Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir smalsumą konstruojant iš LEGO kaladėlių, lavinti problemų sprendimo gebėjimus bei supažindinti su paprastais miesto kūrimo ir statybos principais.
Hipotezė. Ar pavyks sujungus statinius iš LEGO kaladėlių sukurti bendrą miestą?
Veiklos eiga. Vaikams patinka konstruoti įvairius statinius iš LEGO kaladėlių, todėl vieną dieną jie sumanė sukurti miestą. Pirmiausia su vaikais buvo pasikalbėta, kas būna mieste – namai, keliai, parkai, parduotuvės, tiltai. Vaikai dalijosi savo idėjomis ir pasakojo, kokius statinius norėtų pastatyti. Vėliau vaikai pradėjo konstruoti. Vieni statė aukštus namus, kiti – tiltus, parką ar kitus miesto statinius. Konstruodami vaikai bendravo tarpusavyje, tarėsi, kur geriausia pastatyti savo statinį, kad visi kartu galėtų sukurti vieną bendrą miestą. Baigę statyti, visi kartu apžiūrėjo sukurtą LEGO miestą. Vaikai pristatė savo statinius, pasakojo, ką pastatė ir kas vyksta jų sukurtoje miesto dalyje.
Išvada. Iš LEGO kaladėlių tikrai galima sukurti miestą. Vaikai pastatė daug įvairių statinių ir sujungė juos į vieną bendrą miestą. Veiklos metu ugdytiniai patyrė daug džiaugsmo, kūrybiškai reiškė savo idėjas, mokėsi bendradarbiauti ir planuoti. Konstruodami jie lavino smulkiąją motoriką, vaizduotę bei domėjimąsi kūryba ir statyba.
Mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su spalvų maišymu ir parodyti, kaip iš pagrindinių spalvų galima išgauti naujas spalvas.
Hipotezė. Jeigu sumaišysime dvi skirtingas spalvas, galėsime išgauti naują spalvą, panašią į tas, kurios yra vaivorykštėje.
Veiklos eiga. Veiklos pradžioje mokytoja su vaikais aptarė, kas yra vaivorykštė, kokias spalvas joje galime pamatyti ir kiek jų yra. Vaikai apžiūrėjo pagrindines spalvas – raudoną, geltoną, mėlyną ir žalią. Vėliau jie spėliojo ir bandė nusakyti, kas galėtų nutikti, jei būtų sumaišytos dvi skirtingos spalvos. Po spėjimų vaikai pradėjo eksperimentuoti maišydami spalvas: sumaišę raudoną ir mėlyną gavo violetinę, raudoną ir geltoną – oranžinę, o geltoną ir mėlyną – žalią spalvą. Maišydami geltoną ir žalią spalvas vaikai išgavo mėlyną. Gautomis spalvomis vaikai piešė vaivorykštę. Veiklos pabaigoje kartu aptarta, kokias naujas spalvas pavyko sukurti ir ar pasitvirtino jų spėjimai.
Išvada.Vaikai suprato, kad maišant spalvas galima sukurti naujas spalvas. Tyrimo metu jie išgavo violetinę, oranžinę, žalią ir mėlyną spalvas. Hipotezė pasitvirtino.
Mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Išbandyti netradicinį piešimo būdą ant sniego, skatinti vaikų saviraišką ir kūrybiškumą bei paminėti Kovo 11-ąją.
Hipotezė. Ar galima ant sniego nupiešti Lietuvos vėliavą naudojant purškiklius ir guašą?
Veiklos eiga. Su vaikais buvo aptarta, kad rytoj – Kovo 11-oji, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Kalbėtasi, kokia tai šventė ir kuo ji svarbi Lietuvai. Vaikai prisiminė Lietuvos simbolius – himną, herbą ir vėliavą, aptarė, kad per šventes prie namų iškeliama Lietuvos vėliava.
Tuomet buvo iškeltas klausimas, ar ant sniego galima nupiešti Lietuvos vėliavą naudojant purškiklius ir guašą. Vaikai prisiminė Lietuvos vėliavos spalvas ir jų eiliškumą. Lauke buvo pasirinkta vieta ant sniego, vaikai pasirinko purškiklius su guašu. Jie spaudė purškiklių rankenėles, stengėsi valdyti rankų judesius, kad spalvos ant sniego pasiskirstytų plačiai ir tolygiai. Kūrybinis procesas vaikams suteikė daug gerų emocijų ir džiaugsmo.
Išvada. Hipotezė pasitvirtino – naudojant purškiklius ir guašą ant sniego galima nupiešti Lietuvos vėliavą. Vaikai kūrybiškai paminėjo Kovo 11-ąją ir prisiminė Lietuvos simbolius.
Grupės mokytoja Asta Barauskienė
Tikslas. Skatinti vaikų pažinimo gebėjimus, sudarant galimybes patiems sodinti, laistyti, stebėti ir matuoti svogūnų laiškų augimą.
Hipotezė. Ar grupėje galima užauginti svogūnų laiškų?
Eiga. Vaikai, pasižiūrėję trumpą siužetą apie svogūnų sodinimą, sužinojo, kad prieš sodinimą galima nupjauti svogūno viršūnę, tuomet laiškai išdygsta greičiau. Tyrinėdami perpjautą svogūną jie uostė, lietė, ragavo ir aptarė jo savybes. Vaikai sužinojo, kad svogūno laiškai auga į viršų, o šaknys – žemyn į žemę, taip pat kad augalams augti reikalingas vanduo. Kartu su mokytoja vaikai nusprendė atlikti eksperimentą: vienus svogūnus sodino į žemę, o kitus merkė į vandenį. Jie stebėjo, per kiek dienų svogūnai sudygo ir kada pradėjo augti laiškai. Išdygusius laiškus vaikai matavo liniuote, lygino jų ilgį (ilgesnis – trumpesnis, didesnis – mažesnis) ir matavimus kartojo kas kelias dienas. Užaugusius laiškus vaikai nukirpo, juos uostė ir ragavo.
Išvada. Vaikai susipažino su svogūno savybėmis, stebėjo ir matavo laiškų augimą, įtvirtino sąvokas didelis–mažas, ilgas–trumpas. Jie padarė išvadą, kad svogūnų laiškus galima užsiauginti ant palangės, o žemėje pasodinti svogūnai sudygsta greičiau nei pamerkti į vandenį.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Supažindinti vaikus su miško gyvūnais, skatinti pažinimą, smalsumą, kalbos, smulkiosios motorikos ir bendradarbiavimo gebėjimus per įvairias žaidybines veiklas.
Hipotezė. Ar vaikai, stebėdami, žaisdami ir tyrinėdami, gali geriau pažinti miško gyvūnus?
Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai ekrane stebėjo miško gyvūnus ir kartu aiškinosi, koks tai gyvūnas, mokėsi juos atpažinti ir įvardyti. Iš maišelio jie traukė gyvūnų figūrėles, jas apžiūrėjo ir pasakė, kokį gyvūną rado. Vėliau vaikai tyrinėjo, ar gyvūnai plaukia – metė figūrėles į vandenį ir bandė jas plukdyti laiveliu. Po to mažieji šoko ratelį, užsidėję karūnas su įvairių miško gyvūnų paveikslėliais. Kitos veiklos metu vaikai tarp pupelių ieškojo paslėptų gyvūnų figūrėlių, jas surado ir sustatė į eilę. Žaisdami prie sensorinio stalo šaukšteliu pylė pupeles iš vienų indų į kitus – iš puodelių į didelius puodus, o iš puodų į dėžutes. Vaikai taip pat žaidė gyvūnų loto žaidimą ir mokėsi atpažinti gyvūnus paveikslėliuose. Veiklos pabaigoje ant dėžės klijavo paveikslėlius su gyvūnų piešinėliais ir kartu kūrė bendrą miško paveikslą.
Išvada. Vaikai aktyviai ir noriai dalyvavo visose veiklose, susipažino su miško gyvūnais, mokėsi juos atpažinti, įvardyti. Stebėdami, žaisdami ir tyrinėdami jie plėtė savo žinias apie miško gyvūnus, todėl hipotezė pasitvirtino – per patyriminę ir žaidybinę veiklą vaikai geriau pažino miško gyvūnus. Atlikdami įvairias užduotis vaikai lavino smulkiąją motoriką, dėmesį, kalbinius gebėjimus, mokėsi bendradarbiauti ir veikti kartu.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Tikslas. Per patyriminę veiklą su vandeniu ugdyti vaikų gebėjimą atpažinti ir vartoti sąvokas „daug“ ir „mažai“, lyginant vandens kiekius.
Hipotezė. Ar vaikai, pilstydami vandenį iš didelio indo į mažas talpas, gebės atskirti, kur yra daugiau, o kur mažiau vandens?
Veiklos eiga. Apžiūrėję ant stalo pastatytą indą su vandeniu, mažas talpas, pipetes, šaukštelius bei laistytuvėlį, vaikai panoro viską paliesti, išbandyti, ir sušlapti pirštukus. Pakviesti pilstyti vandenį iš didelio indo į mažesnes talpas pasirinktomis priemonėmis, vaikai pradėjo semti, lašinti ir pilstyti vandenį bei stebėti, kaip talpos pildosi. Veiklos metu buvo įvardijamos sąvokos „daug“ ir „mažai“. Kai talpos prisipildė skirtingu kiekiu vandens, jos buvo pastatytos šalia viena kitos ir kartu su vaikais lyginamos, ugdytiniai buvo skatinami stebėti ir palyginti vizualiai. Per šią patyriminę veiklą su vandeniu vaikai, tyrinėdami ir lygindami, pradėjo formuoti kiekio suvokimo pradmenis ir gebėjimą atskirti sąvokas „daug“ ir „mažai“.
Išvada. Vaikai, pilstydami vandenį iš didelio indo į mažas talpas, pradėjo suprasti ir atskirti sąvokas „daug“ ir „mažai“.
„Boružėlių“ vaikų Benita Jakaitytė
„Pelėdžiukų“ grupės vaikų komanda dalyvavo Panevėžio rajono priešmokyklinio amžiaus vaikų konkurse „Pažink Lietuvą žaisdamas“, kuris buvo skirtas smagiai ir kūrybiškai plėsti vaikų žinias apie Lietuvą. Renginys vyko Smilgių ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo skyriuje, jaukioje ir draugiškoje atmosferoje, kupinoje vaikų smalsumo, bendravimo ir džiugių emocijų.
Renginio pradžioje organizatoriai šiltai pasveikino dalyvius ir supažindino su konkurso eiga bei laukiančiomis veiklomis. Vėliau komandos trumpai prisistatė. Mūsų komanda pristatė Krekenavos krašto lankytinas vietas. Vytautas papasakojo apie Pašilių stumbryną – vietą, kur galima iš arti pamatyti didingus Lietuvos miškų gyventojus. Selina pristatė Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų baziliką – vieną įspūdingiausių šio krašto sakralinių pastatų. Donatas supažindino su pažintiniu taku Nevėžio upės slėnyje, kviečiančiu pasigrožėti gamta ir upės vingiais. Aironas papasakojo apie Krekenavos apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria nuostabūs apylinkių vaizdai, o Luana pristatė smagų ir išmintingą Patarlių taką.
Po komandų prisistatymų dalyviai įsitraukė į įvairias įdomias užduotis. Vaikai azartiškai dalyvavo „Kahoot“ viktorinoje apie Lietuvą. Ieškojo raidžių, skiemenų ir iš jų dėliojo žodžius, skaitė ir rašė. Dirbdami prie išmaniosios lentos atliko užduotis apie Lietuvos gamtą ir miestus. Taip pat skenavo QR kodus, ieškojo raidžių ir iš jų sudėjo Lietuvos miestų pavadinimus. Didelio susidomėjimo sulaukė programavimo veikla – vaikai mokėsi valdyti robotukus šuniukus ir išbandė pirmuosius programavimo žingsnius. Po aktyvių veiklų visi galėjo trumpam atsipūsti ir atsipalaiduoti sensoriniame kambaryje.
Renginio pabaigoje vyko šiltas konkurso aptarimas, dalyviai dalijosi įspūdžiais, o visos komandos buvo apdovanotos. Šis konkursas vaikams suteikė daug džiugių emocijų, skatino bendradarbiavimą, smalsumą ir dar labiau sustiprino jų pažinimą apie Lietuvą mokantis žaidžiant.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Tyrinėti, ar visos medžiagos tirpsta vandenyje, susipažinti su medžiagų tirpumu vandenyje, ugdyti vaikų smalsumą, stebėjimo, tyrinėjimo ir eksperimentavimo gebėjimus.
Hipotezė. Ar visos medžiagos tirpsta vandenyje?
Veiklos eiga. Vaikai atliko eksperimentą, siekdami patikrinti, ar visos medžiagos tirpsta vandenyje. Pirmiausia jie stebėjo, kaip vandenyje tirpsta sniego gniūžtė, ir aptarė, kas atsitiko bei kodėl sniegas ištirpo. Tuomet buvo iškeltas klausimas: ar visos medžiagos gali ištirpti vandenyje? Vaikai apžiūrėjo indeliuose paruoštas medžiagas: jas lietė, uostė, tyrinėjo ir spėliojo, kas tai galėtų būti. Buvo susitarta, kad medžiagų neragaus. Kiekvienas vaikas pasirinko po vieną indelį su medžiaga. Į stiklinį puodelį buvo pilamas vanduo, į jį suberiama pasirinkta medžiaga, o vaikai šaukštu maišė ir stebėjo, ar medžiaga tirpsta. Stebėjimo metu buvo aptarta, kad kai kurios medžiagos vandenyje ištirpsta, nes vanduo gali „išskaidyti“ jų daleles, o kitos lieka nepakitusios ir nusėda arba plūduriuoja.
Išvada. Eksperimento metu vaikai, stebėdami ir tyrinėdami, išsiaiškino, kad ne visos medžiagos tirpsta vandenyje. Jie pastebėjo, kad tokios medžiagos kaip druska, cukrus ar medus vandenyje tirpsta, o pipirai, aguonos ar smėlis – netirpsta. Taigi hipotezė, kad visos medžiagos tirpsta vandenyje, nepasitvirtino. Vaikai ugdė stebėjimo, tyrinėjimo ir išvadų darymo gebėjimus.
Grupės mokytoja Asta Barauskienė
Mokėti suteikti pirmąją pagalbą yra labai svarbu, nes kritinėmis akimirkomis tai gali tiesiogiai lemti nukentėjusiojo gyvybę ir sveikatos būklę, kol atvyks medikai. Tinkami ir laiku atlikti veiksmai gali sustabdyti kraujavimą, išgelbėti nuo uždusimo, sumažinti stresą bei užkirsti kelią būklės pablogėjimui. Tyrimai rodo, kad šalia esantis žmogus gali padidinti nukentėjusiojo galimybę išgyventi net 2–3 kartus. Kartais tokioje situacijoje šalia gali būti tik vaikas, todėl svarbu, kad ir patys mažiausieji turėtų bent pagrindinių žinių apie pirmąją pagalbą. Vaikystė neatsiejama nuo aktyvios veiklos, žaidimų ir dūkimo. Tačiau neretai džiaugsmą aptemdo įvairios traumos – įsibrėžimai, įsipjovimai, nubrozdinimai ar vabzdžių įkandimai. Tokiose situacijose svarbu ne tik žinoti, kaip elgtis, bet ir neišsigąsti, nepanikuoti, mokėti iškviesti pagalbą bei padėti draugui.
Kovo 4 dieną Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikams Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras suorganizavo mokomąją edukaciją „Pirmoji pagalba – sau ir draugui“. Šios edukacijos tikslas – ugdyti vaikų atsakomybę už savo ir artimųjų sveikatą bei supažindinti su pagrindiniais pirmosios pagalbos veiksmais. Užsiėmimo metu vaikai mokėsi atpažinti pavojų ir galimai pavojingas situacijas, sužinojo, kaip tinkamai iškviesti pagalbą, įvertinti savo galimybes ir prireikus kreiptis pagalbos į suaugusiuosius. Edukatorė Rasa supažindino vaikus su greito reagavimo algoritmu, aptarė įvairias galimas situacijas bei organizavo simuliacinius žaidimus, kurių metu vaikai galėjo praktiškai išbandyti, kaip reikėtų elgtis nelaimės atveju. Taip pat buvo kalbama apie traumų prevenciją ir saugų elgesį kasdienėje aplinkoje. Edukacijos metu vaikai susipažino su pirmosios pagalbos vaistinėlės turiniu ir pakartojo bendrąjį pagalbos telefono numerį – 112. Užsiėmimas ne tik padėjo įgyti naujų žinių, bet ir ugdė vaikų kritinį mąstymą, drąsą bei gebėjimą nepasimesti netikėtose situacijose.
Tokios edukacijos padeda vaikams suprasti, kad rūpestis vieni kitais yra labai svarbus. Mokydamiesi padėti draugui ar artimajam nelaimės atveju, vaikai ugdosi atsakomybę, atjautą ir supratimą, kad kiekvienas gali prisidėti prie kito saugumo. Juk nelaimės akivaizdoje kartais būtent greita reakcija ir pirmosios minutės gali lemti žmogaus likimą.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė
Tikslas. Supažindinti vaikus su ūkio aplinka, naminiais gyvūnais ir augalais, ugdyti kūrybiškumą, konstrukcinius įgūdžius, smulkiąją motoriką bei supratimą apie gamtos ir žmogaus ryšį.
Hipotezė. Ar iš įvairių pateiktų priemonių – gyvūnų figūrėlių, skirtingų dydžių ir formų kaladėlių – vaikai gali pastatyti ūkį su priestatais, gyvūnais ir aptvarais?
Veiklos eiga. Vaikai buvo supažindinti su užduotimi – sukurti savo ūkį. Buvo diskutuojama, kas yra ūkis, kokie pastatai jame stovi (namas, tvartas, daržinė), kokie gyvūnai gyvena ūkyje ir kokie darbai jame atliekami. Taip pat aptarta, kokias priemones galima naudoti statybai, kurios medžiagos yra tvirtesnės ir stabilesnės. Vaikai dirbo individualiai ir grupelėmis: statė ūkio pastatus, kūrė aptvarus gyvūnams. Buvo stebima, ar pastatai tvirti, ar nenugriūna, kartu ieškoma sprendimų, ką galima pakeisti (siauresnę detalę pakeisti platesne, trumpesnę – ilgesne), išbandyti kitokį detalių išdėstymą. Baigę statyti savo statinius, vaikai juos „apgyvendino“ gyvūnais ir papasakojo, kas juose gyvena ir kas vyksta ūkyje.
Išvada. Vaikai, kurdami savo ūkį, suprato, kad svarbu tinkamai parinkti medžiagas, užtikrinti statinių stabilumą ir apgalvoti jų išdėstymą. Jie daugiau sužinojo apie ūkio gyvenimą, gyvūnų priežiūrą ir augalų auginimą. Veiklos metu vaikai ugdė kūrybiškumą, bendradarbiavimo gebėjimus, problemų sprendimo įgūdžius bei suprato, kad iš nesėkmių galima pasimokyti ir rasti naujų sprendimų.
Mokytoja Sigita Rimaitienė
