Tikslas. Sukurti iš popieriaus judantį-šokantį žmogų.
Hipotezė. Ar įmanoma pagaminti judantį žmogų, naudojant tik popierių?

Eiga:

1. Vaikai sukarpė popieriaus lapą į tris vienodo pločio juosteles.
2. Iš pirmosios juostos pagamino kojas – abu galus truputį atlenkė ir priklijavo prie kartono.
3. Antrosios juostos galus susuko žirklėmis, kad išlinktų į viršų, ir priklijavo prie kojų – taip suformavo rankas.
4. Trečiąją juostelę perkirpo perpus, susuko į ritinį, suformavo galvą ir priklijavo. Vėliau ant jos nupiešė akis ir burną.

Išvada. Iš popieriaus galima pagaminti judantį žmogų, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą popierių. Taip pat klijuoti reikia per juostos vidurį, kad figūra būtų stabili ir išlaikytų formą.

Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė

Tikslas: Skatinti vaikų norą tyrinėti, eksperimentuoti ir patirti gerų emocijų eksperimentui pavykus.

Hipotezė: Ar galima piešti ant pieno?

Eiga:

1. Skirtingų spalvų maistiniais dažais nudažo vandenį.
2. Pipetėmis lašina spalvotą vandenį ant pieno.
3. Nudažius pieną, vatos pagaliuką pavilgo su indų plovikliu ir jį merkia į pieną su dažais.

Išvada: Piešti ant pieno galima. Vaikai sužinojo, kad indų ploviklis stumia pieno riebalus nuo savęs ir taip priverčia spalvas piene „šokti“.

„Drugelių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė

Tikslas. Gilinti žinias apie vaisius, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius ir kūrybines galias, pasitelkiant STEAM metodus bei įvairius veiklos būdus.

Hipotezė. Ar galima vaisius pateikti kitaip, supjausčius ir suvėrus ant iešmelio?

Veiklos eiga. Vaikai dirbo su įvairių rūšių vaisiais, iš kurių gamino sveikuoliškus užkandžius – vaisių vėrinukus. Užsiėmimo metu jie mokėsi atpažinti vaisius, įvardinti jų pavadinimus, spalvas bei skonio savybes. Vaisių vėrinukų gaminimas reikalavo daug kantrybės ir kruopštumo, o galutinis rezultatas suteikė vaikams džiaugsmo – jie smagiai mėgavosi savo pagamintais sveikais užkandžiais.

Išvada. Vaikams patiko valgyti vaisius kitaip, kūrybiškai pateiktus ant iešmelių. Ši veikla parodė, kad formuoti sveikos mitybos įpročius nuo mažens yra svarbu ir veiksminga, ypač kai tai derinama su smagia ir įtraukiančia veikla.

Žibartonių skyriaus ikimokyklinio ugdymo grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą ir lavinti vaizduotę per žaidybinę veiklą; lavinti vaikų rankų ir pirštų judesius plėšant popierių, renkant ir metant skiauteles. Ugdyti vaikų gebėjimą atpažinti ir išreikšti emocijas per žaidimą, patirti bendrumo jausmą.

Eiga. Mažieji plėšė baltus popieriaus lapus ir dėjo juos į dėžutę. Stebėdami krentančias popieriaus skiautes, gaudė jas ir džiaugėsi jų judėjimu ore. Vėliau rinko skiautes ir mėtė jas į viršų, tarsi sniegą. Vaikai ropojo, vartėsi ir piešė „sniego angelus“ ant grindų. Galiausiai, naudodamiesi žaislinėmis mašinomis, vaikai vežė „sniegą“ ir pylė jį į dėžę, taip užbaigdami smagią ir kūrybišką veiklą.

Išvada. Vaikai aktyviai įsitraukė į veiklą, džiaugėsi pačių sukurta „sniego“ aplinka ir kūrybiškai ją išnaudojo žaidimuose. Žaisdami vaikai patyrė daug teigiamų emocijų, bendradarbiavo tarpusavyje. Veikla padėjo lavinti smulkiąją motoriką, ugdė kūrybiškumą bei vaizduotę, skatino saviraišką.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Lavinti konstravimo įgūdžius, kūrybiškumą, loginį mąstymą.
Hipotezė. Ar galima iš šveitimo kempinėlių sukonstruoti meškiuką?
Veiklos eiga. Vaikai pirmiausia rankytėmis suminkštino kempinėles, jas kampuose įkirpo ir panaudodami didesnes bei mažesnes gumytes sukonstravo meškutį. Priklijavo akytes, nupiešė nosytę, burnytę. Štai ir „meškiukas“.
Išvada. Vaikams pavyko iš virtuvinių šveitimo kempinėlių ir kitų netradicinių priemonių sukonstruoti meškiuką.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Skatinti vaikų norą tyrinėti, eksperimentuoti su netradicinėmis medžiagomis bei ugdyti kūrybiškumą ir atkaklumą.

Hipotezė. Ar galime pasigaminti telefoną grupėje ir ar juo galima susikalbėti?

Eiga. Kartu su vaikais sukonstravome telefonus. Tam panaudojome dvi vienkartines stiklines: jų dugnuose padarėme po skylutę, per kurias įvėrėme virvutę. Virvutės galuose pritvirtinome sąvaržėles, kad virvutė neišslystų. Vaikai susitarė, kuris kalbės, o kuris klausys. Vienas vaikas priglaudė stiklinę prie ausies, o kitas – kalbėjo į kitą stiklinę. Kalbant sukuriamas garsas sukelia vibracijas, kurios sklinda per stiklinės pagrindą ir virvutę. Vibracijos pasiekia kitos stiklinės pagrindą ir vėl virsta garsu.

Vaikams ši veikla buvo labai įdomi ir smagi. Didžiausias iššūkis buvo išlaikyti tinkamą atstumą, kad virvutė būtų pakankamai įtempta ir garsas galėtų keliauti.

Išvada. Vaikai suprato, kad galima pasigaminti telefoną iš paprastų priemonių ir sėkmingai juo susikalbėti, jei virvutė yra įtempta. Ši veikla paskatino juos tyrinėti, suprasti garso sklidimo principą ir lavinti kūrybiškumą.

Linkaučių skyriaus jungtinės ugdymo grupės mokytoja Asta Barauskienė

Tikslas. Kūrybinės veiklos metu plėtoti gebėjimus pažinti ir suprasti pasaulį, domėtis supančia aplinka.

Hipotezė. Ar pavyks pastatyti du miestus ant dviejų didelių lapų?

Eiga. Jungtinės ugdymo grupės vaikų ugdymo(si) savaitės tema buvo „Miestas“. Siekiant priartinti turimas ir naujas žinias apie miestą, ugdymo procese pasitelktas inovatyvus ir kūrybiškas STEAM metodas. Pradėtas įgyvendinti patyriminis–kūrybinis projektas „Miestas“.

Pirmiausia vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką apie miestą, kuris įkvėpė juos diskusijai. Jie dalijosi savo patirtimis ir įspūdžiais apie buvimą mieste. Diskusijos metu mažiesiems buvo pasiūlyta sukurti du miestus. Analizuodami ir diskutuodami tarpusavyje, vaikai svarstė: koks bus jų miestas, kaip jis atrodys, kiek jame bus namų, objektų, vandens telkinių. Vaikai pasiskirstė į dvi grupes ir, naudodami pasiūlytas medžiagas bei pasirinktais metodais, pradėjo braižyti, projektuoti, piešti, matuoti, lyginti ir skaičiuoti. Jie išbandė įvairius kirpimo ir klijavimo būdus, kūrė tiltus, gyvenamuosius namus (nuosavus namus ir daugiabučius), geležinkelius ir kitus miesto objektus. Miestai buvo papildyti automobiliais, kelio ženklais, medžiais, žmonių ir paukščių piešiniais. Veiklos metu vaikai aptarė, kokias geometrines formas primena sukurti namai ir objektai, aiškinosi pastatų dydžius, atstumus tarp miesto erdvių, pavyzdžiui, nuo parko iki upės. Atlikdami šias užduotis, ugdytiniai lavino savo matematinį bei erdvinį mąstymą.

Išvada. STEAM veikla labai sudomino vaikus. Jie sėkmingai įgyvendino sumanymą pastatyti du miestus, kūrybiškai įveikė statybos iššūkius, sugalvojo ir užrašė miestų pavadinimus. Ši veikla padėjo vaikams lavinti vaizduotę, kūrybiškumą bei ugdė bendradarbiavimo ir problemų sprendimo įgūdžius.

Grupės mokytoja Ieva Jakaitienė

Tikslas. Kai nėra natūralaus sniego, žiemos nuotaiką kurti gaminant dirbtinį sniegą.

Hipotezė. Ar galime pagaminti dirbtinį sniegą?

Veiklos eiga. Dirbtinis sniegas buvo gaminamas iš bulvių krakmolo ir skutimosi putų:

1. Į dubenį supylė krakmolą ir putas;
2. Išmaišė iki vientisos, limpančios masės;
3. Iš dirbtinio sniego masės lipdė sniego gniūžtes, įvairių dydžių kamuoliukus ir imitavo reiškinį „sninga“;
4. Pagamintą sniegą panaudojo projekte „Barsuko guolis“.

Išvados. Jei žiemą nėra sniego, galime pagaminti dirbtinį sniegą! Dirbtinio sniego žaidimai beveik tokie pat linksmi kaip ir su natūraliu sniegu.

Būtų įdomu išbandyti ir kitus dirbtinio sniego receptus, palyginti jų savybes bei lyginti pagamintą sniegą su natūraliu.

      „Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Skatinti vaikų žingeidumą ir norą veikti, tyrinėjant bei lyginant natūralaus ir dirbtinio sniego savybes. Ugdyti gebėjimą analizuoti, stebėti, apibendrinti ir kūrybiškai spręsti užduotis.

Hipotezė. Ar galima sukurti paslaptingą dirbtinį sniegą?

Veiklos eiga:

1. Natūralaus sniego tyrinėjimas. Stebėjome ir aptarėme natūralaus sniego savybes: baltas, purus, šaltas, tirpstantis nuo šilumos, delnuose tampa vandens lašais, lipnus: tinkamas lipdyti, tačiau nevalgomas, nes dažnai būna nešvarus.
2. Eksperimentas su krakmolu. Apžiūrėjome krakmolą ir aptarėme jo panašumą į sniegą: baltas, švelnus, nešaltas, liečiant girgžda tarp pirštų.
3. Dirbtinio sniego kūrimas. Pridėjome skutimosi putų į krakmolą. Stebėjome, kaip skutimosi putos „suriša“ krakmolą, sudarydamos masę, kuri primena sniegą: šiltas ir švelnus, suspaudus išlaiko formą, tinkamas formelėms ar lipdymui, malonus minkyti rankomis.

Išvada. Jeigu gamta pagailėjo natūralaus sniego, galima sukurti dirbtinį sniegą, kuris yra šiltas, baltas, švelnus ir lipnus. Šis kūrybiškas procesas lavina vaikų smalsumą ir leidžia praktiškai įgyvendinti tyrinėjimų idėjas.

„Kiškučių“ grupės mokytoja Valdonė Kuncienė

Tikslas. Formuoti ir plėtoti matematinius gebėjimus, lavinti loginį mąstymą, mokytis naudotis matavimo priemonėmis: svarstyklėmis, liniuote, metru.

Hipotezė. Kas sveria mažiau nei penkios plunksnos?

Eiga. Pasiruošėme dvi skirtingas svarstykles ir pasirinkome kuo įvairesnes grupėje turimas priemones, kurias, vaikų manymu, būtų įdomiausia pasverti. Pirmiausia ugdytiniai bandė nuspręsti, kiek kas sveria tik žiūrėdami ir laikydami priemones delnuose, vėliau svėrė naudodamiesi svarstyklėmis. Rezultatai vaikus nustebino ir paskatino priemones dar išmatuoti. Veiklą užbaigėme pasigamindami savo „liniuotes“.

Išvada. Veiklos metu vaikai suprato, kad iš pasirinktų priemonių plunksnos sveria mažiausiai. Išsiaiškino, kad penkios plunksnos sveria mažiau už dešimt džiovintų rožių žiedlapių, bet dešimt žiedlapių sveria daugiau nei penkios kavos pupelės. Vaikai, bandydami išmatuoti daiktus liniuote, suprato ir nustebo, kad niekas nėra to paties dydžio.

Žibartonių jungtinės ugdymo grupės mokytoja Benita Jakaitytė