Tikslas. Skatinti vaikus tyrinėti sniego savybes pasitelkiant pojūčius ir mokslinius metodus. Supažindinti su sniego struktūra, tirpimo procesu bei medžiagų sąveika (druska, vanduo), kartu lavinant kūrybiškumą per meninę raišką.
Hipotezė. Sniegas greičiausiai ištirps tame inde, į kurį bus įpilta šilto vandens arba užberta druskos, o lėčiausiai – paliktas kambario temperatūroje be jokių priedų.
Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai sensoriniu būdu tyrinėjo sniegą: per didinamuosius stiklus stebėjo jo struktūrą, snaigių formas ir kristalus, lietė, uostė bei aptarė patiriamus pojūčius. Vėliau buvo paruošti trys indai su vienodu sniego kiekiu: viename sniegas pabarstytas druska, kitame – užpiltas vandeniu, trečiame paliktas be priedų kambario temperatūroje. Vaikai stebėjo tirpimo greitį, sniego tekstūros ir tūrio pokyčius. Kūrybinėje dalyje pipetėmis lašino spalvotą vandenį ant sniego, stebėjo spalvų sklidimą ir kuriamus raštus.
Išvados. Druska pagreitina sniego tirpimą, nes skaido ledo kristalus (mažina užšalimo temperatūrą). Vanduo taip pat pagreitina tirpimą dėl šilumos mainų. Lėčiausiai tirpsta natūraliai stovintis sniegas.
Per didinamąjį stiklą vaikai pamatė, kad sniegas sudarytas iš mažų kristalų. Nors sniegas atrodo baltas, ištirpęs jis tampa skaidriu vandeniu.
Sniegas yra puiki medžiaga menui – jis sugeria drėgmę ir leidžia spalvoms „keliauti“ paviršiumi, sukurdamas unikalius, laikinus vaizdus.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Skatinti vaikų saviraišką, kūrybiškumą, išsiaiškinti vandens ir ledo kintamąsias savybes.
Hipotezė. Kas atsitiks sušaldžius vandenį balionuose?
Veiklos eiga. Ugdomosios veiklos metu vaikai pylė šaltą vandenį į apvalios formos balionus. Užrištą balioną su vandeniu išnešėme į lauką, kur vyravo minusinė temperatūra. Kitą dieną baliono viduje radome sušalusį vandenį – ledo rutulį. Tada vaikai rutulius nuspalvino pasirinkta spalva ir jie virto – spalvotais kamuoliais.
Išvada. Vaikai pastebėjo, kad pliusinėje temperatūroje (šiltoje patalpoje) ledo rutuliai tirpsta, o vandens tankis šąlant didėjo. Ugdytiniai sužinojo, kad minusinėje temperatūroje vanduo virsta į ledą, o pliusinėje temperatūroje ledas virsta į vandenį, kad ledas yra kietas, šaltas, o vanduo bespalvis ir beskonis. Apvalaus baliono pagalba pavyko išgauti rutulio formos ledą. STEAM veiklos metu buvo ugdomos šios pasiekimų sritys: aplinkos pažinimas, sakytinė kalba, santykiai su bendraamžiais, tyrinėjimas, kūrybiškumas, emocijų suvokimas ir raiška.

                                          Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, smalsumą ir pažinimą, eksperimentuojant su netradicinėmis piešimo priemonėmis, tyrinėjant skirtingų medžiagų savybes bei ugdant stebėjimo ir eksperimentavimo gebėjimus, taikant STEAM elementus.

Hipotezė. Jei naudosime skirtingo storio siūlus, linijos piešinyje skirsis savo storiu ir ryškumu.

Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai tyrinėjo netradicinį piešimo būdą – piešimą siūlais. Veiklai buvo paruošti skirtingo storio ir tekstūros siūlai, guašas bei balto popieriaus lapai. Pirmiausia vaikai apžiūrėjo siūlus, juos lygino tarpusavyje, nustatė, kurie yra plonesni, o kurie storesni, lietė juos ir apibūdino pojūčius. Vėliau siūlus mirkė į guašą ir stebėjo, kaip dažai įsigeria į skirtingo storio siūlus bei kaip jie atsispindi ant popieriaus. Piešdami vaikai eksperimentavo su įvairiais judesiais: siūlus tempė, lenkė, sukiojo, dėliojo, traukė tiesiai ar vingiuotai. Veiklos metu stebėjo, kaip keičiasi piešinio linijų storis, ryškumas ir forma, priklausomai nuo siūlo storio ir judesio pobūdžio.

Išvada. Vaikai pastebėjo, kad siūlų storis daro įtaką piešinio išvaizdai: storesni siūlai palieka platesnes, ryškesnes linijas, o plonesni – smulkesnes ir tikslesnes.

Grupės mokytoja Benita Jakaitytė