Tikslas. Išmokti atpažinti ir įvardinti pagrindines geometrines figūras, ugdyti kūrybiškumą bei erdvinį mąstymą, konstruojant raketą iš popieriaus figūrų.

Hipotezė. Ar pavyks iš geometrinių figūrų sukurti raketą?

Veiklos eiga. „Drugelių“ grupės vaikai mokėsi pažinti geometrines figūras. Jie dėliojo jas ant šviesos stalo, tyrinėjo ir ieškojo grupės aplinkoje daiktų, panašių į trikampį, stačiakampį ar  apskritimą. Kūrybiškai mąstydami, sugalvojo sukonstruoti raketą.

Kūrybinei veiklai vaikai pasirinko skirtingo dydžio ir įvairių spalvų geometrines figūras. Ant balto popieriaus lapo sudėliojo raketos formą ir ją priklijavo. Išvardino, kiek ir kokių geometrinių figūrų panaudojo kūrybiniame procese.

Išvados. Vaikai džiaugėsi savo rezultatu – jiems pavyko sukurti raketą. Ši veikla padėjo jiems įtvirtinti žinias apie geometrines figūras, lavino erdvinį suvokimą, kūrybiškumą.

„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Sudominti ugdytinius maisto gamyba, skatinant eksperimentuoti su maisto produktais.

Hipotezė. Ar įmanoma išplakti kiaušinių baltymus taip, kad jie, apvertus indą, neiškristų?

Veiklos eiga. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai šventė Užgavėnes. Šia proga, laikantis lietuviškų tradicijų, kepami blynai ar kiti gardumynai, o tą dieną visi sočiai ir skaniai valgo. Pasiūlius kepti belgiškus vaflius, iškelta viena sąlyga: vafliai bus gardūs ir purūs tik tada, jei kiaušinių baltymai bus taip gerai išplakti, kad neiškristų iš apversto dubens. Dauguma vaikų tuo nepatikėjo, todėl šį kiaušinio baltymo triuką nuspręsta išbandyti patiems. Pirmiausia išsiaiškino, kad indai ir įrankiai, naudojami kiaušinių baltymams plakti, turi būti švarūs ir sausi, o kiaušiniai – kambario temperatūros. Labai kruopščiai atskyrė kiaušinių trynius nuo baltymų. Į baltymus įdėjo žiupsnelį druskos. Plakė baltymus elektriniu plakikliu, kol susidarė standžios putos. Apvertė dubenį su išplaktais kiaušinių baltymais – baltymai neiškrito! Tuomet, laikydamiesi belgiškų vaflių recepto, vaikai paruošė tešlą: svėrė, matavo ir skaičiavo produktus, maišė tešlą, o galiausiai į ją atsargiai įmaišė kruopščiai išplaktus baltymus. Iškepė vaflius, patys gardžiai valgė ir kitus vaišino.

Išvada. Kiaušinio baltymo triukas pavyko! Apvertus dubenį su išplaktais kiaušinių baltymais, jie neiškrito. Belgiški vafliai iškepė purūs ir labai skanūs.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Supažindinti vaikus su daiktų plūduriavimo savybėmis, skatinti stebėjimą, tyrinėjimą ir loginį mąstymą, ugdyti kalbinius bei skaičiavimo įgūdžius.

Hipotezė. Kodėl vieni daiktai skęsta, o kiti plūduriuoja?

Veiklos eiga.  Pirmiausia vaikai tyrinėjo įvairius daiktus, jų formas, lietė, apžiūrėjo. Visą tai metė į vandenį, skaičiavo ir stebėjo, kas skęsta, o kas lieka plūduriuoti. Veiklos metu vaikai sužinojo supančių daiktų fizines savybes. Lavėjo loginis mąstymas, kalba, skaičiavimo įgūdžiai, sąvokos lengvas – sunkus.

Išvada. Vaikai sužinojo, kad vieni daiktai skęsta, o kiti plūduriuoja, nes jie yra skirtingi. Lengvi ir tuščiaviduriai daiktai dažniausiai plūduriuoja, o sunkūs ir kieti – skęsta.

Ikimokyklinio ugdymo grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Ugdyti tyrinėjimo įgūdžius, kūrybiškumą, kritinį mąstymą.

Hipotezė. Ar gali spalvos „keliauti“ ir skleistis?

Veiklos eiga. Vaikai eksperimentą atliko naudodami popierinio rankšluosčio juosteles. Abu juostelių galus nuspalvino flomasteriais pasirinktomis spalvomis. Į stiklinėles pripylė vandens ir įmerkė nuspalvintus juostelių galus. Spalvos pradėjo „keliauti“ ir skleistis. Popierinis rankšluostis sušlapo ir spalvos susijungė.

Išvada. Popierinis rankšluostis labai pralaidus vandeniui. Flomasterio spalvos lengvai skleidžiasi vandenyje ir vanduo jas perneša. Taip spalvos „keliauja“.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Išsiaiškinti ir tyrinėti ledo savybes, stebint, kaip jis reaguoja į šilumą ir druską, skatinti vaikų smalsumą ir gebėjimą susikaupti atliekant eksperimentą.

Hipotezė. Ar ledas „draugauja“ su druska?

Veiklos eiga. Prieš pradėdami eksperimentą, aptarėme ledo savybes. Vaikai žinojo, kad ledas yra kietas, šaltas ir beskonis. Paklausus apie jo spalvą, sulaukėme įvairių atsakymų: mėlynas, šviesiai pilkas, baltas, šviesiai baltas. Taip pat išsiaiškinome, kad ledas susidaro iš sušalusio vandens, kuriam reikia neigiamos temperatūros. Vaikai pastebėjo, kad vanduo yra bespalvis ir persišviečiantis.

Norėdami sužinoti, kaip ledas reaguoja į skirtingas medžiagas, užlašinome ant jo šilto vandens – ledas palengva tirpo. Tada pabėrėme druskos ir stebėjome pokyčius. Klausėmės, kokius garsus skleidžia tirpstantis ledas: Matas išgirdo žodį „labas“, Aironas – šnypštimą, Luana, Mindaugas ir Austėja – traškesį. Vaikai pastebėjo, kad ledas tapo nelygus, jame atsirado skylučių.

Išvada. Ledas tolygiai tirpsta užlašinus vandens, tačiau užpylus druskos, jis pradeda traškėti ir tirpti netolygiai, susidaro skylutės. Tai reiškia, kad ledas su druska „nedraugauja“, nes druska jį greitai ištirpdo.

Grupės mokytoja Valdonė Kuncienė

Tikslas. Skatinti vaikų žingeidumą ir norą veikti, tyrinėjant cukraus savybes. Ugdyti gebėjimą analizuoti, stebėti, apibendrinti ir kūrybiškai spręsti užduotis.

Hipotezė. Ar galima žaisti su cukraus gabaliukais ir statyti iš jų statinius?

Veiklos eiga:

1. Cukraus gabalėlių tyrinėjimas. Vaikai apžiūrėjo ir aptarė cukraus gabalėlio savybes: jis baltas, šiurkštus, tinkamas žaisti, valgomas, saldus, tirpstantis.
2. Svėrimas ir skaičiavimas. Kiekvienas vaikas gavo popierinę lėkštutę, ant kurios užrašė savo vardą. Vaikai skaičiavo po 10 cukraus gabalėlių, juos svėrė, dėjo ant svarstyklių po vieną ir po kelis.
3. Spalvinimas. Vaikai spalvino cukraus gabalėlius guašu, rinkosi spalvas pagal savo kūrybinę idėją.
4. Eksperimentas su šaltu ir karštu vandeniu. Nuspalvintus cukraus gabalėlius vaikai sudėjo į vandenį ir visą dieną stebėjo, kaip jie tirpsta. Norėdami paspartinti procesą, maišė vandenį, kad spalvos greičiau pasiskirstytų. Vėliau įdėjome cukraus gabalėlių į skirtingos temperatūros vandenį (šaltą ir karštą) ir stebėjome, kuriame vandenyje cukrus tirpsta greičiau. Išsiaiškinome, kad cukrus greičiau tirpsta karštame vandenyje.
5. Statinio kūrimas. Vaikai bandė sujungti cukraus gabalėlius ir kurti statinius, naudodami klijus.

Išvada. Žaidimas su cukrumi ir statinio kūrimas vaikams sukėlė daug emocijų ir klausimų. Iškilo problema – cukraus gabalėliai nesulipo su sausais klijais, todėl vaikai rado tinkamus klijus ir statinius pavyko sėkmingai sukonstruoti. Taip pat pastebėjo, kad cukraus gabalėliai gerai sugeria dažus ir klijus, o išdžiūvę tampa bespalviai.

Ši STEAM veikla ugdė vaikų techninį mąstymą, originalumą ir pažintinius gebėjimus. Kūrybinis procesas skatino smalsumą ir leido praktiškai įgyvendinti idėjas.

Jungtinės ugdymo grupės mokytoja Ieva Jakaitienė

Tikslas. Lavinti vaikų konstravimo įgūdžius, bendradarbiavimą, kūrybiškumą ir loginį mąstymą.

Hipotezė. Ar galima iš antrinių žaliavų, tokių kaip kartoninės dėžutės ir kitos medžiagos, sukurti tvarų miestą?

Veiklos eiga. Vaikai, naudodami antrines žaliavas – kartonines dėžutes, vienkartines stiklines, kiaušinių dėklus, spalvotą popierių ir kitas priemones – kūrė įvairius miesto elementus. Jie konstravo pilis, namus, bokštus, medžius, gėles bei namelius gyvūnėliams. Pabaigus atskirus objektus, prasidėjo miesto statyba.

Pirmiausia buvo nutiestas kelias, kurį vaikai „grindė“ pieštais akmenimis. Vėliau iš anksčiau sukurtų pastatų statė miestą – išdėstė namus, bokštus, „pasodino“ medžius ir gėles. Miestą puošė gamtinėmis medžiagomis – kankorėžiais, kaštonais. Po gatves riedėjo mašinėlės, pagamintos iš perdirbto plastiko. Taip gimė tvarus miestas, kuriame kiekvienas elementas buvo sukurtas iš antrinių žaliavų.

Išvada. Vaikai sėkmingai sukūrė tvarų miestą iš antrinių žaliavų. Konstruodami jie mokėsi jungti detales į visumą, ieškojo įvairių kūrimo būdų ir galimybių, bendradarbiavo kurdami bendrą miesto viziją. Tai ne tik kūrybinis, bet ir edukacinis procesas, skatinantis sąmoningą požiūrį į perdirbimą bei tvarų gyvenimo būdą.

„Nykštukų“ grupės mokytojos Daiva Čeidienė, Margarita Stasevičienė

Tikslas. Atliekant eksperimentą, stebėti citrinų rūgšties savybes.

Hipotezė. Ar galima parašyti slaptą laišką ir jį perskaityti?

Veiklos eiga. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai gavo slaptą laišką ir diskutavo, kaip būtų galima jį perskaityti. Mokytojai pasiūlius pabandyti palaikyti popieriaus lapą virš liepsnos, pavyko atskleisti, kas parašyta siųstame laiške. Tai paskatino priimti STEAM iššūkį – patiems parašyti slaptą laišką ir jį perskaityti.

Pirmiausia vaikai perpjovė citrinas pusiau, sulčiaspaudės pagalba išspaudė sultis ir, perkošę jas per sietelį, supylė į indelius. Padažydami teptuką sultyse, jie rašė žodžius ir sakinius. Kai sultys išdžiūvo, mokytoja palaikė popieriaus lapus virš degančios žvakės, o vaikai perskaitė, kas ką parašė.

Išvados. Pavyko parašyti slaptą laišką ir jį perskaityti. Laiško turinį dar būtų galima paslėpti rašant pienu, actu ar svogūnų sultimis.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą ir pažinimą per jutiminius potyrius, supažindinti su pagrindinėmis geometrinėmis figūromis, lavinti regimąjį suvokimą, dėmesio koncentraciją ir ankstyvuosius skaitmeninius įgūdžius.

Hipotezė. Jei vaikai geometrines figūras tyrinės per šviesą, tamsą, judesį ir žaidimą su skaitmeninėmis priemonėmis, jie lengviau atpažins figūras, įsimins jų pavadinimus ir aktyviau dalyvaus pažinimo procese.

Veiklos eiga. Vaikučiai keliavo į tamsų sensorikos kambarį, kuriame juos pasitiko jauki prieblanda ir šviečiantys objektai. Planšetėje ir ekrane vaikai stebėjo spalvotas geometrines figūras – apskritimą, trikampį, kvadratą. Spaudė figūras, klausėsi jų pavadinimų ir bandė juos kartoti.

Žaisdami planšetėje mažyliai ieškojo vienodų spalvotų figūrų porų ir jas jungė, lavindami akių–rankų koordinaciją. Apsidairę kambaryje vaikai atrado geometrines figūras ir realioje aplinkoje: iš šviečiančių laidų buvo suformuotas apskritimas, o sėdmaišiai buvo skritulio ir trikampio formų. Vaikai lietė, sėdėjo, stebėjo figūras, patyrė skirtingus pojūčius ir džiaugėsi atradimais.

Išvada. Ši veikla suteikė vaikams galimybę per žaismę, jutiminius potyrius ir netradicinę aplinką susipažinti su geometrinėmis figūromis. Vaikai lavino regimąjį suvokimą, dėmesį, kalbos įgūdžius bei smalsumą. STEAM veikla, jungianti technologijas, meną ir aplinkos tyrinėjimą, skatino aktyvų mokymąsi ir džiugias emocijas.

Grupės mokytoja Arnė Budavičienė