Įstaigos emblema
Centralizuotas vaikų priėmimas (CPIS)
I Tvarumo bruknė
Tikslas. Išsiaiškinti, kas yra erdvinė figūra, kaip atrodo piramidė, kubas, penkiakampė prizmė ir stačiakampio 3D vaizdas.
STEAM iššūkis. Ar gali sukonstruoti erdvinę figūrą ?
Veiklos eiga:
- Išsidalinome užduočių lapus.
- Prisiminėme pagrindinių geometrinių figūrų pavadinimus.
- Aptarėme konstravimo taisykles.
- Vaikai skaičiavo, kiek jų pasirinktam statiniui reikės „zefyrų“ ir dantų krapštukų.
- Konstravo ir pristatė draugams savo erdvinę figūrą.
Išvada. Šio užsiėmimo metu vaikai pademonstravo gebėjimą konstruoti įvairias erdvines figūras: kubą, piramidę, stačiakampį ir penkiakampį namą. Be to, dalis vaikų sukonstravo lovą, spintą, kas rodo jų kūrybiškumą bei saviraiškos galimybes. Užduotis vaikams sekėsi nevienodai – vieniems konstrukcijos buvo lengvai suprantamos, kitiems teko įdėti daugiau pastangų. Šis užsiėmimas padėjo lavinti vaikų erdvinį mąstymą, konstrukcinius įgūdžius, kantrybę ir atkaklumą siekiant išsikeltų tikslų.
Priešmokyklinio ugdymo vyresn. mokytoja Giedrė Survilienė
Tikslas. Aptarus ar gyvybei reikalingas vanduo, atliekant eksperimentą, supažindinti su vandens paskaninimo būdais, mokyti laikytis susitarimų bei skirti sveikus paskaninimo būdus nuo nesveikų.
Hipotezė. Kaip galima sveikai paskaninti vandenį?
Veiklos eiga:
- Aptarė, prisiminė, pauostė, palietė ant stalo sudėtas eksperimentui paruoštas priemones: vanduo, druska, cukrus, greipfrutas, citrina, apelsinas, trintos šaldytos braškės be cukraus.
- Gamino, skanino ir ragavo vandenį aptardami jo skonį.
- Skirtingo skonio vandenį vertino pakeltos rankos nykščiu.
- Darė išvadas apie pasikeitusį vandens skonį, išskirdami sveikus paskaninimo būdus nuo nesveikų.
Išvados:
- Neskanus vanduo su druska, augalai numirtų, o gyvūnai tokio negertų.
- Skanus, tačiau nesveikas vanduo su cukrumi.
- Ir skanus, ir sveikas vanduo paskanintas greipfruto, citrinos ar apelsino išspaustomis sultimis bei trintomis braškėmis.
Vaikai noriai ragavo visų skonių vandenį, reiškė savo mintis išklausydami draugą.
„Kiškučių“ grupės mokytoja Valdonė Kuncienė
Tikslas. Sukurti sveiką, patrauklų užkandį, ugdyti sveikos mitybos pagrindus.
Hipotezė. Ar galima iš daržovių sukurti patrauklų patiekalą?
Veiklos eiga. Vaikai iš pateiktų daržovių pasidarė daržovių užkandį. Skuto morkas, pjaustė agurkus, ridikėlius, išskaidė kukurūzų burbuoles, tada daržoves dėliojo lėkštutėse sukurdami sveiką patrauklų užkandį. O paskui visi drauge ragavo.
Išvada. Vaikams pavyko pasigaminti užkandžius, susipažino su sveikų ir skanių užkandžių receptais, gamyba.
Linkaučių skyriaus mokytoja Sigita Rimaitienė
Jau antrus metus iš eilės Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ organizuoja ir įgyvendina STEAM projektą apie moliūgus. Šiais metais projektas buvo skirtas paminėti rudens derliaus savaitę, susipažinti su mūsų krašte užaugintomis daržovėmis ir išsiaiškinti „Ar moliūgas yra daržo karalius?“.
Spalio 21–31 d. visose darželio grupėse, Linkaučių ir Žibartonių skyriuose buvo ne tik įgyvendinamos įvairios STEAM projekto veiklos, bet ir sužinojome naudingos informacijos apie moliūgus. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė savo veikloje pateikė įdomų faktą, kad moliūgas moksliškai yra vaisius, o ne daržovė, nes jis turi sėklas. Mūsų vaikai moliūgą pažįsta kaip daržovę, nes jis auga darže ir gali užaugti nepaprastai didelio dydžio ir tapti visų daržovių „karaliumi“. Ugdytiniai įvairiais būdais tyrinėjo moliūgą, kad patvirtintų arba paneigtų išsikeltą STEAM projekto hipotezę „Ar moliūgas yra daržo karalius?“.
