Įstaigos emblema
I Tvarumo bruknė
Tikslas. Skatinti vaikus pažinti, tyrinėti ir eksperimentuoti su daržove – moliūgu, ugdant jų pažinimo, tyrinėjimo ir kūrybiškumo gebėjimus.
Hipotezė. Kas nutiks, sumaišius sodą su actu?
Veiklos eiga. Pirmiausia vaikai tyrinėjo moliūgą: jo spalvą, kvapą, formą ir skonį, lygino moliūgą su kitomis daržovėmis. Išrinko mažiausią bei didžiausią moliūgą. Tada mokytoja išskobė didžiausio moliūgo vidų. Vaikai skaičiavo rastas sėklas, jas uostė ir ragavo. Į išskobtą moliūgą buvo įdėta stiklinė su soda, įlašinta maistinių dažų ir įpilta acto. Šių medžiagų sąveikos metu susidarė spalvotos, šnypščiančios putos, kurios veržėsi iš moliūgo.
Išvada. Sumaišius sodą su actu (šarminę ir rūgštinę medžiagą) įvyko cheminė reakcija, kurios metu iš moliūgo išsiveržė spalvotos putos. Vaikams buvo smagu stebėti šį procesą; jis sukėlė daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų.
„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Spalio 30-osios rytmetis Žibartonių skyriuje prasidėjo kupinas laukimo. „Boružiukų“ ir „Žiogelių“ grupių vaikai, pasipuošę šventiniais kostiumais ir kupini geros nuotaikos, susirinko į žaidimų kambarį. Čia jų laukė paslaptinga muzika, o akis džiugino šventiškai išpuošta aplinka.
Atvykusi Moliūgė subūrė visus drauge smagiai veiklai: mažieji žaidė įvairius žaidimus, šoko, atliko užduotis, stebėjo ir patys prisidėjo prie eksperimentų vykdymo. Kiekvienas vaikas patyrė smalsumą ir džiaugsmą, lydėjusį visų veiklų metu. Bendrystės ir geros nuotaikos akimirkos įtraukė ugdytinius į šventinį šurmulį.
Šventę vainikavo įdomūs eksperimentai, linksmi šokiai ir stebuklingai atsiradę saldumynai.
Puikiai ir aktyviai praleistas laikas skatino vaikų smalsumą, o mokytojų bei vaikų fantazijai leido atsiskleisti visu grožiu.
„Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Gegužės–spalio mėnesiais Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ buvo įgyvendinamas vaikų socializacijos projektas „Sveiki ir aktyvūs draugai“, kurio tikslas – skatinti vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą, stiprinti fizinį aktyvumą, ugdyti sveikos gyvensenos įpročius ir kurti draugišką bei bendruomenišką aplinką. Projekte dalyvavo vaikai iš visų grupių, jų tėveliai, pedagogai ir socialiniai partneriai.
Gegužės mėnesį surengtos „Šeimų olimpinės žaidynės“, kurių metu tėvai ir vaikai sportavo kartu, dalyvavo estafetėse ir stiprino tarpusavio ryšį. Šventės metu tėveliai ne tik patys sportavo, bet ir organizavo įvairias estafetes vaikams: „Žolės riedulys“, „Kamuoliukai“, „Lankų fiesta“, „Kirmėlytės“, „Šuoliukai“.
Vasaros atidarymo šventėje „Pasitikime vasarą sveiki“ vaikai žiūrėjo edukacinį spektakliuką „Brokoliukas ir Braškytė sveikatos karalystėje“. Vaikai žaismingai mokėsi, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, rinktis sveikus maisto produktus ir aktyviai leisti laiką. Pakalbėję apie sveiką gyvenseną vaišinosi sveikais užkandžiais.
Rugsėjo mėnesį buvo organizuojamos judrios estafetės „Pajudėk su Rudenėliu“, skatindamos bendradarbiavimą, gerą nuotaiką ir judėjimo džiaugsmą. Minint Europos judumo savaitę, bendruomenė dalyvavo žygyje pėsčiomis „Aplink Krekenavą“, siekiant paminėti „Dieną be automobilio“ ir paskatinti aktyvų judėjimą gryname ore. Taip pat buvo organizuojamos išvykos ir žygiai į Krekenavos regioninį parką kartu su socialiniais partneriais Panevėžio lopšeliu-darželiu „Nykštukas“. Vaikai tyrinėjo gamtą, judėjo, stebėjo aplinkos pokyčius ir mokėsi ja rūpintis.
Spalio 15–16 dienomis ergoterapeutė organizavo vaikams sensorines veiklas „Matau, girdžiu, liečiu, uodžiu, jaučiu“. Sensoriniame kambaryje vaikai tyrinėjo skirtingas tekstūras, medžiagas, garsus ir judesius, mokėsi nusiraminti, įvardyti pojūčius ir bendradarbiauti su draugu.
Ergoterapeutė taip pat pateikė mokytojoms rekomendacijas, kaip tinkamai planuoti ir vesti sensorines veiklas grupėse, atsižvelgiant į vaikų amžių ir poreikius.
Projektas „Sveiki ir aktyvūs draugai“ padėjo vaikams augti aktyviems, smalsiems, draugiškiems ir pasitinkantiems naujus iššūkius su gera nuotaika. Veiklos stiprino vaikų emocinę savijautą, fizinį pasirengimą ir bendruomenės ryšį.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Žaismingai ir saugiai atliekant bandymą su moliūgu, supažindinti vaikus su reakcijos reiškiniu, skatinti jų smalsumą ir kūrybiškumą.
Hipotezė. Ar „užvirs“ mūsų burtų puodas – moliūgas?
Veiklos eiga. Vaikai kalbėjosi apie moliūgus, kad juos galima naudoti ne tik valgymui ar dekoracijoms, bet ir kaip indą, pavyzdžiui, pasakų raganaitės puodą. Aptarė, kad ir jie pabandys atlikti eksperimentą – stebuklingą „burtų“ reakciją.
Į kiekvieną moliūgą įbėrė kepimo sodos, įpylė indų ploviklio, įlašino pasirinktos spalvos maistinių dažų, o tada atsargiai įpylė acto ir stebėjo, kas vyksta. Staiga užvirė spalvoti, burbuliuojantys „burtų puodai“ – iš jų ėmė veržtis putos!
Išvada. Taip! Mūsų burtų puodas užvirė! Tai įvyko todėl, kad sumaišius sodą ir actą pradeda gamintis mažos oro burbuliukų dujos – anglies dioksidas. Jos kelia putas į viršų, todėl moliūgas atrodo tarsi „užverda“, kaip tikras pasakų raganaitės viralas.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą ir tyrinėjimo gebėjimus, atliekant eksperimentus su daržovėmis bei stebint jų savybes.
Uždaviniai:
- Lavinti gebėjimą formuluoti spėjimus ir juos patikrinti eksperimento metu.
- Ugdyti gebėjimą bendradarbiauti grupėje, tartis, dalintis veiklos priemonėmis.
- Skatinti vaikų pastabumą, gebėjimą fiksuoti rezultatus ir daryti išvadas.
- Supažindinti su sąvokomis „skęsta“ ir „plūduriuoja“, ugdyti loginį mąstymą.
Veiklos aprašymas. Vaikai tyrinėjo, kurios daržovės skęsta, o kurios plūduriuoja. Dirbdami mažomis grupelėmis, jie išsirinko daržovių paveikslėlius, aptarė jų dydį, formą, svorį ir spėjo, kas nutiks įdėjus daržovę į vandenį. Dėjome daržoves į indą su vandeniu ir vaikai stebėjo rezultatą. Kiekviena grupė pildė užduočių lapą: pažymėjo, ar daržovė skendo, ar plūduriavo.
Išvada. Vaikai sužinojo, kad ne visos daržovės vienodos – kai kurios (pvz., bulvės, morkos, burokėlis) skęsta, o kitos (pvz., kopūstas, moliūgas, svogūnas, pomidoras, agurkas, česnakas, paprika) gali plūduriuoti. Aptarė, nuo ko tai priklauso, spėjo, jog svarbu daržovės svoris ir oras viduje. Veikla skatino vaikų tyrinėjimo džiaugsmą, loginį mąstymą ir gebėjimą dirbti komandoje.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, smalsumą ir inžinerinį mąstymą konstruojant iš netradicinių medžiagų – daržovių.
Uždaviniai:
- Skatinti vaikus tyrinėti daržovių savybes, atrasti tinkamus jų panaudojimo būdus konstrukcijoje.
- Lavinti gebėjimą planuoti ir išbandyti skirtingus sprendimus, siekiant, kad automobilis galėtų riedėti.
- Ugdyti gebėjimą bendradarbiauti, dalintis idėjomis, vertinti savo ir kitų kūrybinius sprendimus.
- Skatinti pasitelkti vaizduotę, ieškoti kūrybiškų išeičių, kai konstrukcija neveikia.
Veiklos aprašymas. Vaikai kūrė automobilius iš bulvių ir morkų. Bulvė tapo automobilio korpusu, morkos – ratais. Naudodami medinius pagaliukus, vaikai bandė pritvirtinti ratus taip, kad automobilis galėtų riedėti. Eksperimentuodami vaikai stebėjo, kaip bulvės dydis ir ašių vieta lemia automobilio stabilumą. Daugumai konstrukcijų ratai nesiekė paviršiaus, todėl vaikai kartu aptarė, kaip kitą kartą būtų galima patobulinti modelį.
Išvada. Vaikai padarė išvadą, kad norint, jog automobilis galėtų riedėti, svarbu pagal bulvės dydį tiksliai parinkti vietą, kur įverti pagaliukus ašims. Pastebėta, kad kai ratai nesiekia paviršiaus, automobilis nevažiuoja. Vaikai pasiūlė kūrybišką sprendimą – jei automobilis nevažiuoja, gal jis gali skristi. Aptarėme, kokių papildomų detalių (sparnų, propelerių, uodegų) būtų galima pridėti kitą kartą.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Kūrybiškai pažinti įvairių medžiagų savybes ir pritaikyti jas kuriant moliūgo aplikaciją STEAM principu.
Hipotezė. Ar iš kruopų, makaronų ir apelsino žievės galima sukurti ryškų, faktūrinį moliūgo atvaizdą?
Veiklos eiga. Pirmiausia vaikai lietė, uodė ir lygino medžiagų savybes – kuri kieta, kuri minkšta ar net kvapni. Ant lipnaus pagrindo klijuodami kruopas, makaronus, apelsino žievę, vaikai pastebėjo, kad kiekviena medžiaga reikalauja skirtingo prisilietimo stiprumo, nes medžiagos lipo nevienodai. Kuriant moliūgo atvaizdą „Boružiukų“ grupės vaikai lavino smulkiąją motoriką, ugdė kantrybę ir dėmesio sutelktumą.
Išvada. Kurdami aplikaciją vaikai sužinojo, jog prie lipnaus paviršiaus, be klijų, galima lengvai tvirtinti medžiagas. Suprato, kad skirtingos medžiagos turi nevienodą spalvą, kvapą, struktūrą bei kūrybiškai veikiant jos gali tapti gražiu kūriniu.
Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Benita Jakaitytė
Tikslas: Lavinti vaikų kūrybiškumą, smulkiąją motoriką ir gebėjimą bendradarbiauti, tyrinėjant įvairias medžiagas bei jų savybes, kuriant savo „pyragą“.
Hipotezė. Iš įvairių netradicinių medžiagų galima „iškepti“ gražų ir originalų pyragą, kuris bus nevalgomas, bet labai kūrybiškas.
Eiga. Vaikai aptarė, kaip atrodo tikras pyragas ir kokių medžiagų reikėtų, kad būtų galima sukurti panašios formos bei spalvų „pyragą“. Iš pasiūlytų priemonių – vatos, įvairiaspalvių pomponų, lazdyno riešutų, folijos bei smulkiai karpytų popieriaus juostelių – kiekvienas pasirinko sau patinkančias medžiagas. Naudodami popierines lėkštes kaip pagrindą, vaikai kūrybiškai dėliojo ir puošė savo „pyragus“. Dirbdami jie tyrinėjo, kurios medžiagos slysta ar krenta, stebėjo savo kūrinių išvaizdą, aptarė, kuo jų „pyragas“ panašus ar skiriasi nuo tikrų, bei suskaičiavo, kiek sluoksnių pavyko sukurti.
Išvados. Vaikai išsiaiškino, kad kūrybai galima panaudoti bet kokias medžiagas – net tas, kurios paprastai nesiejamos su maistu. Jie lavino vaizduotę, mokėsi dirbti komandoje ir pastebėjo, kaip įvairių faktūrų daiktai gali sukurti įdomų, žaismingą „pyragą“.
Mokytoja Odeta Žukauskienė
Tikslas. Pažinti, kas nutinka, kai sumaišome kelis skirtingus skysčius ir miltelius. Stebėti, kaip moliūgas ima putoti!
Priemonės: moliūgas, šiek tiek sodos, ekologiškas indų ploviklis, citrinų rūgšties tirpalas (vanduo su citrina), pipetė, padėklas.
Veiklos eiga. Vaikai stebėjo, kaip į moliūgą įberiama sodos ir įpilama šiek tiek indų ploviklio.
Tada, naudodami pipetes, lašino citrininį vandenį. Staiga moliūgas pradėjo putoti!
Kai mokytoja įpylė daugiau skysčio ir uždėjo moliūgui kepurę, iš moliūgo ėmė veržtis putos, o kepurė linksmai šokinėjo. Vaikai džiaugėsi ir juokėsi – moliūgas atrodė tarsi gyvas!
Vaikai pastebėjo, kad, kai susimaišo sodos milteliai ir citrininis vanduo, atsiranda daug burbuliukų ir putų.
Išvados:
- Kai sumaišome tam tikrus daiktus, jie gali reaguoti ir keistis.
- Mūsų moliūgas putojo, nes viduje „dirbo“ nematomos dujos.
- Buvo smagu tyrinėti ir stebėti, kaip vyksta pokyčiai!
Vaikų pasiekimai:
- Lavino smalsumą ir gebėjimą stebėti pokyčius.
- Mėgavosi eksperimentavimu ir bendru darbu.
- Išmoko naujų žodžių: soda, putos, rūgštis, burbuliukai.
Grupės mokytoja Valdonė Kuncienė
Spalio 28-osios rytą su vaikais išsiruošėme į ilgai lauktą ekskursiją. Kelionė nuo pat pradžių buvo kupina įspūdžių – juk važiuoti geltonuoju mokykliniu autobusu vaikams buvo tikra atrakcija!
Atvykus mus pasitiko lankytojų centro darbuotojas. Vaikai džiaugsmingai dėjo antspaudus ant savo lapelių, ieškojo tokių pačių atspaudų ant grindų, spėliojo, kas galėjo palikti vienus ar kitus pėdsakus.
Vėliau aplankėme ekspoziciją – čia laukė tikras emocijų pliūpsnis! Žiūrėjome filmuką apie stumbrus, sužinojome, kur juos galima pamatyti gyvai, ieškojome tarp akmenukų „dingusių pilių“, klausėmės paukščių balsų užsidėję ausines. Ir tai dar ne viskas – veiklų buvo daugybė!
Po to išėjome į kiemą – pasivaikščiojome takeliais, pasisupome sūpynėse, pagulėjome medžio lovoje, pagrojome pagaliais. Pakalnėje netikėtai pamatėme stumbrą! Prie Nevėžio upės radome lieptelį su suoleliu – čia sustojome pasiklausyti tylos, vandens čiurlenimo, stebėjome lėtą upės tėkmę.
Ekskursijos pabaigoje dar paklaidžiojome labirinte. Vaikai daug pamatė, sužinojo ir patyrė daugybę gerų įspūdžių.
Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė
