Tikslas. Tyrinėti, kaip atsiranda garsas, susipažinti su virpėjimo reiškiniu, ugdyti vaikų smalsumą, klausymosi, stebėjimo ir tyrinėjimo gebėjimus.
Hipotezė. Ar galima prajuokinti puodelį?
Veiklos eiga. Vaikai atliko eksperimentą, siekdami patikrinti, ar pavyks „prakalbinti“ puodelį. Pirmiausia buvo paruošta konstrukcija: popierinio puodelio dugne (suaugusiojo pagalba) padaryta skylutė, pro ją pervertas medvilninis siūlas. Puodelio viduje siūlas pritvirtintas perlaužto dantų krapštuko dalimis, kad neišslystų. Vaikai papuošė puodelius akytėmis ir nupiešė besišypsančias burnytes. Laikydami puodelį, jie švelniai traukė siūlą žemyn. Iš pradžių, esant sausam siūlui, garsas buvo duslus arba visai nesigirdėjo. Vėliau siūlas ir pirštai buvo sudrėkinti vandeniu. Braukiant sudrėkintais pirštais siūlu žemyn, puodelis pradėjo skleisti garsą, panašų į juoką ar kikenimą. Vaikai pastebėjo, kad garsas tapo stipresnis, kai siūlas buvo gerai sudrėkintas. Jie eksperimentavo – braukė stipriau ar silpniau, bandė naudoti kempinėlę ir stebėjo, kaip keičiasi garsas.
Išvada. Eksperimento metu pavyko „prakalbinti“ puodelį. Sudrėkinus siūlą ir braukiant jį pirštais, siūlas pradeda virpėti. Virpesiai perduodami puodeliui, o šis juos sustiprina, todėl girdimas garsas, primenantis juoką. Tai garso susidarymo pavyzdys.
Grupės mokytoja Margarita Stasevičienė




