Pirmosiomis projekto dienomis ugdytiniai susipažino su moliūgais, jų skirtingomis rūšimis, spalvomis ir dydžiais. Tyrinėjo moliūgo vidų, skaičiavo sėklytes ir ragavo jų skonį, susipažino su moliūgo dalimis, augimo ciklu. „Eksperimentų dieną“ visos grupės atliko eksperimentus su moliūgais: „Putojantis moliūgas“, ,,Putojantis moliūgų fontanas“, „Moliūgas – vulkanas“, „Atgijęs moliūgas“, „Pasislėpęs mikrobas“. STEAM veiklose ugdytiniai ieškojo atsakymo į išsikeltą klausimą, lygino ir kilnodami svėrė atsineštas daržoves, matavo jų ilgį ir plotį, svėrė su svarstyklėmis, kol galiausiai išsiaiškino ir padarė išvadą, kad moliūgas yra pati sunkiausia ir didžiausia daržovė, ją galima vadinti „karaliumi“. „Emociukų dieną“ vaikai kalbėjo apie jausmus ir emocijas, mokėsi jas įvardinti. Įvairia pasirinkta technika (piešė, klijavo lipdukus, skaptavo) suteikė moliūgams emocijas, kurios atspindėjo vaikų dienos nuotaiką. Tą dieną vaikai žaidė emocinius žaidimą „Emociukų sriuba“, programavo robotukus ir keliavo emocijų takeliu, organizavo veiklas sensoriniame kambaryje, žaidė su jausmų maišelio pagalvėlėmis. „Kūrybiškumo dieną“ žavėjomės tėvelių ir vaikučių kūrybiniais darbeliais iš moliūgų ar rudens gėrybių: „Klevo lapų rožių puokštė“, „Medis iš pušų kankorėžių“, „Ežiukas iš bulvių ir saulėgrąžų“, „Moliūgų žibintai“ ir pan.
Vyresniųjų grupių ugdytiniai ruošėsi „Moliūgadieniui“ ir patys kūrė meninius darbelius: aplikavo moliūgų aplikacijas, gamino moliūgų žibintus. Moliūgų skaptavimas tapo išties linksma veikla. Vaikai išradingai išpiešė, išpjaustė moliūgą ir uždegę viduje žvakelę, pavertė jį nuostabiu žibintu. Tėvelių ir vaikų gaminti „Moliūgų žibintai“ puošė lopšelio-darželio kiemą.
Ir galiausiai atkeliavo, laukiamiausia diena – „Moliūgadienis“, kurio simbolis yra moliūgas. Visos grupės padovanojo po nuotaikingą pasirodymą: šokį, dainelę ar eilėraštį. Šventė buvo kupina gerų emocijų draugiškai šokant ir dainuojant su kitomis darželio grupėmis.
Projekto metu buvo įgyvendinti visi užsibrėžti tikslai ir lūkesčiai. Mažiesiems ugdytiniams patiko organizuojamos projektinės veiklos, todėl manome, kad projekto organizavimas bus tęstinis, kurį su džiaugsmu įgyvendinsime ir kitais metais.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė
Tikslas. Suprasti vandens ir muilo sąveiką bei pamatyti, kaip muilas veikia nešvarumus ir paviršiaus įtempimą.
Hipotezė. Kas nutiks, kai muilas pateks į vandenį su pipirais?
Veiklos eiga:
- Į dubenį pripilama vandens.
- Vaikai paeiliui beria pipirus ant vandens paviršiaus.
- Vaikai pamirko pirštą į skystą muilą ir įmerkia jį į vandenį su pipirais.
- Stebima reakcija: aplink muiluotą pirštą pipirai pasitraukia, sudarydami ratilą, o vandens paviršius aplink pirštą tampa švarus. Vaikai susidomėję stebi, kaip vyksta procesas.
- Užbaigę eksperimentą, vaikai eina plautis rankų prie kriauklės.
Išvada. Muilas sumažina vandens paviršiaus įtempimą, todėl pipirai pasitraukia nuo muilo, o vanduo su muilu padeda pašalinti nešvarumus ir išlaikyti švarą.
Grupės mokytoja Arnė Budavičienė
Tikslas. Sukurti žibintą, ugdyti meninės kompetencijos įgūdžius.
Hipotezė. Ar galima iš medžių lapų sukurti žibintą?
Veiklos eiga. Vaikai kieme prisirinko įvairiaspalvių lapų, parsinešė juos į grupę ir kūrė žibintus: patepė lapus klijais, klijavo prie stiklainio. Klijams išdžiūvus pritvirtino rankeną. Į stiklainio vidų įdėjo elektroninę žvakutę.
Išvada. Vaikams pavyko sukurti žibintus. Ugdytiniai sužinojo, kad medžių lapus, patepus klijais, galima priklijuoti prie stiklo. Visi džiaugėsi šviečiančiais žibintais.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė ir mokinio padėjėja Rūta Eidrigevičienė
Tikslas. Iš moliūgų ir rudens gėrybių pasigaminti sveikuolišką užkandį.
Hipotezė. Ar galima grupėje iš vaisių ir daržovių pasigaminti sveikuolišką užkandį?
Veiklos eiga. Pirmiausia aptarėme, iš kokių vaisių ir daržovių gaminsime vėrinukus. Juos nutarėme gaminti iš obuolių, bananų, morkų ir moliūgo. Susipjaustėme obuolius, bananus, morkas ir moliūgą. Paragavome, aptarėme kvapą, spalvą ir ėmėmės darbo. Vėrėme vaisius ir daržoves ant medinių iešmelių.
Išvada. Vaikams pavyko suverti sveikuoliškus vėrinukus. Užkandis buvo labai skanus, sveikas ir pačių pagamintas. Vaikai skaičiavo, kiek gabalėlių sunaudojo obuolių, bananų, morkų ir moliūgo savo vėrinukuose. Išsiaiškino, kokių daržovių ir vaisių suvėrė daugiausiai, kokių mažiausiai.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Daiva Čeidienė
Tikslas. Atliekant eksperimentą, supažindinti su cheminėmis sodos ir acto reakcijomis, mokyti laikytis tikslių nurodymų ir saugumo reikalavimų bei mąstyti kaip mokslininkai.
Hipotezė. Kas sukelia moliūgų ugnikalnių išsiveržimą?
Veiklos eiga:
- Į kiekvieną moliūgą įpylė kepimo sodos.
- Ten pat įpylė indų ploviklio.
- Įlašino pasirinktos spalvos maistinių dažų.
- Į moliūgus pylė actą.
- Stebėjo, kaip įvyksta putojanti reakcija, ir burbuliuodami įvairiomis spalvomis išsiveržia moliūgų ugnikalniai!
Išvados:
- Moliūgų ugnikalnių išsiveržimą sukėlė kepimo sodos reakcija su actu: cheminė reakcija įvyksta sumaišius sodą (bazę) ir actą (rūgštį). Šios reakcijos metu susidaro anglies dioksidas (bespalvės, bekvapės dujos), kuris ir sukelia išsiveržimą.
- Išbandė, kas atsitiks, kai pridės daugiau sodos ir acto.
Vaikai ypač atsakingai laikėsi tikslių nurodymų ir saugumo reikalavimų, smalsavo, daug klausinėjo bei jautėsi kaip tikri mokslininkai.
„Nykštukų“ grupės mokytoja Margarita Stasevičienė
Tikslas. Atlikti eksperimentą ir sužinoti, kokia reakcija įvyks sumaišius sodą ir actą.
Hipotezė. Ar moliūgas pradės putoti?
Veiklos eiga. „Drugelių“ grupės vaikai tyrinėjo moliūgą. Išskobė jo vidų ir rado daug sėklų. Tada atliko eksperimentą. Į stiklinę įdėjo sodos, įlašino maistinių dažų ir viską gerai išmaišė. Stiklinę su sumaišytu turiniu įdėjo į moliūgo vidų, pylė acto ir stebėjo, kas vyksta. Ogi moliūgas pradėjo putoti! Vaikams šis eksperimentas sukėlė daug teigiamų emocijų.
Išvada. Sumaišius sodą su actu (šarminę ir rūgštinę medžiagas) skystis ima putoti, kyla aukštyn, veržiasi per moliūgo kraštus.
„Drugelių“ grupės mokytoja Virginija Šašienė
Tikslas. Skatinti vaikų pažintinį, socialinį ir sensorinį ugdymą, pasitelkiant moliūgą kaip pažinimo ir kūrybinės veiklos objektą.
Hipotezė. Ar moliūgas yra daržo karalius?
Veikla: 1. „Bitučių“ grupės vaikučiai tyrinėjo moliūgus, bandė juos pakelti.
- Šoko ratelį, stebėjo, kartojo judesius.
- Džiaugėsi moliūgų vaišėmis – įvairiomis daržovėmis. Ragavo, įvardino ką valgė.
Išvada. Mažieji lygino daržoves, įvardino jas. Suprato, kad moliūgas yra didelis ir sunkus. Dėkojo moliūgams už vaišes ir įvardino daržoves, jų spalvas.
„Bitučių“ grupės mokytoja Vilma Survilienė
