Tikslas. Skatinti vaikų žingeidumą ir norą veikti, tyrinėjant bei lyginant natūralaus ir dirbtinio sniego savybes. Ugdyti gebėjimą analizuoti, stebėti, apibendrinti ir kūrybiškai spręsti užduotis.

Hipotezė. Ar galima sukurti paslaptingą dirbtinį sniegą?

Veiklos eiga:

1. Natūralaus sniego tyrinėjimas. Stebėjome ir aptarėme natūralaus sniego savybes: baltas, purus, šaltas, tirpstantis nuo šilumos, delnuose tampa vandens lašais, lipnus: tinkamas lipdyti, tačiau nevalgomas, nes dažnai būna nešvarus.
2. Eksperimentas su krakmolu. Apžiūrėjome krakmolą ir aptarėme jo panašumą į sniegą: baltas, švelnus, nešaltas, liečiant girgžda tarp pirštų.
3. Dirbtinio sniego kūrimas. Pridėjome skutimosi putų į krakmolą. Stebėjome, kaip skutimosi putos „suriša“ krakmolą, sudarydamos masę, kuri primena sniegą: šiltas ir švelnus, suspaudus išlaiko formą, tinkamas formelėms ar lipdymui, malonus minkyti rankomis.

Išvada. Jeigu gamta pagailėjo natūralaus sniego, galima sukurti dirbtinį sniegą, kuris yra šiltas, baltas, švelnus ir lipnus. Šis kūrybiškas procesas lavina vaikų smalsumą ir leidžia praktiškai įgyvendinti tyrinėjimų idėjas.

„Kiškučių“ grupės mokytoja Valdonė Kuncienė

Tikslas. Formuoti ir plėtoti matematinius gebėjimus, lavinti loginį mąstymą, mokytis naudotis matavimo priemonėmis: svarstyklėmis, liniuote, metru.

Hipotezė. Kas sveria mažiau nei penkios plunksnos?

Eiga. Pasiruošėme dvi skirtingas svarstykles ir pasirinkome kuo įvairesnes grupėje turimas priemones, kurias, vaikų manymu, būtų įdomiausia pasverti. Pirmiausia ugdytiniai bandė nuspręsti, kiek kas sveria tik žiūrėdami ir laikydami priemones delnuose, vėliau svėrė naudodamiesi svarstyklėmis. Rezultatai vaikus nustebino ir paskatino priemones dar išmatuoti. Veiklą užbaigėme pasigamindami savo „liniuotes“.

Išvada. Veiklos metu vaikai suprato, kad iš pasirinktų priemonių plunksnos sveria mažiausiai. Išsiaiškino, kad penkios plunksnos sveria mažiau už dešimt džiovintų rožių žiedlapių, bet dešimt žiedlapių sveria daugiau nei penkios kavos pupelės. Vaikai, bandydami išmatuoti daiktus liniuote, suprato ir nustebo, kad niekas nėra to paties dydžio.

Žibartonių jungtinės ugdymo grupės mokytoja Benita Jakaitytė

Ar kada nors susimąstėte, kaip statomi didingi televizijos bokštai? Tai yra ne tik inžinerijos stebuklai, bet ir puikūs pavyzdžiai, kaip mokslo, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos (STEAM) principai susijungia kuriant stulbinančius statinius.

Mūsų STEAM veikloje „Televizijos bokštas“ vaikai buvo kviečiami sukurti savo bokšto modelį, pasitelkiant savo vaizduotę ir įvairias medžiagas.

Veiklos tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius, naudojant STEAM principus. Jie mokėsi, kaip derinti skirtingų medžiagų savybes, kad sukurtų stabilų, aukštą ir estetiškai patrauklų bokštą.

Hipotezė. Pasirinktos medžiagos – magnetinės ir medinės kaladėlės bei antrinių žaliavų elementai  leis pastatyti televizijos bokštą, kuris bus ne tik tvirtas, bet ir originalus savo dizainu.

Veiklos eiga:

1. Diskusija, pokalbis: vaikai aptarė televizijos bokštų funkcijas ir struktūras.
2. Konstravimas: pasitelkę pateiktas medžiagas, pradėjo statyti savo bokštus. Statybos metu buvo sprendžiamos problemos, susijusios su stabilumu ir konstrukcijos tvirtumu.
3. Testavimas: kiekvienas modelis buvo testuojamas – tikrintas jo stabilumas ir atsparumas nedidelėms vibracijoms.
4. Pristatymas: vaikai pristatė savo darbą, aptarė, kaip jie panaudojo medžiagas, ir pasidalijo, kokių iššūkių patyrė statybos procese.

Išvados. Konstravimo veikla buvo sėkminga – visi vaikai sukūrė unikalaus dizaino televizijos bokštus. Pasirodė, kad medinės kaladėlės suteikė stabilumo, o magnetinės – lankstumo ir greito jungimo galimybes. Antrinės žaliavos atgijo naujai ir didingi bokštai kvietė į atradimų šalį.

„Pelėdžiukų“ grupės vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Ugdyti meninius ir kūrybinius gebėjimus, lavinti tyrinėjimo įgūdžius, estetinį suvokimą ir kritinį mąstymą.

Hipotezė. Ar galima grupėje piešti ant sniego?

Eiga. Į grupę atsinešėme sniego, jį patyrinėjome ir išbandėme piešimą bei tapymą ant sniego. Vaikai derino spalvas, aptarė pasirinktus ornamentus ir pasakojo apie savo kūrinius. Vieni kūrė ornamentus, kiti statė Senius Besmegenius ir juos spalvino. Veiklos metu vaikai dirbo susikaupę ir su nekantrumu laukė rezultatų. Darbus palikome ir stebėjome, kas nutiks po kelių valandų. Sniegas ištirpo, o vandens paviršiuje atsirado nauji, netikėti ornamentai ir piešiniai.

Išvados. Piešimo ant sniego eksperimentas pavyko. Veiklos metu atsiskleidė vaikų fantazija ir vaizduotė, jie aktyviai komentavo atsiradusius piešinius. Tirpstant darbeliams, vaikai įžvelgė naujas formas ir spalvas. Eksperimentuojant ugdomi vaikų kūrybiniai gebėjimai, noras pažinti, tyrinėti ir veikti, o taip pat skatinamas jų kritinis mąstymas.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir problemų sprendimo įgūdžius  bei lavinti bendradarbiavimo gebėjimus.

Hipotezė. Ar galima grupėje įrengti „sniego laboratoriją“ ir tyrinėti sniegą?

Eiga. Vaikai tyrimo metu aiškinosi sniego savybes ir sužinojo, kada sniegas tirpsta, kuo jis kvepia, kokia jo spalva, būsena, kada pavirsta vandeniu ir kokiomis sąlygomis vėl sušąla į ledą ir kodėl sniego negalima valgyti. Stebėjo sniegą per didinamąjį stiklą ir aiškinosi jo struktūrą. Tirpino sniegą šiltame ir šaltame vandenyje, stebėjo, kuriame inde sniegas greičiau ištirpsta ir šiltas vanduo atšąla.

Išvada. Tyrimo metu vaikai išsiaiškino, kad sniegas baltas, šaltas, sudarytas iš mažų kristalų, kvepia „žiema ir šalčiu“, šildant virsta vandeniu, šaldant – ledu. Sniego valgyti negalima, nes jis nešvarus, šaltas, galima susirgti. Iš sniego galima nulipdyti senį besmegenį ir tinka žaisti tik lauke.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Padengti foną mėlynais atspalviais naudojant netradicinę techniką.

Hipotezė. Ar krepinis popierius dažo?

Veiklos eiga. Skiautelėmis susikarpė skirtingų mėlynų atspalvių krepinį popierių, akvarelinio piešimo popieriaus foną padengė krepinio popieriaus skiautelėmis, stengėsi išlaikyti besmegenio apskritimus nenudažytus, jas sudrėkino. Stebėjo, kaip sudrėkintų skiautelių spalvos gražiai liejasi ant piešimo popieriaus. Skiautelėms sudžiūvus, jas nuėmė, papuošė besmegenį kepure, šaliku, nupiešė akis, nosį, burną.

Išvada. Tik pradėjus drėkinti popierių, vaikai iškart pamatė, kaip vanduo išskiria spalvą iš popieriaus, jam sudžiūvus, pamatė išsiliejusias spalvas. Krepinis popierius dažo.

„Drugelių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė

Tikslas. Suprasti automobilio veikimo principus ir sandarą, praktiškai pritaikant inžinerines bei kūrybines žinias.

Hipotezė. Ar galiu sukonstruoti automobilį, kuris juda?

Veiklos eiga:
Šio iššūkio metu vaikai turėjo galimybę sukurti savo unikalų važiuojantį automobilį, pasitelkdami įvairias medžiagas ir įrankius. Visi kartu apžiūrėjome paprastus žaislinius automobilius, aptarėme jų veikimą ir nusprendėme, kokias medžiagas naudosime konstravimui.

Vaikai, naudodami kartoną, plastikinius kamštelius (ratams), šiaudelius (ašims) ir kitas paprastas medžiagas, konstravo savo automobilius. Po to jie išbandė savo sukurtus modelius, stebėjo, kaip automobiliai juda, ir analizavo, ką galima patobulinti.

Išvada:

• Sukurti automobiliai juda.
• Vaikai aiškiai supranta, kaip veikia jų sukonstruoti automobiliai.
• Veikla padėjo lavinti kūrybiškumą, problemų sprendimo įgūdžius bei skatino efektyvų komandinį darbą.

                                                              „Pelėdžiukų“ grupės vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Išsiaiškinti sniego savybes, ugdyti aplinkos pažinimą, mąstymą, kūrybiškumą, smalsumą.

Hipotezė. Ar pavyks pastatyti bokštą iš sniego, naudojant formeles?

Veiklos eiga. Mokytoja atnešė sniego iš kiemo. Pirmiausia susipažinome su sniego savybėmis. Vaikai, palietę sniegą, pastebėjo, kad jis yra šaltas ir kietas, o suspaustas išlaiko formą. Pasiėmę formeles, vaikai spalvino sniegą įvairiomis spalvomis ir konstravo bokštus.

Išvada. Vaikams pavyko pastatyti ir nudažyti bokštą, tačiau jie pastebėjo, kad šiltoje patalpoje sniegas pradeda tirpti, o bokštai virsta spalvotomis balutėmis.

Žibartonių skyriaus ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Eksperimentuoti ir tyrinėti sniegą, lavinti vaikų kūrybinius gebėjimus.

Hipotezė. Ar pavyks iš sniego sukurti pyragą?

Veiklos eiga. Kiekvienas vaikas į savo indą prisidėjo sniego. Ant jo pipete, lašino kelių spalvų akrilinių dažų tirpalą. Vaikai džiaugėsi matydami, kaip nusidažo sniegas skirtingomis spalvomis, liejasi dažai ir tampa panašus į pyragą, valgomuosius vaisinius ledus ar vaivorykštę.

Išvados. Vaikams pavyko sukurti sniego pyragą. Ugdytiniai sužinojo, kad galima piešti ne tik ant popieriaus, bet ir ant sniego. O tai net įdomu! Stebėjo sniego virsmą vandeniu, analizavo pokyčius, aptarė rezultatą.

                                  „Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Mokytis savarankiškai atlikti veiksmus pagal nurodymus, susipažinti su kankorėžio sandara, stebėti jo pokyčius ir apibūdinti juos savais žodžiais.

Hipotezė. Kas nutiks, jei išsiskleidusį, išdžiūvusį kankorėžį panardinsime į šiltą ir šaltą vandenį?

Eiga:

1. Paruošiame dvi stiklines vandens – vienoje pilame šaltą, kitoje šiltą vandenį.
2. Kad atskirtume stiklines, akvarele nudažome: šaltą vandenį mėlyna spalva, o šiltą – raudona.
3. Į abi stiklines sudedame po išsiskleidusį kankorėžį.
4. Stebime, kaip kankorėžiai reaguoja ir keičiasi vandenyje. Kankorėžiai pradeda užsidaryti, nes jų žvyneliai drėksta. Šiltame vandenyje šis procesas vyksta greičiau, nes šiltas vanduo efektyviau veikia žvynelius, skatindamas jų suglaudimą.

Išvada:

1. Vandens drėgmė daro įtaką kankorėžio žvyneliams – jie susiglaudžia.
2. Šilto vandens poveikis yra greitesnis ir efektyvesnis nei šalto vandens.

„Kiškučių“ grupės mokytoja Valdonė Kuncienė