Įstaigos emblema
Tikslas. Atliekant eksperimentą su vandens švara ir aptariant jos poveikį gyvūnams, ugdyti vaikų ekologinį sąmoningumą, skatinti atsakingą požiūrį į gamtą.
Hipotezė. Ar galime grupėje pasigaminti plaukiančią medūzą?
Veiklos eiga. Vaikai iš plastikinio maišelio suformavo medūzą, sukarpydami jį juostelėmis ir aprišdami galvą siūlu. Pagamintą medūzą įdėjo į butelį su vandeniu ir stebėjo jos judėjimą. Vėliau atliko tą patį eksperimentą su spalvotu maišeliu, į vandenį įbėrę žemių, kad sukurtų užteršto vandens efektą. Aptarė, kuris vanduo yra švarus, ir išsiaiškino, ar medūzos gali gyventi užterštame vandenyje.
Išvados. Vaikai sėkmingai pasigamino plaukiančias medūzas iš plastikinių maišelių ir stebėjo jų judėjimą vandenyje. Eksperimento metu jie pamatė, kaip atrodo užterštas vanduo, ir suprato, kad medūzos gali gyventi tik švariame vandenyje. Tai padėjo vaikams suvokti vandens taršos poveikį gyvajai gamtai.
Grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Įsivertinti vandens reikšmingumą sveikatai bei gilinti vaikų žinias apie vandenį.
Hipotezė. Vaisiai, uogos ir daržovės turi vandens.
Veiklos eiga:
- Atspėk. Vaikai užrištomis akimis pagal skonį ir kvapą spėjo, kokia daržovė prieš juos, įvardino pavadinimą.
- Sultis spaudžiame patys! Vaikai pasirinko įvairius vaisius, uogas ir daržoves, iš kurių spaudė sultis: melioną, pomidorą, šilauoges, brokolį, braškes, apelsiną, morkas, citriną, agurką, greipfrutą ir ridikėlius. Jie stebėjo, kiek sulčių pavyko išspausti iš kiekvieno produkto.
- „Kas sugers vandens lašelį?“
Vaikai gavo užduočių lapus vaisių, uogų ir daržovių paveikslėlius su pavadinimais. Jų užduotis buvo perskaityti pavadinimus, iškirpti ir suklijuoti paveikslėlius į tinkamas vietas, atsižvelgiant į tai, kurios daržovės ir vaisiai sugeria daugiausiai vandens. - Žaidimas SMART lentoje – „Sveikatos ratas“ Žaidžiant interaktyvų žaidimą, vaikai suko „Sveikatos ratą“ ir, atsižvelgdami į išsuktą paveikslėlį, maišė atitinkamas sultis. Po to ragavo sveikuoliškus kokteilius ir aptarė jų skonį bei naudą sveikatai.
- Stebėjimas ir išvada
Vaikai lygino, kuriose iš išvardintų vaisių, uogų ir daržovių yra daugiausia vandens. Stebėjimų pagrindu padarė išvadą, kad didžiausią vandens kiekį turi melionas, ridikėliai, agurkas ir pomidoras, o mažiausiai sulčių pavyko išspausti iš brokolio ir šilauogių.
Išvada. Vaisiai, uogos ir daržovės iš tiesų turi vandens, tačiau jo kiekis skirtinguose produktuose gali labai skirtis.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytojos Margarita Stasevičienė ir Giedrė Survilienė
Tikslas. Ugdyti ekologinį mąstymą, supratimą apie taršos poveikį gamtai, žmonėms, mūsų Žemei.
Hipotezė. Ar galima sukurti ekosistemą grupėje ir ją apsaugoti nuo taršos?
Veiklos eiga. Vaikai, išvydę vonelę, pripiltą vandens ir ten įmestas šiukšles (plastiką, stiklą, popierių), aptarė, ką mato – šiukšles; paėmę žnyples ir samčius gelbėjo „ežerą“ nuo šiukšlių; pasėmę šiukšles, dėjo į joms skirtos spalvos dėžutę; aptarė dėžučių spalvas, ką į jas deda ir kodėl svarbu rūšiuoti atliekas. Kada „ežeras“ buvo išvalytas nuo šiukšlių jame pražydo gėlytės, kurias vaikai pasigamino. Aptarė, kokiame vandens telkinyje – užterštame ar švariame vandenyje – gali augti augalai, gyventi gyvūnai.
Išvada. Vaikai išsiaiškino, kad tik neužterštame vandenyje atliekomis ir šiukšlėmis gali gyventi gyvūnai ir augti augalai, kad svarbu saugoti gamtą nuo šiukšlių, jas rūšiuoti ir patiems neteršti gamtos. Vanduo – gyvybės šaltinis, reikalingas ir žmogui ir gamtai.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Formuoti STEAM gebėjimus matematikos ir inžinerijos srityse, stiprinti kūrybiškumą bei skatinti vaikų tarpusavio bendradarbiavimą, konstruojant trimatę geometrinę figūrą – rutulį.
