Vasario 13 dieną lopšelyje-darželyje buvo švenčiamas Lietuvos gimtadienis, skirtas Vasario 16-ajai paminėti. Šventė prasidėjo iškilmingu trispalvės įnešimu ir „Tautiškos giesmės“ giedojimu. Po himno mažieji ugdytiniai, pasipuošę tautiniais rūbais, Lietuvai dovanojo meninius pasirodymus – grojo, šoko, dainavo, deklamavo eilėraščius, taip išreikšdami meilę savo šaliai. Jų pasirodymai suteikė šventei jaukumo ir džiaugsmo, primindami, kad Lietuvos ateitis – jų rankose. Šventinę nuotaiką kūrė nuoširdžios vaikų emocijos ir spalvingi pasirodymai.

Visą savaitę vaikai su mokytojomis kalbėjo apie Lietuvą, jos istoriją, pagrindinius simbolius ir tradicijas. Pasiruošimas šventei tapo puikia proga organizuoti kūrybinių darbelių parodėles, kuriose buvo galima pamatyti vaikų rankomis sukurtus meno kūrinius, atspindinčius jų meilę Tėvynei. Šventės metu mokytojos Virginijos Šašienės organizuotoje viktorinoje „Lietuva ir jos simboliai“ vaikai galėjo pasitikrinti savo žinias ir dar kartą įtvirtinti tai, ką išmoko.

Šventėje tvyrojo jauki atmosfera, o ugdytiniai buvo kupini geros nuotaikos, laimingi ir laisvi. Renginio pabaigoje visi vaišinosi ekologišku obuolių pyragu, kurį iš lietuviškų sodų obuolių iškepė lopšelio-darželio šeimininkės. Tai buvo ne tik šventinis rytmetis, bet ir svarbi pilietiškumo ugdymo pamoka – kaip mylėti ir gerbti savo gimtąjį kraštą.

Tikimės, kad šios veiklos ne tik suteikė vaikams daug gerų emocijų, bet ir įskiepijo meilę Tėvynei, skatindamos juos užaugti atsakingais ir sąmoningais Lietuvos piliečiais.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė

Lyginant ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų dantų būklę, matyti, kad darželinukų dantys yra žymiai geresnės būklės. Tačiau stebima tendencija, jog augant vaikui sveikų dantų turinčių vaikų skaičius ženkliai mažėja. Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos (VSSIS) duomenimis (2023–2024 m. m.), profilaktiškai pasitikrinusių vaikų tarpe 2 metų amžiaus net 93,72 proc. turėjo sveikus dantis, o 6 metų – jau tik 33,18 proc. Šis ryškus pokytis rodo, kad 4–6 metų amžiuje dantų higiena yra nepakankama. Šiuo laikotarpiu vaiko smulkioji motorika dar tik formuojasi, jis mokosi savarankiškai valytis dantis, o burnos higiena vis dar labai priklauso nuo tėvų priežiūros.

Tėvams dažnai kyla sunkumų formuojant tinkamus dantų priežiūros įpročius, todėl svarbu pradėti kuo anksčiau. Ankstyvas sveikatai palankių įgūdžių ugdymas užtikrina geresnę burnos sveikatą ateityje, o tinkama priežiūra padeda išvengti daugelio burnos sveikatos problemų. Ankstyvas teisingas vaikų burnos higienos mokymas yra itin svarbus, nes pieniniai dantys daro įtaką būsimai nuolatinių dantų būklei.

Siekdamas padėti formuoti tinkamus burnos higienos įpročius, vasario 14 d. Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams suorganizavo susitikimą su burnos higieniste Dovile Stoškute. Burnos higienos priežiūra – viena iš visuomenės sveikatos biuro prioritetinių sričių, todėl šio užsiėmimo tikslas buvo skatinti teisingus praktinius burnos higienos įgūdžius ikimokyklinio amžiaus vaikams. Lektorė vaikams vaizdžiai pristatė tris herojus – dantų šepetėlį, dantų pastą ir dantų siūlą – kurie kovoja su dantų mikrobais, bei parodė, kaip taisyklingai laikyti dantų šepetėlį. Užsiėmimo metu vaikai skaičiavo savo dantukus, sužinojo, kokie „gyventojai“ gyvena burnytėje, kam reikalingas liežuvis, seilės ir dantys. Taip pat mažieji dalinosi įspūdžiais apie apsilankymus pas dantų gydytoją ir džiaugėsi jau iškritusiais pieniniais dantukais.

