Tikslas. Suprasti, kodėl žmogaus kūnas yra tvirtas, ir išsiaiškinti, kokią funkciją atlieka skeletas. Ugdyti vaikų gebėjimą kelti klausimus, tyrinėti, modeliuoti ir eksperimentuoti.

Hipotezė. Jeigu žmogaus kūno modelis bus be „kaulų“, jis bus minkštas ir grius. Įterpus vidinę atramą – „kaulus“ – modelis taps tvirtesnis ir išlaikys formą.

Eiga. Vaikai pradėjo veiklą sudėliodami žmogaus skeleto dėlionę ir aptardami, kur realybėje galima rasti tokį skeletą. Iškėlus klausimą, kas nutiktų žmogui be skeleto, vaikai svarstė galimus atsakymus, o vienas vaikas pastebėjo, kad tuomet liktų tik mėsa. Pasikalbėję nusprendėme išsiaiškinti, kodėl žmogaus kūnas yra toks tvirtas. Vaikai kūrė aukštą žmogaus kūno modelį iš plastilino ir bandė jį pastatyti. Greitai pastebėjo, kad minkštas kūnas nesilaiko ir nuolat griūva. Tuomet jie mąstė, kokių sprendimų galėtų imtis, kad modelis būtų tvirtesnis. Eksperimentuodami įterpė „kaulus“ – dantų krapštukus – ir atrado, kad kūno tvirtumui būtina vidinė atrama. Tai padėjo jiems patirti atradimo džiaugsmą ir pasididžiavimą savo darbu.

Išvados. Vaikai įsitikino, kad žmogaus kūno tvirtumui būtina vidinė atrama – skeletas. Į kūno modelį įterpti „kaulai“ suteikė jam stabilumo, todėl jie suprato skeleto funkciją ir jo svarbą žmogaus judėjimui bei laikysenai. Veikla paskatino vaikus tyrinėti, kelti klausimus ir savarankiškai atrasti sprendimus.

Mokytoja Odeta Žukauskienė

Tikslas. Plėtoti vaikų žinias apie emocijas, jausmus, jų išraišką ir valdymą.

Hipotezė. Ar galima iš duotų priemonių sukurti „pyktuką“ ir „švelnuką“?

Eiga. Buvo aptarta su vaikais, kad juos lanko tiek geros, tiek blogos emocijos bei jausmai. Diskutuota, kaip būtų galima pavaizduoti pyktį ir gerumą. Vaikai teigė, kad gerumas, meilė – tai kažkas švelnaus, o pyktis – tarsi „ožiukai“, dygliuoti. Buvo aptarta, iš kokių medžiagų galima pagaminti „pyktuką“ ir „švelnuką“. Vaikai kūrė juos naudodami plastiliną, dantų krapštukus, spalvotas plunksnas.

Išvada. Vaikai pagamino savo emocijų simbolius – „pyktuką“ ir „švelnuką“. Pasitelkus plastiliną, dantų krapštukus ir plunksnas, buvo galima kūrybiškai išreikšti savo jausmus ir emocijas.

Grupės mokytoja Asta Barauskienė

Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą, komandinį darbą ir gebėjimą spręsti problemas, kartu supažindinant su tradiciniu jurtos statymo būdu bei konstrukcijos ypatumais.

Hipotezė. Ar dirbant komandoje pavyks pastatyti jurtą?

Veiklos eiga. Kai kuriems vaikams žodis „jurta“ buvo girdėtas, o kitiems – naujas, todėl jis sužadino smalsumą ir norą išsiaiškinti, kas tai yra. Apžiūrėję nuotraukas ir aptarę jurtos statymo būdus bei konstrukcijos ypatumus, vaikai pradėjo rinktis konstruktorius ir planuoti darbo eigą. Kol vieni statė pagrindą, kiti ėmėsi konstruoti kraštines. Vieni laikė, kiti tvirtino sujungimus. Tokiu būdu vyko sklandus komandinis darbas, kurio rezultatas džiugino visus.

Išvada. Vaikai suprato, kad statant jurtą reikia vieni kitiems padėti, klausytis ir veikti drauge. Dirbant atidžiai ir kūrybiškai grupėje turimi konstruktoriai gali virsti tikru nameliu. Sukurta jurta suteikė kiekvienam vaikui pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais, taip pat džiaugsmą dėl bendro ir sėkmingo darbo rezultato.

Grupės mokytoja Benita Jakaitytė

Tikslas. Ugdyti vaikų gebėjimą planuoti veiksmus, programuoti ir bendradarbiauti, tyrinėjant judėjimą, greitį ir saugų elgesį kelyje. Skatinti kantrybę, susitarimą ir atsakingą sprendimų priėmimą per patirtinį mokymąsi.

