Įstaigos emblema

Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Prevencinės programos
Prevencinės programos
2025 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Rgs   Lap »
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  
Lankytojai
Šiuo metu: 14
Iš viso: 1462972

Dienos archyvas: 2025-10-30

     Gegužės–spalio mėnesiais Krekenavos lopšelyje darželyje „Sigutė“ buvo įgyvendinamas vaikų socializacijos projektas „Sveiki ir aktyvūs draugai“, kurio tikslas – skatinti vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą, stiprinti fizinį aktyvumą, ugdyti sveikos gyvensenos įpročius ir kurti draugišką bei bendruomenišką aplinką.  Projekte dalyvavo vaikai iš visų grupių, jų tėveliai, pedagogai ir socialiniai partneriai.

       Gegužės mėnesį surengtos  „Šeimų olimpinės žaidynės“, kurių metu tėvai ir vaikai sportavo kartu, dalyvavo estafetėse ir stiprino tarpusavio ryšį. Šventės metu tėveliai ne tik patys sportavo, bet ir organizavo įvairias estafetes vaikams: „Žolės riedulys“, „Kamuoliukai“, „Lankų fiesta“, „Kirmėlytės“, „Šuoliukai“.

       Vasaros atidarymo šventėje „Pasitikime vasarą sveiki“ vaikai žiūrėjo edukacinį spektakliuką „Brokoliukas ir Braškytė sveikatos karalystėje“. Vaikai žaismingai mokėsi, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, rinktis sveikus maisto produktus ir aktyviai leisti laiką. Pakalbėję apie sveiką gyvenseną vaišinosi sveikais užkandžiais.

       Rugsėjo mėnesį buvo organizuojamos judrios estafetės „Pajudėk su Rudenėliu“, skatindamos bendradarbiavimą, gerą nuotaiką ir judėjimo džiaugsmą. Minint Europos judumo savaitę, bendruomenė dalyvavo žygyje pėsčiomis „Aplink Krekenavą“, siekiant paminėti „Dieną be automobilio“ ir paskatinti aktyvų judėjimą gryname ore. Taip pat buvo organizuojamos išvykos ir žygiai į Krekenavos regioninį parką kartu su socialiniais partneriais Panevėžio lopšeliu-darželiu „Nykštukas“. Vaikai tyrinėjo gamtą, judėjo, stebėjo aplinkos pokyčius ir mokėsi ja rūpintis.

      Spalio 15–16 dienomis ergoterapeutė organizavo vaikams sensorines veiklas „Matau, girdžiu, liečiu, uodžiu,  jaučiu“. Sensoriniame kambaryje vaikai tyrinėjo skirtingas tekstūras, medžiagas, garsus ir judesius, mokėsi nusiraminti, įvardyti pojūčius ir bendradarbiauti su draugu.
Ergoterapeutė taip pat pateikė mokytojoms rekomendacijas, kaip tinkamai planuoti ir vesti sensorines veiklas grupėse, atsižvelgiant į vaikų amžių  ir  poreikius.

        Projektas „Sveiki ir aktyvūs draugai“ padėjo vaikams augti aktyviems, smalsiems, draugiškiems ir pasitinkantiems naujus iššūkius su gera nuotaika. Veiklos stiprino vaikų emocinę savijautą, fizinį pasirengimą ir bendruomenės ryšį.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė

 

Tikslas. Žaismingai ir saugiai atliekant bandymą su moliūgu, supažindinti vaikus su reakcijos reiškiniu, skatinti jų smalsumą ir kūrybiškumą.

Hipotezė. Ar „užvirs“ mūsų burtų puodas – moliūgas?

Veiklos eiga. Vaikai kalbėjosi apie moliūgus, kad juos galima naudoti ne tik valgymui ar dekoracijoms, bet ir kaip indą, pavyzdžiui, pasakų raganaitės puodą. Aptarė, kad ir jie pabandys atlikti eksperimentą – stebuklingą „burtų“ reakciją.

Į kiekvieną moliūgą įbėrė kepimo sodos, įpylė indų ploviklio, įlašino pasirinktos spalvos maistinių dažų, o tada atsargiai įpylė acto ir stebėjo, kas vyksta. Staiga užvirė spalvoti, burbuliuojantys „burtų puodai“ – iš jų ėmė veržtis putos!

Išvada. Taip! Mūsų burtų puodas užvirė! Tai įvyko todėl, kad sumaišius sodą ir actą pradeda gamintis mažos oro burbuliukų dujos – anglies dioksidas. Jos kelia putas į viršų, todėl moliūgas atrodo tarsi „užverda“, kaip tikras pasakų raganaitės viralas.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą ir tyrinėjimo gebėjimus, atliekant eksperimentus su daržovėmis bei stebint jų savybes.

Uždaviniai:

  • Lavinti gebėjimą formuluoti spėjimus ir juos patikrinti eksperimento metu.
  • Ugdyti gebėjimą bendradarbiauti grupėje, tartis, dalintis veiklos priemonėmis.
  • Skatinti vaikų pastabumą, gebėjimą fiksuoti rezultatus ir daryti išvadas.
  • Supažindinti su sąvokomis „skęsta“ ir „plūduriuoja“, ugdyti loginį mąstymą.

Veiklos aprašymas. Vaikai tyrinėjo, kurios daržovės skęsta, o kurios plūduriuoja. Dirbdami mažomis grupelėmis, jie išsirinko daržovių paveikslėlius, aptarė jų dydį, formą, svorį ir spėjo, kas nutiks įdėjus daržovę į vandenį. Dėjome daržoves į indą su vandeniu ir vaikai stebėjo rezultatą. Kiekviena grupė pildė užduočių lapą: pažymėjo, ar daržovė skendo, ar plūduriavo.

Išvada. Vaikai sužinojo, kad ne visos daržovės vienodos – kai kurios (pvz., bulvės, morkos, burokėlis) skęsta, o kitos (pvz., kopūstas, moliūgas, svogūnas, pomidoras, agurkas, česnakas, paprika) gali plūduriuoti. Aptarė, nuo ko tai priklauso, spėjo, jog svarbu daržovės svoris ir oras viduje. Veikla skatino vaikų tyrinėjimo džiaugsmą, loginį mąstymą ir gebėjimą dirbti komandoje.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, smalsumą ir inžinerinį mąstymą konstruojant iš netradicinių medžiagų – daržovių.

Uždaviniai:

  1. Skatinti vaikus tyrinėti daržovių savybes, atrasti tinkamus jų panaudojimo būdus konstrukcijoje.
  2. Lavinti gebėjimą planuoti ir išbandyti skirtingus sprendimus, siekiant, kad automobilis galėtų riedėti.
  3. Ugdyti gebėjimą bendradarbiauti, dalintis idėjomis, vertinti savo ir kitų kūrybinius sprendimus.
  4. Skatinti pasitelkti vaizduotę, ieškoti kūrybiškų išeičių, kai konstrukcija neveikia.

Veiklos aprašymas. Vaikai kūrė automobilius iš bulvių ir morkų. Bulvė tapo automobilio korpusu, morkos – ratais. Naudodami medinius pagaliukus, vaikai bandė pritvirtinti ratus taip, kad automobilis galėtų riedėti. Eksperimentuodami vaikai stebėjo, kaip bulvės dydis ir ašių vieta lemia automobilio stabilumą. Daugumai konstrukcijų ratai nesiekė paviršiaus, todėl vaikai kartu aptarė, kaip kitą kartą būtų galima patobulinti modelį.

Išvada. Vaikai padarė išvadą, kad norint, jog automobilis galėtų riedėti, svarbu pagal bulvės dydį tiksliai parinkti vietą, kur įverti pagaliukus ašims. Pastebėta, kad kai ratai nesiekia paviršiaus, automobilis nevažiuoja. Vaikai pasiūlė kūrybišką sprendimą – jei automobilis nevažiuoja, gal jis gali skristi. Aptarėme, kokių papildomų detalių (sparnų, propelerių, uodegų) būtų galima pridėti kitą kartą.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Kūrybiškai pažinti įvairių medžiagų savybes ir pritaikyti jas kuriant moliūgo aplikaciją STEAM principu.

Hipotezė. Ar iš kruopų, makaronų ir apelsino žievės galima sukurti ryškų, faktūrinį moliūgo atvaizdą?

Veiklos eiga. Pirmiausia vaikai lietė, uodė ir lygino medžiagų savybes – kuri kieta, kuri minkšta ar net kvapni. Ant lipnaus pagrindo klijuodami kruopas, makaronus, apelsino žievę, vaikai pastebėjo, kad kiekviena medžiaga reikalauja skirtingo prisilietimo stiprumo, nes medžiagos lipo nevienodai. Kuriant moliūgo atvaizdą „Boružiukų“ grupės vaikai lavino smulkiąją motoriką, ugdė kantrybę ir dėmesio sutelktumą.

Išvada. Kurdami aplikaciją vaikai sužinojo, jog prie lipnaus paviršiaus, be klijų, galima lengvai tvirtinti medžiagas. Suprato, kad skirtingos medžiagos turi nevienodą spalvą, kvapą, struktūrą bei kūrybiškai veikiant jos gali tapti gražiu kūriniu.

Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Benita Jakaitytė

Tikslas: Lavinti vaikų kūrybiškumą, smulkiąją motoriką ir gebėjimą bendradarbiauti, tyrinėjant įvairias medžiagas bei jų savybes, kuriant savo „pyragą“.

Hipotezė. Iš įvairių netradicinių medžiagų galima „iškepti“ gražų ir originalų pyragą, kuris bus nevalgomas, bet labai kūrybiškas.

Eiga. Vaikai aptarė, kaip atrodo tikras pyragas ir kokių medžiagų reikėtų, kad būtų galima sukurti panašios formos bei spalvų „pyragą“. Iš pasiūlytų priemonių – vatos, įvairiaspalvių pomponų, lazdyno riešutų, folijos bei smulkiai karpytų popieriaus juostelių – kiekvienas pasirinko sau patinkančias medžiagas. Naudodami popierines lėkštes kaip pagrindą, vaikai kūrybiškai dėliojo ir puošė savo „pyragus“. Dirbdami jie tyrinėjo, kurios medžiagos slysta ar krenta, stebėjo savo kūrinių išvaizdą, aptarė, kuo jų „pyragas“ panašus ar skiriasi nuo tikrų, bei suskaičiavo, kiek sluoksnių pavyko sukurti.

Išvados. Vaikai išsiaiškino, kad kūrybai galima panaudoti bet kokias medžiagas – net tas, kurios paprastai nesiejamos su maistu. Jie lavino vaizduotę, mokėsi dirbti komandoje ir pastebėjo, kaip įvairių faktūrų daiktai gali sukurti įdomų, žaismingą „pyragą“.

Mokytoja Odeta Žukauskienė