Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, skatinti gamtos pažinimą, meninius ir praktinius gebėjimus, puoselėjant ryšį su gamta.

Hipotezė. Ar pavyks sukurti „Gyvybės medį“ iš gamtoje randamų medžiagų?

Darbo eiga. Pirmiausia visi kartu išėjome į netoliese esančią pievą apžiūrėti, kokios gėlės šiuo metu žydi. Vaikams ypač patiko pienės – jie pastebėjo, kad nuo jų ant rankų lieka dėmės, tačiau to neišsigando. Vaikai rinko įvairius lapelius ir mažus geltonus žiedelius. Grįžę į darželį, kibome į kūrybinį darbą – pradėjome kurti paveikslą „Gyvybės medis“. Vaikai skaičiavo, kiek ir kokių augalų priklijavo, tarėsi tarpusavyje, kur kokią gėlytę geriausia pritvirtinti. Kad sukurtu darbu galėtų pasidžiaugti ir kiti, nutarėme paveikslą pritvirtinti ant smėlio dėžės prie įėjimo į darželį.

Išvada. Veikla pasiteisino – vaikams pavyko iš gamtinių medžiagų sukurti paveikslą „Gyvybės medis“. Kūrybos metu jie bendradarbiavo, planavo, tyrinėjo augalus gyvai, ugdėsi kūrybiškumą, skaičiavimo įgūdžius ir stiprino ryšį su gamta.

Žibartonių skyriaus ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą ir pažinimą tyrinėjant gamtą, ugdyti aplinkos pažinimo, stebėjimo, tyrinėjimo įgūdžius bei atsakingą ir pagarbų santykį su gyvąja gamta.

Hipotezė. Jei atidžiai ieškosime žolėje, ant augalų ir medžių kamienų, rasime daug mažų vabaliukų, kuriuos galėsime apžiūrėti su padidinamaisiais stiklais.

Veiklos eiga. Veikla prasidėjo grupėje, kur vaikai tyrinėjo sraigių kiautus, naudodami padidinamuosius stiklus ir indelius. Jie stebėjo kiautų formas, raštus, kalbėjosi apie sraiges ir jų namelius. Vėliau vaikai kartu su suaugusiaisiais iškeliavo į lauką tyrinėti „žolės gyventojų“. Vaikai jau žinojo, kad daugiausia gyvybės galima rasti ant medžių kamienų, augalų, žolėje. Tyrinėdami darželio aplinką, jie atrado, kad daug vabzdžių gyvena ir darželio pūdyme. Paieškos buvo ilgos, bet labai įdomios. Vaikai, pasitelkę korteles su paveikslėliais, ieškojo jose pavaizduotų vabaliukų. Ne visus pamatytus padarėlius pavyko pagauti, tačiau į indelius pavyko sugauti kelias skruzdėles, musę ir vabaliuką „kareivėlį“. Juos vaikai atidžiai apžiūrėjo, pasikalbėjo apie jų išvaizdą, judėjimą ir gyvenamąją aplinką, o vėliau atsargiai paleido atgal į gamtą, stengdamiesi jų nesužeisti.

Išvada. Vaikai įsitikino, kad gamtoje, ypač žolėje, ant augalų ir medžių kamienų, gyvena daug įvairių mažų vabaliukų. Jie mokėsi kantriai ieškoti, stebėti, tyrinėti ir elgtis atsakingai su gyvąja gamta. STEAM veikla skatino vaikų smalsumą, aplinkos pažinimą, bendradarbiavimą ir džiaugsmą atrandant.

Grupės mokytoja Arnė Budavičienė

Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą ir kalbinius gebėjimus per pavasario gamtos pažinimą, integruojant gamtos garsų muzikos įrašus, STEAM elementus, kuriant kompozicijas įvairiuose kontekstuose.

Hipotezė. Ar galima sensorinėje erdvėje sukurti pavasarines kompozicijas?

Veiklos eiga. Veiklos pradžioje vyko pokalbis apie pavasarinę gamtą, jos pasikeitimus. Tada vaikai kūrė pavasario kompozicijas ant šviesos stalo sensorinėje erdvėje, klausantis gamtos garsų muzikos įrašų. Tam buvo panaudotos sensorinės priemonės, grikių kruopos, gamtinė medžiaga – kaštonai, skaičiai.

Išvada. Vaikams pavyko sukurti pavasarines kompozicijas, kurių centre buvo pavasario saulutė. Vaikai lavino vaizduotę, gebėjimą derinti įvairias raiškos priemones, kuriant ant šviesos stalo. Mokėsi bendrauti ir bendradarbiauti, buvo skatinama vaikų kalbinė raiška, pasakojant apie sukurtas kompozicijas.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Tobulinti vaikų pažinimo gebėjimus, suteikti naujų potyrių – sodinimo, laistymo ir auginimo.

Hipotezė. Ar grupėje galima užsiauginti pavasarinį daržą?

Veiklos eiga. Veiklos pradžioje vyko pokalbis apie pavasario darbus darže ir apie daržoves, kurias reikia sėti. Vaikai susipažino su daržovių sėklomis ir aptarė, kokias sės į grupės daržą. Jie pylė žemę į dėžutes, sėjo moliūgus, cukinijas, ridikėlius, salotas, žirnius ir pipirnes. Pasėję daržoves, jas palaistė. Pipirnes vaikai sėjo ir be žemės – tik ant vatos ir vandens, kad galėtų stebėti, kur greičiau sudygs. Jie aiškinosi, kokių sąlygų reikia, kad sėklos sudygtų ir augtų.

Išvados. Veiklos metu vaikai susipažino su daržovių sėklomis, mokėsi jas sėti, stebėjo jų dygimą ir rūpinosi laistymu. Išsiaiškino, kad greičiausiai sudygo į žemę pasėtos pipirnės, kiek vėliau – ant vatos pasėtos pipirnės. Vėliau išdygo moliūgai, cukinijos, ridikėliai, o vėliausiai – salotos. Vaikai sužinojo, kokių sąlygų reikia, kad daržovės augtų ir vystytųsi.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Sukurti velykinį margutį, pasitelkiant STEAM metodus, skatinant vaikų tyrinėjimą, kūrybiškumą ir eksperimentavimą įvairioje aplinkoje – tiek grupėje, tiek lauke.

Hipotezė. Ar pavyks sukurti velykinį margutį kitaip ?

 Veiklos eiga. Vaikams buvo pasiūlyta iš grupėje esančių medžiagų – kaladėlių, konstruktorių, kamštelių – sukurti velykinį margutį. Jie dirbo tiek individualiai, tiek bendradarbiaudami tarpusavyje. Užduotis pareikalavo pastangų, tačiau rezultatai buvo kūrybiški ir originalūs.

Kitoje veikloje vaikai į dėžutę įdėjo popieriaus lapą ir spalvotą kamuoliuką, kuris, ridinėdamasis viduje, tarsi „piešė“ margučio ornamentus.
Lauko erdvėje vaikai kūrė velykinį margutį iš gamtinės medžiagos – gėlyčių, kankorėžių ir kitų surinktų elementų.

Išvada.  Vaikai, pasitelkę įvairias STEAM veiklas, sėkmingai sukūrė velykinius margučius skirtingomis priemonėmis ir būdais. Kūrybinis procesas vyko tiek grupės aplinkoje, tiek lauke, o vaikai parodė išradingumą, atkaklumą ir gebėjimą bendradarbiauti. Veikla prisidėjo prie vaikų pažinimo, kūrybiškumo ir mokėjimo mokytis kompetencijų ugdymo bei suteikė daug džiugių emocijų.

Žibartonių ikimokyklinio ugdymo mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Skatinti vaikus bendradarbiauti ir veikti grupėje, lavinti smulkiąją motoriką bei dėmesio koncentraciją.

 Hipotezė. Ar įmanoma pastatyti vieną stiklinę ant kitos, jų neliečiant rankomis?

Veiklos eiga. Veiklos pradžioje aptarėme užduoties principus ir susiskirstėme į grupeles po keturis vaikus. Kol mokytoja ruošė priemonę – įrankį su virvelėmis, kuriuo bus statomas „bokštas“, vaikai sudėliojo vienkartines stiklines ant stalo, palikdami tarp jų tarpus, kad būtų patogu jas paimti.

Pirmoji grupė pradėjo statyti bokštą, naudodamasi tik pagalbiniu įrankiu – rankomis stiklinės nebuvo liečiamos. Kiti vaikai stebėjo procesą ir laukė savo eilės. Pirmajai komandai pavyko pastatyti 24 stiklinių bokštą. Tuomet veiklą tęsė antroji grupė.

Išvada. Statyti vienkartines stiklines jų neliečiant rankomis – ne tik įmanoma, bet ir labai smagu! Užduotis pareikalavo vaikų susikaupimo, tarpusavio komunikacijos ir gebėjimo veikti kartu. Vaikai turėjo tartis dėl veiksmų eigos, judėti sinchroniškai ir įsiklausyti vieni į kitus. Dėl puikaus bendradarbiavimo visai grupei pavyko pastatyti net 48 vienkartinių stiklinių bokštą!

Žibartonių skyriaus jungtinės ugdymo grupės mokytoja Benita Jakaitytė

Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą ir loginį mąstymą, lavinti smulkiąją motoriką, naudojant šviesos stalą bei įvairias konstravimo detales formuojant Velykinio margučio raštą.

Hipotezė. Ar pavyks sukurti Velykų simbolį ant šviesos stalo?

Veiklos eiga. Su vaikais kalbėjome apie pavasario šventę – Velykas. Ugdytiniai aptarė, kaip atrodo velykiniai margučiai, kokie gali būti jų raštai ir spalvų deriniai. Ant šviesos stalo vaikai formavo margučio kontūrą, laisvai dėliojo detales, derino spalvas, komponavo raštus. Stebėjo, kaip šviesos stalas paryškina spalvas ir formas, eksperimentavo su išdėstymu, keitė detalių vietas, kad išgautų norimą rezultatą.

Išvada. Vaikai sėkmingai įgyvendino kūrybinį sumanymą. Dirbdami su šviesos stalu suprato, kaip šviesa veikia spalvas, lavino dėmesio sutelkimą ir kantrybę. Kuriant bendrą margutį stiprėjo jų tarpusavio bendradarbiavimo įgūdžiai.

„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Išsiaiškinti, ar supjaustyto obuolio minkštimas reaguoja su deguonimi, būdamas padengtas skirtingomis medžiagomis.

Hipotezė. Ar pasikeis obuolio skiltelių spalva?

Veiklos eiga:

1. Apžiūrėjome obuoliuką, padalinome į keturias panašaus storio ir dydžio skilteles. Pauostėme eksperimentui pasirinktus skysčius (actas, vanduo, citrinų sultys).
2. Išspaudėme citriną. Apžiūrėjome plastikinius maišelius. Vyresnieji vaikai perskaitė, kas užrašyta ant maišelių. Į kiekvieną maišelį dėjome po skiltelę obuoliuko, vėliau pylėme atitinkantį užrašą skystį. Vieną maišelį palikome be skysčio.
3. Užspaudėme maišelius, gerai supurtėme ir palikome mirkti apie 3 minutes. Stebėjome ar keičiasi obuoliuko skiltelių spalva. Susipažinome su sąvoka „Oksidacija“.
4. Išpylėme skysčius iš visų maišelių ir vėl juos užspaudę palikome ilgesniam laikui.
5. Po 2 valandų stebėjome ar pasikeitė obuolio skiltelių spalva.

Išvada. Nustatėme, jog labiausiai pakito obuoliuko spalva maišeliuose su actu ir su citrinos sultimis. Actas paveikė obuoliuko skiltelę, ji tapo rusva. O citrinų sultys labiausiai apsaugojo skiltelę nuo oksidacijos ir šiame maišelyje jos spalva tapo ryškesnė. Šios sultys yra rūgštinė medžiaga, kuri sulėtina obuolio rudavimą. Išsiaiškinome, jog jei norisi išlaikyti supjaustytą vaisių šviežią, reikia išsispausti ir  ant jo užlašinti citrinų sulčių. Sąvoka „Oksidacija“ vaikams buvo nauja, nesukėlė susidomėjimo. Kitą dieną ugdytiniai atsakė, jog tai obuolio rudumas. STEAM veikla ugdė mąstymą, pažintinius gebėjimus, lavino vaikų smalsumą.

Jungtinės ugdymo grupės mokytoja Ieva Jakaitienė

Tikslas. Lavinti vaikų smulkiąją motoriką, rankų ir akių koordinaciją bei skatinti smalsumą.

Hipotezė. Ar vaikams pavyks pasitelkiant žnyples iš kinetinio smėlio ištraukti paslėptas dėlionės detales?

Veiklos eiga. Vaikai tyrinėjo kinetinį smėlį, kuriame buvo paslėptos dėlionės detalės. Naudodamiesi žnyplėmis jie ieškojo paslėptų dalių. Suradę visas detales, kiekvienas sudėliojo dėlionę ir įvardijo, kas joje pavaizduota.

Išvada. Vaikai žaisdami patyrė atradimo ir kūrybos džiaugsmą, bendradarbiavo tarpusavyje ir veikė greta vienas kito. Darbas su kinetiniu smėliu ne tik lavino smulkiąją ir stambiąją motoriką, bet ir tobulino rankų bei akių koordinacijos įgūdžius. Ši veikla taip pat turėjo atpalaiduojantį poveikį vaikams, skatino jų susikaupimą ir dėmesingumą.

Grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Sužinoti, ką gali traukti magnetas ir kaip jis veikia su įvairiais daiktais.

Hipotezė. Ar magnetas traukia visus daiktus?

Tyrimo eiga. Ryto rato metu mokytoja atnešė dėžę. Vaikai ją pakėlė – ji buvo sunki! Visi spėliojo, kas viduje. Atidarę dėžę, labai nustebo – joje buvo daug magnetų! Vaikai juos lietė, bandė priglausti vieną prie kito – pajuto, kaip magnetai traukia arba stumia vienas kitą.

Tada visi kartu tyrinėjo, kokius daiktus traukia magnetas. Tikrino medinę kaladėlę, konstruktoriaus detales, metalinę dėžutę, dangtelį ir kitus grupėje esančius daiktus. Gavę daugiau idėjų, patikrino ir raktus, sąvaržėles, plastikinius šiaudelius, medinius pagaliukus, euro centus, žirkles.

Vaikai gavo lapus su lentele, kur galėjo pažymėti, ką magnetas traukia, o ko – ne. Dirbo labai stropiai! Po tyrimo spalvino mašinėlę guašo dažais, naudodami sąvaržėlę ir magnetą.

Išvada. Magnetas traukia ne visus daiktus, o tik tuos, kurie yra metaliniai.

Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė