Įstaigos emblema
I Tvarumo bruknė
Tikslas. Skatinti vaikus tyrinėti sniego savybes pasitelkiant pojūčius ir mokslinius metodus. Supažindinti su sniego struktūra, tirpimo procesu bei medžiagų sąveika (druska, vanduo), kartu lavinant kūrybiškumą per meninę raišką.
Hipotezė. Sniegas greičiausiai ištirps tame inde, į kurį bus įpilta šilto vandens arba užberta druskos, o lėčiausiai – paliktas kambario temperatūroje be jokių priedų.
Veiklos eiga. Veiklos metu vaikai sensoriniu būdu tyrinėjo sniegą: per didinamuosius stiklus stebėjo jo struktūrą, snaigių formas ir kristalus, lietė, uostė bei aptarė patiriamus pojūčius. Vėliau buvo paruošti trys indai su vienodu sniego kiekiu: viename sniegas pabarstytas druska, kitame – užpiltas vandeniu, trečiame paliktas be priedų kambario temperatūroje. Vaikai stebėjo tirpimo greitį, sniego tekstūros ir tūrio pokyčius. Kūrybinėje dalyje pipetėmis lašino spalvotą vandenį ant sniego, stebėjo spalvų sklidimą ir kuriamus raštus.
Išvados. Druska pagreitina sniego tirpimą, nes skaido ledo kristalus (mažina užšalimo temperatūrą). Vanduo taip pat pagreitina tirpimą dėl šilumos mainų. Lėčiausiai tirpsta natūraliai stovintis sniegas.
Per didinamąjį stiklą vaikai pamatė, kad sniegas sudarytas iš mažų kristalų. Nors sniegas atrodo baltas, ištirpęs jis tampa skaidriu vandeniu.
Sniegas yra puiki medžiaga menui – jis sugeria drėgmę ir leidžia spalvoms „keliauti“ paviršiumi, sukurdamas unikalius, laikinus vaizdus.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
