Tikslas. Supažindinti vaikus su kristalizacijos procesu, stebėti, kaip iš prisotinto druskos tirpalo formuojasi druskos kristalai, ugdyti vaikų stebėjimo, tyrinėjimo ir kantrybės gebėjimus.
Hipotezė. Ar iš prisotinto druskos tirpalo gali užaugti druskos kristalai?
Veiklos eiga. Su ugdytiniais buvo sumanyta ištirti, kaip susidaro druskos kristalai. Buvo paruoštas prisotintas druskos tirpalas – į karštą vandenį (suaugusiojo pagalba) vaikai bėrė druską ir maišė tol, kol ji nebetirpo. Iš mėlynos šenilinės vielutės vaikai suformavo snaigių formas ir pririšo jas prie pagaliuko taip, kad jos kabotų stiklinės viduryje ir neliestų dugno. Paruoštos snaigės buvo panardintos į druskos tirpalą ir paliktos ramioje vietoje kelioms dienoms. Vaikai stebėjo, kaip vandeniui pamažu garuojant ant snaigių formų pradėjo formuotis smulkūs balti druskos kristalai. Jie lygino pradines ir pasikeitusias formas, pastebėjo, kaip mėlyna vielutė pasidengė baltais kristalais ir tapo panaši į apšerkšnijusią snaigę. Veiklos pabaigoje vaikai reflektavo rezultatus – užduočių lapuose piešė snaiges apaugusias kristalais, įvardino, kas pasikeitė, ir aptarė, kokiomis sąlygomis jie susidarė.
Išvada. Taip, iš prisotinto druskos tirpalo gali užaugti druskos kristalai. Vaikai suprato, kad vandeniui garuojant druska nebetelpa tirpale ir vėl tampa kieta. Mažos druskos dalelės jungiasi tarpusavyje ir sudaro kristalus, kurie prisitvirtina prie vielutės ir palaipsniui auga.
Grupės mokytoja Margarita Stasevičienė




