Hipotezė. Ar pavyks sukonstruoti rutulį?
Eiga: Prieš pradėdami veiklą, prisiminėme geometrinių figūrų pavadinimus. Nusprendę konstruoti rutulį, išsiaiškinome, kad tai yra trimatis geometrinis objektas, apibrėžiamas kaip visų taškų rinkinys, vienodai nutolęs nuo tam tikro taško erdvėje, vadinamo rutulio centru. Pradėję konstrukciją, vaikai tyrinėjo, kaip reikia jungti taškus, kad rutulio paviršius iš visų pusių būtų vienodas. Jie svarstė, ar rutulys stabiliai stovės ant pagrindo, ar suksis. Darbui įpusėjus, statinys savo forma ir spalvomis ėmė priminti Žemės planetą. Baigę darbą, vaikai domėjosi konstrukcijos procesu, diskutavo apie kitus galimus statinius. Vieni džiaugėsi pavykusiu rutulio modeliu, kiti – netikėtai sukurtu Žemės planetos maketu.
Išvada. Nors veikla reikalavo sprendimų priėmimo, vertinimo ir kėlė nemažai iššūkių, bendradarbiaudami vaikai sėkmingai sukonstravo trimatę geometrinę figūrą – rutulį.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Benita Jakaitytė
Tikslas. Ugdyti pagarbą gamtai ir gyvybei, skatinti ugdytinių domėjimąsi augalais, stebint ir pažįstant augalų augimo ir vystymosi sąlygas.
Hipotezė. Ar pavyks pasodinti ir užauginti gėlytes?
Veiklos eiga:
- Pasiruošimas. Apžiūrėjome ir aptarėme, kokių priemonių reikės daigelio sodinimui.
- Susipažinimas su daigelio dalimis. Išsiaiškinome, kokios yra pagrindinės augalo dalys.
- Daigelio sodinimas. Vaikai išsirinko vazonėlius, dėjo žemes, padarė duobutes, pylė vandenį ir pasodino daigelius. Aptarėme augalo vystymuisi reikalingas sąlygas.
- Vardo rašymas. Nutarėme, jog reikia užsirašyti vardus, nes gėlytės bus dovanojamos mamoms.
- Gėlytės auginimas. Sutarėme, kad kiekvieną rytą ugdytiniai apžiūrės ir įvertins ar reikia laistyti daigelius. Stebės žemės drėgnumą, palaistys, stebės jų augimą.
- Išvada. Veikla bei sukurta aplinka vaikams suteikė ramybę, atsipalaidavimą. Jie veikė susikaupę, atsargiai apžiūrinėjo augalo dalis. Išsiaiškinome, kokias daigeliai turi dalis. Supratome, jog daigeliai gali greit „susižeisti“, stebėjome, kaip žemė sugeria vandenuką. Augustas pasakė, jog gėlytes reikės laistyti kiekvieną dieną, nes jos mėgsta vandenuką. Vytautei buvo įdomu, ar sužydės jos. STEAM veikla ugdė susikaupimą, pažintinius gebėjimus, ugdys kantrybę bei atsakomybės jausmą. Procesas lavino vaikų smalsumą ir leido praktiškai įgyvendinti norą tapti sodininku.
Jungtinės ugdymo grupės mokytoja Ieva Jakaitienė
Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą, stebėjimo įgūdžius ir tyrinėjimą.
Hipotezė. Tikėtina, kad įmetus popierinę gėlę į vandenį, jos užlenkti žiedlapiai išsiskleis.
Veiklos eiga. Vaikai pasirinko norimas spalvas ir nuspalvino gėlytės trafaretą. Tuomet suskaičiavo, kiek gėlytė turi žiedlapių, ir juos užlenkė į vidų. Kiekvienas vaikas lėtai įmerkė savo gėlytę į vandenį ir stebėjo, kas vyksta.
Išvada. Vaikai pastebėjo, kad įmerkus popierinę gėlę į vandenį, jos žiedlapiai palaipsniui prasiskleidžia. Taip nutinka, nes popierius sugeria vandenį, išbrinksta, ir žiedlapiai kyla į viršų. Eksperimentas vaikams buvo įdomus – jie su smalsumu stebėjo vykstantį procesą. Veiklos metu lavėjo jų kūrybiškumas, smulkioji motorika ir gebėjimas tyrinėti aplinką.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Tania Nebilevičienė
Tikslas. Skatinti vaikus tyrinėti ir pažinti skirtingus vandens skonius, ugdyti sveikos gyvensenos įpročius.
Hipotezė. Ar galima pakeisti vandens skonį?
Veiklos eiga. Su vaikais kalbėjome apie vandens svarbą žmogaus organizmui. STEAM veikloje ugdytiniai tyrinėjo skirtingus vandens skonius, papildydami jį natūraliais ingredientais. Vaikai pasirinko ir paragavo vandens su: apelsinu – suteikė vandeniui saldžiarūgštį skonį ir gaivų aromatą, agurku – vanduo tapo švelnaus, gaivinančio skonio, citrina – pridėjo rūgštumo ir suteikė vandeniui energijos.
Išvada. Vaikai sužinojo, kaip vaisiai, daržovės keičia vandens skonį ir spalvą. Aptarė, kuris vandens skonis jiems patiko labiausiai ir kodėl. Suprato, kad vanduo yra svarbus organizmui, o natūralūs priedai gali padėti jį gerti dažniau. Tai buvo smagi ir skani edukacinė patirtis!
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Ugdyti vaikų tyrinėjimo įgūdžius, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, skatinant juos eksperimentuoti.
Hipotezė. Ar spalvoti vandens lašiukai gali nukeliauti į puodukus dėl slidaus paviršiaus?“
Eiga. Vaikai pasirinko ir nuspalvino puodukus mėgstamomis spalvomis. Nudažytus lapus įdėjo į plastikines įmautes, jas patepė aliejumi. Ant jų paviršiaus pritaškavo spalvotų dažų lašiukų ir įvardijo spalvas. Tuomet iškilo klausimas: ar galima padaryti taip, kad spalvoti vandens lašiukai nukeliautų į puodukus? Daugelis vaikų manė, kad tai neįmanoma. Tačiau visi nustebo, kai pirmoji mergaitė, pasinaudojusi pagaliuku, sėkmingai „nurideno“ raudoną lašiuką į puoduką. Tai paskatino visus išbandyti šią „magiją“. Mokytoja paaiškino, kad šį efektą sukuria aliejumi patepta plastikinė įmautė, kuri tampa slidi, todėl lašiukai lengvai slysta jos paviršiumi.
Išvada. Vaikai pastebėjo, kad „lašiukai slysta kaip per ledą“. Jie bandė juos pūsti – tai pasirodė veiksminga, ir daugelis lašiukų sėkmingai pasiekė puodukus. Tuomet kilo naujas klausimas: kas nutiktų, jei popierių išimtume iš įmautės ir pabandytume pakartoti eksperimentą? Paaiškėjo, kad be aliejaus ir plastiko slydimo efektas išnyko – lašiukai nepajudėjo į puodukus, o vietoje to susiformavo spalvotos „kirmėlytės“.
„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Tyrinėjant, spalvinant ir ieškant, įsiminti keturias pagrindines geometrines figūras (apskritimą, kvadratą, stačiakampį, trikampį).
Hipotezė. Ar per vieną minutę galima atrasti daiktų, atitinkančių trikampio, kvadrato, stačiakampio ir apskritimo formas grupėje?
Veiklos eiga. Vaikai pirmiausia tyrinėjo keturias skirtingas geometrines figūras – skaičiavo jų kampus, lygino apskritimą su kvadratu, dėliojo figūras ant atitinkamų kontūrų. Vėliau jas nuspalvino guašo dažais.
Mokytoja iškėlė hipotezę: ar per vieną minutę galima grupėje atrasti daiktų, atitinkančių trikampio, kvadrato, stačiakampio ir apskritimo formas? Vaikai susimąstė, bet iššūkį priėmė. Ant atskirų stalų buvo padėtos keturios figūros, o paleidus laikmatį, vaikai suskubo ieškoti atitinkamų formų daiktų. Laikui pasibaigus, jie peržiūrėjo, ar teisingai priskyrė daiktus prie figūrų, suskaičiavo juos ir palygino surastų daiktų kiekį.
Išvada. Vaikai sėkmingai surado daiktų, atitinkančių visas keturias geometrines figūras – nors vienų formų daiktų buvo daugiau, o kitų mažiau. Atlikdami užduotį, jie geriau įsiminė geometrinių figūrų pavadinimus bei jų ypatybes.
„Drugelių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė
Tikslas. Išmokti atpažinti ir įvardinti pagrindines geometrines figūras, ugdyti kūrybiškumą bei erdvinį mąstymą, konstruojant raketą iš popieriaus figūrų.
Hipotezė. Ar pavyks iš geometrinių figūrų sukurti raketą?
Veiklos eiga. „Drugelių“ grupės vaikai mokėsi pažinti geometrines figūras. Jie dėliojo jas ant šviesos stalo, tyrinėjo ir ieškojo grupės aplinkoje daiktų, panašių į trikampį, stačiakampį ar apskritimą. Kūrybiškai mąstydami, sugalvojo sukonstruoti raketą.
Kūrybinei veiklai vaikai pasirinko skirtingo dydžio ir įvairių spalvų geometrines figūras. Ant balto popieriaus lapo sudėliojo raketos formą ir ją priklijavo. Išvardino, kiek ir kokių geometrinių figūrų panaudojo kūrybiniame procese.
Išvados. Vaikai džiaugėsi savo rezultatu – jiems pavyko sukurti raketą. Ši veikla padėjo jiems įtvirtinti žinias apie geometrines figūras, lavino erdvinį suvokimą, kūrybiškumą.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
