Tikslas. Dirbant grupelėmis išsiaiškinti, ar tikrai moliūgas gali būti daržo karalius?

Kiekviena grupė turėjo ant stalo svogūną, moliūgą, burokėlį, papriką arba kopūstą. Vaikai prisiminė daržovių pavadinimus, aptarė, kam naudojamos svarstyklės, metras ir liniuotė, kokie matavimo vienetai.

Užduotys vaikams:

1. Naudojantis siūlu, išmatuoti daržovių ilgį ar plotį.
2. Pasverti ir užrašyti užduočių lape.
3. Iššifruoti paslėptą žodį.
4. Nuspręsti, kuri daržovė verta būti daržo karaliumi.
5. „Karaliui“ nupiešti karūną ir nuspalvinti tą daržovę.
6. Viską atlikus, pasidžiaugti draugo ir savo sėkme, atliekant užduotis.

Vaikai nusprendė, kad moliūgas yra daržo karalius, nes jis plačiausias ir sunkiausias.

Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė

Tikslas. Tyrinėti tris daržoves – morką, cukiniją ir moliūgą, jas sverti, matuoti, ragauti.

Hipotezė. Ar tikrai moliūgas – daržo karalius?

Veikla:

1. Vaikai tyrinėjo morkos cukinijos ir moliūgo paviršių: glostė, tukseno, baksnojo pirštukais, uostė, aiškinosi spalvas, formas. Buvo smagu atrasti, kad ir morka, ir moliūgas yra oranžinės spalvos.
2. Kilnojo visas tris daržoves. Jas kilnojo, rideno. Sunkiausia daržovė vaikams pasirodė moliūgas. Pats mažiausias grupės narys jo nė nepakėlė, nors tikrai bandė.
3. Tyrinėjo perpjautas daržoves: uostė, lietė, tyrinėjo. Labai patiko moliūgo sėklos. Jas vaikučiai rinko savo pirštukais, laikė delniukuose ir skaičiavo kartu su mokytoja.
4. Paskutinė ir smagiausia tyrimo dalis buvo ragavimas. Vaikai skanavo morkos, cukinijos ir moliūgo juosteles. Jos buvo sultingos, traškios ir saldžios. Kol mokytoja pasakojo apie tai, kuo naudingos yra daržovės, vaikučiai sutriauškino visas lėkštutėse besipuikavusias spalvotas daržoves, nepalikdami nė vienos juostelės. Vaikučiai suvalgė ne vienodą kiekį daržovių juostelių. Pirmiausia mažieji čiupo piršteliais oranžinės spalvos daržoves (morką ir moliūgą), tada, kai jų nebeliko, skanavo ir cukiniją.

Išvada. Moliūgas – sunkiausia iš trijų daržovių, viena skaniausių ir geriausiai besiritanti, o dar ir gražių sėklų turinti. Tad vaikučiai patvirtino hipotezę – moliūgas yra daržo karalius.

Grupės mokytoja Arnė Budavičienė

Tikslas. Tyrinėti aplinką, pastebėti pokyčius gamtoje rudenį, įvardinti spalvas ir atspalvius.

Hipotezė. Ar galima iš gamtinių medžiagų sukurti mandalą?

Veiklos eiga. Vaikai kieme prisirinko rudeninių lapų, kankorėžių, šakelių, atsinešė kaštonų, gilių. Iš šių gamtinių priemonių kūrė, dėliojo rudeninę gėlę – mandalą. Vaikai lavino meninius įgūdžius, kūrybiškumą, skaičiavo panaudotų gamtinių medžiagų rūšis, įsiminė pavadinimus, rudenines spalvas ir atspalvius.

Išvada. Vaikams pavyko sukurti rudeninę gėlę – mandalą, pažinti skirtingas gamtines medžiagas, kūrybiškai įtvirtinti žinias lauke.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Šią savaitę su vaikais vis ,,keliavome“ tai į mišką, tai prie upelio, tai į vandenyno gelmes. Vaikams labai patiko žiūrint žuvis-pūsliažuvė.

Tikslas. Iš turimų priemonių pagaminti „pūsliažuvę“.

Hipotezė. Ar „pūsliažuvė“ išsipūs, kai suduosi per ją delnu?

