Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Edukacinės išvykos – puiki galimybė mokytis kitaip: ne tik klausytis pasakojimų, bet ir patiems tyrinėti, stebėti, patirti bei atrasti.
Spalio 16 d. Naujamiesčio skyriaus „Bitutė“ „Pelėdžiukų“ grupės vaikai vyko į gyvą susitikimą su alpakomis. Apsilankymas alpakų ūkyje vaikams tapo prasminga pažintine kelione, kupina naujų žinių, šiltų emocijų ir nepamirštamų įspūdžių. Atvykę į ūkį ugdytiniai susipažino su mielomis, smalsiomis alpakomis, sužinojo apie jų kilmę, gyvenimo būdą, mitybą ir priežiūrą. Vaikai turėjo galimybę iš arti stebėti šiuos neįprastus gyvūnus, susipažinti su jų elgsena ir sužinoti, kuo ypatinga jų švelni vilna bei kaip ji panaudojama įvairiems gaminiams kurti.
Mokykimės pažindami, atraskime patirdami ir auginkime draugystę su mus supančiu pasauliu!
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lauryna Batkevičienė
Tikslas. Skatinti vaikus tyrinėti obuolį, pažinti jo savybes, lavinti pojūčius, skaičiavimo, stebėjimo, lyginimo ir smulkiosios motorikos gebėjimus.
Hipotezė. Obuolį galima pažinti tyrinėjant jo spalvą, kvapą, skonį, formą ir sandarą.
Veiklos eiga. Vaikai susipažino su obuoliu ir atliko užduočių lape pateiktas tyrinėjimo užduotis. Jie stebėjo obuolio išvaizdą, įvardijo jo spalvą, aptarė formą ir palygino obuolį su kitais panašiais vaisiais, pasakė, ką obuolys jiems primena: „ratą, kamuolį, padangą“.
Tyrinėdami obuolio savybes, vaikai pasitelkė skirtingus pojūčius: apžiūrėjo obuolį, uostė jo kvapą ir ragavo, apibūdindami skonį. Jie aptarė, kad obuoliai gali būti saldūs, rūgštūs ar saldžiarūgščiai.
Peržiūrėję perpjautą obuolį, vaikai susipažino su jo vidine sandara, pasakė, kad obuolys turi odelę, pastebėjo sėklas ir skaičiavo, kiek jų yra. Atlikdami užduotį apie obuolio aukštį, vaikai aiškinosi, kaip galima išmatuoti obuolį ir palyginti jo dydį. Obuolio aukštį matavo dėdami kaladėles per visą obuolio aukštį, jas suskaičiavo, rezultatą užrašė, taip išsiaiškino jo aukštį.
Veiklos pabaigoje vaikai atliko užduočių lape pateiktą apvedžiojimo užduotį, lavino rankos judesių tikslumą, akių ir rankos koordinaciją bei pasirengimo rašyti įgūdžius.
Išvados. Vaikai susipažino su pagrindinėmis obuolio savybėmis ir suprato, kad vaisių galima tyrinėti pasitelkiant įvairius pojūčius. Jie mokėsi apibūdinti spalvą, skonį ir kvapą, stebėti obuolio sandarą, skaičiuoti sėklas bei domėtis matavimo būdais. Praktinė veikla skatino vaikų smalsumą, pastabumą, kalbinę raišką, matematinius gebėjimus ir tyrinėjimo įgūdžius.
Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, tyrinėjimo gebėjimus ir smalsumą, skatinant pažinti šviesos savybes bei konstruoti savadarbį projektorių iš įvairių priemonių.
Hipotezė. Jeigu piešinį ant maistinės plėvelės apšviesime žibintuvėliu, tuomet jo vaizdas bus matomas ant sienos.
Veiklos eiga. Vaikai stebėjo projektorių gaminimo procesą ir pagal savo gebėjimus aktyviai prisidėjo prie jo kūrimo: piešė markeriais ant maistinės plėvelės, apžiūrėjo naudojamas priemones ir stebėjo, kaip iš tualetinio popieriaus ritinėlių, plėvelės bei žibintuvėlio sukuriamas projektorius. Apšvietus piešinius, vaikai stebėjo ant sienos atsirandančius vaizdus, tyrinėjo šviesos poveikį, dalijosi įspūdžiais ir džiaugėsi netikėtais atradimais.
Išvada. Veiklos metu buvo skatinamas vaikų smalsumas, kūrybiškumas, pojūčių pažinimas ir aplinkos tyrinėjimas, integruojant STEAM ugdymo sritis.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Benita Jakaitytė ir mokinio padėjėja Guoda Staškuvienė
Spalio 9 d. Naujamiesčio skyriaus „Bitutė“ „Ežiukų“ grupės vaikai lankėsi Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos Naujamiesčio skyriaus robotikos klasėje, kur bibliotekininkė Kristina vedė LEGO užsiėmimą. Veiklos metu vaikai kalbėjosi apie įvairias sporto šakas, dalijosi savo žiniomis ir patirtimis. Šį kartą laukė smagi užduotis – iš LEGO sukonstruoti mini golfo aikštelę.
Vadovaudamiesi planšetėse pateiktomis instrukcijomis ir nuosekliai atlikdami jose nurodytus veiksmus, vaikai kruopščiai konstravo golfo aikšteles. Baigę konstravimo darbus, jie išbandė ir programavimo galimybes. Naudodamiesi planšetėmis, vaikai programavo savo sukurtus LEGO mechanizmus taip, kad šie galėtų smūgiuoti golfo kamuoliuką. Vaikams puikiai sekėsi įveikti šį iššūkį, o sėkmingai atliktos užduotys suteikė daug džiaugsmo ir gerų emocijų.
Ši veikla lavino vaikų loginį mąstymą, dėmesio sutelkimą, gebėjimą laikytis instrukcijų, problemų sprendimo įgūdžius bei suteikė galimybę praktiškai susipažinti su programavimo pagrindais.
Nuoširdžiai dėkojame bibliotekininkei Kristinai už įdomią, prasmingą ir smagių atradimų kupiną veiklą bei toliau besitęsiantį bendradarbiavimą!
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Dovilė Baranauskienė
Tikslas. Per patyriminę veiklą sudominti vaikus su maisto gamyba.
Hipotezė. Ar sumaišius visus produktus, pavyks iškepti obuolių pyragą?
Veiklos eiga. Pirmiausia perskaitę receptą vaikai išsiaiškino, kokių produktų reikės. Visus reikalingus produktus vaikai ragavo, uostė, skaičiavo, pjaustė, svėrė, maišė ir sudėjo į tešlą. Stebėjo, kaip keičiasi konsistencija, o paruoštą tešlą su obuoliais sudėjo į kepimo formą. Tada pyragą nešė kepti į valgyklą. Iškepusį pyragą apžiūrėjo, aptarė gautą rezultatą ir pasidalinę su draugais suvalgė. Buvo labai skanu!
Išvada. Hipotezė pasitvirtino – vaikams pavyko iškepti obuolių pyragą. Veiklos metu vaikai susipažino su maisto gamybos procesu, ugdėsi savarankiškumą, smalsumą, kūrybiškumą ir bendradarbiavimo įgūdžius. Tyrinėdami ingredientus ir stebėdami jų pokyčiu, vaikai suprato, kad gaminant maistą svarbu laikytis recepto, tiksliai matuoti produktus ir saugiai naudotis virtuvės įrankiais.
Grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Tyrinėti moliūgus, pažinti jų spalvas, formas, dydžius, mokytis matuoti ir atlikti pateiktą užduotį.
Hipotezė. Ar visi moliūgai vienodos spalvos, formos ir dydžio?
Veiklos eiga. Vaikai tyrinėjo moliūgus, aptarė jų spalvas, lygino formas bei dydžius. Moliūgų aukštį matavo liniuote ir konstravimo kaladėlėmis, o plotį – matavimo juostele. Pildydami užduočių lapą, kirpo ir klijavo moliūgo augalo dalių korteles į tinkamas vietas.
Išvada. Vaikai įsitikino, kad moliūgų būna įvairių. Jie skiriasi spalva, forma ir dydžiu. Praktinė veikla lavino matematinius, gamtamokslinius, kūrybiškumo ir smulkiosios motorikos gebėjimus.
Vyresn. mokytoja Virginija Šašienė, mokinio padėjėja Rūta Eidrigevičienė
Spalio 16 dieną vaikai dalyvavo šventiniame rytmetyje „Margaspalvė rudens mandala“, kupiname rudens spalvų, muzikos, judesio ir kūrybinio džiaugsmo. Šventė prasidėjo linksma mankšta, kuri suteikė vaikams energijos, geros nuotaikos ir paskatino aktyviai įsitraukti į veiklas. Vėliau vaikai šoko linksmus šokius, dainavo nuotaikingą dainelę, deklamavo eilėraščius apie rudenį, jo spalvas ir gamtos dovanas. Kūrybinės veiklos metu iš spalvingų rudens gėrybių – lapų, kaštonų, gilių, kankorėžių, vaisių ir daržovių – kūrė margaspalvę rudens mandalą. Rinkdami, dėliodami ir derindami gamtos dovanas, vaikai atskleidė savo kūrybiškumą, fantaziją. Baigę darbus, vaikai džiaugėsi bendru rezultatu, vaišinosi rudens gėrybėmis ir šiltu, kvapniu obuolių pyragu. Šventinis rytmetis suteikė daug teigiamų emocijų, skatino vaikų kūrybiškumą, fizinį aktyvumą, bendrystę ir meilę gamtai.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Plėsti vaikų supratimą apie spygliuočius ir lapuočius medžius, mokyti juos atskirti pagal išorinius požymius, tyrinėti vorų gyvenimą ir kūrybiškai panaudoti gamtinę medžiagą kuriant vorus ir voratinklius.
Hipotezė. Ar iš eglės ir pušies kankorėžių galime sukurti vorus, o kieme rasti šiuos medžius, ant kurių vorai galėtų pinti savo voratinklius?
Veiklos eiga. Vaikai apžiūrėjo eglės ir pušies kankorėžius, aptarė jų skirtumus. Mokėsi atskirti spygliuočius nuo lapuočių, stebėdami medžių lapus, spyglius, kankorėžius. Iš kankorėžių gamino vorus, kūrybiškai parinkdami jiems akis, kojas ir kitas detales. Vėliau kieme ieškojo eglių ir pušų, stebėjo medžius ir ant jų ieškojo voratinklių. Kalbėjosi apie vorų gyvenimą, jų gyvenamąją aplinką, mitybą ir voratinklių paskirtį.
Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad eglė ir pušis yra spygliuočiai, o medžiai, turintys lapus, priklauso lapuočiams. Pastebėjo, kad spygliuočius galima atpažinti pagal spyglius ir kankorėžius. Iš gamtinės medžiagos pavyko sukurti vorus ir voratinklius, o stebėdami aplinką vaikai rado voratinklių ant spygliuočių medžių.
Priešmokyklinio ugdymo grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Tyrinėti rudenėjančius medžius, pastebėti lapų spalvų, formų ir dydžių įvairovę, kūrybiškai panaudoti gamtinę medžiagą meninei kompozicijai, kurti ir daryti paprastas išvadas.
Hipotezė. Ar visų medžių lapai vienodi?
Veiklos eiga. Vaikai išėjo į darželio kiemą ir stebėjo rudenėjančius medžius, tyrinėjo nukritusius jų lapus. Atrado geltonų, raudonų, oranžinių, rudų ir žalių lapų įvairovę. Lygino lapų formas, dydžius. Pastebėjo, kad vieni lapai pailgi, kiti apvalesni, vienų kraštai lygūs, o dar kitų dantyti. Aptarė, kuo lapai panašūs ir kuo skiriasi. Kūrybinės STEAM veiklos metu, vaikai ant iš anksto paruoštų kartoninių trafaretų, klijavo nukritusius medžių lapus. Rinkosi patinkančias spalvas, kūrė savitus rudens medžių raštus ir spalvines kompozicijas. Baigę darbą, apžiūrėjo savo darbus, aptarė spalvų derinius ir džiaugėsi bendru kūrybiniu rezultatu.
Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad skirtingų medžių lapai gali skirtis spalva, forma, dydžiu ir kraštų sandara. Pastebėjo, kad net nuo to paties medžio nukritę lapai gali būti nevienodų spalvų, turi skirtingų ir panašių požymių. Sužinojo apie rudeninius gamtos pokyčius ir mokėsi atsakingai tyrinėti aplinką.
Vyresn. mokytoja Virginija Šašienė, mokinio padėjėja Rūta Eidrigevičienė
Spalio 8 dieną Naujamiesčio skyriuje „Bitutė“ lankėsi mokomasis greitosios medicinos pagalbos automobilis, o kartu su juo atvyko ir svarbią misiją atliekantis medikas. Vaikams buvo organizuota įdomi edukacija, kurios metu turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su greitosios medicinos pagalbos darbuotojų veikla bei jų kasdieniu darbu.
Edukacijos metu vaikai apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos automobilį, susipažino su jame esančia medicinine įranga ir sužinojo, kokiais atvejais ji naudojama. Paramedikas papasakojo apie savo atsakingą darbą, paaiškino, kaip suteikiama pirmoji pagalba ir kodėl svarbu nelaimės atveju išlikti ramiems, nepasimesti bei laiku kreiptis pagalbos.
Vaikai smalsiai klausėsi pasakojimų, aktyviai įsitraukė į veiklas, uždavė klausimų ir dalijosi savo žiniomis. Edukacija suteikė galimybę mokytis per patirtį, skatino vaikų smalsumą, ugdė atsakomybę, empatiją ir rūpestį kitu žmogumi. Šis susitikimas priminė, kad kiekvienas galime prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo, o žinios apie pagalbos iškvietimą ir pirmosios pagalbos svarbą gali būti itin reikšmingos.
Tokios edukacijos ne tik praturtina vaikų žinias, bet ir padeda ugdyti gyvenime svarbias vertybes.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lauryna Batkevičienė
