Įstaigos emblema
I Tvarumo bruknė
Tikslas. Išbandyti skirtingus dirbtinio sniego receptus, palyginti jų savybes tarpusavyje ir su tikru sniegu, ugdyti vaikų pojūčius, stebėjimo, lyginimo ir vertinimo gebėjimus.
Hipotezė. Ar dirbtinis sniegas gali būti panašus į tikrą sniegą?
Veiklos eiga. Su „Nykštukų“ grupės ugdytiniais buvo nuspręsta pasigaminti dirbtinį sniegą ir išbandyti du skirtingus jo gamybos receptus. Pasiskirstę į dvi grupes vaikai gamino dirbtinį sniegą: a) iš miltų ir aliejaus, b) iš bulvių krakmolo ir skutimosi putų.
Vaikai maišė produktus, minkė masę, lietė, formavo kamuoliukus ir lipdė besmegenius, taip tyrinėdami skirtingas tešlų struktūras ir jutiminius pojūčius. Vėliau vaikai palygino jo pojūčius su dirbtiniu sniegu – lietė, spaudė, stebėjo spalvą, purumą, lipnumą bei pojūčius rankoms.
Veiklos pabaigoje vaikai reflektavo darbo rezultatus – atliko užduotis lapuose: nupiešė, ką nulipdė iš pasirinkto dirbtinio sniego recepto, emocijų ženklais įvertino, kuris dirbtinis sniegas jiems patiko labiausiai bei palygino dirbtinį sniegą su natūraliu, pažymėdami šypsenėle labiau patikusį.
Išvada. Taip, dirbtinis sniegas gali būti panašus į tikrą sniegą, tačiau jis vis tiek skiriasi savo savybėmis.
Vaikai pastebėjo, kad skirtingi dirbtinio sniego receptai turi nevienodas savybes. Vieniems labiau patiko sniegas iš miltų ir aliejaus, nes buvo švelnus, glotnus ir lengvai lipdėsi, nors nebuvo baltas. Kitiems patiko krakmolo ir skutimosi putų sniegas dėl baltumo ir purumo, tačiau jis sunkiai lipo ir buvo sudėtinga formuoti besmegenius.
Dalis vaikų nusprendė, kad smagiausia žaisti su tikru sniegu, nors pirštukai greitai sušalo ir ilgai žaisti nepavyko.
Grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