Eiga. Vaikai susipažino, kaip atrodo pūsliažuvės: jos yra skirtingos spalvos, skirtingo dydžio, tačiau kai supyksta, visos išsipučia. Visi pasirinko baliono spalvą, ant jo nupiešė akis ir spyglius-žvynus. Į mėgintuvėlius prisipylė sodos, paskui ją supylė į balioną, o į baliono vidų buvo įdėtas plastikinės pirštinės užrištas  pirštukas, pripiltas acto. Stipriai balioną užrišus, gavosi žuvis. Vaikai „pūsliažuvę“ įdėjo į lėkštutę ir bandė ,,supykdyti“, kad ji išsipūstų. Švelniai sudavus, niekas nepasikeitė, pirštu palietus – nieko, o delnu sudavus – kai kuriems pasipūtė. Sudavus kumštuku, „pūsliažuvė“ išsipūtė visiems. Vaikai lygino, kieno didesnė, kieno mažesnė. Samprotavo, kodėl taip įvyko. Susimaišė actas su soda, tai ir balionas-pūsliažuvė išsipūtė.

Išvada. Jei švelniai suduosi delnu per balioną „pūsliažuvė“ neišsipūs, o jei smarkiai – išsipūs, nes suplyš pirštukas su actu ir gausis cheminė reakcija.

Vyresn. mokytoja Asta Barauskienė

Tikslas. Sveriant skirtingus objektus, išsiaiškinti, kas sveria daugiau už obuolį.

Hipotezė. Ar viena kriaušė, penkios Lego kaladėlės, dešimt kaštonų, aštuonios mašinėlės, šeši kankorėžiai, dešimt pieštukų sveria daugiau už obuolį?

Eiga. Vaikai apžiūrėjo pintinėje esančius obuolius. Nutarė, kad visi obuoliai yra skirtingi: vienas – mažas, kitas – didelis, lengvesnis – sunkesnis. Gavo užduočių lapus, kuriuose nurodyta, kokių objektų svorį lygins su vieno obuolio svoriu. Vaikai spėjo, kas svers daugiau už obuolį. Spėjimą pažymėjo juodu flomasteriu. Spėjimą tikrino sverdami obuolį ir skirtingus daiktus (kriaušes, kaštonus, mašinėles, kankorėžius, pieštukus, Lego kaladėles). Rezultatą žymėjo raudonu flomasteriu. Paskui palygino spėjimą ir rezultatą.

Išvada. Viena kriaušė ir 8 mašinėlės sveria daugiau už vieną obuolį, o penkios kaladėlės, šeši kankorėžiai, dešimt kaštonų ir dešimt pieštukų sveria mažiau.

„Kiškučių“ grupės mokytoja Odeta Žukauskienė

Tikslas. Aptarti vandens ciklą ir eksperimentuojant stebėti, kaip atsiranda lietus.

Hipotezė. Ar galima eksperimentuojant sukurti lietų?

Veiklos eiga:

1. Į stiklinę vaikai įpylė vandens.
2. Ant vandens purškė skutimosi putų (debesėlis).
3. Ant putų lašino mėlynai nudažytą vandenį. Matė debesėlį, prisikaupusį vandens.
4. Dažai, per putas, leidosi į stiklinės apačią, (pradėjo lyti).

Išvados:

1. Vaikai atlikdami eksperimentą susipažino su vandens ciklu.
2. Ši veikla visiems labai patiko, nes kiekvienas individualiai galėjo kurti savo lietų.

„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė

Tikslas. Sukonstruoti krepšį, namelį vienai daržovei.

Hipotezė. Ar galima iš pasirinktų konstruktorių kaladėlių sukonstruoti krepšį daržovėms?

Veiklos eiga. Vyko pokalbis apie rudens gėrybes – vaisius ir daržoves. Kiekvienas pasirinko norimą daržovę ar vaisių. Aptarėme jų spalvą, dydį, o tada vaikai ėmėsi darbo. Kadangi veikla vyko STEAM erdvėje, tai pasirinko ten esančius konstruktorius ir statė, konstravo, matavo krepšius, namelius daržovėms ir vaisiams. Vieni „apgyvendino“ kelias daržoves, kiti po vieną. Matavo, talpino, didino ar mažino savo statinį.

Išvada. Sukonstruoti krepšius, namelius, kad tilptų nors viena daržovė vaikams pavyko. Sprendė iškilusias problemas ir dalinosi priemonėmis.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė

Tikslas. Supažindinti vaikus su kaštono augalu bei ugdyti jų pažinimo ir patirtinį mokymąsi per kūrybinę ir aktyvią veiklą

Hipotezė. Ar kaštonas yra tik sėklytė?

Eiga: 1.Vaikai šoko su kaštonų lapais, stebėjo veiksmus, kartojo.

2. Mažieji tyrinėjo dygliuotus apvalius kaštonų vaisius, juose ieškojo sėklų, įvardino tai, ką rado viduje, ir jų spalvą.
3. Linksmai nusiteikę kaštonus rideno ilgu kartoniniu vamzdžiu.

Išvada. Vaikai išsiaiškino, kaip atrodo kaštonai, kad jų vaisiai duria. Jų lapai ir sėklos yra puiki žaidimo priemonė.

„Bitučių“ grupės mokytoja Vilma Survilienė

Tikslas. Atliekant bandymą su spalvomis, įsitikinti, kad maišant pagrindines spalvas gaunamos kitos spalvos.

Hipotezė. Ar naudojant pagrindinių spalvų derinius gausime kitas spalvas?

Veiklos eiga:

1. Į tris stiklines įpylė vandens ir vandenį jose nudažė mėlyna, raudona ir geltona spalvomis.
2. Sustatė stiklines ratu greta viena kitos.
3. Baltą tualetinį popierių merkė vienu galu į stiklinę su vienos spalvos vandeniu, kitu galu į stiklinę su kitos spalvos vandeniu.
4. Stebėjo, kaip spalvotas vanduo ima gertis į popierių ir spalvų susidūrimo vietoje atsiranda nauja spalva.

Išvados:

1. Naudojant pagrindinių spalvų derinius gavome kitas spalvas.
2. Toje vietoje, kur susitiko dvi spalvos, susikūrė nauja, trečioji spalva (iš trijų spalvų gavome šešias).
3. Susilietus mėlynai ir geltonai spalvoms atsirado žalia, raudonai ir geltonai – oranžinė, mėlynai ir raudonai – violetinė.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė

Tikslas. Žaidžiant su medžių lapais, mokytis pastebėti, atpažinti, nukopijuoti ir pratęsti paprastas dviejų/trijų rūšių medžių lapų sekas.

Hipotezė. Ar gali iš klevo ir ąžuolo arba klevo, ąžuolo ir liepos lapų sudaryti seką ir ją pratęsti?

Veiklos eiga:

1. Vaikai krepšyje rado klevo, ąžuolo ir liepos medžių lapus. Juos tyrinėjo: lietė, uostė, aptarė dydžius, formas, spalvas, rūšiavo pagal panašumą.
2. Skaičiavo, kiek skirtingų lapų rado, kiek kiekvienos rūšies lapų yra krūvelėje, kas turi daugiau, o kas – mažiau.
3. Diskutavo, kur tokius lapus matė, aiškinosi, kokių trijų medžių lapus išrūšiavo (klevo, ąžuolo ir liepos). Mokėsi įsiminti medžių lapų pavadinimus, juos tarti ir atpažinti.
4. Pagal pavyzdį dėjo medžių lapų sekas: vienas klevo, vienas ąžuolo ir t. t. Kiti dėjo sekas iš trijų skirtingų lapų: vienas klevo, vienas ąžuolo, vienas liepos ir t. t. Tęsė sekas, vėliau žaidė kurdami savo medžių lapų sekas.

Išvados:

1. Sudėjo sekas iš klevo ir ąžuolo lapų, kiti – iš klevo, ąžuolo ir liepos lapų; jas pratęsė, kūrė savo lapų sekas.
2. Išsiaiškino, kas yra seka – kai kartojasi lapai (šiuo atveju), gali kartotis ir kiti daiktai.
3. Išsiaiškino, kad sekos gali būti sudarytos ir iš kitų daiktų.

„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė