Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
Sveikatą stiprinanti mokykla
I Tvarumo bruknė
Ekologiškų maisto produktų vartojimo skatinimo parama
Tikslas. Suteikti vaikams žinių apie obuolį ir jo naudą žmogaus organizmui.
Hipotezė. Ar tikrai sveika valgyti obuolius?
Veiklos eiga. Vaikai sužinojo, kur auga obuoliai, nagrinėjo jų savybes, žaidė, skaičiavo, štampavo, vėrė obuolio skilteles ant iešmelių, ragavo. Veiklos skatino vaikus veikti, stebėti, tyrinėti ir pažinti skonį. Organizavome tiriamąsias ugdymo veiklas: nagrinėjome obuolio sandarą, svorį, spalvą, skonį. Sudarėme sąlygas vaikų meninei ir kūrybinei saviraiškai.
Išvada. Obuoliai yra itin vertingi sveikatai dėl savo turtingos maistinės vertės. Vaikai patobulino sakytinės kalbos, skaičiavimo, tyrinėjimo gebėjimus, patyrė pažinimo džiaugsmą, įsitraukė į kūrybos procesą.
Dėkojame tėveliams už atneštus obuolius.
Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Lavinti vaikų pojūčius, gebėjimą pažinti gamtines medžiagas ir ugdyti kritinį mąstymą.
Hipotezė. Kokius pojūčius galima patirti keliaujant pojūčių taku?
Veiklos eiga. Vaikai tyrinėjo pojūčių take esančias medžiagas – smulkią skaldą, akmenukus, smėlį, šiaudus, kankorėžius. Jie stebėjo, lietė rankomis, vaikščiojo ir bėgiojo basomis kojomis, patirdami įvairius įspūdžius. Kartu aptarė, kokius jausmus sukelia šios gamtinės medžiagos: kas yra šalta, kas šilta, kas duria, o kas jaučiasi švelniai.
Išvada. Vaikai susipažino su įvairiomis gamtinėmis medžiagomis, patyrė jų poveikį liesdami rankomis ir eidami basomis, įvardijo patirtus pojūčius, aptarė jų panašumus ir skirtumus.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Per žaismingą, netradicinį tapybos procesą skatinti vaikų kūrybiškumą, sensorinius pojūčius ir saviraišką. Ugdyti smulkiąją motoriką, iniciatyvumą, pasitikėjimą savimi ir bendradarbiavimo įgūdžius.
Hipotezė. Vaikai stumdys dažus pirštukais ir delniukais, atras naujus spalvinimo būdus, patirs kūrybos džiaugsmą ir drąsiau eksperimentuos.
Eiga. Vaikai pasirinko norimus paveikslėlius ir spalvino netradiciniu būdu – pirštukais ir delniukais stumdė dažus ant piešinių įmautėse. Žaisdami vaikai tyrinėjo dažų tekstūrą, spalvų maišymą ir įvairius rankų judesius: spaudė, braukė, stumdė, tapšnojo. Kiekvienas vaikas kūrė savu tempu, laisvai rinkosi judesius. Tie vaikai, kuriems veikla sekėsi lengviau, patys inicijavo pagalbą draugams – rodė atrastas technikas, skatino bandyti ir drąsino. Visa veikla vyko kaip smagus, įtraukiantis procesas, kupinas atradimų ir teigiamų emocijų.
Išvados. Vaikai per žaismę atrado, kad piešti galima įvairiais būdais, ne tik teptuku. Netradicinė tapyba paskatino juos drąsiai eksperimentuoti, stiprino pasitikėjimą savo kūrybinėmis galimybėmis ir tarpusavio bendradarbiavimą. Veikla suteikė vaikams džiaugsmo, laisvės kurti ir mokytis per patirtį.
Grupės mokytoja Arnė Budavičienė
Šių metų balandžio mėnesį „Nykštukų“ grupėje įgyvendintas gamtamokslinis STEAM projektas „Pupos ir svogūno gyvenimas“. Projektas buvo skirtas skatinti vaikų smalsumą, pažintinę bei praktinę veiklą, stiprinti ryšį su gamta ir padėti suprasti jos dėsnius per patirtinį ugdymą. Pagrindinis tikslas – per eksperimentinę veiklą išsiaiškinti, kaip skirtingos aplinkos sąlygos veikia augalų augimą. Projekto metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas tyrinėjimui, stebėjimui, kūrybiškumui bei bendradarbiavimui tarp vaikų, pedagogų ir tėvų.
