Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Tikslas. Ugdyti vaikų pažinimo, tyrinėjimo ir kritinio mąstymo gebėjimus, skatinant stebėti, lyginti gyvūnų pėdsakus ir nustatyti, kuriam gyvūnui jie priklauso.
Hipotezė. Jei atidžiai stebėsime pėdsakų formą ir dydį bei juos palyginsime, galėsime atspėti, kieno tai pėdos.
Veiklos eiga. Veikla „Kieno pėdos?“ buvo vykdoma taikant STREAM ugdymo principus. Vaikai tyrinėjo gyvūnų pėdų pėdsakus, stebėjo jų formą, dydį, lygino ir darė išvadas. Naudodamiesi interaktyviu ekranu, atidžiai apžiūrėjo pėdsakų vaizdus ir bandė nustatyti, kuriam gyvūnui jie priklauso. Kūrybiškai įsitraukę į žaidybinę-pažintinę situaciją, sekė pėdsakais ir vaidino atradėjus. Jie lygino pėdsakų dydžius, matavo juos savo delnais ir pastebėjo skirtumus, taip plėtodami pažinimo, matematikos bei kalbinius gebėjimus.
Išvada. Vaikai, lygindami pėdsakų formą ir dydį, pastebėjo skirtumus bei panašumus ir, remdamiesi stebėjimais, galėjo pagrįstai nuspręsti, kuriam gyvūnui priklauso pėdsakai.
Grupės mokytoja Valdonė Kuncienė
Tikslas. Stebėti, kaip pieno riebalai reaguoja su indų plovikliu ir ieškoti spalvų žaismės.
Hipotezė. Ar galima piešti ant pieno?
Veiklos eiga. Mokytoja į lėkštę įpylė pieno, o vaikai įlašino skirtingų spalvų dažų. Vaikai merkė vatos pagaliuką į indų ploviklį ir tuo pačiu galiuku į pieną. Stebėjo, kaip indų plovikliui susimaišius su pienu, dažai pradėjo judėti, keisti spalvą. Dėl dažų ir pieno spalvų kontrasto, vaikai tą judėjimą pamatė savo akimis. Ieškojo skirtingų siluetų, paveikslų.
Išvada. Pagaliukui su indų plovikliu palietus pieną įvyksta cheminė reakcija. Piene esantys riebalai ir indų ploviklis bando susijungti ir tai iššaukia judėjimą. Eksperimentas pavyko. Vaikai buvo sužavėti išgautais nepakartojamais raštais.
Grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Tyrinėti sniego tirpimo procesą ir sužinoti, kuriame stiklainyje greičiau ištirps sniegas, palyginti vandens kiekį skirtingo dydžio stiklainiuose.
Hipotezė. Jeigu mažesniame stiklainyje sniegas ištirps greičiau, o didesniame – lėčiau, ar skirsis vandens kiekis?
Veiklos eiga. Vaikai linksmai ruošėsi tyrinėjimui – papuošė stiklainius: klijavo akis, nosį ir burną, taip sukūrė „Sniego draugus“. Tada nusprendė atlikti bandymą ir išsiaiškinti, per kiek laiko sniegas ištirps, ar skirsis vandens kiekis stiklainiuose? Ant stalo padėjo skirtingos talpos stiklainius: 0,5 litro ir 1 litro. Į kiekvieną indą pridėjo sniego ir pastatė šiltoje patalpos vietoje. Smalsiai stebėjo, kaip sniegas pamažu tirpo. Ugdytiniai aptarinėjo pokyčius, spėliojo, kuriame stiklainyje ištirps pirmiausia. Jie palygino tirpimo greitį, kantriai laukė rezultatų, kol sniegas pamažu stiklainiuose mažėjo, mažėjo ir virto vandeniu.
Išvada. Vaikai pastebėjo, kad sniegas greičiau ištirpo 0,5 litro talpos stiklainyje, nes į jį buvo įdėta mažiau sniego. 1 litro stiklainyje sniego buvo daugiau, todėl tirpimo procesas užtruko ilgiau, o ištirpus susidarė didesnis vandens kiekis.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Tyrinėjant ir atliekant paprastus eksperimentus susipažinti su gintaro fizinėmis savybėmis (tankiu, skaidrumu, kvapu, šiluminėmis ypatybėmis), ugdyti vaikų pažinimo gebėjimus bei lavinti smulkiąją motoriką naudojant įvairius tyrinėjimo įrankius.
Hipotezė. Gintaras elgsis kitaip nei paprastas akmuo: sūriame vandenyje jis neskęs, o trinamas skleis specifinį sakų kvapą ir taps šiltesnis.
Veiklos eiga. Vaikai lietė šlifuotus ir šiurkščius gintaro gabalėlius, juos uostė. Lygino temperatūrą pridėdami prie žando ir pastebėjo, kad gintaras yra „šiltas“ mineralas. Stipriai trinant gintarą į audinį ar delnus, buvo stebima, ar pasikeičia jo kvapas – vaikai užuodė sakams būdingą aromatą. Naudodami žibintuvėlius, vaikai peršvietė gintaro gabalėlius, stebėjo spalvos pokyčius, ieškojo viduje esančių intarpų, oro burbuliukų. Per didinamuosius stiklus tyrinėjo gintaro „raštą“. Atliktas bandymas su vandeniu: į stiklinę su gėlu vandeniu vaikai įmetė gintaro gabalėlius – jie nuskendo. Į kitą stiklinę buvo įberta keli šaukštai druskos. Pakitus vandens tankiui, gintaras pakilo į paviršių. Vėliau vaikai šaukštais gaudė gintaro gabalėlius iš vandens – ši veikla lavino rankos ir akies koordinaciją bei įrankių valdymo įgūdžius.
Išvada. Hipotezė pasitvirtino: gintaras pasižymi išskirtinėmis savybėmis. Skirtingai nei dauguma akmenų, jis plūduriuoja sūriame vandenyje, reaguoja į trintį skleisdamas sakų kvapą ir yra pralaidus šviesai. Tai patvirtina, kad gintaras yra organinės kilmės – sustingę sakai, o ne uoliena.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Sudaryti sąlygas vaikams tyrinėti ledą per pojūčius, skatinti smalsumą ir džiaugsmą atrandant.
Hipotezė. Ledas tirps greičiau, jei ant jo bus lašinamas šiltas vanduo arba barstoma druska.
Veiklos eiga. Vaikai smalsiai apžiūrėjo lede užšalusias gyvūnų figūrėles, lietė ledą rankytėmis, tyrinėjo jo paviršių ir susipažino su ledo savybėmis. Bandydami išlaisvinti gyvūnus rankomis, vaikai pastebėjo, kad ledas yra kietas ir slidus, todėl figūrėlių ištraukti nepavyksta. Mokytojos padedami vaikai ieškojo sprendimų, kaip būtų galima padėti gyvūnams. Viename padėkle vaikai pipetėmis lašino šiltą vandenį ir stebėjo, kaip ledas pamažu tirpsta, atsiranda vandens lašeliai, o figūrėlės ima laisvėti. Kitame padėkle vaikai barstė druską ant ledo ir stebėjo, kaip ledo paviršiuje atsiranda duobutės, jis minkštėja ir tirpsta. Vaikai lygino abu būdus ir džiaugėsi, kai gyvūnų figūrėlės buvo išlaisvintos.
Išvados. Vaikai pamatė, kad ledas tirpsta veikiamas šilumos ir druskos. Stebėdami vykstančius pokyčius, jie suprato, jog skirtingi veiksmai gali padėti greičiau ištirpdyti ledą ir išlaisvinti lede įšalusius daiktus.
Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
Sausio 28 d. Krekenavos lopšelyje-darželyje vyko smagi ir aktyvi žiemos šventė „Meškos ir zuikio žiemos linksmybės“.
Iš žiemos miego pabudusi Meška pakvietė lopšelio-darželio grupių vaikučius į tikrą žiemos nuotykį. Kartu su Zuikiu visi linksmai pajudėjo ir sušoko energingą žiemos šokį, kuris sušildė net ir žvarbią žiemos dieną. Kadangi šiemet žiema nepagailėjo tikro sniego, vaikai galėjo džiaugtis tikromis žiemos linksmybėmis. Jie lipo per pusnis, lindo per sniego tunelius, ieškojo pusnyse paslėptų lobių. Mažieji kūrėjai puošė sniego pusnis, darė sniego angelus, kabino užšalusius ledo papuošimus bei dažais spalvino sniego kalnus. Kieme skambėjo vaikų juokas, o rausvi skruostai ir spindinčios akys išdavė – džiaugsmo buvo su kaupu!
Šventė suteikė daug teigiamų emocijų, stiprino bendrystę, skatino judėjimą gryname ore ir kūrybiškumą. Kiek daug džiaugsmo gali atnešti tikra, balta ir snieguota žiema!
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Ugdyti vaikų empatiškumą, atsakingumą, meilę mus supančiai gyvajai gamtai, rūpintis žiemojančiais paukščiais, kurti netradicines lesyklėles.
Hipotezė. Ar pavyks pasigaminti netradicines lesyklėles, panaudojant antrines žaliavas?
Veiklos eiga. Su vaikais buvo aptartas žiemojančių paukščių gyvenimas ir žmonių pagalbos svarba žiemos metu. Atšalus orams, vaikai įsitraukė į netradicinių lesyklėlių gamybą, naudodami antrines žaliavas. Tualetinio popieriaus ritinėlius vaikai tepė taukais ir medumi, apvoliojo grūdų, sėklų ir uogų mišinyje, o mokytoja pririšo siūlus pakabinimui. Kiti skanėstai buvo dedami į jogurto indelius ir maišomi su taukais. Pagamintos lesyklėlės buvo pakabintos lauke. Vaikai stebi lesyklėles ir supranta, kad paukščius reikia maitinti nuolat iki žiemos pabaigos.
Išvada. Vaikai nustatė, kad birios medžiagos gerai sukimba su taukais ir medumi, todėl tinka paukščių lesyklėlėms. Veikla ugdė vaikų atsakingumą, empatiją, smulkiąją motoriką ir gilino supratimą apie paukščių globą žiemą.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Saugus elgesys suprantamas kaip veikla, apimanti žinių apie pagrindines elgesio taisykles ir atsargumo priemones įgijimą, tinkamo žmogaus elgesio gebėjimų ugdymą ir vertybinių nuostatų formavimą. Saugus elgesys yra svarbus visose gyvenimo srityse: namuose, mokykloje, eisme, internete, socialiniame gyvenime ir kt.
Sausio mėnesį Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams buvo organizuoti užsiėmimai saugios aplinkos tema. Gaisras – tai vienas pavojingiausių nelaimingų įvykių, galinčių kelti rimtą grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei. Apie gaisro pavojus, jų priežastis ir prevenciją kalbėjomės su „Pelėdžiukų“ grupės vaikais. Mažieji smalsiai žiūrėjo edukacinius filmukus „Gaisro priežastys“ ir „Kaip elgtis gaisro metu“, dalijosi savo mintimis ir kartu ieškojome atsakymų, kaip saugiai elgtis kasdienėje aplinkoje, kur kreiptis pagalbos ir ką daryti, jei nelaimė vis dėlto įvyktų. Praktinė užduotėlė padėjo vaikams įtvirtinti žinias ir dar kartą prisiminti, kad saugus elgesys prasideda nuo mūsų.
Su „Nykštukų“ ir „Drugelių“ grupių vaikais per žaidimą aiškinomės, kaip žmogus, ypač vaikai, turėtų tinkamai elgtis, kad būtų išvengta nelaimių, traumų ar sveikatos sutrikimų. Kartu aptarėme, koks netinkamas vaikų elgesys gali lemti sužalojimus, ir mokėmės saugių kasdienio elgesio įpročių.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Sausio 22 dieną darželio salėje vyko gerosios patirties sklaidos renginys, kurio metu mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė dalijosi įspūdžiais bei įgytomis žiniomis iš seminaro „Vaikų fizinio raštingumo ugdymas, skatinant bendravimą, bendradarbiavimą ir socialinių įgūdžių plėtrą per aktyvias fizines veiklas“, vykusio pagal projektą „Lietuvos mažųjų žaidynės“.
Renginio tikslas – pasidalinti naujomis idėjomis su kolegėmis, grupių mokytojomis ir mokinio padėjėjomis, aptarti praktinį įgytų žinių pritaikymą ugdymo procese bei stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. Renginio vedėjos pristatė įvairias priemones, veiklas ir žaidimus, padedančius paįvairinti, patobulinti ar sukurti aktyvias, įdomias ir įtraukiančias fizinio aktyvumo veiklas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams.
Didelis dėmesys buvo skiriamas vaikų bendravimo, bendradarbiavimo ir socialinių įgūdžių ugdymui per judėjimą, kas atitinka šių metų „Lietuvos mažųjų žaidynių“ pagrindinį tikslą. Renginio metu dalyviai aktyviai įsijungė į siūlomas veiklas ir žaidimus, vyravo gera nuotaika ir susidomėjimas.
Tokie susitikimai ne tik praturtina pedagogų profesinę patirtį, bet ir prisideda prie kokybiškesnio, įvairesnio bei vaikams patrauklaus ugdymo organizavimo.
Mokytojos Giedrė Survilienė ir Margarita Stasevičienė
Tikslas. Sudaryti vaikams galimybes per patyrimines veiklas susipažinti su sniego savybėmis.
Hipotezė. Ar vaikams įdomu žaisti su sniegu grupėje? Ar sniegas gali pavirsti vandeniu?
Veikla. Veikla prasidėjo linksma dainele apie žiemą. Vaikai aiškinosi, kad žiemą sninga baltas sniegas. Nedrąsiai, bet smalsiai jie kišo pirštukus į sniegą, sėmė jį rankomis, tačiau greitai paleido, pajutę, kad sniegas yra šaltas. Visgi smalsumas nugalėjo – vaikai dėjo sniegą ant delniukų ir stebėjo, kas vyksta. Jie emocingai reagavo pastebėję, kad nuo delno pradėjo lašėti vanduo. Taip vaikai suprato, jog sniegas sušilo, tirpsta ir virsta vandeniu.
Vaikams buvo sudarytos galimybės žaisti su sniegu grupėje: jie lipdė sniego kamuoliukus ir mėtė juos į dėžutę. Kai kurie vaikai bandė sniegą paragauti, tačiau greitai suprato, kad jis yra nevalgomas.
Išvados. Veiklos metu vaikai per pojūčius ir tiesioginę patirtį su sniegu patyrė, kad jis yra baltas, šaltas ir šilumoje tirpsta. Ugdytiniai buvo skatinami tyrinėti, stebėti vykstančius pokyčius bei ugdyti priežasties ir pasekmės suvokimą. Vaikams buvo įdomu ir linksma žaisti su sniegu grupėje.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
