Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, pažinimą apie gamtą ir jos išteklius, lavinti smulkiąją motoriką bei gebėjimą taikyti STEAM principus kuriant gamtos įkvėptus statinius.

Hipotezė. Iš gamtinių medžiagų galima sukurti tvirtus, gražius, funkcionalius namelius žvėreliams, jei pasirinkti tinkami būdai juos sujungti ir subalansuoti konstrukciją.

Veiklos eiga. Su vaikais vyko pokalbis apie miško gyvūnus: kokie žvėreliai gyvena miške, kur jie slepiasi, kai šalta ar lyja, kodėl jiems svarbu turėti saugius namus. Vaikai stebėjo ir tyrinėjo gamtines medžiagas – lygino, kurios iš jų yra tvirtos, lengvos, lanksčios, svarstė, kokiai konstrukcijai jos labiausiai tiktų. Tuomet pasiskirstė į grupeles ir ėmėsi kurti žvėrelių namelius. Jie pasirinko tinkamas medžiagas, išbandė įvairius būdus elementams sujungti, stebėjo, kas geriau laiko konstrukciją, kurios medžiagos slysta ar lūžta. Baigę statybas, vaikai papuošė savo namelius lapais, kaštonais, akmenukais ir kitomis gamtos gėrybėmis, kad šie būtų ne tik tvirti, bet ir jaukūs. Galiausiai jie „įkurdino“ savo žvėrelius nameliuose ir pristatė savo kūrinius – papasakojo, kam pastatytas namelis, kokios medžiagos naudotos, kaip užtikrintas tvirtumas ir patogumas.

Išvados. Gamtinės medžiagos yra puikios kūrybai – jos skirtingos formos, tekstūros ir spalvų. Kai kurios medžiagos( pvz., šakelės, kankorėžiai) suteikia tvirtumo, o kitos (lapai, kaštonai) – grožio, jaukumo. Vaikai išmoko bendradarbiauti, dalintis, planuoti, eksperimentuoti.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Skatinti vaikų saviraišką ir kūrybiškumą, lavinti smulkiąją motoriką bei dėmesio sutelktumą.

Hipotezė. Ar pavyks „iškepti“ pyragus iš kinetinio smėlio ir miltų?

Veiklos eiga. Pirmiausia vaikai tyrinėjo kinetinį smėlį: jį lietė, minkė, formavo įvairiomis formelėmis. Suspaudę smėlį, „iškepė“ pyragus ir keksiukus, kuriuos kūrybiškai papuošė gamtine medžiaga: baltomis ir spalvotomis pupelėmis, graikinių ir pistacijų kevalais, kaštonais, moliūgo sėklomis.

Vėliau vaikai „kepė“ pyragus iš miltų. Ant popieriaus uždėję pyrago trafaretą, jį apibarstė miltais per sietelį. Ši veikla pareikalavo daugiau susikaupimo, dėmesingumo, koordinacijos ir kantrybės.

Išvada. Vaikai pastebėjo, kad kinetinį smėlį lengva formuoti – jis gerai išlaiko formą, malonus liesti, todėl su juo smagu dirbti. Tuo tarpu darbas su miltais reikalavo daugiau kruopštumo, nes miltai yra birūs. Vaikai sėkmingai įgyvendino savo kūrybines idėjas, džiaugėsi rezultatu ir pasijuto tikrais „kepėjais“.

Po veiklos visi vaišinosi tikrais pyragais – juk „Pyragų diena“ be pyragų neįsivaizduojama!

„Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Skatinti vaikus pažinti, tyrinėti ir eksperimentuoti su daržove – moliūgu, ugdant jų pažinimo, tyrinėjimo ir kūrybiškumo gebėjimus.

Hipotezė. Kas nutiks, sumaišius sodą su actu?

Veiklos eiga. Pirmiausia vaikai tyrinėjo moliūgą: jo spalvą, kvapą, formą ir skonį, lygino moliūgą su kitomis daržovėmis. Išrinko mažiausią bei didžiausią moliūgą. Tada mokytoja išskobė didžiausio moliūgo vidų. Vaikai skaičiavo rastas sėklas, jas uostė ir ragavo. Į išskobtą moliūgą buvo įdėta stiklinė su soda, įlašinta maistinių dažų ir įpilta acto. Šių medžiagų sąveikos metu susidarė spalvotos, šnypščiančios putos, kurios veržėsi iš moliūgo.

Išvada. Sumaišius sodą su actu (šarminę ir rūgštinę medžiagą) įvyko cheminė reakcija, kurios metu iš moliūgo išsiveržė spalvotos putos. Vaikams buvo smagu stebėti šį procesą; jis sukėlė daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų.

 „Boružiukų“ grupės mokytoja Tania Nebilevičienė

Tikslas. Žaismingai ir saugiai atliekant bandymą su moliūgu, supažindinti vaikus su reakcijos reiškiniu, skatinti jų smalsumą ir kūrybiškumą.

Hipotezė. Ar „užvirs“ mūsų burtų puodas – moliūgas?

Veiklos eiga. Vaikai kalbėjosi apie moliūgus, kad juos galima naudoti ne tik valgymui ar dekoracijoms, bet ir kaip indą, pavyzdžiui, pasakų raganaitės puodą. Aptarė, kad ir jie pabandys atlikti eksperimentą – stebuklingą „burtų“ reakciją.

Į kiekvieną moliūgą įbėrė kepimo sodos, įpylė indų ploviklio, įlašino pasirinktos spalvos maistinių dažų, o tada atsargiai įpylė acto ir stebėjo, kas vyksta. Staiga užvirė spalvoti, burbuliuojantys „burtų puodai“ – iš jų ėmė veržtis putos!

Išvada. Taip! Mūsų burtų puodas užvirė! Tai įvyko todėl, kad sumaišius sodą ir actą pradeda gamintis mažos oro burbuliukų dujos – anglies dioksidas. Jos kelia putas į viršų, todėl moliūgas atrodo tarsi „užverda“, kaip tikras pasakų raganaitės viralas.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Skatinti vaikų smalsumą ir tyrinėjimo gebėjimus, atliekant eksperimentus su daržovėmis bei stebint jų savybes.

Uždaviniai:

• Lavinti gebėjimą formuluoti spėjimus ir juos patikrinti eksperimento metu.
• Ugdyti gebėjimą bendradarbiauti grupėje, tartis, dalintis veiklos priemonėmis.
• Skatinti vaikų pastabumą, gebėjimą fiksuoti rezultatus ir daryti išvadas.
• Supažindinti su sąvokomis „skęsta“ ir „plūduriuoja“, ugdyti loginį mąstymą.

Veiklos aprašymas. Vaikai tyrinėjo, kurios daržovės skęsta, o kurios plūduriuoja. Dirbdami mažomis grupelėmis, jie išsirinko daržovių paveikslėlius, aptarė jų dydį, formą, svorį ir spėjo, kas nutiks įdėjus daržovę į vandenį. Dėjome daržoves į indą su vandeniu ir vaikai stebėjo rezultatą. Kiekviena grupė pildė užduočių lapą: pažymėjo, ar daržovė skendo, ar plūduriavo.

Išvada. Vaikai sužinojo, kad ne visos daržovės vienodos – kai kurios (pvz., bulvės, morkos, burokėlis) skęsta, o kitos (pvz., kopūstas, moliūgas, svogūnas, pomidoras, agurkas, česnakas, paprika) gali plūduriuoti. Aptarė, nuo ko tai priklauso, spėjo, jog svarbu daržovės svoris ir oras viduje. Veikla skatino vaikų tyrinėjimo džiaugsmą, loginį mąstymą ir gebėjimą dirbti komandoje.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, smalsumą ir inžinerinį mąstymą konstruojant iš netradicinių medžiagų – daržovių.

Uždaviniai:

1. Skatinti vaikus tyrinėti daržovių savybes, atrasti tinkamus jų panaudojimo būdus konstrukcijoje.
2. Lavinti gebėjimą planuoti ir išbandyti skirtingus sprendimus, siekiant, kad automobilis galėtų riedėti.
3. Ugdyti gebėjimą bendradarbiauti, dalintis idėjomis, vertinti savo ir kitų kūrybinius sprendimus.
4. Skatinti pasitelkti vaizduotę, ieškoti kūrybiškų išeičių, kai konstrukcija neveikia.

Veiklos aprašymas. Vaikai kūrė automobilius iš bulvių ir morkų. Bulvė tapo automobilio korpusu, morkos – ratais. Naudodami medinius pagaliukus, vaikai bandė pritvirtinti ratus taip, kad automobilis galėtų riedėti. Eksperimentuodami vaikai stebėjo, kaip bulvės dydis ir ašių vieta lemia automobilio stabilumą. Daugumai konstrukcijų ratai nesiekė paviršiaus, todėl vaikai kartu aptarė, kaip kitą kartą būtų galima patobulinti modelį.

Išvada. Vaikai padarė išvadą, kad norint, jog automobilis galėtų riedėti, svarbu pagal bulvės dydį tiksliai parinkti vietą, kur įverti pagaliukus ašims. Pastebėta, kad kai ratai nesiekia paviršiaus, automobilis nevažiuoja. Vaikai pasiūlė kūrybišką sprendimą – jei automobilis nevažiuoja, gal jis gali skristi. Aptarėme, kokių papildomų detalių (sparnų, propelerių, uodegų) būtų galima pridėti kitą kartą.

„Pelėdžiukų“ grupės mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Kūrybiškai pažinti įvairių medžiagų savybes ir pritaikyti jas kuriant moliūgo aplikaciją STEAM principu.

Hipotezė. Ar iš kruopų, makaronų ir apelsino žievės galima sukurti ryškų, faktūrinį moliūgo atvaizdą?

Veiklos eiga. Pirmiausia vaikai lietė, uodė ir lygino medžiagų savybes – kuri kieta, kuri minkšta ar net kvapni. Ant lipnaus pagrindo klijuodami kruopas, makaronus, apelsino žievę, vaikai pastebėjo, kad kiekviena medžiaga reikalauja skirtingo prisilietimo stiprumo, nes medžiagos lipo nevienodai. Kuriant moliūgo atvaizdą „Boružiukų“ grupės vaikai lavino smulkiąją motoriką, ugdė kantrybę ir dėmesio sutelktumą.

Išvada. Kurdami aplikaciją vaikai sužinojo, jog prie lipnaus paviršiaus, be klijų, galima lengvai tvirtinti medžiagas. Suprato, kad skirtingos medžiagos turi nevienodą spalvą, kvapą, struktūrą bei kūrybiškai veikiant jos gali tapti gražiu kūriniu.

Žibartonių skyriaus „Boružiukų“ grupės mokytoja Benita Jakaitytė

Tikslas: Lavinti vaikų kūrybiškumą, smulkiąją motoriką ir gebėjimą bendradarbiauti, tyrinėjant įvairias medžiagas bei jų savybes, kuriant savo „pyragą“.

Hipotezė. Iš įvairių netradicinių medžiagų galima „iškepti“ gražų ir originalų pyragą, kuris bus nevalgomas, bet labai kūrybiškas.

Eiga. Vaikai aptarė, kaip atrodo tikras pyragas ir kokių medžiagų reikėtų, kad būtų galima sukurti panašios formos bei spalvų „pyragą“. Iš pasiūlytų priemonių – vatos, įvairiaspalvių pomponų, lazdyno riešutų, folijos bei smulkiai karpytų popieriaus juostelių – kiekvienas pasirinko sau patinkančias medžiagas. Naudodami popierines lėkštes kaip pagrindą, vaikai kūrybiškai dėliojo ir puošė savo „pyragus“. Dirbdami jie tyrinėjo, kurios medžiagos slysta ar krenta, stebėjo savo kūrinių išvaizdą, aptarė, kuo jų „pyragas“ panašus ar skiriasi nuo tikrų, bei suskaičiavo, kiek sluoksnių pavyko sukurti.

Išvados. Vaikai išsiaiškino, kad kūrybai galima panaudoti bet kokias medžiagas – net tas, kurios paprastai nesiejamos su maistu. Jie lavino vaizduotę, mokėsi dirbti komandoje ir pastebėjo, kaip įvairių faktūrų daiktai gali sukurti įdomų, žaismingą „pyragą“.

Mokytoja Odeta Žukauskienė

Tikslas. Pažinti, kas nutinka, kai sumaišome kelis skirtingus skysčius ir miltelius. Stebėti, kaip moliūgas ima putoti!

Priemonės: moliūgas, šiek tiek sodos, ekologiškas indų ploviklis, citrinų rūgšties tirpalas (vanduo su citrina), pipetė, padėklas.

Veiklos eiga. Vaikai stebėjo, kaip į moliūgą įberiama sodos ir įpilama šiek tiek indų ploviklio.
Tada, naudodami pipetes, lašino citrininį vandenį. Staiga moliūgas pradėjo putoti!
Kai mokytoja įpylė daugiau skysčio ir uždėjo moliūgui kepurę, iš moliūgo ėmė veržtis putos, o kepurė linksmai šokinėjo. Vaikai džiaugėsi ir juokėsi – moliūgas atrodė tarsi gyvas!

Vaikai pastebėjo, kad, kai susimaišo sodos milteliai ir citrininis vanduo, atsiranda daug burbuliukų ir putų.

Išvados:

• Kai sumaišome tam tikrus daiktus, jie gali reaguoti ir keistis.
• Mūsų moliūgas putojo, nes viduje „dirbo“ nematomos dujos.
• Buvo smagu tyrinėti ir stebėti, kaip vyksta pokyčiai!

Vaikų pasiekimai:

• Lavino smalsumą ir gebėjimą stebėti pokyčius.
• Mėgavosi eksperimentavimu ir bendru darbu.
• Išmoko naujų žodžių: soda, putos, rūgštis, burbuliukai.

Grupės mokytoja Valdonė Kuncienė

Tikslas. Sukurti lesyklėlę paukšteliams, siekiant ugdyti vaikų kūrybiškumą, praktinius įgūdžius ir supratimą, kaip galima kitaip panaudoti daržovę – moliūgą.

Hipotezė. Ar pavyks pasigaminti lesyklėlę iš moliūgėlio?

Veiklos eiga. Su vaikais kalbėjome apie darže užaugusias rudenėlio gėrybes ir diskutavome tema „Ar moliūgas – daržo karalius?“. Vaikai pasakojo, kad rudenį žmonės nuima daržoves, kurias žiemą naudos maisto gamybai, tačiau kilo klausimas – ką les paukšteliai?

Tuomet vaikams buvo pasiūlyta iš dekoratyvinių moliūgėlių sukurti lesyklėlę. Iš moliūgų puselių ugdytiniai įvėrė siūlus, perkišo pagaliukus, surišo mazgelius, pribėrė lesalo ir papuošė savo kūrinius voriukais. Kai tik pasirodys saulėta diena, vaikai šias lesyklėles pakabins ant darželio kieme augančio krūmo, kad paukšteliai galėtų pasivaišinti.

Išvada. Vaikai išmoko kūrybiškai taikyti pasiūlytas priemones, sėkmingai pasigamino lesyklėles paukšteliams. Darže užaugę dekoratyviniai moliūgėliai dabar džiugins ne tik grupėje, bet ir darželio teritorijoje. Ši patirtinė STEAM veikla skatino vaikus spręsti darbo eigoje kylančias problemas, ugdė kritinį mąstymą, bendradarbiavimą su suaugusiais ir bendraamžiais bei norą rūpintis paukščiais.

„Žiogelių“ grupės mokytoja Ieva Jakaitienė