Vaikai aktyviai dalyvavo visose veiklose. Pirmąją savaitę, pasitelkdami vaizdo medžiagą, e. pamokas, interaktyvias priemones bei pokalbius su pedagogais, jie aiškinosi, ko reikia augalui, kad jis augtų. Taip pat atliko kūrybines užduotis, piešė, diskutavo. Antrąją savaitę vaikai patys sodino pupas ir svogūnus į skirtingas aplinkas: šiltą, drėgną ir šviesią; šaltą ir tamsią; bei į dirvožemį su nešvariu vandeniu. Jie pildė stebėjimo korteles, džiaugėsi pirmomis daigų užuomazgomis ir rūpestingai prižiūrėjo savo augalus. Trečią ir ketvirtą savaitę vyko aktyvus stebėjimo procesas – vaikai matavo, skaičiavo, lygino augimo skirtumus, fotografavo, diskutavo. Jie kėlė klausimus: „Kodėl čia neauga?“, „Kur dingo lapeliai?“ – ir ieškojo atsakymų, tyrinėjo, kodėl vienose sąlygose augalai klesti, o kitose nyksta.
Projekto pabaigoje grupės bendruomenė – vaikai, pedagogai ir tėvai – analizavo eksperimento rezultatus, dalijosi įžvalgomis. Vaikai atliko įvairias užduotis apie pupos ir svogūno gyvenimo ciklą, kūrė darbus pagal trafaretą, lipdė svogūnus ir pupas iš plastilino, taip lavindami smulkiąją motoriką, kūrybiškumą ir mokėsi įvardyti augalo dalis bei jų funkcijas. Vaikai suprato, kokios sąlygos būtinos augalams augti – šviesa, šiluma, švarus vanduo ir derlingas dirvožemis. Ugdėsi tyrinėjimo įgūdžiai – gebėjimas stebėti, lyginti, kelti hipotezes, daryti išvadas. Vaikų kalbiniai gebėjimai stiprėjo per pasakojimą, diskusijas ir refleksijas.
Projektas skatino bendradarbiavimą tarp vaikų, tėvų ir pedagogų, stiprino bendruomeniškumo jausmą. Didėjo ugdytinių sąmoningumas ir atsakomybė už gamtos pasaulį – jie patys pastebėjo, kad „gamta serga“, kai jai kenkiama. STEAM metodai padėjo integruoti įvairias sritis – gamtamokslinį pažinimą, matematiką, kalbą, kūrybą ir technologijas. Vaikai įgijo svarbios praktinės patirties, o darželio bendruomenė – prasmingos bendros veiklos pavyzdį.
„Nykštukų“ grupės mokytojos Margarita Stasevičienė, Daiva Čeidienė
Tikslas. Skatinti vaikų pažintinę, sensorinę ir kalbinę raišką tyrinėjant augalus iš daržo ir sodo, lavinti gebėjimą atpažinti daržoves, uogas ir žoleles pagal išvaizdą, kvapą, skonį.
Hipotezė. Manome, kad pagal kvapą, skonį galėsime atpažinti, koks tai augalas.
Veiklos eiga. Vaikai lauke žaidė žaidimą „Atpažink ir įvardink“. Kartu apžiūrėjome darželio kieme augančius augalus. Diskutavome, kaip jie atrodo, kur auga, ar tai daržovės, uogos, ar vaistiniai augalai. Vaikai pasirinko ir surinko įvairius augalus: svogūnų laiškus, braškes, mėtos lapelius, ramunėlių žiedus, šilkmedžio uogas. Kiti vaikai sodino brokolius ir žiedinius kopūstus.
Vėliau visi susirinkome į ratelį. Mokytoja sudėjo surinktus augalus į atskirus indelius. Vaikai, užsimerkę, bandė atspėti augalus pagal kvapą, skonį, o nepavykus pagal išvaizdą.
Išvada. Vaikai suprato, kad daugelį augalų galima atpažinti ne tik matant, bet ir uodžiant ar ragaujant. Jie išmoko, kad skirtingi augalai turi unikalius kvapus, skonius ir formas. Patyrė džiaugsmą tyrinėdami gamtą ir aktyviai įsitraukė į žaidybinį atpažinimo procesą. Hipotezė pasitvirtino – daugumą augalų vaikai atpažino pagal pojūčius.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Skatinti aktyvų, patirtimi grįstą mokymąsi, ugdant vaikų bendradarbiavimo, lankstaus problemų sprendimo ir kritinio mąstymo gebėjimus.
Hipotezė. Ar pavyks surasti tikrų vabalų ir surengti jų lenktynes?
Veiklos eiga. Vaikai pradėjo veiklą susipažindami su vabzdžiais ir vabalais – prisiminė jų pavadinimus, aptarė išvaizdą, judėjimo būdus, gyvenamąsias vietas, mitybą bei svarbą gamtoje. Pasiruošę priemones, jie patraukė ieškoti vabalų darželio kieme – apžiūrėjo takelius, žolę, vabalų viešbutį, tačiau rado tik skruzdėlių. Nusprendę ieškoti plačiau, paliko vabaliukams skanėstų (morkų, cukraus gabalėlių) ir iškeliavo už darželio teritorijos. Tyrinėdami aplinką vaikai aptiko blakes „kareivėlius“, keletą boružėlių ir slieką. Juos surinko į dėžutę ir grįžo atgal į darželio kiemą, kur patikrino, ar prie paliktų skanėstų atsirado vabalų – rado tik kelias skruzdėles. Vaikai pasiruošė lenktynių takelius, pažymėjo juos linijomis, užrašė savo vardus, išsirinko vabalėlį ir surengė „Vabalų lenktynes“. Jie stebėjo skirtingų gyvūnėlių judėjimo greitį, matavo nueitus atstumus ir juos užrašė. Galiausiai naujieji gamtos draugai buvo apgyvendinti „Vabalų viešbutyje“.
Išvada. Vaikams pavyko rasti tikrų vabalų ir surengti lenktynes. Veikla skatino smalsumą, pažinimą, bendradarbiavimą ir domėjimąsi gamta.
Jungtinės ugdymo grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Tikslas. Tyrinėti smėlio fizines savybes (drėgną ir sausą), suprasti, kaip smėlis sugeria vandenį, ugdyti erdvinį mąstymą kuriant statinius iš smėlio ir geometrinių figūrų, pažinti Lietuvą per simbolinius statinius.
Hipotezė. Spėjame, kad šlapias smėlis yra sunkesnis už sausą, kad smėlis sugeria vandenį tik tada, kai apačioje nėra kito pagrindo. Taip pat spėjame, kad važiuoti su mašinėle per sausą smėlį yra sunkiau nei per kitas dangas.
Veiklos eiga:
- Vaikai tyrinėjo sausą ir šlapią smėlį – lietė, lygino jų tekstūrą, svėrė, matavo vienodais indais.
- Stebėjo, kaip vanduo įsigeria į smėlį, bandė suformuoti ežerą – išbandė, kaip vanduo laikosi ant plikos žemės ir ant plastikinio pagrindo.
- Lygino, kuri danga tinkamesnė mašinėlėms važiuoti – smėlis, žolė ar mediena.
- Kūrė „Smėlio miestą“ iš smėlio ir geometrinių formų – miestui suteikė pavadinimą „Vilnius“, susipažino, kad tai yra Lietuvos sostinė.
- Vaikai skaičiavo pastatus, lygino jų aukštį, formas, analizavo skaičių.
Išvados:
- Šlapias smėlis yra sunkesnis nei sausas, nes sugeria vandenį.
- Smėlis sugeria vandenį, tačiau be pagrindo (pvz., plastiko) vanduo greitai išbėga – plastikinis pagrindas būtinas ežerui suformuoti.
- Mašinėlėms sunkiau važiuoti per sausą smėlį nei per žolę ar medieną, tačiau šlapiame smėlyje gerai matosi vėžės.
- Vaikams pavyko pastatyti miestą iš geometrinių formų – lavėjo jų erdvinis mąstymas ir kūrybiškumas.
- Vaikai parodė susidomėjimą geografija, susipažino su Vilniumi ir jo reikšme, savarankiškai skaičiavo bei analizavo pastatų skaičių.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Ugdyti vaikų žingeidumą per praktinę veiklą, atliekant eksperimentą.
Hipotezė. Jei panaudosime balioną ir šiaudelį, vandenį iš butelio bus galima išpilti jo nepalenkiant.
Eiga. Nuspalvinome vandenį, kad jis būtų geriau matomas. Pipetėmis pripildėme butelius, kuriuose buvo įmontuoti šiaudeliai. Pripūtėme balioną ir, jį užspaudę, užmovėme ant butelio kaklelio. Stebėjome, kaip atleidus baliono užspaudimą vanduo pradeda trykšti per šiaudelį, o vėl užspaudus – vanduo nustoja tekėti.
Išvada. Balione susidaręs oro slėgis išstumia vandenį iš butelio per šiaudelį.
„Kiškučių“ grupės mokytoja Valdonė Kuncienė
Tikslas. Skatinti vaikų praktinius gyvenimo įgūdžius per maisto gaminimo veiklą, ugdant jų kūrybiškumą, savarankiškumą, bendradarbiavimą.
Hipotezė. Ar pavyks patiems pasigaminti ir išsikepti picas darželyje?
Eiga. Kol vaikai pietų miego metu ilsėjosi, mokytoja žaidimų kambarį pavertė tikra mažųjų kulinarų svajone: dekoracijos, picų meniu ir įvairūs ingredientai sukūrė jaukią atmosferą, kviečiančią pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus. Kulinarinė kelionė prasidėjo priešmokyklinukų užduotimi perskaityti picų meniu pateiktus pavadinimus ir su jais supažindinti draugus. Su nekantrumu vaikai ėjo prie stalo, apžiūrinėjo maisto produktus ir gaminimui bei kepimui reikalingus įrankius. Vyresnieji patys tarkavo sūrį, pjaustė dešreles ir daržoves, užtepę pomidorų padažą ant picos pado rinkosi ir dėjo norimus ingredientus. Kai picos buvo pagamintos, o „krosnis“ pasiruošusi jas kepti, picos buvo nešamos su specialiu įrankiu – liže. Kol picos kepė, vaikai tvarkė stalą, ruošėsi picos pjaustymui ir ragavimui. Sulaukus gardžiai kvepiančių šedevrų ir pagaliau jų paragavus, vaikų akyse spindėjo pasitenkinimas ir pasididžiavimas savo pagamintomis ir iškeptomis picomis.
Išvada. Picų gaminimo veikla buvo ne tik smagi, bet ir vertinga ugdymo prasme. Vaikai aktyviai įsitraukė, domėjosi procesu, buvo savarankiški ir atsakingi. Kiekvienas vaikas turėjo galimybę būti kūrėju ir jaustis svarbiu gaminimo procese. Jaukiai ir smagiai vaikai patys kūrė ne tik gardžias picas, bet ir įsimintiną bendrą patirtį.
Jungtinės ugdymo grupės mokytoja Benita Jakaitytė
Tikslas. Išsiaiškinti, ar naudojant dažus, indų ploviklį, vandenį ir šiaudelį galima nuspalvinti vandens lašelio trafaretą.
Hipotezė. Naudojant dažus, indų ploviklį, vandenį ir šiaudelį galima nuspalvinti vandens lašelio trafaretą.
Eiga. Vaikai atliko kūrybinį eksperimentą. Į indelį jie pirmiausia įpylė indų ploviklio, tuomet pridėjo dažų. Viską gerai išmaišę, šiaudeliais pradėjo pūsti burbulus. Kai susidarė spalvinga burbulų puta, ant jų buvo dedamas vandens lašelio formos trafaretas. Taip vaikai sukūrė įdomius ir meniškus burbulų atspaudus.
Išvados. Vandens lašelio trafaretą nuspalvinti pavyko. Nors kai kurių vaikų lašeliai buvo ryškesni nei kitų, visų darbai nusidažė. Veikla suteikė daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų.
Mokytoja Odeta Žukauskienė
