Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Tikslas. Tyrinėti, išbandyti sniego galimybes, sodos ir acto reakcijas, pažinti ir įvardinti Lietuvos vėliavos spalvas, sukurti ugnikalnį ir visiems kartu patirti geras emocijas.
Hipotezė. Ar galime sniege padaryti spalvotus sniego ugnikalnius?
Veiklos eiga. Šaltą sausio dieną, minint Sausio 13-ąją, vaikai dalyvavo atradimų ir eksperimentų veikloje. Jie įvardijo Lietuvos vėliavos spalvas ir aptarė, kad sniegas šilumoje tirpsta. Vaikams buvo iškeltas klausimas, ar galima sniege sukurti spalvotus ugnikalnius. Pirmiausia buvo aptarta, kas yra ugnikalnis ir kaip jis atrodo. Ant stalo pastatytas dubuo su sniegu, sniege įstatyti trys indeliai – krateriai. Į juos vaikai dėjo sodą, indų ploviklį, pasirinktą spalvą ir actą. Stebėta, kaip sniege „išsiveržia“ spalvoti ugnikalniai. Vaikai džiaugėsi pavykusiu eksperimentu ir tyrinėjo spalvotą sniegą.
Išvada. Veiklos metu vaikai išbandė sniego, sodos ir acto reakcijas, sėkmingai sukūrė spalvotus sniego ugnikalnius, įtvirtino Lietuvos vėliavos spalvas, lavino tyrinėjimo ir kūrybiškumo gebėjimus bei patyrė teigiamas emocijas.
Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė
Tikslas. Skatinti vaikų pažintinius ir tyrinėjimo gebėjimus, lavinti smulkiąją motoriką bei rankų ir akių koordinaciją, naudojant žnyples sniege paslėptoms raidėms surasti ir jas grupuoti pagal spalvas.
Hipotezė. Ar visas raides sniege pavyks rasti lengvai?
Veiklos eiga. Vaikai buvo pakviesti tyrinėti padėklus su sniegu ir pasvarstyti, kas galėtų juose slėptis. Prieš pradedant veiklą vaikai svarstė, ar visas raides sniege pavyks rasti lengvai ir kokiu būdu jų paieška būtų sėkmingiausia. Kad rankos liktų šiltos ir būtų patogu dirbti, vaikams buvo pasiūlytos žnyplės, kuriomis jie ieškojo sniege paslėptų raidžių. Rastas raides vaikai rūšiavo pagal spalvas, skaičiavo jų kiekį ir lygino, kurių spalvų raidžių rado daugiau. Veiklos metu vaikai stebėjo sniego savybes, pastebėjo, kaip sniegas byra ir tirpsta, bei aptarė, ar tai turėjo įtakos raidžių paieškai.
Išvada. Tyrinėdami sniegą vaikai suprato, kad jis gali slėpti įvairius daiktus, o jų paieška reikalauja kantrybės ir tikslumo. Naudodami žnyples kaip įrankį ir rūšiuodami raides pagal spalvas, vaikai ugdė technologinius, matematinius ir pažintinius gebėjimus.
Grupės mokytoja Benita Jakaitytė
Tikslas. Tyrinėti, atrasti, išbandyti sniego galimybes ir visiems kartu patirti žiemos džiaugsmus.
Hipotezė. Ar pavyks piešti ant sniego?
Veiklos eiga. Žiemiška diena virto smagiu atradimų laiku. Vaikai tyrinėjo sniegą – aiškinosi, iš kur jis atsiranda, kokios jo savybės, stebėjo sniego kristalus per didinamąjį stiklą ir diskutavo, ar įmanoma ant sniego piešti. Sniego vaikai atsinešė ir į grupę, kur kiekvienas turėjo galimybę kūrybiškai eksperimentuoti. Vaikai pipetėmis lašino spalvotus dažus ant sniego ir stebėjo, kaip spalvos susilieja, o sniegas tampa spalvingas. Visi su dideliu susidomėjimu stebėjo sniego tirpimą, spalvų pokyčius ir dalijosi savo pastebėjimais.
Išvada. Ši veikla suteikė ugdytiniams daug džiaugsmo, skatino kūrybiškumą, tyrinėjimą. Vaikai įsitikino, kad piešti galima ir ant sniego, o mokymasis gali būti žaismingas ir netikėtas.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai dalyvavo edukacinėje programoje „Bitelė Ratuto“, vykusioje Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje. Edukacija kvietė vaikus nusikelti į senovę ir patirti, kaip linksminosi mūsų protėviai.
Užsiėmimų metu vaikai susipažino su lietuvių liaudies kultūra – tradiciniais žaidimais, dainomis ir šokiais. Mažieji dalyviai klausėsi vienos seniausių lietuvių muzikinio folkloro formų – sutartinių, mokėsi jų klausytis, pajusti ritmą ir skambesį. Žaisdami lietuvių liaudies žaidimus ir ratelius, vaikai ugdė reakciją, judrumą, sumanumą bei bendradarbiavimo įgūdžius.
Edukacijos metu skambėjo liaudiškos dainos, vaikai šoko tautinius šokius ir aktyviai įsitraukė į siūlomas veiklas. Jie taip pat klausėsi lietuvių liaudies pasakos „Kaip vilkas duonos užsimanė“, kuri praturtino vaikų vaizduotę ir skatino domėjimąsi tautosakos pasakojimais.
Po judrių veiklų vaikai buvo supažindinti su Aukštaitijos krašto tautinio kostiumo ypatumais. Įgytas žinias jie kūrybiškai pritaikė praktiškai – spalvino ir kūrė savo tautinio kostiumo piešinius.
Ši edukacija suteikė vaikams galimybę per patyrimą pažinti lietuvių kultūrinį paveldą, ugdyti pažintines, socialines ir kūrybines kompetencijas bei stiprinti ryšį su savo tautos tradicijomis.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Patyriminės veiklos metu ugdyti vaikų kasdienius gyvenimo įgūdžius, tyrinėjimą, aplinkos pažinimą, iniciatyvumą, atkaklumą ir mokėjimą mokytis.
Hipotezės. Ar arbata gali padėti sušilti? Ar vaikai moka patys susitepti sumuštinį?
Veiklos eiga. Veiklos pradžioje vaikai aptarė metų laiką ir orą, įvardijo, kad yra žiema ir šalta. Buvo diskutuota, kas padeda nesušalti. Mokytoja paaiškino, kad sušilti gali padėti arbata su citrina ir medumi. Vaikai apžiūrėjo ir pauostė citriną, užplikė čiobrelių arbatą, ragavo medų ir sužinojo apie jų naudą sveikatai. Kol arbata vėso, vaikai savarankiškai tepėsi sumuštinius, įvardijo maisto produktus ir mokėsi saugiai naudotis peiliais. Vėliau vaikai gėrė arbatą ir valgė pačių pagamintus sumuštinius.
Išvada. Veiklos metu vaikai susipažino su vaistinėmis žolelėmis, citrina ir medumi, ugdė kasdienius gyvenimo įgūdžius, savarankiškumą ir iniciatyvumą. Vaikai džiaugėsi savo patirtimi ir teigė, kad išmoktus įgūdžius galės pritaikyti namuose.
Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė
Tikslas. Eksperimentuojant su skirtingomis medžiagomis, pasigaminti masę, iš kurios būtų galima nulipdyti sniego senio galvą.
Hipotezė. Ar pavyks pastatyti sniego senį ir vėliau jį ištirpdyti?
Veiklos eiga. Veiklos pradžioje buvo aptarti žiemai būdingi orai ir sniego savybės. Vaikai pasakojo, ką galima veikti su sniegu, prisiminė, kad jis yra baltas, šaltas ir šilumoje tirpsta. Mokytoja pasiūlė pasigaminti dirbtinį sniegą ir nulipdyti sniego senio galvą. Vaikams buvo pristatytos veiklai reikalingos medžiagos: soda, druska, skystas muilas ir vanduo. Vaikai paeiliui pylė ir maišė medžiagas, stebėjo jų pokyčius ir iš gautos masės formavo sniego senio galvą. Vėliau ją papuošė akytėmis ir morkos formos nosimi. Mokytoja paskatino vaikus pamąstyti, ar sniego senio galva ištirps šilumoje ir kokiais būdais dar būtų galima ją „ištirpdyti“. Vaikams nepateikus pasiūlymų, buvo pasiūlyta panaudoti actą. Vaikai stebėjo reakciją – actui sureagavus su soda, masė pradėjo putoti ir „tirpti“, sukeldama vaikams daug teigiamų emocijų.
Išvada. Veiklos metu vaikai pastebėjo, kad per didelis vandens kiekis daro masę per skystą lipdymui. Taip pat jie suprato, kad sniego senį galima „ištirpdyti“ cheminės reakcijos metu, kai actas reaguoja su soda ir suardo masę.
Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
Sausio 6 dieną lopšelyje-darželyje apsilankė Trys Karaliai – Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Jie ne tik papasakojo, bet ir supažindino vaikus su Trijų Karalių istorija, savo kelione bei šios šventės prasme, primindami, kad baigiasi gražusis šventinis laikotarpis. Karaliai vaikams pristatė ir savo atsineštas dovanas, kurias per šv. Kūčias dovanojo Kūdikėliui Jėzui: Kasparas – auksą, simbolizuojantį karališkumą, Merkelis – smilkalus, reiškiančius tikėjimą ir maldą, Baltazaras – mirą, primenančią apie žmogiškumą ir gyvenimo trapumą. Kartu su Karaliais vaikučiai linksmai žaidė ratelius, dainavo, šoko ir smagiai bendravo. Vėliau visi draugiškai atsisveikino su Kalėdų eglute – ją nupuošė, padėkodami už šventines akimirkas. Atsisveikindami trys Karaliai vaikams linkėjo laimės, sveikatos ir sėkmingų metų, o kad ši diena dar labiau pradžiugintų, pavaišino vaikus saldainiais.
Šventė tapo jaukiu ir prasmingu kalėdinio laikotarpio užbaigimu darželyje.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Ugdyti vaikų pažinimą apie žiemos gamtos reiškinius, sudaryti galimybes per patirtį ir pojūčius stebėti sniego ir ledo savybes bei jų virsmą vandeniu, skatinti smalsumą ir saugų elgesį.
Hipotezė. Vaikai pastebės, kad sniegas ir ledas yra šalti, o sušilus jie ištirpsta ir virsta vandeniu.
Veiklos eiga. Ryto rato metu buvo kalbamasi apie žiemą. Vaikai pasakojo, kad lauke šalta, todėl reikia rengtis šiltus drabužius. Buvo aptarta, ką galima veikti žiemą – žaisti su sniegu, jį liesti, daryti sniego „angelus“. Grupėje vaikai pirštukais lietė sniegą ir ledą. Buvo stebimos jų savybės: sniegas buvo šaltas ir purus, o ledas – šaltas ir kietas. Sniegas ir ledas buvo palikti kambario temperatūroje, stebint, kaip jie tirpsta. Vaikai pastebėjo, kad ištirpus sniegui ir ledui jų vietoje atsirado vanduo. Buvo kalbamasi apie saugų elgesį – kad lauke sniego ir ledo valgyti negalima, nes galima susirgti. Kai kurie vaikai grupėje paragavo švaraus sniego ir pastebėjo, kad jis yra labai šaltas, be skonio, panašus į vandenį.
Išvada. Vaikai patyrė, kad sniegas ir ledas yra šalti, o sušilus tirpsta ir virsta vandeniu. Veikla padėjo vaikams per pojūčius ir tiesioginę patirtį pažinti gamtos reiškinius bei plėtoti jų smalsumą.
„Kiškučių“ grupės mokytoja Valdonė Kuncienė
Panevėžio rajono savivaldybės Šeimos taryba ir šiais metais, artėjant Kalėdoms, surengė jau tradicija tapusį įvairaus amžiaus ugdymo įstaigų vaikų piešinių konkursą „Mano šeimos kalėdinis atvirukas“. Šeimos tarybos nariai rinko ir vertino gražiausius, kūrybiškiausius bei originaliausius vaikų piešinius.
Konkurse dalyvavo net 9 atvirukai iš mūsų darželio. Mažiausiųjų grupėje laureatais tapo trys vaikai iš Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“. Džiaugiamės galėdami pasveikinti mūsų darželio laureates, tai Selina Vaičaitė, Eglė Zaikinaitė ir Gustė Ramonytė (Žibartonių skyrius).
Dėkojame visiems tėveliams už aktyvų dalyvavimą konkurse „Mano šeimos kalėdinis atvirukas“ ir už nuostabius, kartu su vaikais kurtus šeimos atvirukus. Konkursas skatino kūrybiškumą, šeimos bendrystę ir šeimos tapatumo puoselėjimą.
Nuoširdžiai ačiū visoms šeimoms už šilumą, kūrybą ir bendrą laiką, skirtą šiam gražiam darbui.
Direktorė Danutė Ropienė
Tikslas. Lavinti vaikų erdvinį mąstymą, kūrybiškumą, darbo įgūdžius ir vaizduotę.
Hipotezė. Ar sumaišius druską, miltus ir vandenį galima gauti druskos tešlą, iš kurios būtų galima pagaminti kalėdinius meduolius?
Veiklos eiga. Mokytojai parodžius visus druskos tešlai reikalingus produktus, vaikai ėmėsi darbo. Pirmiausia ugdytiniai pylė miltus ir druską į indelį, skaičiavo, kiek stiklinių įpila. Taip pat lygino, kurio ingrediento reikia daugiau, o kurio – mažiau. Supylus sausus produktus, buvo pilamas vanduo, viskas maišoma, o vėliau minkoma. Tešla buvo minkoma tol, kol susiformavo vientisas didelis tešlos kamuolys. Tuomet mokytoja tešlą padalijo vaikams lygiomis dalimis. Naudodami formeles, vaikai gamino mažyčius kalėdinius meduolius, kuriuos vėliau nuspalvino guašu.
Išvada. Hipotezė pasitvirtino – vaikams pavyko pasigaminti druskos tešlos kalėdinius meduolius. Gaminimo metu vaikai taip pat pastebėjo, kad įpylus per mažai vandens tešla tampa nevientisa ir byranti. Ši veikla pareikalavo iš vaikų daug kantrybės ir atkaklumo siekiant užbaigti darbą iki galo, suteikė daug džiugių emocijų ir teigiamų patirčių.
Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
