Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą ir kūrybiškumą, mokyti atpažinti bei įvardyti gamtinę medžiagą.

Hipotezė. Ar pavyks sukurti ežiukui spygliukus iš saulėgrąžos sėklų?

Veiklos eiga. Vaikai apžiūrėjo mokytojos atneštą saulėgrąžos „galvą“. Jiems kilo daug klausimų – vaikai spėliojo augalo pavadinimą, domėjosi, kur slepiasi sėklos ir kaip jas galima išlukštenti. Nusprendę, kad reikia saulėgrąžą perlaužti, vaikai pasidalijo jos gabalėliais. Jie lukšteno ir krapštė sėklas, o smalsiausieji netgi paragavo. Vėliau vaikai kūrybiškai panaudojo saulėgrąžos sėklas ežiuko spygliukams lipdyti. Vieniems tai sekėsi lengviau, kitiems prireikė šiek tiek mokytojos pagalbos.

Išvada. Vaikai sėkmingai įgyvendino kūrybinį sumanymą. Veiklos metu jie mokėsi bendradarbiauti, lavino smulkiąją motoriką, dėmesio sutelkimą, koordinaciją ir kantrybę. Vaikai džiaugėsi savo bei draugų sukurtais darbais.

                                                               Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Ugdant vaikų konstrukcinius gebėjimus, smulkiąją motoriką bei supratimą apie pusiausvyrą ir stabilumą, skatinti juos statyti kuo aukštesnį televizijos bokštą iš įvairių priemonių.

Hipotezė. Ar atsargiai dėliojant priemones (vienkartines stiklines, kempinėles, kaladėles) įmanoma pastatyti aukštą ir stabilų televizijos bokštą?

Veiklos eiga. Vaikai buvo supažindinti su užduotimi – pastatyti kuo aukštesnį televizijos bokštą. Pirmiausia vyko diskusija: kur stovi tikrasis televizijos bokštas, kokios priemonės gali būti naudojamos, kurios iš jų yra tvirtesnės ar lengvesnės. Vaikai svarstė, iš kokių pateiktų medžiagų bokštas galėtų būti aukštesnis ir stabilesnis. Mažesnieji vaikai dirbo individualiai, o vyresnieji – grupelėmis. Statymo metu buvo stebima, kada bokštas praranda pusiausvyrą, aptariama, ką reikėtų pakeisti (pavyzdžiui, platesnė apačia, kitokia detalių eiliškumo tvarka). Nugriuvus bokštui, vaikai ieškojo sprendimų ir statė jį iš naujo. Galiausiai visi pastatyti televizijos bokštai buvo pamatuoti.

Išvada. Statydami televizijos bokštus vaikai suprato, kad svarbu pasirinkti tinkamą pagrindą, užtikrinti pusiausvyrą ir atsargiai dėlioti detales. Jie įsitikino, kad bokšto aukštis priklauso nuo naudojamų priemonių tvirtumo bei jų derinimo. Veiklos metu vaikai lavino kūrybiškumą, bendradarbiavo ir atrado, jog ir nesėkmės gali padėti rasti naujus sprendimus.

Grupės mokytoja Sigita Rimaitienė

Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, inžinerinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus, supažindinant su konstrukcijų stabilumo, pusiausvyros ir aukščio dėsningumais.

Hipotezė. Jeigu kūrybiškai naudosime pagrindus (puodelį, kubą ar kitą paviršių) ir eksperimentuosime su skirtingomis konstrukcijų formomis, galėsime sukurti stabilias, aukštas ir įdomias struktūras.

Eiga:

1. Užduočių pristatymas
   • Sukurti statinį naudojant tik vieną puodelį kaip pagrindą.
   • Sukurti grandinine reakcija pagrįstą veiksmų seką.
   • Pastatyti pusiausvyros statinį.
   • Naudojant bet kokio dydžio pagrindą, sukurti kuo aukštesnę struktūrą.
   • Sukurti statinį su vienu kubu kaip pagrindu.
2. Konstrukcijų kūrimas
   • Vaikai dirbo individualiai ir komandose.
   • Statiniai buvo įvairūs: vieni sukurti kaip vienas objektas, kiti – kelių bandymų rezultatas.
3. Bandymų ir atradimų etapas
   • Vaikai testavo savo statinius, koregavo konstrukcijas.
   • Stebėjo, kodėl vieni griūva, o kiti laikosi.

