Tikslas. Išbandyti skirtingus dirbtinio sniego receptus, palyginti jų savybes tarpusavyje ir su tikru sniegu, ugdyti vaikų pojūčius, stebėjimo, lyginimo ir vertinimo gebėjimus.

Hipotezė. Ar dirbtinis sniegas gali būti panašus į tikrą sniegą?

Veiklos eiga. Su „Nykštukų“ grupės ugdytiniais buvo nuspręsta pasigaminti dirbtinį sniegą ir išbandyti du skirtingus jo gamybos receptus. Pasiskirstę į dvi grupes vaikai gamino dirbtinį sniegą: a) iš miltų ir aliejaus, b) iš bulvių krakmolo ir skutimosi putų.

Vaikai maišė produktus, minkė masę, lietė, formavo kamuoliukus ir lipdė besmegenius, taip tyrinėdami skirtingas tešlų struktūras ir jutiminius pojūčius. Vėliau vaikai palygino jo pojūčius su dirbtiniu sniegu – lietė, spaudė, stebėjo spalvą, purumą, lipnumą bei pojūčius rankoms.

Veiklos pabaigoje vaikai reflektavo darbo rezultatus – atliko užduotis lapuose: nupiešė, ką nulipdė iš pasirinkto dirbtinio sniego recepto, emocijų ženklais įvertino, kuris dirbtinis sniegas jiems patiko labiausiai bei palygino dirbtinį sniegą su natūraliu, pažymėdami šypsenėle labiau patikusį.

Išvada. Taip, dirbtinis sniegas gali būti panašus į tikrą sniegą, tačiau jis vis tiek skiriasi savo savybėmis.

Vaikai pastebėjo, kad skirtingi dirbtinio sniego receptai turi nevienodas savybes. Vieniems labiau patiko sniegas iš miltų ir aliejaus, nes buvo švelnus, glotnus ir lengvai lipdėsi, nors nebuvo baltas. Kitiems patiko krakmolo ir skutimosi putų sniegas dėl baltumo ir purumo, tačiau jis sunkiai lipo ir buvo sudėtinga formuoti besmegenius.

Dalis vaikų nusprendė, kad smagiausia žaisti su tikru sniegu, nors pirštukai greitai sušalo ir ilgai žaisti nepavyko.

Grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Supažindinti vaikus su žiemojančiais paukščiais ir jų mitybos ypatumais šaltuoju metų laiku. Ugdyti vaikų empatiją gamtai, lavinti smulkiąją motoriką bei tyrinėti skirtingų medžiagų (riebalų ir sėklų) savybes bei jų sąveiką.

Hipotezė. Riebalai (taukai) veikia kaip „klijai“, kurie sukimba su sėklomis ir kruopomis, o sustingę lauke virsta tvirtu, paukščiams lengvai pasiekiamu energijos šaltiniu.

Veiklos eiga. Vaikai apžiūrėjo ir lietė veiklai skirtus ingredientus – sėklas, kruopas ir taukus, aptarė jų savybes bei paukščių mitybos ypatumus žiemą. Rankomis minkė taukus, formavo rutuliukus ir stebėjo, kaip nuo rankų šilumos jie minkštėja. Suformuotus rutuliukus ir taukais pateptus popieriaus ritinėlius apvoliojo sėklų bei kruopų mišinyje, pritvirtino virveles. Pagaminti lesalo gaminiai buvo išnešti į lauką ir pakabinti ant medžių, stebint, kaip šaltyje taukai sukietėja.

Išvados. Riebalai šilumoje minkštėja, o šaltyje kietėja, todėl gali sujungti birias medžiagas į tvirtą visumą. Sėklos ir kruopos yra svarbus paukščių energijos šaltinis žiemos metu. Naudojant paprastas priemones buvo sukurti funkcionalūs ir tvirti lesalo gaminiai. Veiklos metu vaikai lavino smulkiąją motoriką, skaičiavo ir lygino gaminių dydžius, bei praktiškai prisidėjo prie paukščių globos.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Skatinti vaikus tyrinėti sniego savybes pasitelkiant pojūčius ir mokslinius metodus. Supažindinti su sniego struktūra, tirpimo procesu bei medžiagų sąveika (druska, vanduo), kartu lavinant kūrybiškumą per meninę raišką.
Hipotezė. Sniegas greičiausiai ištirps tame inde, į kurį bus įpilta šilto vandens arba užberta druskos, o lėčiausiai – paliktas kambario temperatūroje be jokių priedų.
Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai sensoriniu būdu tyrinėjo sniegą: per didinamuosius stiklus stebėjo jo struktūrą, snaigių formas ir kristalus, lietė, uostė bei aptarė patiriamus pojūčius. Vėliau buvo paruošti trys indai su vienodu sniego kiekiu: viename sniegas pabarstytas druska, kitame – užpiltas vandeniu, trečiame paliktas be priedų kambario temperatūroje. Vaikai stebėjo tirpimo greitį, sniego tekstūros ir tūrio pokyčius. Kūrybinėje dalyje pipetėmis lašino spalvotą vandenį ant sniego, stebėjo spalvų sklidimą ir kuriamus raštus.
Išvados. Druska pagreitina sniego tirpimą, nes skaido ledo kristalus (mažina užšalimo temperatūrą). Vanduo taip pat pagreitina tirpimą dėl šilumos mainų. Lėčiausiai tirpsta natūraliai stovintis sniegas.
Per didinamąjį stiklą vaikai pamatė, kad sniegas sudarytas iš mažų kristalų. Nors sniegas atrodo baltas, ištirpęs jis tampa skaidriu vandeniu.
Sniegas yra puiki medžiaga menui – jis sugeria drėgmę ir leidžia spalvoms „keliauti“ paviršiumi, sukurdamas unikalius, laikinus vaizdus.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Skatinti vaikų saviraišką, kūrybiškumą, išsiaiškinti vandens ir ledo kintamąsias savybes.
Hipotezė. Kas atsitiks sušaldžius vandenį balionuose?
Veiklos eiga. Ugdomosios veiklos metu vaikai pylė šaltą vandenį į apvalios formos balionus. Užrištą balioną su vandeniu išnešėme į lauką, kur vyravo minusinė temperatūra. Kitą dieną baliono viduje radome sušalusį vandenį – ledo rutulį. Tada vaikai rutulius nuspalvino pasirinkta spalva ir jie virto – spalvotais kamuoliais.
Išvada. Vaikai pastebėjo, kad pliusinėje temperatūroje (šiltoje patalpoje) ledo rutuliai tirpsta, o vandens tankis šąlant didėjo. Ugdytiniai sužinojo, kad minusinėje temperatūroje vanduo virsta į ledą, o pliusinėje temperatūroje ledas virsta į vandenį, kad ledas yra kietas, šaltas, o vanduo bespalvis ir beskonis. Apvalaus baliono pagalba pavyko išgauti rutulio formos ledą. STEAM veiklos metu buvo ugdomos šios pasiekimų sritys: aplinkos pažinimas, sakytinė kalba, santykiai su bendraamžiais, tyrinėjimas, kūrybiškumas, emocijų suvokimas ir raiška.

                                          Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, smalsumą ir pažinimą, eksperimentuojant su netradicinėmis piešimo priemonėmis, tyrinėjant skirtingų medžiagų savybes bei ugdant stebėjimo ir eksperimentavimo gebėjimus, taikant STEAM elementus.

Hipotezė. Jei naudosime skirtingo storio siūlus, linijos piešinyje skirsis savo storiu ir ryškumu.

Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai tyrinėjo netradicinį piešimo būdą – piešimą siūlais. Veiklai buvo paruošti skirtingo storio ir tekstūros siūlai, guašas bei balto popieriaus lapai. Pirmiausia vaikai apžiūrėjo siūlus, juos lygino tarpusavyje, nustatė, kurie yra plonesni, o kurie storesni, lietė juos ir apibūdino pojūčius. Vėliau siūlus mirkė į guašą ir stebėjo, kaip dažai įsigeria į skirtingo storio siūlus bei kaip jie atsispindi ant popieriaus. Piešdami vaikai eksperimentavo su įvairiais judesiais: siūlus tempė, lenkė, sukiojo, dėliojo, traukė tiesiai ar vingiuotai. Veiklos metu stebėjo, kaip keičiasi piešinio linijų storis, ryškumas ir forma, priklausomai nuo siūlo storio ir judesio pobūdžio.

Išvada. Vaikai pastebėjo, kad siūlų storis daro įtaką piešinio išvaizdai: storesni siūlai palieka platesnes, ryškesnes linijas, o plonesni – smulkesnes ir tikslesnes.

Grupės mokytoja Benita Jakaitytė

Tikslas. Padėti vaikams užrašyti, pažinti, įvardinti savo vardo raides. Eksperimentavimo būdu prisiminti popieriaus, markerio, flomasterių, folijos ir vandens savybes bei išsiaiškinti, kaip jos sąveikauja tarpusavyje.

Hipotezė. Ar nusispalvins balto popieriaus lapeliai ir ar išliks užrašytos raidės?

Veiklos eiga. Vaikai ant balto popieriaus lapelių su markeriu užsirašė savo vardo raides, jas įvardino, suskaičiavo. Nuspalvino įvairiomis flomasterių spalvomis folijos gabalėlius. Tuomet, naudodami pipetes, ant jų lašino vandenį ir dėjo lapelius. Atkėlus lapelius vaikai pastebėjo, kad pasiskirstęs ant folijos vanduo juos nuspalvino. Pasiskleidusios spalvos susimaišė ir pakeitė baltą lapelių foną, o  markeriu užrašytos raidės liko ryškios.  Stebėdami ir diskutuodami ugdytiniai aiškinosi popieriaus, markerio, flomasterių, folijos ir vandens savybes.

Išvada. Eksperimentas pavyko. Flomasterių spalvos sureagavo su vandeniu, folija sulaikė vandenį ir leido spalvoms pasklisti, nuspalvinti lapelius. Lapeliai tapo dar mielesni, o raidės liko ryškios. Tai patvirtino iškeltą hipotezę. Vaikams ši veikla buvo įdomi, įtraukianti.

 „Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė

Tikslas. Skatinti vaikus pažinti skaičius, lavinti smulkiąją motoriką, rankų ir akių koordinaciją.

Hipotezė. Ar vaikams pavyks, naudojant žnyples, ištraukti kinetiniame smėlyje pasislėpusius skaičius?

Veiklos eiga. Vaikai mokėsi pažinti skaičius. Siekiant padidinti susidomėjimą, skaičiai buvo paslėpti kinetiniame smėlyje. Naudodami žnyples, vaikai ieškojo skaičių, o juos radę įvardijo. Kartu su mokytoja jie ieškojo tokių pačių skaičių grupėje tarp žaislų ir aplinkoje esančių daiktų.

Išvada. Veiklos metu vaikai žaisdami patyrė atradimo džiaugsmą, bendradarbiavo tarpusavyje ir aktyviai įsitraukė į užduotis. Darbas su kinetiniu smėliu lavino smulkiąją motoriką bei tobulino rankų ir akių koordinacijos įgūdžius. Ši veikla skatino vaikų domėjimąsi skaičiais ir jų pažinimą.

                                                                                         „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė