Įstaigos emblema
I Tvarumo bruknė
Priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai dalyvavo edukacinėje programoje „Bitelė Ratuto“, vykusioje Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje. Edukacija kvietė vaikus nusikelti į senovę ir patirti, kaip linksminosi mūsų protėviai.
Užsiėmimų metu vaikai susipažino su lietuvių liaudies kultūra – tradiciniais žaidimais, dainomis ir šokiais. Mažieji dalyviai klausėsi vienos seniausių lietuvių muzikinio folkloro formų – sutartinių, mokėsi jų klausytis, pajusti ritmą ir skambesį. Žaisdami lietuvių liaudies žaidimus ir ratelius, vaikai ugdė reakciją, judrumą, sumanumą bei bendradarbiavimo įgūdžius.
Edukacijos metu skambėjo liaudiškos dainos, vaikai šoko tautinius šokius ir aktyviai įsitraukė į siūlomas veiklas. Jie taip pat klausėsi lietuvių liaudies pasakos „Kaip vilkas duonos užsimanė“, kuri praturtino vaikų vaizduotę ir skatino domėjimąsi tautosakos pasakojimais.
Po judrių veiklų vaikai buvo supažindinti su Aukštaitijos krašto tautinio kostiumo ypatumais. Įgytas žinias jie kūrybiškai pritaikė praktiškai – spalvino ir kūrė savo tautinio kostiumo piešinius.
Ši edukacija suteikė vaikams galimybę per patyrimą pažinti lietuvių kultūrinį paveldą, ugdyti pažintines, socialines ir kūrybines kompetencijas bei stiprinti ryšį su savo tautos tradicijomis.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Patyriminės veiklos metu ugdyti vaikų kasdienius gyvenimo įgūdžius, tyrinėjimą, aplinkos pažinimą, iniciatyvumą, atkaklumą ir mokėjimą mokytis.
Hipotezės. Ar arbata gali padėti sušilti? Ar vaikai moka patys susitepti sumuštinį?
Veiklos eiga. Veiklos pradžioje vaikai aptarė metų laiką ir orą, įvardijo, kad yra žiema ir šalta. Buvo diskutuota, kas padeda nesušalti. Mokytoja paaiškino, kad sušilti gali padėti arbata su citrina ir medumi. Vaikai apžiūrėjo ir pauostė citriną, užplikė čiobrelių arbatą, ragavo medų ir sužinojo apie jų naudą sveikatai. Kol arbata vėso, vaikai savarankiškai tepėsi sumuštinius, įvardijo maisto produktus ir mokėsi saugiai naudotis peiliais. Vėliau vaikai gėrė arbatą ir valgė pačių pagamintus sumuštinius.
Išvada. Veiklos metu vaikai susipažino su vaistinėmis žolelėmis, citrina ir medumi, ugdė kasdienius gyvenimo įgūdžius, savarankiškumą ir iniciatyvumą. Vaikai džiaugėsi savo patirtimi ir teigė, kad išmoktus įgūdžius galės pritaikyti namuose.
Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė
Tikslas. Eksperimentuojant su skirtingomis medžiagomis, pasigaminti masę, iš kurios būtų galima nulipdyti sniego senio galvą.
Hipotezė. Ar pavyks pastatyti sniego senį ir vėliau jį ištirpdyti?
Veiklos eiga. Veiklos pradžioje buvo aptarti žiemai būdingi orai ir sniego savybės. Vaikai pasakojo, ką galima veikti su sniegu, prisiminė, kad jis yra baltas, šaltas ir šilumoje tirpsta. Mokytoja pasiūlė pasigaminti dirbtinį sniegą ir nulipdyti sniego senio galvą. Vaikams buvo pristatytos veiklai reikalingos medžiagos: soda, druska, skystas muilas ir vanduo. Vaikai paeiliui pylė ir maišė medžiagas, stebėjo jų pokyčius ir iš gautos masės formavo sniego senio galvą. Vėliau ją papuošė akytėmis ir morkos formos nosimi. Mokytoja paskatino vaikus pamąstyti, ar sniego senio galva ištirps šilumoje ir kokiais būdais dar būtų galima ją „ištirpdyti“. Vaikams nepateikus pasiūlymų, buvo pasiūlyta panaudoti actą. Vaikai stebėjo reakciją – actui sureagavus su soda, masė pradėjo putoti ir „tirpti“, sukeldama vaikams daug teigiamų emocijų.
Išvada. Veiklos metu vaikai pastebėjo, kad per didelis vandens kiekis daro masę per skystą lipdymui. Taip pat jie suprato, kad sniego senį galima „ištirpdyti“ cheminės reakcijos metu, kai actas reaguoja su soda ir suardo masę.
Grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
