Įstaigos emblema
I Tvarumo bruknė
Tikslas. Ugdyti vaikų konstrukcinius gebėjimus, smulkiąją motoriką ir supratimą, kaip iš įvairių priemonių ar konstruktoriaus detalių galima sukurti ir pastatyti tiltus.
Hipotezė. Ar panaudojant pasiūlytas priemones (spalvotą popierių, lipnią juodą plėvelę, kreideles, kaladėles) įmanoma sukurti ir pastatyti tiltus?
Veiklos eiga. Vaikai buvo supažindinti su dviem užduotimis.
- Pirmiausia reikėjo priklijuoti gatvę, iškirpti spalvoto popieriaus juosteles ir iš jų sukurti tiltus. Diskusijos metu svarstyta, kaip pritvirtinti juosteles, kad jos primintų tikrus tiltus. Vaikai aptarė, kurios iš pateiktų priemonių padėtų sukurti tikroviškesnius, aukštesnius, žemesnius ar stabilesnius tiltus. Kai juostelių nepavyko pritvirtinti klijais, jie bandė naudoti lipnią dvipusę plėvelę ir ieškojo kitų tvirtinimo sprendimų.
- Antroji užduotis – sukonstruoti tiltus iš kaladėlių. Vaikai tarėsi, kaip pagerinti savo statinius, kad jie būtų tvirtesni ir platesni, eksperimentavo, ardė ir statė iš naujo. Galiausiai visi sukurti tiltai buvo išbandyti žaidimų metu.
Išvada. Kurdami tiltus vaikai suprato, kad labai svarbu pasirinkti tinkamą pagrindą, užtikrinti pusiausvyrą ir kruopščiai dėlioti detales. Jie įsitikino, kad tilto aukštis, tvirtumas ir plotis priklauso nuo naudojamų priemonių savybių, jų kiekio ir suderinamumo. Veiklos metu vaikai lavino kūrybiškumą, ugdė inžinerinį mąstymą, bendradarbiavo ir pastebėjo, jog kuriant nuolat atsiranda naujų problemų sprendimo būdų.
„Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Tikslas. Suprasti, kodėl žmogaus kūnas yra tvirtas, ir išsiaiškinti, kokią funkciją atlieka skeletas. Ugdyti vaikų gebėjimą kelti klausimus, tyrinėti, modeliuoti ir eksperimentuoti.
Hipotezė. Jeigu žmogaus kūno modelis bus be „kaulų“, jis bus minkštas ir grius. Įterpus vidinę atramą – „kaulus“ – modelis taps tvirtesnis ir išlaikys formą.
Eiga. Vaikai pradėjo veiklą sudėliodami žmogaus skeleto dėlionę ir aptardami, kur realybėje galima rasti tokį skeletą. Iškėlus klausimą, kas nutiktų žmogui be skeleto, vaikai svarstė galimus atsakymus, o vienas vaikas pastebėjo, kad tuomet liktų tik mėsa. Pasikalbėję nusprendėme išsiaiškinti, kodėl žmogaus kūnas yra toks tvirtas. Vaikai kūrė aukštą žmogaus kūno modelį iš plastilino ir bandė jį pastatyti. Greitai pastebėjo, kad minkštas kūnas nesilaiko ir nuolat griūva. Tuomet jie mąstė, kokių sprendimų galėtų imtis, kad modelis būtų tvirtesnis. Eksperimentuodami įterpė „kaulus“ – dantų krapštukus – ir atrado, kad kūno tvirtumui būtina vidinė atrama. Tai padėjo jiems patirti atradimo džiaugsmą ir pasididžiavimą savo darbu.
Išvados. Vaikai įsitikino, kad žmogaus kūno tvirtumui būtina vidinė atrama – skeletas. Į kūno modelį įterpti „kaulai“ suteikė jam stabilumo, todėl jie suprato skeleto funkciją ir jo svarbą žmogaus judėjimui bei laikysenai. Veikla paskatino vaikus tyrinėti, kelti klausimus ir savarankiškai atrasti sprendimus.
Mokytoja Odeta Žukauskienė
Tikslas. Plėtoti vaikų žinias apie emocijas, jausmus, jų išraišką ir valdymą.
Hipotezė. Ar galima iš duotų priemonių sukurti „pyktuką“ ir „švelnuką“?
Eiga. Buvo aptarta su vaikais, kad juos lanko tiek geros, tiek blogos emocijos bei jausmai. Diskutuota, kaip būtų galima pavaizduoti pyktį ir gerumą. Vaikai teigė, kad gerumas, meilė – tai kažkas švelnaus, o pyktis – tarsi „ožiukai“, dygliuoti. Buvo aptarta, iš kokių medžiagų galima pagaminti „pyktuką“ ir „švelnuką“. Vaikai kūrė juos naudodami plastiliną, dantų krapštukus, spalvotas plunksnas.
Išvada. Vaikai pagamino savo emocijų simbolius – „pyktuką“ ir „švelnuką“. Pasitelkus plastiliną, dantų krapštukus ir plunksnas, buvo galima kūrybiškai išreikšti savo jausmus ir emocijas.
Grupės mokytoja Asta Barauskienė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, komandinį darbą ir gebėjimą spręsti problemas, kartu supažindinant su tradiciniu jurtos statymo būdu bei konstrukcijos ypatumais.
Hipotezė. Ar dirbant komandoje pavyks pastatyti jurtą?
Veiklos eiga. Kai kuriems vaikams žodis „jurta“ buvo girdėtas, o kitiems – naujas, todėl jis sužadino smalsumą ir norą išsiaiškinti, kas tai yra. Apžiūrėję nuotraukas ir aptarę jurtos statymo būdus bei konstrukcijos ypatumus, vaikai pradėjo rinktis konstruktorius ir planuoti darbo eigą. Kol vieni statė pagrindą, kiti ėmėsi konstruoti kraštines. Vieni laikė, kiti tvirtino sujungimus. Tokiu būdu vyko sklandus komandinis darbas, kurio rezultatas džiugino visus.
Išvada. Vaikai suprato, kad statant jurtą reikia vieni kitiems padėti, klausytis ir veikti drauge. Dirbant atidžiai ir kūrybiškai grupėje turimi konstruktoriai gali virsti tikru nameliu. Sukurta jurta suteikė kiekvienam vaikui pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais, taip pat džiaugsmą dėl bendro ir sėkmingo darbo rezultato.
Grupės mokytoja Benita Jakaitytė
Tikslas. Praktinės veiklos metu išsiaiškinti su vaikais, kas yra Tolerancijos gatvė ir kas joje gyvena.
Hipotezė. Ar vaikai gali, dirbdami komandoje, sukurti Tolerancijos gatvę ir joje linksmai, draugiškai žaisti?
Eiga. Veikla prasidėjo linksma bendra mankšta, suteikusia vaikams daug džiugių emocijų. Vėliau mažieji džiaugėsi tėvelių sumodeliuotais įvairių dydžių, spalvotais „nameliais“. Prie jų visi drauge tiesė „gatvę“, žaidė draugiškumą, pagarbą ir gerumą ugdančius žaidimus su mašinėlėmis, kūrė spalvotą paveikslą.
Keliaujant visada norisi ko nors skanaus ir sveiko, todėl visi susėdo prie staliuko ir dalijosi bananais. Bendros vaišės džiugino vaikus, skatino būti mandagiems ir gražiai elgtis vieni su kitais.
Veiklos pabaigoje ugdytiniai patyrė šiltą ir draugišką jausmą, įsivaizduodami save kaip didelių „namelių“ gyventojus.
Išvada. Kūrybinė veikla suteikė vaikams daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų, stiprino bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, mokė klausytis ir padėti vieni kitiems. Veikdami drauge jie kūrė draugystės ryšį ir lavino kūrybiškumą.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
Lapkričio 10–14 dienomis Krekenavos lopšelyje-darželyje ir Žibartonių bei Linkaučių skyriuose vyko Sveikatinimo savaitė, skirta Europos sveikos mitybos dienai paminėti. Visą savaitę ugdytiniai kartu su mokytojomis dalyvavo įvairiose edukacinėse veiklose, skirtose sveikos gyvensenos įgūdžiams ugdyti.
Grupių mokytojos organizavo užsiėmimus „Vitaminai ant mūsų stalo“, „Sveikas maistas“, „Vandenukas – mūsų draugas“. Jų metu buvo aptarta sveikos mitybos svarba, vaikai diskutavo apie tai, kodėl verta rinktis organizmui naudingus produktus, ir aiškinosi, kokią naudą jie teikia sveikatai. Vaikai stebėjo iliustracijas, aiškinosi, kas yra sveikas maistas, lygino produktus, diskutavo, kodėl gerti „Coca Cola“ yra nesveika. Priešmokyklinio ugdymo grupės ugdytiniai atliko bandymą „Švarus vanduo“, stebėjo filtravimo procesą, žiūrėjo edukacinį filmuką apie vandens kelionę, aptarė, kodėl svarbu gerti švarų, kokybišką vandenį.
Savaitės metu taip pat daug dėmesio skirta asmens higienai ir judėjimo naudai – vaikai prisiminė rankų švaros, dantukų priežiūros svarbą, kalbėjo apie aktyvų judėjimą ir jo reikšmę stiprinant sveikatą. Sveikatos priežiūros specialistė kartu su Panevėžio r. Visuomenės sveikatos biuru vaikams padovanojo galimybę pamatyti edukacinį spektakliuką „Grūdelis ir Cukrelis“. Jo metu vaikai sužinojo, kodėl svarbu rinktis sveikatai palankius produktus, aktyviai judėti ir rūpintis dantukais.
Sveikatinimo savaitė buvo kupina patyrimų, bandymų, atradimų ir gerų emocijų. Svarbiausia – vaikai dar kartą įsitikino, kad sveikata prasideda nuo kasdienių, sąmoningų pasirinkimų: subalansuotos mitybos, higienos ir judėjimo.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Lapkričio 20 d. Panevėžio r. muzikos mokykla pakvietė „Nykštukų“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikučius į jaunųjų atlikėjų koncertą.
Atvykę į mokyklą vaikai buvo pasitikti šiltai ir jaukiai, o koncertui prasidėjus – susidomėję klausėsi jaunųjų muzikantų atliekamų kūrinių. Kiekvienas numeris buvo tarsi maža muzikinė kelionė, kurioje atsiskleidė grojančių mokinių pastangos, ryžtas ir meilė muzikai. Koncerto metu mažieji turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įvairiais muzikos instrumentais: dūdele, smuiku, kanklėmis, fortepijonu ir akordeonu. Vaikai smalsiai stebėjo, kaip skirtingai skamba kiekvienas instrumentas, ir patys svarstė, kuriuo iš jų norėtų kada nors išmokti groti. Renginio pabaigoje jaunojo choro atliekamos linksmos dainelės sukūrė dar šventiškesnę nuotaiką. Mažieji ugdytiniai šiltai atsidėkojo atlikėjams – gausiais plojimais, plačiomis šypsenomis ir saldžiomis dovanėlėmis.
Tai buvo prasminga ir įkvepianti išvyka, sustiprinusi vaikų domėjimąsi muzika bei suteikusi daug teigiamų emocijų.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Lapkričio 12–14 dienomis Krekenavos lopšelyje-darželyje bei Linkaučių ir Žibartonių skyriuose vyko tradicinė Tolerancijos savaitė, kurios šių metų tema ir simbolis – Tolerancijos gatvė.
Visos grupės aktyviai įsitraukė į veiklas, skirtas ugdyti vaikų supratingumą, pagarbą, atjautą ir draugiškumą. Per savaitę vaikai iš įvairių priemonių kūrė savo Tolerancijos gatves, konstravo namus, kuriuose, tarsi tikrose šeimose, „apsigyveno“ tokios vertybės kaip supratingumas, tolerancija, pagarba, pagalba ir draugystė. Mažieji svarstė, ką reiškia gyventi taikiai šalia kitų, kaip padėti draugui, paguosti liūdintį ar priimti žmogų, kuris galbūt šiek tiek kitoks nei mes patys. Pedagogai vaikams skaitė įvairias pasakas ir istorijas apie toleranciją, skatino diskutuoti ir dalintis mintimis, kaip kiekvienas iš mūsų gali kurti jaukesnę, draugiškesnę aplinką. Vaikai mokėsi suprasti, kad mes visi esame skirtingi: skirtingai atrodome, turime savų pomėgių, elgsenos ypatumų, tačiau mus jungia tai, kad visi esame vienos bendruomenės nariai.
Tolerancijos savaitę praturtino ir tradiciniai svečiai – Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos 1 klasės mokiniai bei jų mokytojos. Jau daugelį metų mus sieja graži draugystė, tad ir šiemet mažuosius labai nudžiugino bendros veiklos. Gimnazijos mokiniai su darželinukais žaidė komandinius žaidimus, atliko kūrybines užduotis, padedančias geriau pažinti vieniems kitus, ugdyti empatiją, bendravimo įgūdžius ir pagarbą kiekvienam bendruomenės nariui.
Savaitė praėjo kupina šypsenų, nuoširdžių pokalbių ir gražių atradimų. Vaikai patyrė, kad tolerancijos gatvė gali prasidėti čia pat – mūsų darželyje, o ją kurti galime visi, kasdien savo elgesiu parodydami gerumą ir supratingumą.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą ir ugdyti sveikos mitybos supratimą, kuriant kompozicijas iš vaisių ir daržovių.
Hipotezė. Ar galima iš vaisių ir daržovių sukurti kompoziciją, kad lėkštė būtų graži ir spalvinga?
Veiklos eiga. Vaikai iš pateiktų vaisių ir daržovių kūrė spalvingas „vitaminų lėkštes“. Pasirinktas daržoves ir vaisius jie pjaustė įvairiomis formomis: šiaudeliais, ovalais, trikampiais, kvadratais ir kt. Tuomet, derindami spalvas ir formas, vaikai dėliojo savo kompozicijas – kūrė veidukus, gėles, gyvūnų figūras ir kitus vaizdus. Ši veikla skatino jų kūrybiškumą, estetinį pojūtį ir domėjimąsi sveika mityba. Pabaigoje vaikai džiaugėsi savo spalvotomis lėkštėmis ir ragavo sukurtus „vitaminų paveikslus“.
Išvada. Vaikai buvo patenkinti savo sukurtais kūriniais ir noriai jais dalijosi. Jie suprato, kad kuo įvairesnių spalvų vaisius ir daržoves valgome, tuo daugiau vitaminų gauname, o maistas tampa sveikesnis ir naudingesnis organizmui.
Mokytoja Sigita Rimaitienė
Tikslas. Plėtoti vaikų žinias apie vaisius ir sveiką mitybą per praktinę, patyriminę veiklą.
Hipotezė. Ar vaikai, naudodami vaisius, galės sukurti „vaisių pyragą“?
Eiga. Vaikučius sudomino pilna lėkštė įvairių vaisių. Jie juos apžiūrėjo, įvardijo pavadinimus, spalvas ir formas. Vaikai tyrinėjo vaisių kvapus, lytėjimo pojūčius, stebėjo, kaip jie atrodo perpjauti. Vėliau visi drauge ėmėsi kūrybinės užduoties – ant lėkštės dėliojo savo „vaisių pyragą“. Kiekvienas vaikas galėjo pasirinkti norimus vaisius ir juos išdėstyti pagal savo sumanymą. Veiklos pabaigoje visi pasidžiaugė bendru rezultatu ir skaniai pasivaišino savo pačių sukurtais vaisių skanėstais.
Išvada. Vaikai susipažino su įvairiais vaisiais, jų spalvomis ir formomis. Kurdami „vaisių pyragą“ jie lavino sensorinius pojūčius, smulkiąją motoriką ir kūrybiškumą. Veikla skatino bendravimą ir bendradarbiavimą, o ragaujant savo kurtą pyragą – domėjimąsi sveika mityba ir teigiamas emocijas.
Grupės mokytoja Vilma Survilienė