Hipotezė. Jeigu vaikai prieš judindami robotukus susitars ir apgalvos programavimo žingsnius, du robotukai galės draugiškai riedėti gatvele nesusidurdami ir nenugriaudami namų.

Eiga. Vaikai kartu aiškinosi, ar įmanoma dviem robotukams vienu metu saugiai judėti gatvele. Skirtingų vaikų programuojami robotukai pradėjo judėti gatvės maketu, stengiantis važiuoti atsargiai, neatsitrenkti vienas į kitą ir nenugriauti šalia esančių namų.

Veiklos metu vaikai stebėjo robotukų judėjimą, džiaugėsi, kai pavyko išvengti kaktomušos, tačiau pastebėjo, kad dėl skubėjimo kai kurie namukai buvo pastumti ar nugriauti. Tai paskatino vaikus susimąstyti, kodėl taip nutiko. Aptardami vaikai priėjo prie išvados, kad spaudinėti mygtukus yra smagu, tačiau norint sėkmingo rezultato svarbu pirmiausia apgalvoti programavimo veiksmus, o tik tada judėti.

Išvados. Vaikai patyrė, kad sėkmingam programavimui reikalingas planavimas, susitarimas ir kantrybė. Veikla padėjo suprasti priežasties–pasekmės ryšį, ugdė problemų sprendimo ir bendradarbiavimo gebėjimus. Per žaismę ir atradimus vaikai mokėsi, kad atsakingas mąstymas padeda išvengti „avarijų“ ir pasiekti geresnių rezultatų.

Grupės mokytoja Arnė Budavičienė

Tikslas. Praktinės veiklos metu išsiaiškinti su vaikais, kas yra Tolerancijos gatvė ir kas joje gyvena.

Hipotezė. Ar vaikai gali, dirbdami komandoje, sukurti Tolerancijos gatvę ir joje linksmai, draugiškai žaisti?

Eiga. Veikla prasidėjo linksma bendra mankšta, suteikusia vaikams daug džiugių emocijų. Vėliau mažieji džiaugėsi tėvelių sumodeliuotais įvairių dydžių, spalvotais „nameliais“. Prie jų visi drauge tiesė „gatvę“, žaidė draugiškumą, pagarbą ir gerumą ugdančius žaidimus su mašinėlėmis, kūrė spalvotą paveikslą.

Keliaujant visada norisi ko nors skanaus ir sveiko, todėl visi susėdo prie staliuko ir dalijosi bananais. Bendros vaišės džiugino vaikus, skatino būti mandagiems ir gražiai elgtis vieni su kitais.

Veiklos pabaigoje ugdytiniai patyrė šiltą ir draugišką jausmą, įsivaizduodami save kaip didelių „namelių“ gyventojus.

Išvada. Kūrybinė veikla suteikė vaikams daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų, stiprino bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, mokė klausytis ir padėti vieni kitiems. Veikdami drauge jie kūrė draugystės ryšį ir lavino kūrybiškumą.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Skatinti vaikų kūrybiškumą ir ugdyti sveikos mitybos supratimą, kuriant kompozicijas iš vaisių ir daržovių.

Hipotezė. Ar galima iš vaisių ir daržovių sukurti kompoziciją, kad lėkštė būtų graži ir spalvinga?

Veiklos eiga. Vaikai iš pateiktų vaisių ir daržovių kūrė spalvingas „vitaminų lėkštes“. Pasirinktas daržoves ir vaisius jie pjaustė įvairiomis formomis: šiaudeliais, ovalais, trikampiais, kvadratais ir kt. Tuomet, derindami spalvas ir formas, vaikai dėliojo savo kompozicijas – kūrė veidukus, gėles, gyvūnų figūras ir kitus vaizdus. Ši veikla skatino jų kūrybiškumą, estetinį pojūtį ir domėjimąsi sveika mityba. Pabaigoje vaikai džiaugėsi savo spalvotomis lėkštėmis ir ragavo sukurtus „vitaminų paveikslus“.

Išvada. Vaikai buvo patenkinti savo sukurtais kūriniais ir noriai jais dalijosi. Jie suprato, kad kuo įvairesnių spalvų vaisius ir daržoves valgome, tuo daugiau vitaminų gauname, o maistas tampa sveikesnis ir naudingesnis organizmui.

 Mokytoja Sigita Rimaitienė

Tikslas. Plėtoti vaikų žinias apie vaisius ir sveiką mitybą per praktinę, patyriminę veiklą.

Hipotezė. Ar vaikai, naudodami vaisius, galės sukurti „vaisių pyragą“?

Eiga. Vaikučius sudomino pilna lėkštė įvairių vaisių. Jie juos apžiūrėjo, įvardijo pavadinimus, spalvas ir formas. Vaikai tyrinėjo vaisių kvapus, lytėjimo pojūčius, stebėjo, kaip jie atrodo perpjauti. Vėliau visi drauge ėmėsi kūrybinės užduoties – ant lėkštės dėliojo savo „vaisių pyragą“. Kiekvienas vaikas galėjo pasirinkti norimus vaisius ir juos išdėstyti pagal savo sumanymą. Veiklos pabaigoje visi pasidžiaugė bendru rezultatu ir skaniai pasivaišino savo pačių sukurtais vaisių skanėstais.

Išvada. Vaikai susipažino su įvairiais vaisiais, jų spalvomis ir formomis. Kurdami „vaisių pyragą“ jie lavino sensorinius pojūčius, smulkiąją motoriką ir kūrybiškumą. Veikla skatino bendravimą ir bendradarbiavimą, o ragaujant savo kurtą pyragą – domėjimąsi sveika mityba ir teigiamas emocijas.

Grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Skatinti vaikus domėtis sveika mityba, ugdyti savarankiškumą ir higienos įpročius gaminant sveikus užkandžius.

Hipotezė. Jei vaikai patys gamins sveikus užkandžius – vaisių vėrinukus, jie labiau domėsis vaisiais, noriau juos ragaus ir supras sveikos mitybos bei švaros svarbą.

Veiklos eiga. Vaisius valgyti sveika, todėl vaikai nutarė susiverti pačius skaniausius vaisių vėrinukus. Jie nuplovė vynuoges, nulupo bananą, mandariną, apelsiną, apžiūrėjo slyvą, supjaustė kriaušę. Apžiūrėję iešmelius, susitarė, kad reikia elgtis labai saugiai ir atsakingai. Lavindami smulkiąją motoriką, vaikai vėrė skanumynus. Grįžę po žaidimų salėje, jie nusiplovė rankas ir labai skaniai suvalgė savo vėrinukus. O kodėl reikia plauti vaisius ir rankas? Kad būtų sveika ir skanu!

Išvada. Vaikai sužinojo, kad sveiki užkandžiai gali būti ir labai skanūs! Jie mokėsi rūpintis savo sveikata, įtvirtino higienos įgūdžius, lavino smulkiąją motoriką ir kūrybiškumą. Bendra veikla suteikė daug džiaugsmo, bendravimo ir pasididžiavimo savo darbu.

Grupės mokytoja Valdonė Kuncienė

Tikslas. Išsiaiškinti, kodėl svarbu plauti rankas su muilu.

Hipotezė. Ar mikrobai „bijo“ muilo?

Veiklos eiga. Kalbėjome su vaikais apie sveiką gyvenseną ir kaip galime apsisaugoti nuo ligų. Vienas iš svarbiausių būdų – plauti rankas su muilu. Pažiūrėję filmuką apie mikrobus, atliko smagų eksperimentą. Į lėkštę įpylė pieno ir pabėrė maltų pipirų, kurie simbolizavo mikrobus. Vaikai  įmerkė ausų krapštuką – jis „aplink“ surinko pipirus. Tada, į tą pačią lėkštę, įlašino lašą muilo. Kai vaikai vėl įmerkė krapštuką, pipirai „pabėgo“ į šonus – visi nustebo, kaip „mikrobai“ išsigando muilo!

Išvada. Vaikai suprato, kad muilas padeda nuplauti mikrobus nuo rankų. Po eksperimento visi praktiškai pasikartojo, kaip taisyklingai plauti rankas.

„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Išsiaiškinti, ar vandens kiekis ir kokybė turi įtakos augalų augimui ir gyvybingumui.

Hipotezė. Ar augalas gali gyventi be vandens arba užterštame vandenyje?

Veiklos eiga. Aptarę, kodėl gamtai reikalingas lietus ir vanduo, vaikai kalbėjosi apie vandens svarbą augalams. Atliekant eksperimentą „Koks vanduo padeda augti?“, vaikai stebėjo tris saliero stiebus: vieną – be vandens, antrą – užterštame (mėlyna spalva nudažytame) vandenyje, trečią – švariame, gausiai vandeniu pripildytoje vazelėje. Vaikai lygino salierų būklę ir pastebėjo: be vandens laikytas saliero stiebas nuvyto, džiūvo ir prarado tvirtumą; užterštame, nudažytame vandenyje esantis stiebas užsiteršė mėlyna spalva ir atrodė pavargęs; švariame vandenyje laikytas stiebas išliko žalias, tvirtas, sveikas, gyvybingas ir tinkamas naudoti maistui.

Išvada. Vaikai padarė išvadą, kad augti ir gyventi būtinas vanduo – ir ne bet koks, o švarus vanduo. Be vandens ar nešvariame vandenyje augalai vysta ir silpsta, o švarus vanduo leidžia jiems augti stipriems ir sveikiems. Kaip ir augalams, taip ir žmonėms bei kitiems gyviems organizmams, švarus vanduo yra būtinas gyvybei, sveikatai ir augimui.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė