Tikslas. Ugdyti pagarbą gamtai ir gyvybei, skatinti ugdytinių domėjimąsi augalais, stebint ir pažįstant augalų augimo ir vystymosi sąlygas.

Hipotezė. Ar pavyks pasodinti ir užauginti gėlytes?

Veiklos eiga:

1. Pasiruošimas. Apžiūrėjome ir aptarėme, kokių priemonių reikės daigelio sodinimui.
2. Susipažinimas su daigelio dalimis. Išsiaiškinome, kokios yra pagrindinės augalo dalys.
3. Daigelio sodinimas. Vaikai išsirinko vazonėlius, dėjo žemes, padarė duobutes, pylė vandenį ir pasodino daigelius. Aptarėme augalo vystymuisi reikalingas sąlygas.
4. Vardo rašymas. Nutarėme, jog reikia užsirašyti vardus, nes gėlytės bus dovanojamos mamoms.
5. Gėlytės auginimas. Sutarėme, kad kiekvieną rytą ugdytiniai apžiūrės ir įvertins ar reikia laistyti daigelius. Stebės žemės drėgnumą, palaistys, stebės jų augimą.
6. Išvada. Veikla bei sukurta aplinka vaikams suteikė ramybę, atsipalaidavimą. Jie veikė susikaupę, atsargiai apžiūrinėjo augalo dalis. Išsiaiškinome, kokias daigeliai turi dalis. Supratome, jog daigeliai gali greit „susižeisti“, stebėjome, kaip žemė sugeria vandenuką. Augustas pasakė, jog gėlytes reikės laistyti kiekvieną dieną, nes jos mėgsta vandenuką. Vytautei buvo įdomu, ar sužydės jos. STEAM veikla ugdė susikaupimą, pažintinius gebėjimus, ugdys kantrybę bei atsakomybės jausmą. Procesas lavino vaikų smalsumą ir leido praktiškai įgyvendinti  norą tapti sodininku.

Jungtinės ugdymo grupės mokytoja Ieva Jakaitienė

Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą, stebėjimo įgūdžius ir tyrinėjimą.

Hipotezė. Tikėtina, kad įmetus popierinę gėlę į vandenį, jos užlenkti žiedlapiai išsiskleis.

Veiklos eiga. Vaikai pasirinko norimas spalvas ir nuspalvino gėlytės trafaretą. Tuomet suskaičiavo, kiek gėlytė turi žiedlapių, ir juos užlenkė į vidų. Kiekvienas vaikas lėtai įmerkė savo gėlytę į vandenį ir stebėjo, kas vyksta.

Išvada. Vaikai pastebėjo, kad įmerkus popierinę gėlę į vandenį, jos žiedlapiai palaipsniui prasiskleidžia. Taip nutinka, nes popierius sugeria vandenį, išbrinksta, ir žiedlapiai kyla į viršų. Eksperimentas vaikams buvo įdomus – jie su smalsumu stebėjo vykstantį procesą. Veiklos metu lavėjo jų kūrybiškumas, smulkioji motorika ir gebėjimas tyrinėti aplinką.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Skatinti vaikus tyrinėti ir pažinti skirtingus vandens skonius, ugdyti sveikos gyvensenos įpročius.

Hipotezė. Ar galima pakeisti vandens skonį?

Veiklos eiga.  Su vaikais kalbėjome apie vandens svarbą žmogaus organizmui. STEAM veikloje ugdytiniai tyrinėjo skirtingus vandens skonius, papildydami jį natūraliais ingredientais. Vaikai pasirinko ir paragavo vandens su: apelsinu – suteikė vandeniui saldžiarūgštį skonį ir gaivų aromatą, agurku – vanduo tapo švelnaus, gaivinančio skonio, citrina – pridėjo rūgštumo ir suteikė vandeniui energijos.

Išvada. Vaikai sužinojo, kaip vaisiai, daržovės keičia vandens skonį ir spalvą. Aptarė, kuris vandens skonis jiems patiko labiausiai ir kodėl. Suprato, kad vanduo yra svarbus organizmui, o natūralūs priedai gali padėti jį gerti dažniau. Tai buvo smagi ir skani edukacinė patirtis!

                                                                          „Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą, mokyti skaičiuoti, supažindinti su spalvomis ir kiekiu, lavinti smulkiąją motoriką, dėmesį ir pirštukų judesius per žaidimą.

Hipotezė. Dėliodami spalvotus rutuliukus vaikai galės juos suskaičiuoti ir parodyti pirštukais.

Veiklos eiga. Vaikučiai tyrinėjo spalvotus veltinius rutuliukus – juos lietė, spaudė, rideno. Vėliau dėjo rutuliukus ant kortelių su paveikslėliais. Kartu su suaugusiuoju vaikai skaičiavo rutuliukus iki trijų (ar penkių), žiūrėjo į skaitmenį ir bandė jį tarti. Mažieji rodė, kiek rutuliukų padėjo, pirštukais, džiaugėsi spalvomis ir pavykusiu dėliojimu. Veikla vyko ramiai, žaismingai, kiekvienas vaikas veikė savu tempu.

Išvada. Vaikai per žaidimą susipažino su spalvomis ir kiekiu. Jie skaičiavo, lavino pirštukų judesius, dėmesį ir patyrė džiaugsmą tyrinėdami. Paprasta veikla padėjo mokytis per patirtį ir atradimus.

Grupės mokytoja Arnė Budavičienė

Tikslas. Ugdyti vaikų tyrinėjimo įgūdžius, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, skatinant juos eksperimentuoti.

Hipotezė. Ar spalvoti vandens lašiukai gali nukeliauti į puodukus dėl slidaus paviršiaus?“

Eiga. Vaikai pasirinko ir nuspalvino puodukus mėgstamomis spalvomis. Nudažytus lapus įdėjo į plastikines įmautes, jas patepė aliejumi. Ant jų paviršiaus pritaškavo spalvotų dažų lašiukų ir įvardijo spalvas. Tuomet iškilo klausimas: ar galima padaryti taip, kad spalvoti vandens lašiukai nukeliautų į puodukus? Daugelis vaikų manė, kad tai neįmanoma. Tačiau visi nustebo, kai pirmoji mergaitė, pasinaudojusi pagaliuku, sėkmingai „nurideno“ raudoną lašiuką į puoduką. Tai paskatino visus išbandyti šią „magiją“. Mokytoja paaiškino, kad šį efektą sukuria aliejumi patepta plastikinė įmautė, kuri tampa slidi, todėl lašiukai lengvai slysta jos paviršiumi.

Išvada. Vaikai pastebėjo, kad „lašiukai slysta kaip per ledą“. Jie bandė juos pūsti – tai pasirodė veiksminga, ir daugelis lašiukų sėkmingai pasiekė puodukus. Tuomet kilo naujas klausimas: kas nutiktų, jei popierių išimtume iš įmautės ir pabandytume pakartoti eksperimentą? Paaiškėjo, kad be aliejaus ir plastiko slydimo efektas išnyko – lašiukai nepajudėjo į puodukus, o vietoje to susiformavo spalvotos „kirmėlytės“.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Tyrinėjant, spalvinant ir ieškant, įsiminti keturias pagrindines geometrines figūras (apskritimą, kvadratą, stačiakampį, trikampį).

Hipotezė. Ar per vieną minutę galima atrasti daiktų, atitinkančių trikampio, kvadrato, stačiakampio ir apskritimo formas grupėje?

Veiklos eiga. Vaikai pirmiausia tyrinėjo keturias skirtingas geometrines figūras – skaičiavo jų kampus, lygino apskritimą su kvadratu, dėliojo figūras ant atitinkamų kontūrų. Vėliau jas nuspalvino guašo dažais.

Mokytoja iškėlė hipotezę: ar per vieną minutę galima grupėje atrasti daiktų, atitinkančių trikampio, kvadrato, stačiakampio ir apskritimo formas? Vaikai susimąstė, bet iššūkį priėmė. Ant atskirų stalų buvo padėtos keturios figūros, o paleidus laikmatį, vaikai suskubo ieškoti atitinkamų formų daiktų. Laikui pasibaigus, jie peržiūrėjo, ar teisingai priskyrė daiktus prie figūrų, suskaičiavo juos ir palygino surastų daiktų kiekį.

Išvada. Vaikai sėkmingai surado daiktų, atitinkančių visas keturias geometrines figūras – nors vienų formų daiktų buvo daugiau, o kitų mažiau. Atlikdami užduotį, jie geriau įsiminė geometrinių figūrų pavadinimus bei jų ypatybes.

„Drugelių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė

Tikslas. Išmokti atpažinti ir įvardinti pagrindines geometrines figūras, ugdyti kūrybiškumą bei erdvinį mąstymą, konstruojant raketą iš popieriaus figūrų.

Hipotezė. Ar pavyks iš geometrinių figūrų sukurti raketą?

Veiklos eiga. „Drugelių“ grupės vaikai mokėsi pažinti geometrines figūras. Jie dėliojo jas ant šviesos stalo, tyrinėjo ir ieškojo grupės aplinkoje daiktų, panašių į trikampį, stačiakampį ar  apskritimą. Kūrybiškai mąstydami, sugalvojo sukonstruoti raketą.

Kūrybinei veiklai vaikai pasirinko skirtingo dydžio ir įvairių spalvų geometrines figūras. Ant balto popieriaus lapo sudėliojo raketos formą ir ją priklijavo. Išvardino, kiek ir kokių geometrinių figūrų panaudojo kūrybiniame procese.

Išvados. Vaikai džiaugėsi savo rezultatu – jiems pavyko sukurti raketą. Ši veikla padėjo jiems įtvirtinti žinias apie geometrines figūras, lavino erdvinį suvokimą, kūrybiškumą.

„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Sudominti ugdytinius maisto gamyba, skatinant eksperimentuoti su maisto produktais.

Hipotezė. Ar įmanoma išplakti kiaušinių baltymus taip, kad jie, apvertus indą, neiškristų?

Veiklos eiga. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai šventė Užgavėnes. Šia proga, laikantis lietuviškų tradicijų, kepami blynai ar kiti gardumynai, o tą dieną visi sočiai ir skaniai valgo. Pasiūlius kepti belgiškus vaflius, iškelta viena sąlyga: vafliai bus gardūs ir purūs tik tada, jei kiaušinių baltymai bus taip gerai išplakti, kad neiškristų iš apversto dubens. Dauguma vaikų tuo nepatikėjo, todėl šį kiaušinio baltymo triuką nuspręsta išbandyti patiems. Pirmiausia išsiaiškino, kad indai ir įrankiai, naudojami kiaušinių baltymams plakti, turi būti švarūs ir sausi, o kiaušiniai – kambario temperatūros. Labai kruopščiai atskyrė kiaušinių trynius nuo baltymų. Į baltymus įdėjo žiupsnelį druskos. Plakė baltymus elektriniu plakikliu, kol susidarė standžios putos. Apvertė dubenį su išplaktais kiaušinių baltymais – baltymai neiškrito! Tuomet, laikydamiesi belgiškų vaflių recepto, vaikai paruošė tešlą: svėrė, matavo ir skaičiavo produktus, maišė tešlą, o galiausiai į ją atsargiai įmaišė kruopščiai išplaktus baltymus. Iškepė vaflius, patys gardžiai valgė ir kitus vaišino.

Išvada. Kiaušinio baltymo triukas pavyko! Apvertus dubenį su išplaktais kiaušinių baltymais, jie neiškrito. Belgiški vafliai iškepė purūs ir labai skanūs.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Supažindinti vaikus su daiktų plūduriavimo savybėmis, skatinti stebėjimą, tyrinėjimą ir loginį mąstymą, ugdyti kalbinius bei skaičiavimo įgūdžius.

Hipotezė. Kodėl vieni daiktai skęsta, o kiti plūduriuoja?

Veiklos eiga.  Pirmiausia vaikai tyrinėjo įvairius daiktus, jų formas, lietė, apžiūrėjo. Visą tai metė į vandenį, skaičiavo ir stebėjo, kas skęsta, o kas lieka plūduriuoti. Veiklos metu vaikai sužinojo supančių daiktų fizines savybes. Lavėjo loginis mąstymas, kalba, skaičiavimo įgūdžiai, sąvokos lengvas – sunkus.

Išvada. Vaikai sužinojo, kad vieni daiktai skęsta, o kiti plūduriuoja, nes jie yra skirtingi. Lengvi ir tuščiaviduriai daiktai dažniausiai plūduriuoja, o sunkūs ir kieti – skęsta.

Ikimokyklinio ugdymo grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Ugdyti tyrinėjimo įgūdžius, kūrybiškumą, kritinį mąstymą.

Hipotezė. Ar gali spalvos „keliauti“ ir skleistis?

Veiklos eiga. Vaikai eksperimentą atliko naudodami popierinio rankšluosčio juosteles. Abu juostelių galus nuspalvino flomasteriais pasirinktomis spalvomis. Į stiklinėles pripylė vandens ir įmerkė nuspalvintus juostelių galus. Spalvos pradėjo „keliauti“ ir skleistis. Popierinis rankšluostis sušlapo ir spalvos susijungė.

Išvada. Popierinis rankšluostis labai pralaidus vandeniui. Flomasterio spalvos lengvai skleidžiasi vandenyje ir vanduo jas perneša. Taip spalvos „keliauja“.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė