Tikslas. Išsiaiškinti ir tyrinėti ledo savybes, stebint, kaip jis reaguoja į šilumą ir druską, skatinti vaikų smalsumą ir gebėjimą susikaupti atliekant eksperimentą.

Hipotezė. Ar ledas „draugauja“ su druska?

Veiklos eiga. Prieš pradėdami eksperimentą, aptarėme ledo savybes. Vaikai žinojo, kad ledas yra kietas, šaltas ir beskonis. Paklausus apie jo spalvą, sulaukėme įvairių atsakymų: mėlynas, šviesiai pilkas, baltas, šviesiai baltas. Taip pat išsiaiškinome, kad ledas susidaro iš sušalusio vandens, kuriam reikia neigiamos temperatūros. Vaikai pastebėjo, kad vanduo yra bespalvis ir persišviečiantis.

Norėdami sužinoti, kaip ledas reaguoja į skirtingas medžiagas, užlašinome ant jo šilto vandens – ledas palengva tirpo. Tada pabėrėme druskos ir stebėjome pokyčius. Klausėmės, kokius garsus skleidžia tirpstantis ledas: Matas išgirdo žodį „labas“, Aironas – šnypštimą, Luana, Mindaugas ir Austėja – traškesį. Vaikai pastebėjo, kad ledas tapo nelygus, jame atsirado skylučių.

Išvada. Ledas tolygiai tirpsta užlašinus vandens, tačiau užpylus druskos, jis pradeda traškėti ir tirpti netolygiai, susidaro skylutės. Tai reiškia, kad ledas su druska „nedraugauja“, nes druska jį greitai ištirpdo.

Grupės mokytoja Valdonė Kuncienė

Tikslas. Skatinti vaikų žingeidumą ir norą veikti, tyrinėjant cukraus savybes. Ugdyti gebėjimą analizuoti, stebėti, apibendrinti ir kūrybiškai spręsti užduotis.

Hipotezė. Ar galima žaisti su cukraus gabaliukais ir statyti iš jų statinius?

Veiklos eiga:

1. Cukraus gabalėlių tyrinėjimas. Vaikai apžiūrėjo ir aptarė cukraus gabalėlio savybes: jis baltas, šiurkštus, tinkamas žaisti, valgomas, saldus, tirpstantis.
2. Svėrimas ir skaičiavimas. Kiekvienas vaikas gavo popierinę lėkštutę, ant kurios užrašė savo vardą. Vaikai skaičiavo po 10 cukraus gabalėlių, juos svėrė, dėjo ant svarstyklių po vieną ir po kelis.
3. Spalvinimas. Vaikai spalvino cukraus gabalėlius guašu, rinkosi spalvas pagal savo kūrybinę idėją.
4. Eksperimentas su šaltu ir karštu vandeniu. Nuspalvintus cukraus gabalėlius vaikai sudėjo į vandenį ir visą dieną stebėjo, kaip jie tirpsta. Norėdami paspartinti procesą, maišė vandenį, kad spalvos greičiau pasiskirstytų. Vėliau įdėjome cukraus gabalėlių į skirtingos temperatūros vandenį (šaltą ir karštą) ir stebėjome, kuriame vandenyje cukrus tirpsta greičiau. Išsiaiškinome, kad cukrus greičiau tirpsta karštame vandenyje.
5. Statinio kūrimas. Vaikai bandė sujungti cukraus gabalėlius ir kurti statinius, naudodami klijus.

Išvada. Žaidimas su cukrumi ir statinio kūrimas vaikams sukėlė daug emocijų ir klausimų. Iškilo problema – cukraus gabalėliai nesulipo su sausais klijais, todėl vaikai rado tinkamus klijus ir statinius pavyko sėkmingai sukonstruoti. Taip pat pastebėjo, kad cukraus gabalėliai gerai sugeria dažus ir klijus, o išdžiūvę tampa bespalviai.

Ši STEAM veikla ugdė vaikų techninį mąstymą, originalumą ir pažintinius gebėjimus. Kūrybinis procesas skatino smalsumą ir leido praktiškai įgyvendinti idėjas.

Jungtinės ugdymo grupės mokytoja Ieva Jakaitienė

Tikslas. Lavinti vaikų konstravimo įgūdžius, bendradarbiavimą, kūrybiškumą ir loginį mąstymą.

Hipotezė. Ar galima iš antrinių žaliavų, tokių kaip kartoninės dėžutės ir kitos medžiagos, sukurti tvarų miestą?

Veiklos eiga. Vaikai, naudodami antrines žaliavas – kartonines dėžutes, vienkartines stiklines, kiaušinių dėklus, spalvotą popierių ir kitas priemones – kūrė įvairius miesto elementus. Jie konstravo pilis, namus, bokštus, medžius, gėles bei namelius gyvūnėliams. Pabaigus atskirus objektus, prasidėjo miesto statyba.

Pirmiausia buvo nutiestas kelias, kurį vaikai „grindė“ pieštais akmenimis. Vėliau iš anksčiau sukurtų pastatų statė miestą – išdėstė namus, bokštus, „pasodino“ medžius ir gėles. Miestą puošė gamtinėmis medžiagomis – kankorėžiais, kaštonais. Po gatves riedėjo mašinėlės, pagamintos iš perdirbto plastiko. Taip gimė tvarus miestas, kuriame kiekvienas elementas buvo sukurtas iš antrinių žaliavų.

Išvada. Vaikai sėkmingai sukūrė tvarų miestą iš antrinių žaliavų. Konstruodami jie mokėsi jungti detales į visumą, ieškojo įvairių kūrimo būdų ir galimybių, bendradarbiavo kurdami bendrą miesto viziją. Tai ne tik kūrybinis, bet ir edukacinis procesas, skatinantis sąmoningą požiūrį į perdirbimą bei tvarų gyvenimo būdą.

„Nykštukų“ grupės mokytojos Daiva Čeidienė, Margarita Stasevičienė

Tikslas. Atliekant eksperimentą, stebėti citrinų rūgšties savybes.

Hipotezė. Ar galima parašyti slaptą laišką ir jį perskaityti?

Veiklos eiga. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai gavo slaptą laišką ir diskutavo, kaip būtų galima jį perskaityti. Mokytojai pasiūlius pabandyti palaikyti popieriaus lapą virš liepsnos, pavyko atskleisti, kas parašyta siųstame laiške. Tai paskatino priimti STEAM iššūkį – patiems parašyti slaptą laišką ir jį perskaityti.

Pirmiausia vaikai perpjovė citrinas pusiau, sulčiaspaudės pagalba išspaudė sultis ir, perkošę jas per sietelį, supylė į indelius. Padažydami teptuką sultyse, jie rašė žodžius ir sakinius. Kai sultys išdžiūvo, mokytoja palaikė popieriaus lapus virš degančios žvakės, o vaikai perskaitė, kas ką parašė.

Išvados. Pavyko parašyti slaptą laišką ir jį perskaityti. Laiško turinį dar būtų galima paslėpti rašant pienu, actu ar svogūnų sultimis.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą ir pažinimą per jutiminius potyrius, supažindinti su pagrindinėmis geometrinėmis figūromis, lavinti regimąjį suvokimą, dėmesio koncentraciją ir ankstyvuosius skaitmeninius įgūdžius.

Hipotezė. Jei vaikai geometrines figūras tyrinės per šviesą, tamsą, judesį ir žaidimą su skaitmeninėmis priemonėmis, jie lengviau atpažins figūras, įsimins jų pavadinimus ir aktyviau dalyvaus pažinimo procese.

Veiklos eiga. Vaikučiai keliavo į tamsų sensorikos kambarį, kuriame juos pasitiko jauki prieblanda ir šviečiantys objektai. Planšetėje ir ekrane vaikai stebėjo spalvotas geometrines figūras – apskritimą, trikampį, kvadratą. Spaudė figūras, klausėsi jų pavadinimų ir bandė juos kartoti.

Žaisdami planšetėje mažyliai ieškojo vienodų spalvotų figūrų porų ir jas jungė, lavindami akių–rankų koordinaciją. Apsidairę kambaryje vaikai atrado geometrines figūras ir realioje aplinkoje: iš šviečiančių laidų buvo suformuotas apskritimas, o sėdmaišiai buvo skritulio ir trikampio formų. Vaikai lietė, sėdėjo, stebėjo figūras, patyrė skirtingus pojūčius ir džiaugėsi atradimais.

Išvada. Ši veikla suteikė vaikams galimybę per žaismę, jutiminius potyrius ir netradicinę aplinką susipažinti su geometrinėmis figūromis. Vaikai lavino regimąjį suvokimą, dėmesį, kalbos įgūdžius bei smalsumą. STEAM veikla, jungianti technologijas, meną ir aplinkos tyrinėjimą, skatino aktyvų mokymąsi ir džiugias emocijas.

Grupės mokytoja Arnė Budavičienė

Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą ir savarankiškumą, ugdyti atsakingą elgesį bei savisaugos įgūdžius.

Hipotezė. Ar pavyks dekoruoti širdelę tirpdant vaškinę kreidelę?

Eiga: Iš storo kartono iškirpome širdelę, išmušėme skylutę ir per ją pervėrėme storą siūlą, taip sukurdami „pakabutį“. Išklausę ir stebėję veiklos eigą, vaikai pasiruošė savarankiškai atlikti užduotį. Uždegę žvakes, jie tirpdė vaškines kreideles virš liepsnos, o lašančiu vašku dekoravo širdeles, kurdami unikalius paveikslėlius.

Išvada. Vaškinė kreidelė šildoma virš žvakės liepsnos tirpo, o jos lašai sėkmingai dekoravo širdeles. Atvėsęs vaškas greitai sustingdavo, todėl vaikai turėjo dirbti kruopščiai ir sparčiai. Kūrybinės veiklos metu jie elgėsi atsargiai ir atsakingai, o užpūtę žvakeles džiaugėsi savo sukurtais darbais.

Žibartonių skyriaus jungtinės ugdymo grupės mokytoja Benita Jakaitytė

Tikslas. Per meną supažindinti vaikus su Lietuvos simbolika bei lavinti svarbius motorinius ir kūrybinius įgūdžius.

Hipotezė. Ar galiu iš makaronų pasigaminti papuošalą?

Veiklos eiga. Pradžioje vaikai prisiminė Lietuvos vėliavos spalvas – geltona, žalia ir raudona. Diskusijoje aptarė, ką šios spalvos reiškia ir kaip jos atspindi mūsų tautos istoriją bei kultūrą. Spalvino makaronus. Išdžiūvusius ir spalvotus makaronus vėrė ant siūlo, kūrė papuošalus.

Išvada. Iš makaronų galima sukurti gražius papuošalus, tačiau norint suverti apyrankę, žiedą ar karolius, reikia skirtingo kiekio makaronų ir skirtingo ilgio siūlo. Vaikai su dideliu pasididžiavimu puošėsi savo pagamintais papuošalais, kurie spindėjo Lietuvos vėliavos spalvomis.

 „Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Įtvirtinti žinias apie geometrines figūras.

Hipotezė: Ar galima geometrines  figūras „piešti“ pasitelkiant daiktus?

Eiga. Vaikai susipažino su pagrindinėmis geometrinėmis figūromis: trikampiu, stačiakampiu, apskritimu ir kvadratu. Ant kiekvienos figūros trafareto vaikai statė jogurto indelius, ėjo basomis kojomis, žergdami figūras. Ant trafaretų dėliojo žaislinius automobilius, įvardijo geometrines figūras. Dalyvavo judriame žaidime „Surask mane“, kuriame ieškojo paslėptų geometrinių formų.

Išvada. Vaikai aktyviai tyrinėjo geometrines figūras naudodami įvairius daiktus ir žaislus, žaisdami kūrybinius bei judriuosius žaidimus. Veiklos metu ne tik įtvirtino geometrinių figūrų pavadinimus, bet ir lavino smulkiąją motoriką, erdvinį suvokimą bei bendravimo įgūdžius.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą ir kūrybiškumą, tyrinėjant vandens savybes ir atliekant įvairius eksperimentus.

Hipotezė. Ar pavyks iš spalvotų ledo kubelių sukurti Lietuvos vėliavą?

Veiklos eiga. Eksperimentui naudojome vandenį, maišelius ledukams šaldyti ir guašą. Vaikai nuspalvino vandenį guašu ir supylė jį į maišelius. Paruoštus maišelius padėjome į šaldiklį ir palikome per naktį, kad vanduo užšaltų. Kitą dieną iš gautų spalvotų ledukų vaikai dėliojo Lietuvos vėliavą.

Išvados. Vaikai džiaugėsi savo kūrybiniu rezultatu – jiems pavyko sukurti Lietuvos vėliavą iš spalvotų ledo kubelių. Šis eksperimentas padėjo jiems įtvirtinti žinias apie Lietuvos vėliavos spalvas ir jų išsidėstymą. Taip pat vaikai susipažino su vandens savybėmis: jis gali būti skystas, bespalvis, spalvotas, o veikiamas šalčio – virsti ledu. Eksperimento metu jie suprato, kaip vanduo keičia būseną iš skystos į kietą, kai yra šaldomas.

„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Tyrinėti molį įvairiais būdais.

Hipotezė. Ar galima iš molio sukurti pasaką?

Veikla. Vaikai klausėsi ir stebėjo pasaką „Molio katinėlis“, tyrinėjo iš plastilino nulipdytą gyvūną. Kartu su grupės berniuko mama jie žaidė su moliu: gnaibė, kočiojo, lipdė, klijavo ant lentelės, spaudė antspaudus – drugelius, debesėlį. Ant minkštos molinės lėkštės spaudė savo delniukus ir pirštukus, palikdami jų atspaudus.

Išvada. Vaikai sukūrė molinę pasaką, joje palikdami savo delniukų ir pirštukų atspaudus. Vėliau kiekvienas gavo dovanų lėkštę su savo vardu.

„Bitučių“ grupės mokytoja Vilma Survilienė