Išvados: Vaikai suprato, kad konstrukcijų stabilumui ir aukščiui svarbus pagrindo dydis, svorio centras ir pusiausvyra. Darbas komandoje leido pasiekti įdomesnių rezultatų, nes vaikai derino idėjas ir bendradarbiavo.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Pažinti ir kūrybiškai panaudoti rudens gėrybes (kaštonus, giles, kankorėžius, lazdyno riešutus, lapus), lavinti smulkiąją motoriką, kūrybiškumą bei gebėjimą bendradarbiauti.

Hipotezė. Iš rudens gėrybių galima sukurti įvairius vaizdus, figūras ir net papasakoti istorijas.

Eiga.  Pirmiausia vaikai apžiūrėjo rudens dovanas – kaštonus, giles, kankorėžius, lapus, lazdyno riešutus ir šakeles. Pasikalbėjome, kur šiuos lobius galima rasti ir ką iš jų būtų įmanoma sukurti (namą, drugelį, gyvūnus, ornamentus). Vėliau vaikai atsiskleidė kūrybiškumu – iš rudens gėrybių kūrė kompozicijas ant popieriaus, dirbo grupelėmis. Po kūrybinės veiklos aptarėme sukurtus darbus: ką kiekvienas padarė, kas labiausiai patiko, ką priminė jų kūriniai.

Išvada.  Vaikai atrado, kad gamtos dovanos gali virsti įvairiais kūriniais. Jie lavino kūrybiškumą, mokėsi bendradarbiauti ir džiaugėsi savo darbais.

„Drugelių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė

Tikslas. Eksperimentavimo būdu susipažinti su pasiūlytų medžiagų – popieriaus, flomasterių ir vandens – savybėmis bei išsiaiškinti, kaip jos sąveikauja tarpusavyje.

Hipotezė. Ar išsilies taškeliai ir spalvos susimaišys?

Veiklos eiga. Vaikai taškavimo būdu ant popierinio rankšluostuko nuspalvino pomidorus. Tuomet, naudodami pipetes, ant jų lašino vandenį ir stebėjo, ar flomasterių taškeliai išsilieja, ar keičiasi spalvos. Jie pastebėjo, kad vanduo paskleidžia spalvas, jas sumaišo. Stebėdami ir diskutuodami ugdytiniai aiškinosi popieriaus, flomasterių ir vandens savybes.

Išvada. Eksperimentas pavyko. Flomasterių spalvos sureagavo su vandeniu – pasklido, susimaišė, o išdžiūvus popieriui pasikeitė pomidoriukų išvaizda. Tai patvirtino iškeltą hipotezę.

Žibartonių skyriaus „Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė

Tikslas. Sužinoti, kaip atrodo kaštonas, lavinti skaičiavimo įgūdžius ir žaisti naudojant gamtinę medžiagą.

Hipotezė. Ar galima žaisti su kaštonais?

Veikla. Vaikai sužinojo, kad kaštono sėklytė slepiasi spygliuotame namelyje ir yra nevalgoma. Kieme jie džiaugėsi kaštonų medžiu: jį stebėjo, apkabino, rinko nukritusias sėklas. Iš surinktų gamtinių medžiagų kūrė „kirmėlytę“: dėliojo kaštonus į eilutę, taip įtvirtindami skaičiavimo įgūdžius. Grupėje vaikai rideno kaštonus ilgu ir trumpu loveliu, dėjo į aukštą spalvotą popierinį indą, klausėsi, kokius garsus jie skleidžia krisdami, ir juos kartojo. Vaikams ši veikla buvo įdomi ir įtraukianti. Jie atrado, kad su gamtine medžiaga galima žaisti įvairius žaidimus, lavinti kūrybiškumą bei vaizduotę.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą, kūrybiškumą, loginį mąstymą ir pažintinius gebėjimus, supažindinant juos su netradicine priemone – kempinėle – bei jos savybėmis.

Hipotezė. Iš kempinėlių pagaminti laiveliai plauks.

Eiga. Vaikai aptarė, kaip galima sukonstruoti laivelį, kokių priemonių tam reikia ir kaip padaryti, kad jis plauktų. Pirmiausia jie iškirpo popierines bures ir vėliavėles, užmovė jas ant iešmelių, o tuos įsmeigė į kempinėlės centrą. Pagaminti laiveliai plūduriavo, tačiau neplaukė. Vaikai svarstė, kad reikia vėjo, todėl patys jį sukėlė pūsdami į bures. Tuomet laiveliai pradėjo judėti vandeniu. Vaikai pastebėjo, kad laiveliai plaukia tol, kol kempinėlės neprisigeria daug vandens. Po ilgesnio laiko jos tampa sunkios ir ima skęsti.

Išvados. Vaikai praktiškai išsiaiškino kempinėlių savybes: jos yra minkštos, lengvos, plūduriuoja ant vandens, o panardintos – sugeria vandenį, pasidaro sunkios ir gali nuskęsti. Ši veikla skatino vaikų smalsumą, padėjo lavinti mąstymą ir pažintinius gebėjimus, ugdė gebėjimą tyrinėti, kelti klausimus, daryti išvadas bei kūrybiškai taikyti žinias praktikoje.

                                              Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Mokytis rašyti vardus ir eksperimentuoti su fluorescenciniais dažais, patikrinti, kaip jie švyti tamsoje, ir suprasti šviesos ir medžiagų savybes.

Hipotezė. Vardai, parašyti fluorescenciniais dažais, švytės tamsoje.

Veiklos eiga. Vaikai rašė, kopijavo savo vardus arba vardo pirmąją raidę ant popieriaus, naudodami fluorescencinius dažus. Tamsiame kambaryje stebėjo, ar jų vardai švyti. Paaiškėjo, kad jie nešvyti. Paaiškinus, kad dažai savaime nešviečia, vaikai apšvietė savo vardus prožektoriaus šviesa. Vaikai stebėjo, kaip vardai ėmė švytėti tamsoje, kai juos kurį laiką apšvietė šviesos šaltiniu. Diskutuodami aiškinosi šviesos ir dažų savybes bei suprato, kodėl dažai švytėjo tik po apšvietimo.

Išvada. Fluorescenciniai dažai patys tamsoje nešvyti. Kad pradėtų švytėti, jiems reikia šviesos energijos. Apšvietus juos stipria šviesa, pavyzdžiui, prožektoriumi, dažai gauna energijos ir pradeda švytėti tamsoje. Tai patvirtino mūsų hipotezę – dažai švyti, bet tik tada, kai juos apšviečia šviesa. Fluorescencija – tai reiškinys, kai medžiaga sugeria šviesą ir vėliau ją išskiria, todėl tamsoje matome švytėjimą.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą per STEAM ugdymą, kuriant savitus grybų modelius bei eksperimentuojant su formomis ir medžiagomis.

Hipotezė. Ar galima sukurti grybo modelį iš antrinių žaliavų?

Veiklos eiga. Grybai – labai įvairūs ir įdomūs organizmai, apie kuriuos ypač daug kalbame rudenį. Kad vaikams būtų lengviau tai suprasti, jie dalyvavo kūrybinėje veikloje „Ant kojytės kepurytė“. Užsiėmimo metu ugdytiniai kūrė savo grybų modelius, naudodami antrines žaliavas: siūlų, folijos, kartono likučius, popierinius šiaudelius, tualetinio popieriaus ritinėlius, įvairias kruopas bei kavos pupeles. Pasitelkę vaizduotę, kantrybę ir kruopštumą, vaikai džiaugėsi tiek savo, tiek draugų sukurtais darbais.

Išvada. Grybai yra gražūs, įdomūs ir visi labai skirtingi, todėl apie juos verta kalbėti. Vaikai kūrybingai ir noriai įsitraukė į veiklą, o pasirinktos priemonės pasirodė patrauklios bei žadinančios smalsumą. Po veiklos buvo pabrėžta, kad iš paprastų, kartais jau nereikalingų medžiagų galima sukurti gražių ir originalių dalykų. Taip vaikai suprato, jog kūryba ir ekologija gali puikiai „draugauti“.

Žibartonių skyriaus „Žiogelių“ grupės mokytoja Benita Jakaitytė

Tikslas. Padėti vaikams pažinti, įvardinti ir išreikšti savo bei kitų nuotaikas per kūrybinę veiklą.

Hipotezė. Jeigu vaikai turės galimybę kurti „nuotaikos veidukus“ iš įvairių medžiagų, jie lengviau atpažins ir įvardins emocijas, taps atviresni kalbėti apie savo jausmus.

Veiklos eiga. Su vaikais aptarėme emocijos, jie atsakė į klausimus („Kada tu juokiesi? Kada liūdi? Kada pyksti?“). Vaikai kūrė „nuotaikos veiduką“ ant popierinės lėkštutės naudodami plastiliną ir kitas priemones. Kiekvienas parodė savo darbą ir pasakė, kokią nuotaiką jis vaizduoja.

Išvada. Veiklos metu vaikai įgijo žinių apie emocijas, lavino gebėjimą jas atpažinti ir įvardinti. Kūrybiškai reikšdami savo nuotaikas, jie lavino smulkiąją motoriką, bendravimo įgūdžius ir pasitikėjimą savimi. Ugdytiniai suprato, kad visos emocijos yra svarbios ir normalios, nuotaikas galima parodyti žodžiais, mimika ir kūryba.

                                                                          „Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė