Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Šiuolaikinėje ugdymo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama patirtiniam mokymuisi, kuris leidžia vaikams pažinti pasaulį per aktyvią veiklą, eksperimentus, tyrinėjimus bei kūrybą. Vienas iš efektyviausių šio metodo būdų – STEAM ugdymas, apjungiantis gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, meną ir matematiką. Šia kryptimi sėkmingai dirba ir mūsų lopšelio-darželio bendruomenė.
Kovo 31–balandžio 4 dienomis lopšelyje-darželyje vyko STEAM savaitė, kurios metu mokytojos ne tik organizavo įdomias veiklas vaikams, bet ir dalinosi gerąja patirtimi tarpusavyje. Kiekvieną dieną vaikai buvo įtraukti į skirtingas STEAM veiklas, kurių metu jie eksperimentavo, kėlė klausimus, darė išvadas ir džiaugėsi atradimais.
Pirmadienį mokytoja Daiva Čeidienė organizavo veiklą „Keliaujančios spalvos“, kurios metu kartu su vaikais tyrinėjo, ar spalvos gali „keliauti“. Eksperimentuojant su flomasteriais nuspalvintu rankšluostiniu popieriumi ir vandeniu, vaikai stebėjo, kaip spalvos išsilieja, susilieja ir sukuria naujus atspalvius ir „keliaudamos“ susijungia. Antradienį mokytoja Valdonė Kuncienė pakvietė vaikus į veiklą „Kirmėlytė“. Mažieji iš popieriaus gamino kirmėlytes. Vėliau ant jų lašindami vandenį stebėjo – ar „kirmėlytės“ gali judėti? Vaikai išsiaiškino, kad popierius pasižymi skirtingomis savybėmis: vienas gali būti kietas, kitas minkštas ar slidus, ir šios savybės turi įtakos tam, kaip popierius reaguoja su vandeniu. Trečiadienį mokytoja Giedrė Survilienė vedė veiklą „Ar sliekas naudingas gyvūnas?“. Veiklos metu vaikai atliko įvairias tiriamąsias užduotis: konstravo sliekus iš kaladėlių, skaičiavo jų narelius, tyrinėjo gyvus sliekus, matavo jų ilgį ir aiškinosi, kuo jie minta. Ši patirtis padėjo vaikams suprasti, kad sliekai – ne tik įdomūs, bet ir gamtai naudingi gyvūnai. Penktadienį savaitę užbaigė mokytoja Arnė Budavičienė, kviesdama vaikus į kūrybinę veiklą „Pavasariniai žiedai“. Mažieji gamino popierinius žiedelius, o vėliau juos merkdami į vandenį stebėjo, kaip jie skleidžiasi ir nusidažo spalvomis. Eksperimentas pavyko daugumai vaikų, o džiaugsmas išvydus pražydusius žiedus buvo didžiulis.
STEAM savaitė – tai puiki galimybė skatinti vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir pažinimo džiaugsmą. Ji suteikė vaikams ne tik žinių, bet ir įgūdžių stebėti, tyrinėti, kelti hipotezes bei daryti išvadas. Dėkojame visoms mokytojoms už iniciatyvą, kūrybiškumą ir įdomių veiklų organizavimą!
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su dirvožemyje gyvenančiais sliekais, išsiaiškinti jų gyvenimo ypatumus ir naudą gamtai.
Hipotezė. Sliekai yra naudingi gyvūnai.
Veiklos eiga:
- Vaikai aptaria sliekų naudą gamtai ir svarsto, kodėl jie reikalingi.
- Iš duotų medžiagų konstruoja slieką pagal nupieštą narelių skaičių, skaičiuoja ir įvardija panaudotas detales.
- Iš popierinių servetėlių gamina grumstelius, tikrina, ar sliekai juos išjudina ir purena dirvožemį.
- Atsako į klausimus apie sliekų reikšmę gamtai.
- Ieško sliekų dirvožemyje, renka į lėkšteles, stebi per padidinamąjį stiklą, matuoja, lygina, skaičiuoja.
- Skatinami drąsiausi ir aktyviausi veiklos dalyviai.
- Vaikai išneša sliekus į darželio sodą ar kompostą ir paleidžia atgal į gamtą.
Išvada. Vaikai įvardija sliekų naudą gamtai, sužino, kur jų galima rasti artimiausioje aplinkoje, ir supranta jų svarbą dirvožemio ekosistemai.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Panevėžio rajono ir miesto priešmokyklinio amžiaus vaikai dalyvavo įdomioje ir kūrybiškoje edukacinėje išvykoje – STEAM dirbtuvėse „Mąstymo laboratorija“. Tai buvo ne tik smagi pramoga, bet ir puiki galimybė ugdyti pažintinius, kūrybinius bei kritinio mąstymo įgūdžius.
Renginys prasidėjo linksma ir netradicine vaikų prisistatymo dalimi – jie mėgdžiojo įvairių paukščių balsus, sukurdami gyvybingą ir žaismingą atmosferą. Po to dalyviai aktyviai įsitraukė į interaktyvią viktoriną, kurioje atsakinėjo į klausimus apie paukščius, jų įpročius ir gyvenamąją aplinką.
Vaikai taip pat lavino erdvinį mąstymą dėliodami tangramas, kuriose pagrindinis motyvas buvo paukščiai. Kūrybinėje dirbtuvėje mažieji dalyviai lipdė paukščius iš įvairių medžiagų, leisdami pasireikšti savo vaizduotei ir meniniams gebėjimams. Ypatingą dėmesį skyrė gervės pristatymui – dalijosi savo žiniomis apie šį paukštį ir pasakojo įdomius faktus.
Renginys baigėsi apdovanojimais, kuriuose buvo įvertintas vaikų kūrybiškumas, aktyvumas ir pastangos.
Ši edukacinė išvyka ne tik praplėtė vaikų žinias apie paukščius, bet ir paskatino bendradarbiavimą, smalsumą bei kūrybinį mąstymą. Visi dalyviai grįžo kupini įspūdžių ir naujų žinių!
„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Giedrė Survilienė, Margarita Stasevičienė
Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą ir pažinimą per žaidimą, lavinti smulkiąją motoriką, jutiminį suvokimą bei dėmesio koncentraciją tyrinėjant įvairias medžiagas.
Hipotezė. Jei vaikai turės galimybę laisvai tyrinėti kruopas ir skirtingus objektus pirštukais bei įrankiais, jie aktyviau domėsis aplinka, stiprins rankų–akių koordinaciją, lavins jutimus ir mokysis per atradimus.
Veiklos eiga. Vaikai buvo pakviesti prie stalų, ant kurių stovėjo indeliai su avinžirniais, pupelėmis ir minkštais veltiniais rutuliukais. Mažyliai pirštukais lietė, spaudė, bėrė kruopas, klausėsi, kaip jos barška byrėdamos į indelius. Kai kurie vaikai bandė kruopas perkelti iš vieno indelio į kitą piršteliais ar specialiu pincetu. Žaisdami vaikai stebėjo skirtingas tekstūras, dydžius, spalvas, mokėsi suimti smulkius daiktus, juos paleisti ir pakartoti veiksmus. Veikla vyko ramiai, vaikai veikė savu tempu, džiaugėsi atradimais ir naujais pojūčiais. Suaugusysis skatino tyrinėti, įvardijo veiksmus ir palaikė vaikų iniciatyvą.
Išvada. Veiklos metu vaikai per žaismę ir atradimus lavino smulkiąją motoriką, jutiminį suvokimą ir dėmesį. Jie susipažino su skirtingomis medžiagomis, mokėsi koordinuoti judesius bei patyrė džiaugsmą tyrinėdami. Paprasta, tačiau prasminga STEAM veikla padėjo ugdyti ankstyvuosius pažinimo gebėjimus ir skatino natūralų vaikų smalsumą.
Grupės mokytoja Arnė Budavičienė
Tikslas. Lavinti smulkiąją motoriką, mokyti atpažinti ir įvardyti skaičius per smagų žaidimą.
Hipotezė. Ar pavyks pagauti skaičių iš vandens, naudojant samtį?
Veiklos eiga. Vaikai mokėsi pažinti skaičius. Sugalvojome žaisti linksmą žaidimą. Pripildėme dubenius vandens. Sudėjome plastikinius skaičius į vandenį ir šalia padėjome skaičių korteles. Vaikai su samčiais iš vandens gaudė skaičių, jį įvardino, padėjo ant atitinkančios kortelės.
Išvada. Žaidimas buvo smagus, visi ugdytiniai noriai jame dalyvavo. Vaikai dalinosi įspūdžiais, kokius skaičius jie pagavo, diskutavo, kurie skaičiai jiems buvo lengviausiai atpažįstami, o kurie sunkiau.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Lavinti vaikų vaizduotę, kūrybiškumą ir dėmesingumą, skatinant domėjimąsi raidėmis ir jų atpažinimą, ieškant raidžių artimoje aplinkoje, spaudoje bei daiktuose, ugdyti gebėjimą kūrybiškai perteikti savo vardą be tradicinių rašymo priemonių.
Hipotezė. Ar galima parašyti savo vardą be rašymo priemonės?
Veiklos eiga:
- Vaikai žiūrėjo tėvų ir mokytojų darytas nuotraukas su gamtos vaizdais. Objektai gamtoje yra panašūs į raides, vaikai jas įvardino. Iššūkis – ar vaikams patiems pavyks rasti grupėje daiktų, panašių į raides?
- Ieškojo, neradus patys kūrė ir planšetiniais kompiuteriais fotografavo grupėje esančius daiktus, kurie yra panašūs į raides, pvz.: laikrodis raidė „O“, žaislas raidė „V“ ir pan.
- Mokytojai pasiūlius užrašyti vardą be jokios rašymo priemonės, vaikai noriai įsitraukė į veiklą, žurnaluose ir laikraščiuose, tarsi tikri detektyvai, ieškojo savo vardo raidžių, jas iškirpo, suklijavo ant knygos trafareto, papuošė spalvingomis iškarpomis ar piešiniais.
Išvada. Pasitelkus papildomomis priemonėmis, savo vardą galima užrašyti be jokios rašymo priemonės.
Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
Tikslas. Atliekant eksperimentą su vandens švara ir aptariant jos poveikį gyvūnams, ugdyti vaikų ekologinį sąmoningumą, skatinti atsakingą požiūrį į gamtą.
Hipotezė. Ar galime grupėje pasigaminti plaukiančią medūzą?
Veiklos eiga. Vaikai iš plastikinio maišelio suformavo medūzą, sukarpydami jį juostelėmis ir aprišdami galvą siūlu. Pagamintą medūzą įdėjo į butelį su vandeniu ir stebėjo jos judėjimą. Vėliau atliko tą patį eksperimentą su spalvotu maišeliu, į vandenį įbėrę žemių, kad sukurtų užteršto vandens efektą. Aptarė, kuris vanduo yra švarus, ir išsiaiškino, ar medūzos gali gyventi užterštame vandenyje.
Išvados. Vaikai sėkmingai pasigamino plaukiančias medūzas iš plastikinių maišelių ir stebėjo jų judėjimą vandenyje. Eksperimento metu jie pamatė, kaip atrodo užterštas vanduo, ir suprato, kad medūzos gali gyventi tik švariame vandenyje. Tai padėjo vaikams suvokti vandens taršos poveikį gyvajai gamtai.
Grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Įsivertinti vandens reikšmingumą sveikatai bei gilinti vaikų žinias apie vandenį.
Hipotezė. Vaisiai, uogos ir daržovės turi vandens.
Veiklos eiga:
- Atspėk. Vaikai užrištomis akimis pagal skonį ir kvapą spėjo, kokia daržovė prieš juos, įvardino pavadinimą.
- Sultis spaudžiame patys! Vaikai pasirinko įvairius vaisius, uogas ir daržoves, iš kurių spaudė sultis: melioną, pomidorą, šilauoges, brokolį, braškes, apelsiną, morkas, citriną, agurką, greipfrutą ir ridikėlius. Jie stebėjo, kiek sulčių pavyko išspausti iš kiekvieno produkto.
- „Kas sugers vandens lašelį?“
Vaikai gavo užduočių lapus vaisių, uogų ir daržovių paveikslėlius su pavadinimais. Jų užduotis buvo perskaityti pavadinimus, iškirpti ir suklijuoti paveikslėlius į tinkamas vietas, atsižvelgiant į tai, kurios daržovės ir vaisiai sugeria daugiausiai vandens. - Žaidimas SMART lentoje – „Sveikatos ratas“ Žaidžiant interaktyvų žaidimą, vaikai suko „Sveikatos ratą“ ir, atsižvelgdami į išsuktą paveikslėlį, maišė atitinkamas sultis. Po to ragavo sveikuoliškus kokteilius ir aptarė jų skonį bei naudą sveikatai.
- Stebėjimas ir išvada
Vaikai lygino, kuriose iš išvardintų vaisių, uogų ir daržovių yra daugiausia vandens. Stebėjimų pagrindu padarė išvadą, kad didžiausią vandens kiekį turi melionas, ridikėliai, agurkas ir pomidoras, o mažiausiai sulčių pavyko išspausti iš brokolio ir šilauogių.
Išvada. Vaisiai, uogos ir daržovės iš tiesų turi vandens, tačiau jo kiekis skirtinguose produktuose gali labai skirtis.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Margarita Stasevičienė ir Giedrė Survilienė
Tikslas. Ugdyti ekologinį mąstymą, supratimą apie taršos poveikį gamtai, žmonėms, mūsų Žemei.
Hipotezė. Ar galima sukurti ekosistemą grupėje ir ją apsaugoti nuo taršos?
Veiklos eiga. Vaikai, išvydę vonelę, pripiltą vandens ir ten įmestas šiukšles (plastiką, stiklą, popierių), aptarė, ką mato – šiukšles; paėmę žnyples ir samčius gelbėjo „ežerą“ nuo šiukšlių; pasėmę šiukšles, dėjo į joms skirtos spalvos dėžutę; aptarė dėžučių spalvas, ką į jas deda ir kodėl svarbu rūšiuoti atliekas. Kada „ežeras“ buvo išvalytas nuo šiukšlių jame pražydo gėlytės, kurias vaikai pasigamino. Aptarė, kokiame vandens telkinyje – užterštame ar švariame vandenyje – gali augti augalai, gyventi gyvūnai.
Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad tik neužterštame vandenyje atliekomis ir šiukšlėmis gali gyventi gyvūnai ir augti augalai, kad svarbu saugoti gamtą nuo šiukšlių, jas rūšiuoti ir patiems neteršti gamtos. Vanduo – gyvybės šaltinis, reikalingas ir žmogui ir gamtai.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Formuoti STEAM gebėjimus matematikos ir inžinerijos srityse, stiprinti kūrybiškumą bei skatinti vaikų tarpusavio bendradarbiavimą, konstruojant trimatę geometrinę figūrą – rutulį.
Hipotezė. Ar pavyks sukonstruoti rutulį?
Eiga: Prieš pradėdami veiklą, prisiminėme geometrinių figūrų pavadinimus. Nusprendę konstruoti rutulį, išsiaiškinome, kad tai yra trimatis geometrinis objektas, apibrėžiamas kaip visų taškų rinkinys, vienodai nutolęs nuo tam tikro taško erdvėje, vadinamo rutulio centru. Pradėję konstrukciją, vaikai tyrinėjo, kaip reikia jungti taškus, kad rutulio paviršius iš visų pusių būtų vienodas. Jie svarstė, ar rutulys stabiliai stovės ant pagrindo, ar suksis. Darbui įpusėjus, statinys savo forma ir spalvomis ėmė priminti Žemės planetą. Baigę darbą, vaikai domėjosi konstrukcijos procesu, diskutavo apie kitus galimus statinius. Vieni džiaugėsi pavykusiu rutulio modeliu, kiti – netikėtai sukurtu Žemės planetos maketu.
Išvada. Nors veikla reikalavo sprendimų priėmimo, vertinimo ir kėlė nemažai iššūkių, bendradarbiaudami vaikai sėkmingai sukonstravo trimatę geometrinę figūrą – rutulį.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Benita Jakaitytė