Kaip išsaugoti sveikus 3–6 metų vaikų dantis?

Norint išlaikyti sveikus 3–6 metų vaiko dantis, svarbu laikytis tinkamos burnos higienos. Jei visi dantukai sveiki, juos būtina valyti du kartus per dieną – ryte ir vakare, po 2 minutes.

Svarbiausios dantų priežiūros taisyklės:

• Dantų pasta: ant šepetėlio užtenka žirnio dydžio dantų pastos su fluoru (1000 ppm fluoridų).
• Dantų valymas: išsivalius dantis, vaikas turi išspjauti pastos likučius ir burną išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Po kiekvieno valgio rekomenduojama skalauti burną vandeniu, kad sumažėtų mikrobų dauginimosi terpė.
• Tarpdančių priežiūra: prieš valant dantis šepetėliu, būtina išvalyti tarpdančius dantų siūlu – taip kontroliuojamas bakterijų kiekis, kurios sukelia dantų ir dantenų ligas.
• Tinkamos priemonės: minkštas dantų šepetėlis su nedidele galvute, fluoro turinti dantų pasta ir dantų siūlas.
• Vakarinė priežiūra: prieš miegą išsivalius dantis, nevalgyti ir negerti nieko, išskyrus vandenį.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į mitybą:

• Vengti cukraus turinčių, prie dantų limpančių produktų (trapučių, kukurūzų), saldžių gėrimų.
• Rinktis sveikesnius užkandžius – daržoves, vaisius, riešutus.

Kadangi iki 7 metų vaikai dar nėra pakankamai įgudę tinkamai išsivalyti dantis, tėvų pagalba ir kontrolė yra būtina, kol vaikas išmoksta tai daryti savarankiškai ir kokybiškai.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Netyčiniai sužalojimai yra viena didžiausių grėsmių Lietuvos vaikų sveikatai ir gyvybei. Jie dažniausiai kyla dėl įvairių aplinkybių, pirmiausia – supančios aplinkos ir pačių vaikų bei juos prižiūrinčių suaugusiųjų elgesio. Traumos ir nelaimingi atsitikimai yra pasaulinė visuomenės sveikatos problema, o vaikų grupėje – viena pagrindinių mirties priežasčių.

Sužalojimas – tai ūmus, stiprus mechaninis, cheminis, terminis, elektros ar jonizuojančiosios radiacijos poveikis žmogaus kūnui, viršijantis jo tolerancijos slenkstį. Kiekvienais metais Lietuvoje nuo sužalojimų miršta apie 400 vaikų ir paauglių, o daugiausia jų gyvybių pasiglemžia būtent traumos ir nelaimingi atsitikimai. Net 70% visų vaikų mirčių dėl sužalojimų sudaro buitinės traumos. Dažniausiai mažamečiai vaikai susižaloja namuose, kur patiria įvairius sužalojimus, tokius kaip nudegimai, nuplikimai, nukritimai, apsinuodijimai ir kt.

Tačiau daugelio netyčinių sužalojimų galima išvengti – svarbu žinoti jų atsiradimo aplinkybes bei taikyti prevencines priemones. Vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią nelaimėms – švietimas. Mokydami vaikus saugaus elgesio, galime padėti išvengti daugelio pavojingų situacijų.

Apie saugų elgesį buityje ir aplinkoje kalbėjome su Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikais. Veiklos metu sveikatos specialistė supažindino vaikus su pavojais, tykančiais kasdienėje aplinkoje, bei paaiškino, kaip jų išvengti. Kad informacija būtų lengviau suprantama ir įsimenama, ji buvo pateikta žaidimo forma.

Žaidimo kortelių pagalba „Saugus elgesys: sauga ir prevencija“ su „Kiškučių“ ir „Nykštukų“ grupių vaikais aptarėme saugų elgesį naudojant laidinius prietaisus, važiuojant automobiliu, riedučiais, dviračiu. Taip pat susipažinome su saugaus elgesio taisyklėmis namuose, laiptinėje, lifte ir gatvėje.

Vaiko auginimas yra sudėtingas procesas, kurio metu mokytis turi ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Tėvai ar kiti vaiko prižiūrėtojai privalo suvokti, kad netyčiniai sužalojimai yra numatomi ir dažnai išvengiami. Norėdami apsaugoti savo vaikus, tėvai turėtų:

• Kalbėtis su vaikais apie sveiką ir saugų judėjimą, mokyti saugiai pereiti gatvę.
• Sukurti saugią aplinką augančiam vaikui namuose ir kieme.
• Rodyti gerą pavyzdį ir mokyti vaikus naudotis saugos priemonėmis – šalmais, liemenėmis, kelių, pečių ir alkūnių apsaugomis.
• Mokyti vaikus tinkamai nešioti ir segėti atšvaitus.
• Apžiūrėti, ar žaidimų aikštelės bei smėlio dėžės kiemuose ir parkuose yra saugios.
• Išmokyti vaikus saugiai naudotis sporto inventoriumi.

Didžiausia atsakomybė už vaikų saugumą tenka tėvams – būtent jie kasdien turi ugdyti vaikų supratimą apie pavojus ir mokyti juos saugaus elgesio pagrindų. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti, kad mūsų vaikai augtų sveiki ir saugūs.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

Sausio mėnesį Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams sveikatos specialistė vedė aktyvius užsiėmimus apie subalansuotą ir sveiką mitybą.

„Pelėdžiukų“ grupės vaikai, žiūrėdami edukacinį filmuką „Sveikos mitybos ABC“, kartu su sveikatos specialiste ir grupės mokytoja aptarė, kaip pasirinkti sveikus maisto produktus ir kokią dalį lėkštėje turėtų sudaryti daržovės bei vaisiai. Praktinės užduoties metu kiekvienas galėjo sukurti savo sveikos mitybos lėkštę. Taip pat poromis žaidė žaidimą „Vaisius ar daržovė?“, o gydytojas katinas Aloyzas papasakojo, kokių produktų reikėtų ieškoti šaldytuve.

„Nykštukų“ grupės vaikai žaidė žaidimą „Sveiko maisto paštas“, kurio tikslas – kuo daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir jos rekomendacijas. Pasitelkus pašto dėžutes ir korteles, vaikams buvo lengviau suprasti sveikų produktų pasirinkimo svarbą. Jie mokėsi skirstyti maisto produktus pagal jų grupes, lavino rūšiavimo įgūdžius bei smulkiąją motoriką.

Pagrindiniai sveikos mitybos principai:

1. Nuosaikumas – net ir būtinos maistinės medžiagos gali būti žalingos, jei jų vartojama per daug.
2. Įvairumas – organizmui reikalingos apie 40 skirtingų maistinių medžiagų.
3. Subalansuotumas – būtinas tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų santykis bei optimalus energijos kiekis.

Sveikatai palankūs produktai:

✅ Pieno produktai – vertingų baltymų ir kalcio šaltinis.
✅ Mėsa ir jos produktai – aprūpina organizmą baltymais, geležimi, vitaminais ir mineralais.
✅ Vaisiai – suteikia vitaminų, vitamino C ir folio rūgšties.
✅ Daržovės – gausios mikroelementų, vitaminų ir skaidulų.
✅ Grūdų produktai – turi B grupės vitaminų, angliavandenių, maistinių skaidulų bei mineralinių medžiagų.

Sveikatai nepalankūs produktai, kuriuos reikėtų riboti:

❌ Bulvių, kukurūzų traškučiai, skrudinti ar spraginti gaminiai.
❌ Saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai.
❌ Valgomieji ledai.
❌ Konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu.
❌ Gazuoti gėrimai.

Šie produktai, turintys daug riebalų, druskos ir cukraus, neaprūpina vaikų organizmo svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis. Jų per didelis vartojimas gali didinti nutukimo, dantų ėduonies, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų lėtinių sveikatos sutrikimų riziką.

Išvada. Sveika ir subalansuota mityba yra būtina vaiko augimui, vystymuisi ir gerai savijautai. Vaikų racionas turėtų atitikti jų amžių ir energijos poreikius, kad jie augtų sveiki, stiprūs ir turėtų pakankamai jėgų aktyviai veiklai.

                             Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė