Tikslas. Išbandyti skirtingus dirbtinio sniego receptus, palyginti jų savybes tarpusavyje ir su tikru sniegu, ugdyti vaikų pojūčius, stebėjimo, lyginimo ir vertinimo gebėjimus.

Hipotezė. Ar dirbtinis sniegas gali būti panašus į tikrą sniegą?

Veiklos eiga. Su „Nykštukų“ grupės ugdytiniais buvo nuspręsta pasigaminti dirbtinį sniegą ir išbandyti du skirtingus jo gamybos receptus. Pasiskirstę į dvi grupes vaikai gamino dirbtinį sniegą: a) iš miltų ir aliejaus, b) iš bulvių krakmolo ir skutimosi putų.

Vaikai maišė produktus, minkė masę, lietė, formavo kamuoliukus ir lipdė besmegenius, taip tyrinėdami skirtingas tešlų struktūras ir jutiminius pojūčius. Vėliau vaikai palygino jo pojūčius su dirbtiniu sniegu – lietė, spaudė, stebėjo spalvą, purumą, lipnumą bei pojūčius rankoms.

Veiklos pabaigoje vaikai reflektavo darbo rezultatus – atliko užduotis lapuose: nupiešė, ką nulipdė iš pasirinkto dirbtinio sniego recepto, emocijų ženklais įvertino, kuris dirbtinis sniegas jiems patiko labiausiai bei palygino dirbtinį sniegą su natūraliu, pažymėdami šypsenėle labiau patikusį.

Išvada. Taip, dirbtinis sniegas gali būti panašus į tikrą sniegą, tačiau jis vis tiek skiriasi savo savybėmis.

Vaikai pastebėjo, kad skirtingi dirbtinio sniego receptai turi nevienodas savybes. Vieniems labiau patiko sniegas iš miltų ir aliejaus, nes buvo švelnus, glotnus ir lengvai lipdėsi, nors nebuvo baltas. Kitiems patiko krakmolo ir skutimosi putų sniegas dėl baltumo ir purumo, tačiau jis sunkiai lipo ir buvo sudėtinga formuoti besmegenius.

Dalis vaikų nusprendė, kad smagiausia žaisti su tikru sniegu, nors pirštukai greitai sušalo ir ilgai žaisti nepavyko.

Grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Supažindinti vaikus su žiemojančiais paukščiais ir jų mitybos ypatumais šaltuoju metų laiku. Ugdyti vaikų empatiją gamtai, lavinti smulkiąją motoriką bei tyrinėti skirtingų medžiagų (riebalų ir sėklų) savybes bei jų sąveiką.

Hipotezė. Riebalai (taukai) veikia kaip „klijai“, kurie sukimba su sėklomis ir kruopomis, o sustingę lauke virsta tvirtu, paukščiams lengvai pasiekiamu energijos šaltiniu.

Veiklos eiga. Vaikai apžiūrėjo ir lietė veiklai skirtus ingredientus – sėklas, kruopas ir taukus, aptarė jų savybes bei paukščių mitybos ypatumus žiemą. Rankomis minkė taukus, formavo rutuliukus ir stebėjo, kaip nuo rankų šilumos jie minkštėja. Suformuotus rutuliukus ir taukais pateptus popieriaus ritinėlius apvoliojo sėklų bei kruopų mišinyje, pritvirtino virveles. Pagaminti lesalo gaminiai buvo išnešti į lauką ir pakabinti ant medžių, stebint, kaip šaltyje taukai sukietėja.

Išvados. Riebalai šilumoje minkštėja, o šaltyje kietėja, todėl gali sujungti birias medžiagas į tvirtą visumą. Sėklos ir kruopos yra svarbus paukščių energijos šaltinis žiemos metu. Naudojant paprastas priemones buvo sukurti funkcionalūs ir tvirti lesalo gaminiai. Veiklos metu vaikai lavino smulkiąją motoriką, skaičiavo ir lygino gaminių dydžius, bei praktiškai prisidėjo prie paukščių globos.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė