: koks bus jų miestas, kaip jis atrodys, kiek jame bus namų, objektų, vandens telkinių. Vaikai pasiskirstė į dvi grupes ir, naudodami pasiūlytas medžiagas bei pasirinktais metodais, pradėjo braižyti, projektuoti, piešti, matuoti, lyginti ir skaičiuoti. Jie išbandė įvairius kirpimo ir klijavimo būdus, kūrė tiltus, gyvenamuosius namus (nuosavus namus ir daugiabučius), geležinkelius ir kitus miesto objektus. Miestai buvo papildyti automobiliais, kelio ženklais, medžiais, žmonių ir paukščių piešiniais. Veiklos metu vaikai aptarė, kokias geometrines formas primena sukurti namai ir objektai, aiškinosi pastatų dydžius, atstumus tarp miesto erdvių, pavyzdžiui, nuo parko iki upės. Atlikdami šias užduotis, ugdytiniai lavino savo matematinį bei erdvinį mąstymą.

Išvada. STEAM veikla labai sudomino vaikus. Jie sėkmingai įgyvendino sumanymą pastatyti du miestus, kūrybiškai įveikė statybos iššūkius, sugalvojo ir užrašė miestų pavadinimus. Ši veikla padėjo vaikams lavinti vaizduotę, kūrybiškumą bei ugdė bendradarbiavimo ir problemų sprendimo įgūdžius.

Grupės mokytoja Ieva Jakaitienė

Tikslas. Kai nėra natūralaus sniego, žiemos nuotaiką kurti gaminant dirbtinį sniegą.

Hipotezė. Ar galime pagaminti dirbtinį sniegą?

Veiklos eiga. Dirbtinis sniegas buvo gaminamas iš bulvių krakmolo ir skutimosi putų:

  1. Į dubenį supylė krakmolą ir putas;
  2. Išmaišė iki vientisos, limpančios masės;
  3. Iš dirbtinio sniego masės lipdė sniego gniūžtes, įvairių dydžių kamuoliukus ir imitavo reiškinį „sninga“;
  4. Pagamintą sniegą panaudojo projekte „Barsuko guolis“.

Išvados. Jei žiemą nėra sniego, galime pagaminti dirbtinį sniegą! Dirbtinio sniego žaidimai beveik tokie pat linksmi kaip ir su natūraliu sniegu.

Būtų įdomu išbandyti ir kitus dirbtinio sniego receptus, palyginti jų savybes bei lyginti pagamintą sniegą su natūraliu.

      „Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė